Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria apelianto (ieškovo) A. B. atskirieji skundai dėl 2015-09-02 bei 2015-09-22 nutarčių laikyti nepaduotais ir grąžinti apeliantui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria apelianto atskirieji skundai dėl 2015-09-02 bei 2015-09-22 nutarčių laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius, nustatytus CPK 306, 311, 338 straipsniuose ir jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka LR CPK 306 str. ir 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 316 str. 1 d.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad 2015-09-22 ir 2015-10-07 nutartimis iš esmės nustatyti analogiški atskirųjų skundų dėl skundžiamų 2015-09-02 bei 2015-09-22 nutarčių trūkumai. Ieškovas vykdydamas aukščiau nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo, 2015-10-13 teismui pateikė 2015-09-02 bei 2015-09-22 atskirųjų skundų originalus. Pirmosios instancijos teismas 2015-10-14 nutartimi sprendė, kad apeliantas pašalinio tik dalį nutartyse nurodytų trūkumų t.y. pateikė atskirųjų skundų originalus, tačiau kitų atskirųjų skundų trūkumų nepašalino. Pirmosios instancijos teismo teisingai konstatuota, jog apeliantas pašalino tik dalį teismo nutartyse nurodytų trūkumų t.y. pateikė atskirųjų skundų originalus. Tačiau apeliantas nepašalino kitų teismo nustatytų atskirųjų skundų trūkumų t.y. atskiruosiuose skunduose nurodo neegzistuojančias institucijas. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas turėjo pagrindą atskiruosius skundus laikyti nepaduotais.

Apelianto teigimu skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi pirmos instancijos teismo teisėjas negali nagrinėti bylos dėl teisėjų veiksmų, dirbančių tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dėl šios priežasties ieškinio priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo. Apelianto teigimu „taip vadinama institucija „Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „taip vadinama institucija „Vilniaus apygardos teismas“ yra egzistuojančios institucijos, taip vadinamas „teisėjas“ V. K. yra šališkas ir priklausomas, tyčia vilkina ieškinio iš esmės išnagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutikti su apelianto argumentai, jog bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes nutartį priėmė to paties teismo, kurio teisėjų veiksmus ieškovas taip pat skundžia, teisėjas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apelianto bendro pobūdžio deklaratyvūs teiginiai negali lemti išvados apie teisėjo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teisėjo nušalinimo klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apelianto keliamos konkretaus teisėjo galimybės nagrinėti tą ar kitą bylą klausimais, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Vertinant apelianto atskirojo skundo motyvus, akcentuotina, jog, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt. (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161-186/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016). Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose naudojami epitetai, įvardijant atsakovais, atstovais bei kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis įvairius subjektus negali būti vertinami nereikšmingu rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Taip pat teismų konstatuota, kad apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, t.y. „taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika, atstovaujama taip vadinamos institucijos „Lietuvos teisingumo“ ministerijos“, „taip vadinama institucija „Vilniaus apygardos teismas“, „taip vadinama institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, ir pan. aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti bei piktnaudžiavimas savo proceso teisėmis. Nors apeliantui jau ne kartą buvo išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt., tačiau nepaisant to apeliantas (ieškovas) teikdamas atskiruosius skundus iki šiol vartoja minėtus išsireiškimus. Akivaizdu, kad apeliantui, kuris turi teisininko išsilavinimą bei patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei proceso teisėmis, iš esmės yra žinomi įstatymų reikalavimai, jų įgyvendinimo tvarka. Todėl, atsižvelgiant į nurodyta, apelianto teiginiai, kad „taip vadinama institucija „Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „taip vadinama institucija „Vilniaus apygardos teismas“ egzistuoja atmetami, kaip nepagrįsti, apeliantui šių trūkumų nepašalinus, teismas turėjo pagrindą atskiruosius skundus laikyti nepaduotais.

Apelianto argumentai susiję su bylos vilkinimu taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Tiek nagrinėjamoje byloje, taip pat ir kitose bylose apeliantui jau ne kartą išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt., tačiau nepaisant minėto, iki šiol šių trūkumų nepašalindamas, teikia atskiruosius skundus su analogiškais trūkumais. Tokiais savo veiksmais sąmoningai piktnaudžiauja teise ir reiškia aiškią nepagarbą Lietuvos Respublikai ir jos institucijoms. Ieškovas piktybiškai nešalindamas jam akivaizdžiai nurodomų trūkumų pats sąmoningai vilkina procesą ieškinio priėmimo stadijoje, paduodamas visą eilę analogiškų atskirųjų skundų su tais pačiais trūkumais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą