Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N.,

nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. prašymu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro, Kauno rajono savivaldybės pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 7 583,11 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjui 2006 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą jai skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turėjo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. To paties Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai. Dėl šio reglamentavimo trečiojo suinteresuoto asmens minimalus valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai skirti buvo 9 metai 6 mėnesiai. Pagal draudėjų pateiktus duomenis trečiojo suinteresuoto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo 13,1504 metų. Pagal Botanikos instituto 2006 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 355 duomenis buvo įskaitytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1977 m. vasario 22 d. iki 1981 m. sausio 30 d., o pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2006 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 8-0616-(05.10) duomenis – buvo įskaitytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 30 d. VSDFV Kauno skyrius 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 10.33.Pk-1195 trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrė netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. Vėlesniais sprendimas netekto darbingumo pensijos skyrimas pratęstas ir ši pensija buvo mokama iki 2017 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas skirti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (10.1E)S-103499, 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (10.1E)S-112662 ir 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (10.1E)S-20129 Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro pareikalavo pateikti papildomus duomenis, reikalingus senatvės pensijai apskaičiuoti. 2017 m. sausio 18 d. VSDFV Kauno skyriuje gautas valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro 2017 m. sausio 10 d. raštas Nr. PSR-10, kuriuo buvo patikslinta Botanikos instituto 2006 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 355. Šiame rašte nurodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Botanikos institute dirbo nuo 1977 m. vasario 22 d. iki 1977 m. spalio 29 d. 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. PSR-34 VSDFV Kauno skyriui pateikta 1977 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 426-K dėl R.Š. (M.) atleidimo iš darbo 1977 m. spalio 29 d. kopija ir 1981 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 55-K kopija, kuriame jokių duomenų apie R.Š. nėra.

Taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (10.1)S-88685, 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (10.1)S-100754, 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (10.1)S-9840 Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos pareikalavo pateikti papildomus duomenis, reikalingus trečiojo suinteresuoto asmens senatvės pensijai apskaičiuoti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnija 2006 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. 8-0616-(05.10) pateiktus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą patikslino 2016 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. KRSD-0615(05.31), 2017 m. vasario 15 d. pažyma Nr. KRSD-72(05.31), 2017 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. KRSD-432(05.31). Taip pat duomenys buvo patikslinti atsižvelgiant ir į VSDFV Kauno skyriaus atliktą pažymos apie trečiojo suinteresuoto asmens stažą 1988 – 1994 metų laikotarpyje teisingumą. Patikrinimo duomenys buvo užfiksuoti VSDFV Kauno skyriaus 2 pensijų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. patikrinimo pažymoje Nr. 1046-32. Pagal šiuos patikslintus duomenis buvo įskaitytas trečiojo suinteresuoto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas laikotarpiais nuo 1988 m. rugpjūčio 15 d. iki 1990 m. sausio 1 d., nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. gegužės 31 d. ir nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1993 m. birželio 2 d.

Pabrėžė, kad pagal Botanikos instituto 2006 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 355 duomenis trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nepagrįstai įskaitytas 3 metų 3 mėnesių 1 dienos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, o pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2006 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 8-0616-(05.10) duomenis - 6 mėnesių 19 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Iš viso dėl klaidingai išduotų pažymų nepagrįstai įskaitytas 3 metų 9 mėnesių 20 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, todėl patikslinus duomenis, trečiojo suinteresuoto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijos skyrimo dieną sudarė 9,3449 metų - t. y. nesiekė Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyto 9 metų 6 mėnesių minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo netekto darbingumo pensijai gauti.

Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. PE_SP11-23 ir jį pakeitusiu 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (10.3)10.17-13 nustatė, kad dėl neteisingai išduotų pažymų apie trečiojo suinteresuoto asmens valstybinį socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. vasario 28 d. susidarė 7 787,83 Eur netekto darbingumo pensijos permoka. Dalis turtinės žalos (204,72 Eur) buvo atlyginta, kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui paskyrus šalpos senatvės pensiją už 2016 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpį, šią išmoką Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius grąžino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Liko neatlyginta 7 583,11 Eur turtinė žala.

Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi 2006 metais) ir 17 straipsnio 3 dalyje (aktuali įstatymo redakcija) numatyta, kad draudėjai privalo Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi 2006 metais) ir 21 straipsnio 1 dalyje (aktuali įstatymo redakcija) numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 64 punkte numatyta, kad draudėjai (atskiru susitarimu jų įgalioti juridiniai asmenys, teikiantys jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turintys licenciją tokiai veiklai), likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjai, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojai (atskiru susitarimu jų įgalioti juridiniai asmenys, teikiantys jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turintys licenciją tokiai veiklai), valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybių archyvai, darbo biržos privalo išduoti asmenų ir socialinio draudimo skyrių reikalaujamus dokumentus apie tų asmenų turimą stažą, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpa), taip pat kitus dokumentus, kurių reikia pensijoms skirti ir mokėti. Nuostatų 65 punkte nurodyta, kad dokumentus išdavęs (pateikęs) juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų (pateiktų) dokumentų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (10.3)S-33235 ir 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. (1.35)S-85314 atsakovams išsiuntė pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau Valstybinis mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centras 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SR-313, o Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnija 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. KRSD-534(05.31) atlyginti turtinę žalą atsisakė.

Atsakovė – Kauno rajono savivaldybė ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teisme, kad pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti iš deliktų atsiradusią žalą, 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių netiesėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia žala Fondui, privalo tą žalą atlyginanti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju 2006 m. gegužės 6 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos pažymoje Nr. 8-0616-(05.10) nurodyta, kad Karmėlavos seniūnijos archyve įsakymų apie trečiojo suinteresuoto asmens priėmimą ir atleidimą iš darbo nėra. Karmėlavos vaikų lopšelio-darželio vedėjos 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 60, kurio kopija buvo pridėta, R.Š. nuo 1991 m. liepos 1 d. buvo išleista dalinai apmokamų vaiko auginimo atostogų.

Pabrėžė, kad neaišku, kodėl netekto darbingumo pensiją skyręs pareiškėjas konstatavo, kad į pensijos draudimo stažą turi būti įskaitytas laikotarpis nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 30 d. Atsakovė jokios kitos informacijos susijusios su šiuo klausimu pareiškėjui tuo metu nepateikė. Tai, kad pareiškėjas padarė nepagrįstas išvadas ir klaidingai konstatavo faktą, neįrodo atsakovės kaltės, o atsižvelgiant į tai nėra ir prievolės atlyginti žalą.

Akcentavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Vadovaujantis Nuostatų 50 punktu socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2004-01-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-121-2004, nurodė, kad šiame punkte įtvirtinta ne tik teisė bet ir įpareigojimas socialinio draudimo skyriui aktyviai veikti renkant stažą bei pajamas patvirtinančius dokumentus bei nustatyti visas objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti. Ši taisyklė pabrėžta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje A502-l120/2007. Tai, kad pareiškėjas, po pensijos paskyrimo praėjus beveik 11 metų, nusprendė patikrinti informaciją apie darbo stažą rodo, jog jis elgėsi ne tik neapdairiai ir nerūpestingai, bet ir aplaidžiai, nes nevykdė įstatymo jam suteiktų funkcijų ir įpareigojimų. Įvertinus Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos pažymoje pateiktą informaciją ir VSDFV elgesį šiuo aspektu, akivaizdu, kad VSDFV neveikė rūpestingai ir apdairiai, o sprendimą priėmė nenustačius visų objektyvių aplinkybių, kurios buvo reikšmingos netekto darbingumo pensijai skirti. Pareiškėjo nurodoma žala atsirado dėl jo paties, o ne dėl atsakovės veiksmų, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimo. Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu.

