Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovėms J. M. ir G. S. dėl kelio servituto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ji nukrypo nuo ieškinio reikalavimų ir kelio servitutą prašė prašė nustatyti „pokele“, t.y. 0,4800 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu S1 – 374 m². Esą taip nustatyti kelio servitutą „pokele“ patarė ir savivaldybės administracijos darbuotojas, nes nustačius servitutą sklypo pakraščiu nereiks važiuoti per atsakovių kiemą, pro jų statinius. Aiškino, kad jai reikia tik kelio privažiuoti iki svirno, o daugiau žemės nereikia. Atsakovės kartais privažiuoti leidžia, o kartais ne. Nurodė, kad vieta, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, yra laisva, neužstatyta, ten neauga jokie medžiai.

Teismo posėdžio metu J. M. nurodė nedraudžianti atsakovei (savo tetai) naudotis esamu keliu. Esą yra vienas kelias, todėl dėl kito nesutinka. Jeigu būtų nustatytas naujas kelias, tai tik atlygintinai. Paaiškino, kad vieną kartą šeimos vyrai buvo susimušę, kilo konfliktas, bet daugiau jokių konfliktų su ieškove nebuvo.Taip pat nurodė, kad žemės sklypo savininkai, kuriame prašoma nustatyti servitutus yra trys, nes taikos sutartimi dalį žemės perleido mirusio brolio sūnui L. S..

Teismo posėdžio metu G. S. paaiškino, kad ieškovė neturi žemės ir net iš savo namuko negali išeiti ir privažiavimo kelias jos problemų neišspręs. Aiškino, kad abi atsakovės (seserys) siūlė ieškovei pirktį dalį žemės iš jų, bet ieškovė nesutiko. Todėl G. S. teigė norinti, kad viskas liktų taip kaip yra, esą tai yra jų tėvų žemė ir kodėl turėtų būti kitaip.

Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Jo įstatyminė atstovė - motina B. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiame ginče ji yra neutrali. Tačiau pažymėjo, kad jos vertinimu atsakovės yra neteisios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas nustatė, kad ieškovė N. Š. yra pastato – svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Nuosavybės teisė į šį pastatą įregistruota 2013-09-11. Įregistravimo pagrindas – 2013-09-02 deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (b. l. 4-6). Kaip paaiškino pati ieškovė teismo posėdžio metu, šis pastatas buvo pastatytas leidus buvusiai žemės sklypo savininkei S. S.-atsakovių motinai, kuri 2014-01-23 mirė. Pastatas stovi 0,1494 ha ploto namų valdos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik G. S. ir J. M., bet ir L. S. – pastarajam po 2015-08-17 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-257-335/2015 įsiteisėjimo (žr. LITEKO). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Daiktinių teisių, tame tarpe ir servitutų, šiame žemės sklype nėra įregistruota. Šis žemės sklypas pagal matininkės I. K. parengtą planą, taškuose 1 – 7 ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso abiem atsakovėms ir L. S..

