Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. Č. ir G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. Č. ir G. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė teismo priteisti ieškovei B. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės 16 200 Eur, ieškovui G. Č. – 15 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš esmės dėl to, ar nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2703 redakcija) nuostatų pakeitimams, kuriais įtvirtintas naujasis žalos atlyginimo modelis, siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą, būtina nustatyti (įrodyti) visas civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK normose.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad ieškovų motina O. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 3 d. suplanuotai operacijai atlikti hospitalizuota į VšĮ (duomenys neskelbtini) Neurochirurginį skyrių dėl stipraus kairės kojos skausmo, nusilpimo ir apsunkinto vaikščiojimo. Nustatyta diagnozė: L3-L4 disko išvaržos recidyvas kairėje; L3-L4 nestabilumas; L4 radikulopatija kairėje. Rekomenduotas operacinis gydymas discektomija. Pacientė pasirašė sutikimą, jai ir jos dukteriai išaiškinta operacijos eiga, jos nauda ir galimos komplikacijos (2 t., b. l. 26–37).

22. Nurodyta operacija atlikta 2020 m. lapkričio 4 d. Operacijos protokole įrašyta, kad operacija praėjo be komplikacijų, atlikta L3-L4-L5 transpedikulinė fiksacija, discektomija, nervinių struktūrų dekompresija L3-L4 keidžo implantavimas (2 t., b. l. 26, 37).

23. Po operacijos pacientė konsultuota fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ir pradėta kineziterapija. 2020 m. lapkričio 5 d. atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir nenustatyta patologinių pakitimų. Palaipsniui pacientė pradėjo jausti skausmą juosmens srityje, skausmas plito į kairę koją, išliko sutrikusi kairės pėdos dorsifleksija, taip pat pradėjo skaudėti dešinę koją.

24. Pacientei 2020 m. lapkričio 9 d. atliktas MRT ir pastebėta dešinės L4 ir abiejų L5 sraigtų malpozicija, stuburo kanale buvo pakitimų po operacijos. Pacientės būklė aptarta bendro neurochirurgų aptarimo metu ir nuspręsta atlikti stuburo reviziją su fiksacinės sistemos korekcija. 2020 m. lapkričio 11 d. atlikta pakartotinė operacija. Operacijos protokole komplikacijų nenurodyta, operuojant nustatyta, kad konstrukcijos stubure nesilaiko, slanksteliai yra trapūs, nustatyta L5 slankstelio sraigtų malpozicija (jie liečia šakneles) (2 t., b. l. 30, 31).

25. 2020 m. lapkričio 12 d. atlikta kompiuterinė tomografija. Nurodyto tyrimo rezultatai tokie: kraujavimo požymių nematyti, transpedikulinės fiksacijos metalo konstrukcijos ir translankstelinio implanto padėtys patenkinamos, stuburo kanalo stenozės požymių nematyti. Po antros operacijos pacientės neurologinė būklė tapo daug geresnė, atsirado stiprus dusulys, todėl pakoreguotas gydymas analgetikais, medikamentais atstatytas sutrikęs širdies ritmas. Atlikus kraujo tyrimus nustatyta, kad padidėjo uždegimo aktyvumo rodikliai. Nustačius C-reaktyvinio baltymo (CRB) rodiklį 162 mg/1, pacientei 2020 m. lapkričio 14 d. paskirtas antibiotikas „Tazocin“. Dėl iš kraujo pasėlio išaugusios bakterijos Klebsiella pneumonia terapija antibiotikais pakoreguota kitos rūšies antibiotiku „Meropenem“. Nurodytas gydymas tęstas iki 2020 m. gruodžio 8 d. Tą dieną atlikus laboratorinius ir kitus tyrimus, nebenustatyta duomenų apie uždegimo židinius. Operuojant padarytoje žaizdoje nebuvo infekcijos požymių. Ieškant infekcijos židinio atlikti visi galimi tyrimai (2 t., b. l. 26–37).