Atsakovė ir jos atstovė taip pat pabrėžė, kas nagrinėjant administracines bylas dėl neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios civilinio kodekso normos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad ieškinio senaties termino pradžia yra pareiškėjo paskirtos pensijos atsakovės išduotos pažymos apie stažą pagrindu data. Tai atitinka įstatymo numatytą ieškinio senaties termino pradžios sampratą. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LVAT administracinė byla A502-1120/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, kad siekdamas tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo. Tai akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje A502-l120/2007. Pareiškėjas pensiją paskyrė 2007 m. sausio 30d. sprendimu. Konkreti ieškinio senaties termino eigos pradžios diena turi būti nustatoma pagal Civilinio kodekso 1.118 str. 1 d. išdėstytą taisyklę. Dėl to ieškininės senaties terminas pareiškėjo pareikštiems reikalavimams baigėsi 2010 m. sausio 30 d.. Atsakovė prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovas - Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, teismui atsiliepimo į prašymą ir taip pat jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo turtinių reikalavimų nepateikė. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių.

Pareiškėjo prašymas patenkintinas iš dalies.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal draudėjų (atsakovų) 2006 metais pareiškėjui pateiktų 2 pažymų duomenis trečiojo suinteresuoto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo apskaičiuotas 13,1504 metų. Pareiškėjas, remdamasis atsakovų 2006 metais pateiktais duomenimis, įskaitė trečiajam suinteresuotam asmeniui į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laiką, kuris tapo pakankamu valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti. Pagal Botanikos instituto (teisių perėmėjas – Gamtos tyrimų centras) 2006 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 355 duomenis įskaitytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1977 m. vasario 22 d. iki 1981 m. sausio 30 d., o pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2006 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 8-0616-(05.10) duomenis – nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 30 d. Pareiškėjas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 10.33.Pk-1195 trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrė netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. Vėlesniais sprendimas netekto darbingumo pensijos skyrimas pratęstas ir ši pensija buvo mokama iki 2017 m. vasario 28 d.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2006 m. gegužės 6 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos pažymoje Nr. 8-0616-(05.10), pateiktoje pareiškėjui 2006 metais, buvo nurodyta, jog Karmėlavos seniūnijos archyve įsakymų apie trečiojo suinteresuoto asmens priėmimą darbą ir atleidimą iš darbo nėra. Pažymoje atsakovas nurodė, kad Karmėlavos vaikų lopšelio-darželio vedėjos 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 60, kurio kopija buvo pridėta, trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 1991 m. liepos 1 d. buvo išleistas dalinai apmokamų vaiko auginimo atostogų. Botanikos instituto 2006 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 355 buvo nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į darbą priimtas 1977 metų vasario 22 d. direktoriaus 1977 metų vasario 18 d. įsakymo Nr. 63-K pagrindu. Dirbo iki 1981 metų sausio 30 d. ir atleistas, remiantis direktoriaus 1981 metų vasario 10 d. Nr. 55-K.

