- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-4479-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39027-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 266,50 Eur negrąžinto kredito dalį, 57,15 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 18 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 142,47 Eur tarpininkavimo mokestį, 622,81 Eur administravimo mokestį, 1,99 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. sausio 5 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K224443761 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei 60 mėnesių terminui suteikė 1 999 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 18 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdama 271,05 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį bei 1 011,08 Eur administravimo mokestį. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. punktą, 3.5.2. punktą, 5.1. punktą, 5.2. punktą atsakovė įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2019 m. gegužės 28 d. pranešimu nustačiusi atsakovei papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir šiai jų nevykdant, nuo 2019 m. birželio 18 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1. punktas, 8.4.2. punktas, 8.5. punktas, 8.6. punktas.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė liko skolinga ieškovei 1 266,50 Eur negrąžinto kredito dalį, 142,47 Eur tarpininkavimo mokestį ir 57,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 266,50 Eur negrąžinto kredito dalis, 57,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.), ir 142,47 Eur tarpininkavimo mokestis (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punktas).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 18 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas dėl 18 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkinamas, priteisiant jas nuo 2020 m. sausio 1 d. Reikalavimas dalyje dėl šių palūkanų priteisimo 2019 m. gruodžio 31 d. (kreipimosi į teismą dieną) atmetamas kaip nepagrįstas, nes teismas tenkino reikalavimą dėl pelno palūkanų, išreikštų fiksuotu dydžiu, priteisimo už laikotarpį, įskaitant 2019 m. gruodžio 31 d.
Ieškovė, taikydama 18 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovei 1,99 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 31 d.). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 18 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (0,049 proc. į dieną (18 proc. / 365 d.)) ir jų skaičiavimo laikotarpis (94 d.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto netesybų dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, todėl yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti – ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 1,99 Eur kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 622,81 Eur sutarties administravimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte šalys susitarė, kad Sutarties administravimo mokesčio dydis yra 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo mokestį. Nurodytame punkte šalys susitarė, kad atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui, o atsakovei netinkamai vykdant Sutartį – Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su atsakovės išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik atsakovei tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį. Jei atsakovė netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Tai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus Sutarties nuostatas, todėl teismas daro išvadą, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriais buvo atmesti iš nutrauktų vartojimo kredito sutarčių kilę reikalavimai priteisti administravimo mokestį, baigiamuosiuose procesiniuose sprendimuose tokiam administravimo mokesčio nuolaidos kvalifikavimui pritarė ir nurodė, kad sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-172-912/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).
Kaip jau buvo minėta, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad už Sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 622,81 Eur sutarties administravimo mokestį atmetamas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 468,11 Eur (1 266,50 Eur + 57,15 Eur + 142,47 Eur + 1,99 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis, 246,01 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 293,01 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 70,21 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 205,72 Eur (293,01 Eur × 70,21 proc.).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 468,11 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir vienuolikos euro centų) negrąžinto kredito dalį, 57,15 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir penkiolikos euro centų) palūkanas, 1,99 Eur (vieno euro ir devyniasdešimt devynių euro centų) kompensuojamas palūkanas, 18 proc. dydžio metines palūkanas už 1 266,50 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 142,47 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt septynių euro centų) tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 468,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 205,72 Eur (dviejų šimtų penkių eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.