26. 2020 m. gruodžio 4–7 d. pacientės būklė pagerėjo, skausmas aprimo, ji tapo aktyvesnė, vaikščiojo. Nustatyta teigiama neurologinė dinamika. Sugijo operuojant padaryta žaizda. CRB rodiklis buvo 61–68 mg/1. Nebuvo kitų kraujo tyrimo rezultatų pakitimų. Pacientė nekarščiavo. Aptarus pacientės būklę su Vidaus ligų centro vadovu, atsižvelgus į inkstų funkcijos nepakankamumą ir tai, kad nenustatyta aiški infekcijos vieta, nuspręsta nutraukti ilgalaikę terapiją antibiotikais, bet nutarta periodiškai kartoti kraujo tyrimą ir kontroliuoti kraujo uždegimo aktyvumo rodiklius.

27. Baigus neurochirurginį gydymą, pacientė 2020 gruodžio 8 d. perkelta antram reabilitacijos etapui į 2–ąjį stacionarios reabilitacijos skyrių. Su ieškove ne vieną kartą aptartas motinos perkėlimas, nors buvo išlikęs padidėjęs CRB rodiklis. Buvo pabrėžta, kad jeigu pablogėtų būklė ar kraujo rodikliai, bus imamasi reikalingų veiksmų, nesvarbu, kokiame skyriuje pacientė gulėtų. Nurodytame (duomenys neskelbtini) skyriuje reabilituojami pacientai, kurių būklė sunki, atliekami reikalingi tyrimai, teikiamos konsultacijos, darbuotojai patyrę ir kompetentingi.

28. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare pacientei pakilo temperatūra, padidėjo uždegimo aktyvumo rodikliai, todėl ji perkelta į Vidaus ligų diagnostikos skyrių. Ten pratęstas gydymas antibiotiku „Ceftazidim“, kuris buvo pradėtas reabilitacijos skyriuje. Dar kartą nustatyta bakteremija (bakterijos kraujyje). Pasikonsultavus su klinikiniu farmakologu, 2020 m. gruodžio 23 d. pacientė pradėta gydyti antibiotiku „Meropenem“. Gydymas buvo efektyvus, nes sumažėjo uždegimo aktyvumo rodikliai. Tai nustatyta atlikus du kraujo pasėlio tyrimus (2020 m. gruodžio 21 ir 28 d.). Iki 2020 m. gruodžio 28 d. bakterijos neišaugo. Antibiotikas „Meropenem“ pakeistas antibiotiku „Ciprofloxacin“ tam, kad profilaktiškai būtų pratęsta terapija antibiotikais (atsižvelgus į klinikinio farmakologo konsultaciją).

29. Pacientei 2020 m. gruodžio 30 d. atliktas „COVID-19“ viruso testas. Jo rezultatas buvo neigiamas. Pacientės būklė buvo patenkinama, ji perkelta į naujus slaugos namus (duomenys neskelbtini). Įtariant nestabilią krūtinės anginą greitosios medicinos pagalbos automobiliu pacientė 2021 m. sausio 9 d. atvežta į (duomenys neskelbtini)Priėmimo skyrių. Jai skaudėjo širdį, galvą, po mentimi. Buvo epizodų, kai pacientė buvo dezorientuota. Ji skundėsi, kad skauda nugarą, krūtinę. Ji pradėjo karščiuoti. Dėl karščiavimo pacientė perkelta į izoliacinę palatą, atliktas „SARS-COV-2“ testas. Testo rezultatas buvo teigiamas, todėl pacientė perkelta gydyti į (duomenys neskelbtini) „COVID-19“ skyrių. Diagnozuota infekcijos „Covid-19“ virusu sukelta abipusė pneumonija. Nuo 2021 m. sausio 15 d. nustačius kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, pacientė gydyta „COVID-19“ reanimacijos poskyryje (Reanimacijos skyriuje paskirti antibiotikai „Ciprofloksacin“ ir „Vankomicin“) (2 t., b. l. 78, 83, 84).

30. Ieškovų motina (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties liudijime nurodyta, kad tiesioginė pacientės mirties priežastis yra ūminis kvėpavimo nepakankamumas, tarpinė mirties priežastis – pneumonija; pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – kita virusų sukelta pneumonija (1 t., b. l. 8).