2016 m. spalio 12 d. VSDFV Kauno skyriui trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą skirti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (10.1E)S-103499, 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (10.1E)S-112662 ir 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (10.1E)S-20129 Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (Botanikos instituto teisių perėmėjo) pareikalavo pateikti papildomus duomenis, reikalingus senatvės pensijai apskaičiuoti. 2017 m. sausio 18 d. VSDFV Kauno skyriuje gautas Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro 2017 m. sausio 10 d. raštas Nr. PSR-10, kuriuo buvo patikslinta Botanikos instituto 2006 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 355. Šiame rašte nurodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Botanikos institute dirbo nuo 1977 m. vasario 22 d. iki 1977 m. spalio 29 d. 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. PSR-34 VSDFV Kauno skyriui pateikta 1977 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 426-K dėl trečiojo suinteresuoto asmens atleidimo iš darbo 1977 m. spalio 29 d. kopija ir 1981 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 55-K kopija, kuriame jokių duomenų apie trečiąjį suinteresuotą asmenį nebuvo rasta (šis įsakymas lietė visiškai su ginču nesusijusį asmenį).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (10.1)S-88685, 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (10.1)S-100754, 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (10.1)S-9840 Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos pareikalavo pateikti papildomus duomenis, reikalingus trečiojo suinteresuoto asmens senatvės pensijai apskaičiuoti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnija 2006 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. 8-0616-(05.10) pateiktus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą patikslino 2016 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. KRSD-0615(05.31), 2017 m. vasario 15 d. pažyma Nr. KRSD-72(05.31), 2017 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. KRSD-432(05.31). Taip pat duomenys buvo patikslinti VSDFV Kauno skyriaus atlikto patikrinimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens stažo 1988 – 1994 metų laikotarpyje. Patikrinimo duomenys buvo užfiksuoti VSDFV Kauno skyriaus 2 pensijų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. Patikrinimo pažymoje Nr. 1046-32. Tik gavus šiuos patikslintus duomenis pareiškėjas galėjo įskaityti trečiojo suinteresuoto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpiais nuo 1988 m. rugpjūčio 15 d. iki 1990 m. sausio 1 d., nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. gegužės 31 d. ir nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1993 m. birželio 2 d. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. PE_SP11-23 ir jį pakeitusiu 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (10.3)10.17-13 nustatė, kad dėl atsakovų neteisingai išduotų pažymų apie trečiojo suinteresuoto asmens valstybinį socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. vasario 28 d. susidarė 7 583,11 Eur netekto darbingumo pensijos permoka.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2007 m. liepos 1 d.). Įstatymo 31 straipsnio 1 - 2 dalių dispozicijose, galiojusiose netekto darbingumo pensijos paskyrimo metu, buvo nustatyta, kad asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai, – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai, – vieni metai, sukakus 24 metams, būtinasis stažas kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, būtinasis stažas kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

Pateiktų įrodymų analizė patvirtina, kad pagal Botanikos instituto (dabar – Gamtos tyrimų centras) 2006 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 355 duomenis trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nepagrįstai įskaitytas 3 metų 3 mėnesių 1 dienos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, o pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2006 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 8-0616-(05.10) duomenis - 6 mėnesių 19 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Iš viso dėl klaidingai išduotų pažymų nepagrįstai įskaitytas 3 metų 9 mėnesių 20 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (ginčo dėl šių aplinkybių iš esmės nekilo). Tik 2016 – 2017 metais pareiškėjo iniciatyva patikslinus duomenis, buvo nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijos skyrimo dieną (2007 m. sausio 30 d.) sudarė 9,3449 metų - t. y. nesiekė Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyto 9 metų 6 mėnesių minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo netekto darbingumo pensijai gauti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui netekto darbingumo pensija 2007 m. sausio 30 d. buvo paskirta ir mokama iki 2017 metų pradžios nepagrįstai ir dėl to pagrįstai susidarė pareiškėjo paskaičiuota permoka (ABTĮ 56 str.).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 metų spalio 12 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į pareiškėją dėl senatvės pensijos paskyrimo. Po šio trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi, rinkdamas duomenis senatvės pensijos skyrimui, pareiškėjas 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje išsiaiškino šioje byloje teisiškai reikšmingus duomenis, kad atsakovai 2006 metais pareiškėjui pateikė neteisingus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens darbo stažą. Kaip jau buvo paminėta, dėl neteisingos Botanikos instituto 2006 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 355 trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nepagrįstai įskaitytas 3 metų 3 mėnesių 1 dienos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, o pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2006 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 8-0616-(05.10) duomenis - 6 mėnesių 19 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas.