Ieškovė N. Š., traktuodama, kad neturi kitos galimybės patekti į savo pastatą ir juo tinkamai naudotis pagal tikslinę paskirtį, su ieškiniu pateikusį pirminį 2014-11-11 parengtą žemės sklypo planą prašė nustatyti du servitutus – kelio servitutą ir statinio servitutą, plane atitinkamai pažymėtus indeksais S1 ir S2 (b. l. 7, 23). S1 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 135 kv. m. S2 – statinių servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 105 kv. m. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė jau pateikė teismui naujai 2015-06-19 parengtą 0,1494 ha ploto žemės sklypo planą (b. l. 50). Jame, skirtingai nei pirmesniame, pažymėtas tik statinio servitutas indeksu S, kurio plotas 105 kv. m. Tai yra žemės sklypo dalis, esanti po pastatu ir aplink pastatą, teismo vertinimu užtikrinanti ieškovės teisę naudotis pastatu-svirnu. O kelio servitutą ieškovė jau pageidavo nustatyti pagal kitą matininkės parengtą 0,4800 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą (b. l. 48), kuriame kelias pažymėtas indeksu S1, kurio plotas 374 kv. m. Tai kelio servitutas, kuris ieškovės teismo posėdžio metu įvardintas „pokele“, esą labiausiai atitinkantis jos interesus ir užtikrintis teisę netrukdomai patekti prie jai priklausančio pastato, tačiau ieškinio reikalavimų ji netikslino.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkių interesų yra esminių nesutarimų ir nors tarnaujančio daikto savininkės, t.y. atsakovės tvirtino, jog leidžia ieškovei naudotis jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype jau esamu keliu ir dėl to jokio ginčo tariamai nėra, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, šalių paaiškinimai sudaro pagrindą priešingai išvadai: siekiant užtikrinti ieškovės nuosavybės teise valdomo statinio tinkamą naudojimą pagal paskirtį, servitutų nustatymas yra būtinas. Tik nustačius statinio ir kelio servitutus bus užtikrinta ieškovės teisė nekliudomai naudotis statiniu, stovinčiu žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Todėl įvertinus ir trečiojo asmens kaip sklypo bendraturčio L. S. atstovės teisme išreikštą poziciją, jog ji neprieštarauja dėl kelio servitutų nustatymo, jis nustatytinas būtent pagal ieškovės pateiktą pirminį 2014-11-11 parengtą žemės sklypo planą (b.l. 7, 23). Pažymėtina, kad prašomas nustatyti kelio servitutas, t.y. jo vieta, atitinka natūroje esantį kelią. Šiuo keliu visą laiką naudojosi buvusi žemės sklypo savininkė, dabartiniai žemės sklypo savininkai (atsakovės ir trečiasis asmuo) bei pati ieškovė. Teismo vertinimu, prielaida, kad nustatomas kelio servitutas 0,1494 ha ploto žemės sklype, plane pažymėtas indeksu S1, eina tarp tame žemės sklype esančių ir atsakovėms priklausančių pastatų, kas tarsi galėtų sukelti tam tikrų nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkams naudotis jiems priklausančiu turtu, yra nepagrįsta, nes teismo posėdžio metu atsakovės patvirtino, kad jos sutinka ir leidžia savo tetai- ieškovei N. Š. naudotis esamu keliu. Jos nesutinka su naujo kelio projektavimu, t.y. ieškovės žodžiais - servituto nustatymu „pokele“. Teismas atmeta ieškovės argumentą, kad nenustačius kelio servituto „pokele“, t.y. 0,4800 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jai nebus užtikrinta teisė nekliudomai patekti į pastatą. Be kita ko ji išsakė argumentus, neva jai specialiai sudaromos dirbtinės kliūtys automobiliu patekti iki pastato, kadangi atsakovės ant kelio palieka savo automobilius, stato vaikišką baseinėlį ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad už trukdymą naudotis kelio servitutais, teisės aktai numato atsakomybę. Pažymėtina, kad nustatant kelio servitutą, ieškoma optimaliausio varianto, kuris mažiausiai varžytų tarnaujančiojo daikto savininkų teises naudojantis jiems priklausančiu turtu, bet kartu užtikrintų ir viešpataujančiojo daikto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu. Todėl teismas nustato kelio servitutą, kaip minėta, pagal 2014-11-11 planą, nes jis yra mažesnio ploto ir sutampa su natūroje esančiu keliu. Teismas yra ir tos nuomonės, kad naujos kelio vietos įrengimas per pievą pareikalautų daug sąnaudų. Tai būtų neproporcingas atsakovių ir trečiojo asmens nuosavybės teisių suvaržymas ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo. Teismas laikosi nuomonės, kad pagal pirminį ieškovės pateiktą 0,1494 ha ploto žemės sklypo planą tarnaujantis daiktas apribojamas kuo mažiausiu būdu ir ieškovė galės naudotis esamu keliu be jokių papildomų sąnaudų. Taip pat nustatytinas ir statinio servitutas.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 41 EUR žyminis mokestis, 100 EUR teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą ( CPK 93 str.1d.). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, susidarė 5,71 EUR ir jos iš atsakovių priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti 0,1494 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, 2014-11-11 I. K. parengtame plane pažymėtą indeksu S1 - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 135 kv. m.

Nustatyti 0,1494 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini), servitutą, 2014-11-11 I. K. parengtame plane pažymėtą indeksu S2- statinių servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 105 kv. m.

Priteisti ieškovei N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovių J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 41,74 EUR (keturiasdešimt vieną eurą, 74 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir 100 EUR (vieną šimtą eurų) teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,71 EUR (penkis eurus, 71 ct) pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.