Dėl (duomenys neskelbtini)veiksmų kvalifikavimo ir vertinimo

32. PTŽSAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas gauti žalos atlyginimą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo.

33. Pirmiau nurodyto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

34. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. To paties straipsnio 91 dalyje neišvengiama žala apibrėžiama kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Taip pat nustatyta, kad neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyti tokie neišvengiamos žalos kriterijai: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis).

36. PTŽSAĮ 25 straipsnyje reglamentuota teisės dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka: pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat nustatyta, kad tokiu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują tokios žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar žala – pacientės mirtis – atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Aprašo 9.2.2.1 papunktį, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Taigi, įstatyme (t. y. PTŽSAĮ) nereikalaujama nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Dėl to negali būti daroma išvada, kad atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus, ir nereikia reikalauti, jog ieškovai įrodytų neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 40, 41 punktus).

38. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir aptartus su juo susijusius kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Ekspertizės aktu, neturėjo pagrindo analizuoti (duomenys neskelbtini) galbūt neteisėtų veiksmų, yra pagrįsti, nes PTŽSAĮ nereikalaujama nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ir įvertino (duomenys neskelbtini) veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas apeliantų motinai. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad žalos nepadaryta, ji buvo neišvengiama, ir suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atsiradusios žalos nesieja priežastinis ryšys.

39. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog antroji operacija atlikta 2020 m. lapkričio 10 d. Teisėjų kolegija sutinka su nurodyta apeliantų pastaba. Iš bylos duomenų matyti, kad iš tikrųjų antroji operacija atlikta viena diena vėliau, t. y. 2020 m. lapkričio 11 d. (žr. Ekspertizės akto 23 psl., chirurginės operacijos protokolą Nr. 756). Vis dėlto neteisingai nurodyta antrosios operacijos data savaime negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą panaikinti. Teisėjų kolegija tai vertina kaip pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą.

Dėl žalos fakto vertinimo ir žalos kvalifikavimo pagal Aprašo 9.2.2.1 papunktyje įtvirtintą neišvengiamos žalos kriterijų

40. Neišvengiamos žalos kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl teisės į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinti Apraše. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus Aprašo 9.2.2.1 papunktyje įtvirtintas kriterijus, pagal kurį paciento sveikatai padaryta žala pripažįstama neišvengiama, jei ji yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

41. Pirmiausia yra būtina atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog po 2020 m. lapkričio 4 d. operacijos pacientei O. Č. nekilo komplikacijų. Nors ir sutiktina, kad operacijos protokole nurodyta, jog operacija atlikta tinkamai ir komplikacijų nekilo, bet jos atsirado ne tą pačią dieną, todėl operacijos protokole jos negalėjo būti užfiksuotos. Faktą, kad po 2020 m. lapkričio 4 d. operacijos O. Č. kilo komplikacijų, įrodo iškviestų ekspertų paaiškinimai, t. y. teismo medicinos eksperto V. K., VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus ligų gydytojo J. K., Neurochirurginio skyriaus neurochirurgo S. Š. duoti paaiškinimai 2023 m. liepos 26 d. teismo posėdyje. Nesant komplikacijų nebūtų reikėję O. Č. atlikti pakartotinės operacijos. Byloje esantys duomenys įrodo ir atsakovės atstovė to neginčija, kad 2020 m. lapkričio 11 d. atlikta pakartotinė operacija. Taigi, po 2020 m. lapkričio 4 d. operacijos O. Č. komplikacijos kilo.

42. Teisėjų kolegija, be kita ko, susipažinusi su ekspertų paaiškinimais ir ekspertizės akto išvadomis, konstatuoja, kad žala pacientės sveikatai nebuvo neišvengiama ir ji turi būti atlyginta. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija padarė dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

