- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- eI2-614-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01509-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė, Vita Veleckaitė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinus prašo įpareigoti atsakovę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą bei priteisti pareiškėjai turtinę 300 000 Eur žalą, 4 metų būsimas prarastas pajamas, kurios pareiškėjos vertinimu sudaro 90 240 Eur, 4 metų psichoanaliko konsultacijų šeimai sumą, kuri pareiškėjos vertinimu sudaro 41 600 Eur ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodo, kad jos 2020-02-18 Tarnybai pateiktas skundas po 2020-02-17 vykusio susitikimo su Tarnybos darbuotojomis buvo nagrinėjamas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodytų viešojo administravimo principų.
Nurodo, kad Tarnybos atskirų pareigūnų bei pačios institucijos veiksmai neužtikrino efektyvaus ir teisėto proceso, pareiškėja nurodo, kad 86 dienas yra atskirta nuo vaikų. Pasak pareiškėjos jos dukra po 10 dienų pateko į VU Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių skyrių. Sūnus po mėnesio pradėjo lankytis pas psichologą. Pareiškėja skundžia Tarnybos lygiagretų dokumentų kitoms institucijoms vertinimą bei dokumentų pasirašymui išsiuntimą tą pačią dieną, apibendrintų kategorijų naudojimą. Pareiškėja pažymi, kad jai nėra pateiktas pagal atskiroje nuomonėje suformuluotas pastabas pakoreguotas dokumentas. Taip pat pareiškėjai nėra atsiųstas dokumentų susijusių su pareiškėja ir jos vaikais kopijos.
Pareiškėja teigia, kad dėl neefektyvaus Tarnybos darbo, sąlygoto vidinių institucinių problemų (teritorinio susikirstymo ir nebendradarbiavimo, prašymus teikiančio asmens traktavimo kaip trukdytojo, pačios institucijos keliamų kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančių darbuotojų kompetencijos) ir galimai neteisėtų veiksmų nukentėjo ji ir jos du mažamečiai vaikai. Pareiškėja nurodo, kad patyrė psichologinę traumą bei finansinių nuostolių. Pažymi, kad dalyvauti ir pasiruošti Tarnybos ir jos padalinių veiklai reikia daug papildomo laiko, todėl pareiškėja planuoja susimažinti savo darbinę veiklą, todėl atitinkamai sumažės pareiškėjos pajamos. Pareiškėja nurodo, kad jai ir jos dviems mažamečiams vaikams reikės 4 metų nuolatinių psichologo konsultacijų.
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą` tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja nesutinka su Tarnybos 2020-04-01 atsakymu Nr. S-1014 „Dėl R. G. kreipimųsi“. Pareiškėja skundė Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vyriausios specialistės šališkumą bei elgesį, galimai pažeidžiant etikos normas, 2020-02-17 susitikimo skyriuje metu, taip pat tyrimo vilkinimą. 2020-02-25 Tarnyboje gautas R. G. kreipimasis, kuriuo Tarnybai pateikta pareiškėjos atskiroji nuomonė dėl Tarnybos pareiškėjai 2020-02-21 el. paštu siųstų vaiko situacijos vertinimo anketų.
Pažymi, kad Tarnyba atsakyme pareiškėjai išdėstė nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad skyriaus vyriausioji specialistė netinkamai vykdė pareigas ir pareiškėjos skunde tarnybai nurodytas aplinkybes vertino neobjektyviai. Taip pat Tarnyba atsakyme išsamiai pasisakė ir į pareiškėjos skunde Tarnybai nurodytas aplinkybes dėl atliekamo tyrimo vilkinimo, nurodydama, kad 2020-02-17 susitikimo metu nebuvo gauta informacija dėl ikiteisminio tyrimo. Po 2020-02-17 susitikimo su pareiškėja, Vyriausioji specialistė kelis kartus skambino Vilniaus apskrities VPK tyrėjui, kuris kreipėsi į skyrių dėl informacijos apie pareiškėjos šeimą pateikimo. 2020-02-21 Vilniaus apskrities VPK tyrėjui buvo išsiųstas raštas Nr. 3GD-1918 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Nurodo, kad pareiškėjai buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir vaikų lankymo ir bendravimo su jais apribojimas.
Tarnyba atsakydama į skundo teiginius apie vyriausios specialistės galimai netinkamą pareigų atlikimą, nesuteikiant pareiškėjai reikalingos pagalbos ir patarimų sprendžiant pareiškėjos dukros elgesio problemas, pažymėjo, kad atlikus Vaiko situacijos vertinimą, pareiškėjos dukrai buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36² straipsniu bei Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-208, 4 punktu, 2020-02-21 raštu Nr. 3AV-87 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo bei pagalbos šeimai ir vaikams teikimo.
Tarnyba pažymi, kad atskiroji nuomonė nėra susijusi su vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimu. Tarnyba atsakyme pareiškėjai nurodė paminėtą teisinį reglamentavimą, taip pat pažymėjo, kad tokia nuomonė pateikiama jau po atlikto vaiko situacijos vertinimo, ir, vadovaujantis Aprašu, prijungiama prie Vaiko situacijų vertinimo anketų bei yra neatsiejama jų dalis. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad vaiko atstovai pagal įstatymą atskirąją nuomonę teikia jau pasibaigus vaiko situacijos vertinimo procedūrai, todėl ji neįtakoja vaiko situacijos vertinimo metu priimtų sprendimų. Nurodo, kad Tarnybos teritorinis skyrius neturi pareigos informuoti atskirąją nuomonę pateikusio asmens apie Tarnybos teritorinio skyriaus atliekamus veiksmus, vertinant atskirojoje nuomonėje pateiktus duomenis.
Dėl pareiškėjos teiktame Tarnybai skundo argumentų, kad jai susipažinimui ir pasirašymui buvo pateikti specialiai nepilni ir kupiūruoti dokumentai ir iki šiol nėra atsiųstos dokumentų, susijusių su ja ir jos nepilnamečiais vaikais, kopijos, atsakovė nurodo, kad buvo nustatyta, jog 2020-02-21 pareiškėjai skyrius el. paštu pateikė susipažinti ir pasirašyti 2020-02-20 Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195, 3VSV-196. Pažymi, kad Tarnyboje 2020-04-15 buvo gautas pareiškėjos 2020-04-14 prašymas „Dėl pilnų dokumentų pateikimo susipažinimui“, kuriuo pareiškėja prašė pateikti jai susipažinimui visą institucijos turimą ir valdomą dokumentų rinkinį, susijusį su jos vaikais bei pareiškėja. Tarnyba 2020-05-14 raštu Nr. S-1377 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė pareiškėjai dokumentus, be kita ko, pateikdama 2020-02-20 Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195, 3VSV-196. Pažymi, kad pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo bei vaiko situacijos vertinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai aiškiai apibrėžia, su kokiais skyrio užpildytais dokumentais yra supažindinami vaiko atstovai pagal įstatymą. Aprašo 7.1 papunktyje numatyta, kad nenustačius vaiko teisių pažeidimo, pranešimas baigiamas nagrinėti užpildant aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės, kopiją elektroniniu paštu supažindinami vaiko atstovai pagal įstatymą. Aprašo 23-26 punktuose reglamentuota vaiko atstovų pagal įstatymą supažindinimo su vaiko situacijos vertinimo anketa tvarka. 2020-02-20 atlikus vaiko situacijos vertinimą, pareiškėja 2020-02-21 el. paštu buvo supažindinta su vaiko situacijos vertinimo anketomis, laikantis nurodyto teisinio reglamentavimo. Pareiškėja 2020-02-24 el. paštu patvirtino, kad susipažino su vyriausios specialistės siųstais dokumentais ir pateikė atskirąją nuomonę dėl vaikų situacijos vertinimo.
