- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- ATP-456-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00497-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. Ž. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. Ž. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą nubausta 868 Eur bauda, kurios mokėjimas tuo pačiu nutarimu išdėstytas šešių mėnesių laikotarpiui, už tai, kad ji sudarė sąlygas ir leido J. J., gim. 1991-04-27, 2016-07-16 L. Ž. naudai dirbti pardavėjos pareigose – konsultuoti dėl prekių pirkėjus, parduoti jiems prekes, imti pinigus prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) kurioje L. Ž. prekiavo apatiniu trikotažu pagal verslo liudijimą, išduotą Ž. Ž., nesudariusi su J. J. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
Šalies argumentai
2. L. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-08-11 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, jeigu teismas paliktų galioti skundžiamą nutarimą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą.
2.1. Nurodo, kad ji nutarime nurodytu laiku ir vietoje, kaip šeimos narys, prekiavo apatiniu trikotažu pagal sūnui Ž. Ž. išduotą verslo liudijimą. Kadangi įvykio dieną blogai jautėsi, sūnaus sužadėtinė J. J. pasisiūlė padėti įrengti prekybos vietą, iškrauti prekes ir pan. Jokio ketinimo ar tarimosi įdarbinti R. J., prekiauti, juo labiau, jokių realių darbinių santykių su ja nebuvo. Kadangi ji buvo prekybos vietoje užsiėmusi kitais darbais, R. J. bendravo su pirkėju, paėmė už prekę pinigus ir pirkėjai atidavė grąžą, tačiau tai buvo elementari pagalba, niekaip nesukūrusi tarp jų jokių darbinių santykių ir negalėjusių jų sukurti. Be to, jos leidimo parduoti prekę, paimti iš pirkėjo pinigus, J. J. nebuvo gavusi, pastaroji visa tai padarė savo iniciatyva.
2.2. Nurodo, kad pati J. J. nurodė, kad nebuvo jokio tarimosi dėl galimo darbo, o su pirkėja bendravo vien todėl, kad ji (L. Ž.) buvo užsiėmusi kitais darbais. Tai buvo vienkartinis veiksmas, už kurį jokio atlygio J. J. negavo, dėl jo nebuvo tartasi, kaip ir nebuvo jokios kalbos apie galimą jos darbą prekybos vietoje. Be to, J. J. bendravo su pirkėja apeliantės neatsiklaususi ir jai apie tai nežinant, t. y. veikė išimtinai savo iniciatyva, negaudama už tai jokio atlygio, nebūdama darbiniuose santykiuose ir nesant jokio susitarimo ar leidimo jai dirbti.
2.3. Pažymi, kad pagal įstatymo prasmę ji nėra ir negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje subjektu, kadangi ji nėra darbdavys ir neturi jokių įgaliojimų priimti į darbą darbuotojus, pranešti apie tai mokesčių inspekcijai. Verslo liudijimas išduotas jos sūnaus Ž. Ž. vardu ir tik jis vienas gali priimti sprendimą dėl darbuotojo priėmimo į darbą, o jai tokie įgaliojimai nebuvo suteikti, todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
2.4. Akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje neįrodyta, jog J. J. prekes pardavė apeliantės nurodymu, jai žinant ir tokią padėtį toleruojant, todėl laikytina, jog jos (apeliantės) kaltė neįrodyta. Nesant kaltės, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir atitinkamai už tokią veiką negali būti taikoma administracinė atsakomybė, todėl byla turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktu). Byla nutrauktina ir todėl, kad ji nėra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalies subjektu, t. y. nėra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, todėl už šį pažeidimą negali būti traukiama.
2.5. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui manant, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra padarytas, turėtų būti atsižvelgta į aplinkybes, susijusias su jos gyvenimiškomis aplinkybėmis: ji yra bedarbė, turi ribotas lėšas pragyvenimui ir pragyvena iš bedarbio pašalpos bei sūnaus teikiamos paramos, jos sveikatos būklė yra sunki, nuolat gydosi, vaistams tenka išleisti nemažai lėšų, nėra teista, bausta administracinėmis nuobaudomis. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad nors ir neigdama savo kaltę veikos vertinimo prasme, sąžiningai nurodė visas įvykio faktines aplinkybes. Dėl esamos situacijos yra padariusi reikiamas išvadas ir ateityje stengsis užtikrinti, kad nepasitaikytų situacijos, leidžiančios manyti galimai padarius teisės pažeidimą, dėl susiklosčiusių aplinkybių nuoširdžiai apgailestauja. Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teismui galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) atsiliepimu prašo L. Ž. skundo netenkinti, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti nuobaudą mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali suma, prašo teismą spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. Ž. kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.
7. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-07-16 operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta prekybos vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kurioje prekiaujama apatiniu trikotažu. Šioje prekybos vietoje J. J. Panevėžio apskrities VMI vyr. specialistei už 2,5 Eur pardavė apatinį trikotažą. Kaip nustatyta, minėtoje prekybos vietoje prekiauja L. Ž., kuri verslo liudijime Nr. DJ357724-1, išduotame Ž. Ž., įrašyta kaip šeimos narys. Tačiau J. J. nei verslo liudijimo, nei kito teisės aktų nustatyta tvarka būtino dokumento, kuris suteiktų teisę jai prekiauti prekybos vietoje, neturi. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu Panevėžio apskrities VMI pareigūnė 2016-07-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Ž., už tai, kad ji sudarė sąlygas ir leido J. J. L. Ž. naudai dirbti pardavėjos pareigose – konsultuoti dėl prekių pirkėjus, parduoti jiems prekes, imti pinigus prekybos vietoje, kurioje L. Ž. prekiavo apatiniu trikotažu pagal verslo liudijimą, išduotą Ž. Ž., nesudariusi su J. J. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
9. Nagrinėjamu atveju L. Ž. savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad tarp jos ir J. J. nebuvo jokio susitarimo dėl darbinių santykių, o J. J. prekes pirkėjui pardavė savo iniciatyva, taip pat tvirtina, kad ji nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalies subjektas, t. y. nėra darbdavys. Tačiau su tokiais L. Ž. argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
10. Tai, kad L. Ž. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos L. Ž. parodymai, J. J. parodymai, liudytojų Š. R., A. M. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, Panevėžio apskrities VMI raštas Nr. (30.22-OKS)-33-654, Panevėžio apskrities VMI kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų Š. R. ir A. M. tarnybinis pranešimas, operatyvaus patikrinimo pažymos, foto lentelės, VSDFV duomenys. Šie duomenys patvirtina, kad L. Ž. veiksmuose galima konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.
11. Byloje nustatyta, kad J. J. dirbo realiai: buvo prekybos vietoje; konsultavo pirkėjus; žinojo prekių kainas, kurias nurodė pirkėjams; pirkėjai išsirinkus prekę, paėmė pinigus, po to atidavė grąžą. Daroma išvada, kad tokiais veiksmais J. J. realiai veikė L. Ž. verslo naudai. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir tai, kad L. Ž. ir J. J. santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Nors L. Ž. nurodė, kad jokio susitarimo tarp jos ir J. J. dėl darbinių santykių nebuvo, nurodydama, kad J. J. veikė savo iniciatyva, tačiau tokie L. Ž. parodymai atmetami. Iš J. J. paaiškinimų Panevėžio apskrities VMI bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų matyti, jog 2016-07-16 pasisiūlė padėti L. Ž. dirbti turgavietėje, kadangi pastaroji turėjo sveikatos bėdų. Nurodė, kad turgavietėje padėjo L. Ž. - konsultavo kitą moterį dėl liemenėlės dydžio, konsultavo VMI specialistę dėl kelnaičių dydžio, jas pardavė, paėmė už prekę pinigus, taip pat nurodė, kad prekybos vietoje L. Ž. yra padėjusi ir anksčiau (b. l. 16, 17, 52). L. Ž. nurodė, kad 2016-07-16 prastai jautėsi, todėl padėti turgavietėje pasikvietė L. J. (b. l. 18). Liudytoja Š. R. parodė, kad patikrinimo metu L. Ž. ir J. J. stebėjo kurį laiką ir matė, kaip J. J. konsultuoja pirkėjus. Tuo metu prekybos vietoje buvo ir L. Ž., kuri matė, kaip J. J. konsultavo pirkėjus, o pati prekiauti nebandė. L. Ž. nė karto nepriėjo prie J. J., nepasidomėjo, kodėl ji konsultuoja klientus (b. l. 52). Šie duomenys apie J. J. ir L. Ž. realiai atliktus veiksmus leidžia spręsti, jog susitarimas dėl darbinių santykių tarp L. Ž. ir J. J. buvo. Be to, akivaizdu, jog J. J., būdama prekybos vietoje, turėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai - būti prekybos vietoje, konsultuoti pirkėjus dėl prekių dydžių ir kainos, pirkėjui išsirinkus prekę ją parduoti už L. Ž. nustatytą kainą, paimti pinigus. Tai, kad J. J. padavė pirkėjui prekę ir paėmė iš jo pinigus rodo, kad J. J. suprato, jog yra susitarta dėl jos, kaip pardavėjos pareigų. Aplinkybė, jog L. Ž. išėjusi iš prekybos vietos visas prekes paliko J. J. žinioje, patvirtina, jog buvo perleista pardavėjos darbo priemonės ir taip susitarta dėl pardavėjos funkcijų atlikimo. Nors L. Ž. ir J. J. nurodė, kad nesitarė dėl darbo atlygio, tačiau pažymėtina, jog nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3202/2011). Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog buvo gautas pelnas. Šiuo atveju nustatyta, kad L. Ž. susitarė su J. J. dėl darbo turgavietėje, J. J. pardavė prekę, gavo apmokėjimą, o tai patvirtina, kad J. J. atliko veiksmus, dėl kurių L. Ž. turėjo naudos. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie J. J. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.
12. Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. L. Ž., būdama darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad J. J. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su ja darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Atsakant į skundo argumentus, kad L. Ž. nėra darbdavys ATPK 41³ straipsnio prasme, bei nurodoma aplinkybė, kad ji nesiekė būti darbdaviu, dar nereiškia, kad faktiškai L. Ž. darbdaviu nebuvo. DK 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad L. Ž. suteikė J. J. konkrečią darbo vietą, leido dirbti pardavėjos pareigose, davė nurodymus dėl prekių kainų, suteikė darbui reikalingas priemones, iš L. J. atliekamų veiksmų gavo naudos, todėl ji pagrįstai laikyta darbdaviu, o J. J. - darbuotoja.
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, todėl apeliantė Biržų rajono apylinkės teismo 2016-08-11 nutarimu pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
14. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pirmosios instancijos teismas L. Ž. skyrė minimalią sankcijoje numatytą aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą. Apeliantė skundu taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali.
15. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismų praktikoje pažymima, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, ir, atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju L. Ž. paskirta nuobauda gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat L. Ž. administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje nebausta, nėra teista (tokių duomenų byloje nėra), byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, o nustatytas tik vienas nelegalaus darbo atvejis, už kurį L. Ž. gavo 2,5 Eur naudos, pati pažeidėja yra įrašyta į sūnaus verslo liudijimą. Apeliantė nurodo turinti sveikatos problemų ir tai yra patvirtinta medicinos dokumentų išrašu (b. l. 33). Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina ir į Panevėžio apskrities VMI, t. y. institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo poziciją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o būtent: atstovas prašė skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą arba taikyti L. Ž. atžvilgiu 30¹ straipsnio nuostatas. Taip pat ir atsiliepime į L. Ž. skundą Panevėžio apskrities VMI neprieštaravo dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir šį klausimą paliko spręsti teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjos asmenybę, pažeidėjos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis.
17. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – L. Ž. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jai mažesnę, negu numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu pusę įstatymo sankcijoje numatytos minimalios baudos, t. y. 434 Eur dydžio bauda, yra teisinga ir proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui. Tokio dydžio bauda galima pasiekti nuobaudos tikslus ir tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, bus teisinga įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant L. Ž. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Taip pat pirmosios instancijos teismo argumentais baudos mokėjimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
L. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą pakeisti:
L. Ž., taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – 868 eurų baudos – dydį sumažinti iki 434 eurų;
L. Ž. paskirtos 434 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant L. Ž. penkis mėnesius sumokėti po 72 Eur, o šeštąjį mėnesį – 74 Eur.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.