43. (duomenys neskelbtini) O. Č. mirties liudijime nurodyta, kad pacientės tiesioginė mirties priežastis yra ūminis kvėpavimo nepakankamumas; tarpinė mirties priežastis – pneumonija; pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – kita virusų sukelta pneumonija. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pacientės medicininio mirties liudijimo atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams, todėl jis pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Jame nurodyti duomenys, tai pat nurodyta mirties priežastis, laikomi įrodytais, iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta aplinkybė, jog pacientės užsikrėtimas bakterija Klebsiella pneumonia nulemtas netinkamo (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimo. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis Ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad dažniausiai bakterija Klebsiella pneumonia yra hospitalinės infekcijos sukėlėja ir nedidelė dalis žmonių yra jos nešiotojai be aiškių simptomų.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta netinkamai interpretuojant Ekspertizės aktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Ekspertizės akto matyti, jog ekspertizę atlikę gydytojai ekspertai padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) O. Č. medicinos paslaugos suteiktos tinkamai. Pažymėtina, kad pacientė į gydymo įstaigą kreipėsi dėl stipraus kairės kojos skausmo, nusilpimo, skundėsi, jog jai sunku vaikščioti. Jai pasiūlyta operuotis, atliekant stuburo fiksaciją. Nors Ekspertizės akte nurodyta, kad nedidelė dalis žmonių yra bakterijos Klebsiella pneumonia nešiotojai be aiškių simptomų. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad būtent O. Č. iki operacijos nešiojo nurodytą bakteriją. Apklausti ekspertai patvirtino, kad ši bakterija gali atsirasti operacijų metu ir pacientei ji nebuvo nustatyta prieš atvykstant operuotis. Pacientei nebūtų buvusi atlikta operacija, jeigu ji būtų aptariamos bakterijos nešiotoja. Darytina išvada, kad net ir tinkamai atlikus operaciją bei suteikus paslaugas, infekcijos dėl nurodytos bakterijos nepavyko išvengti operacijos metu.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atvykimo į (duomenys neskelbtini)metu pacientei nekilo infekcijos dėl nurodytos bakterijos, bet infekcija dėl bakterijos Klebsiella pneumonia jai pasireiškė (duomenys neskelbtini) po antros operacijos praėjus daugiau kaip 48 val., t. y. 2020 m. lapkričio 16 d. (Ekspertizės akto išvada Nr. 5). Dėl to aptariamas užsikrėtimas buvo hospitalinė infekcija. Duodamas paaiškinimus gydytojas S. Š. patvirtino, kad paprastai bakterija Klebsiella pneumonia užsikrečiama kontaktiniu būdu, t. y. ne per kvėpavimo takus. Ekspertizės akto išvada, kad bakterija Klebsiella pneumonia dažniausiai yra hospitalinės infekcijos sukėlėja ir tik nedidelė žmonių dalis gali būti šio mikrobo nešiotoja be aiškių simptomų, yra reikšminga. Ji iš esmės patvirtinta, kad pacientei infekciją sukėlė bakterija Klebsiella pneumonia (duomenys neskelbtini).

47. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad ilgalaikė hospitalizacija, pakartotinės operacijos, vyresnis amžius ir lydinti terapinė patologija gali būti vertinami kaip lokalios bei sisteminės infekcijos rizikos faktoriai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodyta aplinkybe, bet į ją neatsižvelgė ir jos neįvertino kartu tu kitais bylos įrodymais.

48. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nesutiko su ieškinio argumentais, jog pacientė buvo gydoma vaistais, kuriems buvo išsivystęs atsparumas, ir dėl to įvyko keli ligos atkryčiai. Gydytojos farmakologės S. A. konsultacija patvirtina, kad pacientė ne visą hospitalizacijos laikotarpį buvo gydoma infekcijai mažinti efektyviais vaistais. Visgi Ekspertizės akte padaryta išvada, kad, pacientei pasireiškus uždegimo aktyvumo procesams po revizinės stuburo operacijos, paskirtas tinkamas ir adekvatus gydymas. Ekspertai nurodė, kad po antros operacijos dėl pacientės būklės nebuvo kontraindikacijų paguldyti pacientę į stacionarios reabilitacijos skyrių, nesant infekcijos požymių, neracionalu taikyti terapiją antibiotikais. Nėra būtinumo ją tęsti, kai antibiotikas paskirtas pagal pasėlių duomenis (jautrumą) ir, baigus kursą (terapija antibiotikais truko 25 dienas), kai uždegimo aktyvumo rodikliai sumažėjo, buvo siekiama išvengti neigiamų padarinių, kuriuos lemia antibiotikai, t. y. galėjo progresuoti inkstų pažaida.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog vaistai pacientei paskirti netinkamai. Visgi, yra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad gydytoja farmakologė S. A. patvirtino, jog infekcija pacientei nebuvo išgydyta, todėl išsivystė sepsis. Tai patvirtino ir apklausti teismo ekspertizę atlikę ekspertai.