Šalies argumentai
Nurodo, kad atsakovė susipažinus su šia byla nustatė, kad pareiškėja teismui pateikė 2020-05-18 prašymą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir nuomonės dėl proceso tvarkos pareiškimo“, kuriuo teismo prašė prie bylos pridėti galimai pasak atsakovės suklastotus (atsiunčiant vizualiai skirtingą versiją be atskirosios nuomonės, nėra teikiama nei viena pastaba, kad dokumentas buvo keistas/pildytas/redaguotas bei tų keitimų teisinės priežastys) vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių abi versijas pateikė Tarnybos darbuotojai oficialiais elektroniniais kanalais. Tarnyba nustatė, kad skyriaus specialistės 2020-02-21 el. paštu pareiškėjai teiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3SV-195, 3VSV-196 ir Tarnybos 2020-05-14 raštu Nr. S-1377 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareiškėjai teiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-195, 3VSV-196 skiriasi. Pažymi, kad Tarnybos pareiškėjai siųsti dokumentai, įskaitant Vaiko situacijos vertinimo anketas, buvo paimti iš Tarnybos dokumentų valdymo sistemos. Todėl Tarnyba nustačiusi tokias aplinkybes, paprašė Skyriaus vyriausiosios specialistės pateikti paaiškinimą. Vyriausioji specialistė 2020-06-08 pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 3TSD-944 „Dėl R. G.“, kuriame paaiškino, kad Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2020-02-21 Vaiko situacijos vertinimo anketos, užpildytos „rankiniu būdu“ ir įkeltos 3VSV-195 ir 3VSV-196, kaip projektas. Tą pačią dieną Vaiko situacijos vertinimo anketos buvo užpildytos kompiuterio pagalba ir 2020-02-21 vyriausioji specialistė jas išsiuntė pareiškėjai elektroniniu paštu, tačiau dokumentų valdymo sistemoje pareiškėjai išsiųstos „galutinės“ Vaiko situacijos vertinimo anketos, nebuvo patalpintos. Taigi, atsakovė nurodo, kad dėl šios priežasties įvyko nesusipratimas, kurio metu pareiškėjai 2020-02-21 ir 2020-05-14 buvo išsiųsti nevienodi dokumentai. Akcentuoja, kad skyriaus vyriausiosios specialistės el. paštu pareiškėjai 2020-02-21 pateiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos yra galutinės, jos buvo pateiktos ir 2020-02-21 atvejo vadybininkui.
Tarnyba pažymi, kad skundas buvo registruotas 2020-02-18, taigi, šiuo atveju skundo nagrinėjimo termino pabaiga yra 2020-03-18. Tarnybos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius 2020-03-16 prašymu Nr. 6-200 kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydamas pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 2020-04-01. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad 2020-02-25 Tarnyboje gauta pareiškėjos atskiroji nuomonė dėl Vaiko situacijos vertinimo anketos, kuri susijusi ir aktuali nagrinėjant skundą, t. y. rengiant atsakymą reikalinga visapusiškai susipažinti bei išnagrinėti surinktus ir papildomai gautus dokumentus, taip pat pažymi, kad tuo metu pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus specialistų darbo krūvis buvo padidėjęs. Tarnybos direktorius 2020-03-16 rezoliuciją minėtą prašymą tenkino. Todėl atsakovė teigia, kad teisės aktų nuostatos dėl nagrinėjimo terminų nebuvo pažeistos. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad jai nebuvo nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tokio termino pratęsimo galimybę bei tokio pratęsimo priežastys. Pažymi, kad Tarnyba 2020-03-17 raštu Nr. S-862 pareiškėją informavo, kad vadovaujantis VAĮ 31 straipsniu, skundo išnagrinėjimo terminas tarnybos direktoriaus 2020-03-16 rezoliuciją yra pratęstas 10 darbo dienų. Atsakovė taip pat nurodo, kad neturi atlyginti pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos kadangi nėra viešosios atsakomybės sąlygų, nes Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019-05-15 pažymoje „Dėl R. G. skundo tyrimo“ Nr. PER-87 konstatavo, kad Tarnybos skyriaus specialistai vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei tinkamai vykdė savo pareigas.
Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-04-01 sprendimo Nr. S-1014 “Dėl R. G. kreipimųsi” teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020-02-18 raštu kreipėsi į Tarnybą „Dėl įmanomai greito ir nešališko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nušalinimo dėl šališkumo ir jos veiklos ištyrimo“. Pareiškėja skundė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės E. S. šališkumą ir elgesį, galimai pažeidžiantį etikos normas, 2020-02-17 susitikimo metu bei tyrimo vilkinimą, prašė nušalinti ją nuo įvykio tyrimo.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-02-20 Tarnybos Vilniaus apsktrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau- Tarnybos skyrius) surašė pareiškėjos vaikų situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196. 2020-02-21 Tarnybos skyrius el. paštu pareiškėjai nusiuntė Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196. Laiške pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pateikti nuomonę dėl vaikų situacijos vertinimo anketų bei išaiškinta, kad nesutinkant su vaikų situacijos vertinimo anketomis ir jose nurodytais sprendimais galima pateikti atskirąją nuomonę, surašytą laisva forma, kuri bus pridėta prie vaikų situacijos vertinimo anketų. 2020-02-25 Tarnybos skyrius gavo pareiškėjos atskirąją nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketų.
2020-03-17 Tarnyba pratėsė terminą iki 2020-04-01 atsakymui į pareiškėjos 2020-02-18 skundą parengti. Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastimi buvo nurodoma tai, kad rengiant atsakymą yra reikalinga visapusiškai susipažinti ir išnagrinėti surinktus ir papildomai gautus dokumentus, tai pat buvo atsižvelgta į tai, jog yra padidėjęs skyriaus specialistų darbo krūvis. Pareiškėja 2020-03-17 raštu buvo informuota apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą iki 2020-04-01. 2020-03-19 pareiškėja kreipėsi į Tarnybą prašydama pateikti konkrečias teisės aktų nuostatas ir argumentus, kodėl terminas yra pratęsiamas.
2020-04-01 Tarnyba pateikė pareiškėjai atsakymą į prašymą „Dėl įmanomai greito ir nešališko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nušalinimo dėl šališkumo ir jos veiklos ištyrimo“, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo nes nenustatė objektyvių duomenų bei pagrįstų įrodymų, kad Tarnybos vyriausioji specialistė turėtų būti nušalinta nuo darbo su pareiškėjos šeima atvejų. Tarnyba atsakyme pareiškėjai išdėstė nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad skyriaus vyriausioji specialistė E. S. netinkamai vykdė pareigas ir pareiškėjos skunde tarnybai nurodytas aplinkybes vertino neobjektyviai. Taip pat Tarnyba atsakyme išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos prašyme Tarnybai nurodytų aplinkybių dėl atliekamo tyrimo vilkinimo, nurodydama, kad 2020-02-17 susitikimo metu nebuvo gauta informacija dėl ikiteisminio tyrimo. Po 2020-02-17 susitikimo su pareiškėja, vyriausioji specialistė kelis kartus skambino Vilniaus apskrities VPK tyrėjui, kuris kreipėsi į skyrių dėl informacijos apie pareiškėjos šeimą pateikimo. Nurodė, kad 2020-02-21 buvo gautas Vilniaus apskrities VPK pranešimas Nr. 3GD-1918 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Atsakyme be kita ko nurodyta, kad pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminiame tyrime buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir vaikų lankymo ir bendravimo su jais apribojimas.