Administracinėje byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, nes to prašo vienas iš atsakovų, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 40 straipsnio 8 dalyje dėl permokų išieškojimo administracine tvarka (priimant individualų administracinį aktą) įtvirtinta nuostata, jog Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Tačiau svarbu ir tai, kad LVAT, aiškindamas šią įstatyminę nuostatą, konstatavo, jog VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje (šiuo metu VSDĮ 40 str. 8 d.) įtvirtinta nuostata „neapribojant kokiu nors terminu“ negali paneigti ieškinio senaties termino taikymo galimybės (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2016-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1629-502/2015). Taigi, akivaizdu, kad kreipiantis į teismą ginčo teisena dėl turtinės žalos atlyginimo (pensijos permokų išieškojimo), turi būti taikomas CK įtvirtintas ieškinio senaties teisinis institutas. VSDĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo ją turi atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad atsakovė (Kauno rajono savivaldybė) ir jos atstovė teismo prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismas akcentuoja, kad senaties institutas turi būti taikomas ir atsižvelgiant į, be kita ko, būtinybę užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, taip pat teisingumo, teisinio saugumo bei aiškumo, teisėtų lūkesčių principus, galimybės asmeniui gintis ieškinio senatimi nuo pareikšto reikalavimo. VSDĮ, Įstatymo nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad netekto darbingumo pensijos permoką įstatymų leidėjas kvalifikuoja kaip turtinę žalą, padarytą VSDFV biudžetui. Taigi, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas teisinių argumentų (motyvų) reikalavimui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK1.125 str. 8 d.). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises (nedarbingumo pensijos permoką ir, tuo pačiu, žalą VSDFV biudžetui) realiai turėjo galimybę sužinoti ir sužinojo tik po 2016 metų spalio 12 d. trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi į pareiškėją dėl senatvės pensijos paskyrimo. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2017 m. gruodžio 12 d. (TIS Liteko duomenys). Dėl to pareiškėjas nepraleido nei trejų metų, taip pat nei penkerių metų senaties terminų, numatytų CK 1.125 straipsnio 8 ir 9 dalyse (ABTĮ 56 str.). Dėl to atmesti atsakovo argumentai, kad senaties termino eigos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo netekto darbingumo pensijos paskyrimo momento 2007 metais.