50. Labiausiai bylos šalys nesutarė dėl pacientės užsikrėtimo „COVID-19“ virusu. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu vadovavosi Ekspertizės aktu ir nustatė, kad pacientės būklė, 2020 m. gruodžio 31 d. perkeliant ją į slaugos namus, buvo patenkinama ir stabili, (duomenys neskelbtini) priėmė teisingą sprendimą, įvertinusios infekcijų kontrolės reikalavimus (nustačiusios „COVID-19“ viruso protrūkį Vidaus ligų skyriuje). Dėl to pacientė turėjo būti perkelta iš (duomenys neskelbtini) Vidaus ligų skyriaus į kitą ligoninę.

51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 31 d. pacientė dar nesirgo „COVID-19“ virusu. Ji perkelta į slaugos namus dėl „COVID-19“ viruso protrūkio (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2021 m. sausio 9 d., įtariant nestabilią krūtinės anginą, pacientė atvežta į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių dėl širdies, galvos skausmo ir skausmo po mentimi. Atliktas „SARS-COV-2“ testas ir jo rezultatas buvo teigiamas. Pacientė perkelta gydyti į 4–ąjį „COVID-19“ skyrių. Taigi, 2021 m. sausio 10 d. pacientei nustatytas „COVID-19“ virusas. Slaugos namai „Adere care“ nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 9 d. įstaigoje buvo pacientų, kuriems nustatytas nurodytas virusas.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pacientė (duomenys neskelbtini) „COVID-19“ virusu nebuvo užkrėsta, bet užsikrėtė nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 9 d., kai nebuvo gydoma (duomenys neskelbtini), t. y. buvo slaugos namuose. Teismas konstatavo, kad apeliantai, nors ir nesutiko su tokiomis išvadomis, bet nepateikė į bylą jas paneigiančių įrodymų ir įrodymų, patvirtinančių, jog pacientė „COVID-19“ virusu užkrėsta būtent (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams buvo nustatyta pernelyg aukšto įrodinėjimo standarto pareiga, nes nėra aišku, kokiu būdu apeliantai galėtų gauti įrodymus apie tai, kada ir kur konkrečiai mirusioji galėjo užsikrėsti nurodytu virusu.

53. Atkreiptinas dėmesys, kad po gydymo (duomenys neskelbtini), kurioje buvo „COVID-19“ viruso protrūkis, pacientei diagnozuotas „COVID-19“ virusas praėjus dešimčiai dienų nuo paskutinio neigiamo testo rezultato (duomenys neskelbtini). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo virusu iki ligos simptomų atsiradimo) yra nuo dviejų iki keturiolikos dienų. Tai reiškia, kad pacientė galėjo užsikrėsti „COVID-19“ virusu tiek (duomenys neskelbtini), tiek slaugos namuose.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminio skirtumo, kur apeliantų motina galėjo užsikrėsti „COVID-19“ virusu – (duomenys neskelbtini) ar slaugos namuose. Nustačius, kad po operacijų bakterija Klebsiella pneumonia pacientei nustatyta (duomenys neskelbtini), po antros operacijos praėjus daugiau kaip 48 val., t. y. 2020 m. lapkričio 16 d., bei konstatavus, jog tai buvo hospitalinė infekcija, įvertinus šiuos duomenis kartu su mirties liudijime nurodytomis mirties priežastimis, byloje nustatytų aplinkybių viseto kontekste pagrįsta daryti išvadą, kad pacientės sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

55. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog neegzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas apeliantų ieškiniui patenkinti.