Tarnyba atsakydama į skundo teiginius apie vyriausios specialistės galimai netinkamą pareigų atlikimą, nesuteikiant pareiškėjai reikalingos pagalbos ir patarimų sprendžiant pareiškėjos dukros elgesio problemas, pažymėjo, kad atlikus Vaiko situacijos vertinimą, pareiškėjos dukrai buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² straipsniu bei Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-208, 4 punktu, 2020-02-21 raštu Nr. 3AV-87 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo bei pagalbos šeimai ir vaikams teikimo.
Pareiškėja ginčija Tarnybos atsakymą teigdama, kad pareiškėjos skundas Tarnybai buvo nagrinėjamas nesilaikant VAĮ nurodytų viešojo administravimo principų.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo
veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtiems sprendimams, kaip indvidualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad atsakovės 2020-04-01 atsakymas į pareiškėjos skundą „Dėl įmanomai greito ir nešališko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nušalinimo dėl šališkumo ir jos veiklos ištyrimo“, neatitinka VAĮ nustatytų viešojo administravimo principų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, yra nurodyta apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyta įgaliotų pareigūnų. Iš ginčijamo sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Priimtas sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjos galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja teismui neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar negaliojantis bei nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovės priimtą sprendimą laiko nepagrįstu. Pareiškėjos abstraktūs argumentai, kuriais ji grindžia sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, teismo vertinimu, yra išimtinai pareiškėjos subjektyvi pozicija.
Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-801 (toliau – Aprašas) nustato vaiko ir jį auginančio (-ių) atstovo (-ų) pagal įstatymą ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) (toliau – šeima), fizinio asmens, vykdančio vaiko laikinąją priežiūrą, atvejo vadybos inicijavimo ir taikymo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikių vertinimo, kompleksinės pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, šeimos stebėsenos, pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos proceso užbaigimo, atvejo vadybos koordinavimo savivaldybėje tvarką (Aprašo 1 punktas).
Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos vaikų situacijos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis 2020-02-14 gautu pranešimu iš Vilniaus AVPK Vilniaus rajono Policijos komisariato dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuomet po 2020-02-13 įvykusio konflikto tarp pareiškėjos bei jos mažametės dukros V. G., kurio metu pareiškėja galimai panaudojo smurtą savo mažametės dukros atžvilgiu, po kurio vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas biologinį tėvą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba 2020-02-17, siekdama įvertinti pareiškėjos nepilnamečių vaikų situaciją, bendravo su pareiškėja, jos nepilnamečiais vaikais bei vaikų biologiniu tėvu. 2020-02-20 buvo užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196, kurios pareiškėjai pateiktos susipažinti ir pasirašyti el. paštu 2020-02-21. Pažymėtina, kad pateikiant Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196 pareiškėjai buvo išaiškinta teisė nesutinkant su jose esančiais duomenimis pateikti atskirąją nuomonę, surašytą laisva forma, kuri bus pridėta prie vaikų situacijos vertinimo anketų. Pažymėtina, kad pareiškėja pateikdama atskirąją nuomonę dėl vaikų situacijos vertinimo 2020-02-24 patvirtino, kad ji susipažino su 2020-02-21 pareiškėjai nusiųstomis Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196.
Aprašo 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą susipažinimo su Vaiko situacijos vertinimo anketa metu gali pateikti nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketoje (ne)nurodytų galimo vaiko teisių pažeidimo aplinkybių ir (ar) siūlyti pašalinti klaidingai Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodytus asmens duomenis. Jei vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutinka su atliktu vaiko situacijos vertinimu ir jame nurodytais sprendimais, jie gali pateikti atskirą nuomonę, surašytą laisva forma, kuri pridedama prie užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos.
Aprašo 26 punkte nustatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo anketos užregistravimo dienos pasirašytinai supažindinami jiems atvykus į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, taip pat vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, prašydami Vaiko situacijos vertinimo anketą atsiųsti jiems elektroniniu paštu, ir ją pasirašę elektroniniu parašu nusiųsti elektroniniu paštu subjektui, iš kurio ją gavo.
Todėl konstatuojama, kad pareiškėja su Vaiko situacijos vertinimo anketomis susipažino, laikantis Aprašo nustatyto reglamentavimo.
Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad ginčo atveju vertinant vaikų situaciją būtų pažeistos teisės aktais reglamentuotos procedūros, pažeisti jiems atlikti skirti terminai ar, kad Tarnybos specialistai būtų veikę išimtinai ne mažamečių vaikų interesais ir būtų pažeistas geriausių vaiko interesų prioriteto principas – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
Kaip jau nurodyta, Tarnyba tirdama pareiškėjos skundą, išamiai išanalizavo faktinę situaciją bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Tarnybos specialistė, vykdydama jai priskirtas funkcijas, būtų pažeidusi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vilkinusi tyrimą, elgusis šališkai bei pažeidžiant etikos normas. Tai, kad pareiškėja pateikė atskirąją nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196, nesudaro pagrindo pripažinti, kad situacija buvo įvertinta neteisingai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Tarnybos skyriaus specialistės E.S. galimai netinkamo pareigų vykdymo ir/ar šališkumo, 2019-05-15 pažymoje „Dėl R. G. skundo tyrimo“ Nr. (6.1-2020-31)PR-87, pažeidimų nenustatė.
Pareiškėja skunde pažymi, kad Tarnyba skundą nagrinėjo ilgai ir formaliai, taip pat nurodė, kad Tarnyba neinformavo pareiškėjos kodėl buvo pratęstas prašymo nagrinėjimo terminas. 2007-08-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 876 priimto Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 p. nustatyta, kad prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Taisyklių 26 p. nurodyta, kad kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pažymėtina, kad VAĮ 31 straipsnyje numatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos skundas Tarnyboje buvo registruotas 2020-02-18, todėl šiuo konkrečiu atveju terminas skundo nagrinėjimui turėjo baigtis 2020-03-18. Nustatyta, kad Tarnybos pagalbos vaikams ir šeimos skyrius 2020-03-16 kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydamas pratęsti terminą iki 2020-04-01, t. y. 10 darbo dienų. Prašyme buvo nurodyta, kad rengiant atsakymą reikalinga visapusiškai susipažinti bei išnagrinėti surinktus ir papildomai gautus dokumentus, taip pat pažymėta, kad skyriaus specialistų darbo krūvis yra padidėjęs. Tarnybos direktorius tenkino skyriaus prašymą ir terminą pratęsė. Teismas nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba skundą nagrinėjo nepagrįstai praleidusi terminą. Taip pat pareiškėja 2020-03-17 raštu Nr. S-862 buvo informuota, kad vadovaujantis VAĮ 31 straipsniu, skundo išnagrinėjimo terminas yra pratęstas 10 darbo dienų. Todėl pareiškėjos argumentas, kad ji nebuvo informuota kodėl terminas prašymui išnagrinėti yra pratęstas yra atmetamas.
Pareiškėja skunde taip pat prašo iš Tarnybos priteisti turtinę bei neturtinę žalą.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje A-2428-520/2017 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėja skunde teigia, kad dėl neefektyvaus Tarnybos darbo bei vidinių institucinių problemų nukentėjo ji ir jos du mažamečiai vaikai. Pareiškėja nurodo, kad patyrė psichologinę traumą bei finansinių nuostolių. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybos procedūroms reikia daug laiko, todėl pareiškėja planuoja sumažinti savo darbinę veiklą, dėl to sumažės ir pajamos. Pažymi, kad pareiškėjai ir jos vaikams taip pat reikės ilgalaikės psichologo pagalbos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl Tarnybos sprendimo buvo apribotas pareiškėjos bendravimas su vaikais ir pareiškėja iki šiol nėra patyrusi tokio siaubo.
Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą “Dėl įmanomai greito ir nešališko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nušalinimo dėl šališkumo ir jos veiklos ištyrimo” ir pagrįstai nekonstatavo pažeidimų, todėl šiuo atveju nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą taip pat yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.