Kaip jau buvo paminėta Kauno rajono savivaldybė 2006 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. 8-0616-(05.10), pateiktoje pareiškėjui, nurodė, kad duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens priėmimą bei atleidimą iš darbo neturi. Kartu pateikė tik vienintelį 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 60, kurio turinys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 1991 m. liepos 1 d. išleistas dalinai apmokamų vaiko auginimo atostogų iki sūnui, gimusiam 1991 m. sausio 30 d., sueis 3 metai. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pažymos ir įsakymo Nr. 60 turinys buvo neinformatyvūs ir atsakovo pareiškėjui pateikti paminėti duomenys tikrai nebuvo pakankamas pagrindas trečiajam suinteresuotam asmeniui 6 mėnesių 19 dienų terminą įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir vėliau skirti netekto darbingumo pensiją, nepareikalavus ir negavus papildomų duomenų iš draudėjo ar kitų šaltinių.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis (netekto darbingumo pensijos skyrimo metu galiojusi redakcija) numatė, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis reglamentavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį. Šių teisės normų turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad įstatymų leidėjas įtvirtino pareigą pareiškėjui vertinti pateiktus duomenis jų teisingumo bei pakankamumo aspektu. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 63 punktas (nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. kovo 2 d. galiojusi Nuostatų redakcija) suteikė teisę pareiškėjui reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Nuostatų 70 punktas taip pat nustatė, kad atsisakęs skirti pensiją, socialinio draudimo skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Taigi, tiek Įstatymo, tiek Nuostatų normos suponuoja pareigą pareiškėjui veikti aktyviai – savo iniciatyva reikalauti dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr.A7-121/2004, Nr. A502-1120/2007, A502-299/2012). LVAT konstatavo, kad paminėtose teisės normose įtvirtintas taip pat ir įpareigojimas pareiškėjui aktyviai veikti renkant stažą bei pajamas patvirtinančius dokumentus. VSDFV teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pensijos skyrimo, privalo vertinti visumą pensijos byloje pateiktų įrodymų, kurie liudija draudėjo išduotų dokumentų pagrįstumą, ir nustatyti objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Įvertinęs šioje administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad dėl turtinės žalos padarymo VSDFV biudžetui atsakovė Kauno rajono savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko (ji pareiškėjui pateikė iš esmės tik bendro pobūdžio informaciją, kuri aiškiai nebuvo pakankama nedarbingumo pensijai skirti), todėl taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei kilusių pasekmių (ABTĮ 56 str.). Dėl to atsakovo Kauno rajono savivaldybės atžvilgiu pareiškėjo turtinis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro (buvusio Botanikos sodo) 2006 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 355, pateiktos pareiškėjui, duomenys buvo informatyvūs, tikslūs ir, tuo pačiu, pakankami socialinio draudimo stažą įskaitymui. Šioje pažymoje tiksliai nurodytos priėmimo ir atleidimo iš darbo datos, taip pat įsakymų datos bei numeriai. Pareiškėjas neturėjo realaus pagrindo abejoti šios pažymos teisingumu. Nuostatų 64 – 65 punktai (nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. kovo 2 d. galiojusi redakcija) numatė, kad draudėjai, valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybių archyvai, darbo biržos privalo išduoti asmenų ir socialinio draudimo skyrių reikalaujamus dokumentus apie tų asmenų turimą stažą, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpa), taip pat kitus dokumentus, kurių reikia pensijoms skirti ir mokėti. Socialinio draudimo skyriaus reikalavimu dokumentai išduodami nemokamai. Dokumentus išdavęs juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų dokumentų. Taip pat ir VSDĮ 18 straipsnio 1 dalyje (nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija), bei 21 straipsnio 1 dalyje (nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatė, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Procesinio sprendimo priėmimo metu ši įstatyminė norma išliko iš esmės nepakitusi. Kaip jau buvo paminėta, CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismui pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Botanikos institutas pareiškėjui pateikė akivaizdžiai klaidingus duomenis – 1981 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 55-K buvo priimtas visiškai kito asmens atžvilgiu ir to negalėjo nematyti atsakovas. Po pareiškėjo atliktų aktyvių veiksmų 2016 – 2017 metais, prieš skiriant trečiajam suinteresuotam asmeniui senatvės pensija, buvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iš darbo buvo atleistas 1997 m. spalio 29 d. 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 426-K pagrindu (atsakovo atstovas šių aplinkybių neneigė). Dėl prieštaraujančių teisės aktams Botanikos instituto darbuotojos Personalo skyriaus vedėjos veiksmų trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai buvo įskaitytas 3 metų 3 mėnesių 1 dienos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas ir tai sudarė pagrindą nepagrįstai paskirti netekto darbingumo pensiją, kuri periodiškai buvo mokama iki 2017 metų vasario mėnesio. Kaip jau buvo paminėta, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Teismas daro išvadą, kad draudėjas 2006 metais neteisėtai išdavė pažymą Nr. 355 su akivaizdžiai neteisingais duomenimis, nors teisingus duomenis turėjo ir privalėjo būtent juos pateikti pareiškėjui, to pasėkoje nepagrįstai buvo paskirta netekto darbingumo pensija ir iki 2017 metų pradžios nepagrįstai išmokėta pareiškėjo prašyme nurodyta suma bei atsirado turtinė žala VSDFV biudžetui. Pateikti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad turtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Be to, atsakovas dėl paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių jokių ABTĮ nustatyta tvarka prieštaravimų teismui nepateikė. Teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, atstovas dėl nesvarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį.

Dėl to pareiškėjo prašymas šioje dalyje patenkintinas visiškai iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina visa netekto darbingumo pensijos permoka, kuri vertintina kaip turtinė žala VSDFV biudžetui (ABTĮ 56 str., 88 str. 5 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, 7 583,11 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 11 euro ct) Valstybinio socialinio drausimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui Kauno rajono savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.