Dėl priežastinio ryšio aiškinimo ir vertinimo

56. Atsakovės teigimu, pacientės mirtis atsirado dėl aplinkybių, kurių (duomenys neskelbtini), jos gydytojai, kiti darbuotojai negalėjo objektyviai numatyti, kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl nėra priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir pacientės mirties. Atsakovė nurodė, kad paslaugos apeliantų motinai suteiktos tinkamai ir žalos nepadaryta. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmiau konstatuota, kad pacientei bakterija Klebsiella pneumonia nustatyta (duomenys neskelbtini), po operacijos praėjus daugiau kaip 48 val. Tai patvirtino apklausti ekspertai. Nors pacientei ir paskirti tinkami vaistai nurodytos bakterijos sukeltai infekcijai gydyti, bet pacientė nebuvo išgydyta ir išsivystė sepsis. Galiausiai pacientė užsikrėtė „COVID-19“ virusu ir mirė.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių eiliškumą, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, apklaustų specialistų paaiškinimus, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini)pacientei teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir pacientės mirtį sieja netiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą, teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, suprantamas ne tik kaip toks ryšys, kai veiksmai tiesiogiai nulemia žalos atsiradimą, bet CK įtvirtinta priežastinio ryšio samprata apimta ir netiesioginį veiksmų ir kilusių padarinių (žalos) ryšį, kai tie veiksmai, nors ir nėra tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie pagal savo pobūdį yra taip teisiškai reikšmingi, jog be jų, kaip sudėtinio kartu su kitomis priežastimis visumos elemento, žala nebūtų atsiradusi.

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiesioginė apeliantų motinos mirties priežastis yra ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Tai reiškia, kad sutriko pacientės kvėpavimo funkcija, todėl ji iš esmės užduso. Mirties liudijime nurodyta, kad ūmus kvėpavimo nepakankamumas išsivystė dėl pneumonijos (t. y. plaučių uždegimo). Taip pat mirties liudijime įrašyta, kad pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį, yra kita virusų sukelta pneumonija. Tai reiškia, kad apeliantų motinai pneumoniją sukėlė „COVID-19“ virusas. Vis dėlto iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad šios pacientės plaučių uždegimas kilo taip pat ir dėl kitos priežasties – dar iki užsikrėtimo „COVID-19“ virusu, t. y. po revizinės stuburo operacijos, pacientės organizme atsiradusios bakterijos Klebsiella pneumonia, kuri yra hospitalinės pneumonijos sukėlėja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad užsikrėtimas aptariama bakterija, kuri taip pat, kaip ir „COVID-19“ virusas sukelia pneumoniją, turėjo reikšmingos įtakos apeliantų motinos mirtį sukėlusios ligos neigiamai eigai. Dėl to pacientės užsikrėtimas bakterija Klebsiella pneumonia, gydantis (duomenys neskelbtini) po atliktų stuburo fiksacijos operacijų, teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susijęs su jos mirtimi (kilusia žala) (CK 6.247 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

59. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

62. Nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį pirmiausia reikia atsižvelgti į kilusius padarinius. Būtina įvertinti, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

63. Apeliantai nurodė, kad juos su motina siejo artimi santykiai, jų bendravimas nebuvo nutrūkęs. Dėl mirusiosios užkrėtimo, vėliau – mirties, apeliantai patyrė didelį stresą ir šoką, nes iki stuburo operacijų motina nesirgo pavojingomis ligomis. Apeliantų ryšys su motina buvo artimas, glaudus, bendravimas šiltas, todėl jos mirtis sukėlė itin stiprius neigiamus išgyvenimus, sielvartą, dvasinį skausmą. Sutriko apeliantės B. Č. miegas, sumažėjo darbingumas, atsirado nerimas, dirglumas, verksmingumas, ji neteko daug svorio. Ji konsultavosi su psichologu ir psichiatru. Jai diagnozuotas potrauminis sindromas, paskirtas gydymas medikamentais. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, išrašai iš ambulatorinio apsilankymo gydymo įstaigoje). Nors apeliantų motina buvo garbaus amžiaus, bet jos mirtis jiems buvo netikėta. Apeliantai nebegalės sukurti panašių prarastiems motinos ir vaikų santykiams prilygstančių santykių su kitu žmogumi. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad, mirus motinai, apeliantai neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

64. Nustatant žalos dydį atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmens turtinė padėtis gali būti pagrindas koreguoti (mažinti) priteistinos žalos atlyginimo dydį, bet nagrinėjamoje byloje padaryta žala atlyginama ne iš ją padariusios įstaigos, t. y. (duomenys neskelbtini), lėšų, bet iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos įmokos asmens sveikatos priežiūros įstaigų padarytai žalai atlyginti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Dėl to tokiais atvejais poreikis atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį nekyla. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 74 punktą).

65. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantams iš atsakovės priteistinas po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nurodyta suma yra adekvati apeliantų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Prašoma priteisti suma neviršija panašiose situacijose teismų paprastai nustatomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Pavyzdžiui: bendras 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis priteistas sutuoktinei ir dviem pilnamečiams vaikams už sutuoktinio ir vaikų tėvo mirtį, kurią sukėlė netinkamai atlikta chirurginė operacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017); 30 000 Eur dydžiu buvo įvertinti sutuoktinės ir vaikų neturtiniai praradimai, kai netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento išorinė klubinė vena, dėl kurios pacientas mirė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019); 32 000 Eur dydžiu įvertinti motinos išgyvenimai dėl pilnamečio vaiko mirties, kurią sukėlė širdies operacija, neturėjusi būti atlikta arba prieš kurią turėjo būti surinkta daugiau įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017); 30 000 Eur dydžiu įvertinti motinos neturtiniai praradimai, kuriuos ji patyrė šeimos gydytojai neveikus pagal jos veiklai taikomus standartus ir ieškovės pilnametei dukteriai nenustačius kvėpavimo takų infekcijos, sukėlusios mirtį, pobūdžio, sunkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-227-790/2023).

66. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai, todėl yra pagrindas panaikinti apskųstą sprendimą.

Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Įvertinusi bylos šalių argumentus ir bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus ir netinkamai išsprendė civilinės atsakomybės bei žalos pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį atlyginimo klausimus, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies.

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

69. Apeliantai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 598 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 1 000 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą. Jie pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

70. Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius.

71. Teisėjų kolegija, vertindama priteistinų apeliantams bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7, 8 punktai).

72. Apeliantai prašė iš atsakovės priteisti 31 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį patenkinus iš dalies, apeliantams priteisiamas iš viso 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nepaisant to, kad priteisiamas ne visas apeliantų prašytas neturtinės žalos dydis, vis dėlto būtina atsižvelgti į nagrinėjamos bylos pobūdį. Nagrinėjamoje byloje apeliantai pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos mirus pacientui, atlyginimo. Tokio pobūdžio bylose ieškovai nurodo, jų vertinimu, patirtos ir prašomos atlyginti žalos dydį, o teismas turi diskrecijos teisę įvertinti kilusius padarinius ir nustatyti galutinį priteistino žalos atlyginimo dydį. Dėl to, vertinant bylos išnagrinėjimo rezultatą, neturi būti vadovaujamasi tik matematiniu ieškinyje nurodyto ir teismo priteisto žalos atlyginimo dydžių skirtumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų prašytas priteisti didesnis neturtinės žalos atlyginimas neturėjo įtakos bylos sudėtingumui, dėl jo bylą nagrinėti nebuvo sunkiau. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netaikoma patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų taisyklė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

73. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų nuostatų laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, aiškinimo ir taikymo formuoja praktiką, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 36 punktas).

74. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas. Dėl to jiems iš atsakovės priteisiamos 5 598 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

75. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė įrodymus, kad patyrė 2 178 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Nurodytas dydis pagrįstas, todėl apeliantams iš atsakovės priteisiamos 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš viso priteisiamos – 8 160 Eur bylinėjimosi išlaidos (5 982 + 2 178). Visas bylinėjimosi išlaidas patyrė (sumokėjo) apeliantė B. Č., todėl šios išlaidos priteisiamos jai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovų B. Č. ir G. Č. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams B. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės po 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei B. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės 8 160 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.