- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-323-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15942-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio priėmimas
- 3.3.2.2Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2015 05 05 Vilniaus miesto apylinkės teisme registruotas Ieškovo A. B. ieškinys adresuotas Kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovams kriminalinei Lietuvai, atstovaujamam kriminalinės Lietuvo „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui, kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pseudoteisėjui D. V., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudo teisėjams F. V. , I. Š. dėl 3005 Eur žalos atlyginimo. Sprendimo vykdymą pavesti kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-08 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys dėl jo turinio ydingumo bei dėl neteisingai nurodytų šalių bei teismo, į kurį kreipiamasi teisminės gynybos, pavadinimų nenagrinėtinas teisme.
2015-05-22 teisme buvo gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutarties, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi atsisakė priimti ir grąžino apeliantui, konstatavęs jog A. B. praleido apskundimo terminą, be to atskirajame skunde įvardijo tas pačias neegzistuojančias institucijas, kaip atsakovus.
Šalies argumentai
2015-06-03 teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl 2015-05-25 teismo nutarties, kuriame apeliantas nurodė jog nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, tačiau skunde taip pat nurodė neegzistuojančio teismo ir kitų institucijų pavadinimus.
Žemesnės instancijos teismas
2015-06-08 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, sutiko su apelianto 2015 06 03 skunde išdėstytais argumentais, jog pastarasis apskundimo terminų nepraleido ir 2015-05-25 priimtą nutartį, panaikino, bei nustatė terminą atskirojo skundo (dėl 2015-05-08 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį) trūkumams pašalinti: įvardijant teisingus institucijų pavadinimus bei nurodant teisingas asmenų pareigas.
2015-06-26 teisme gautas apelianto atskirasis skundas dėl 2015-06-08 nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams nurodant teisingus institucijų pavadinimus šalinti. 2015-07-01 nutartimi nustatytas terminas 2015-06-26 atskirojo skundo trūkumams pašalinti. 2015-09-02 nutartimi 2015-06-26 skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.
2015-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl 2015-09-02 nutarties. 2015-09-22 nutartimi nustatytas terminas iki 2015-10-20 atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
2015-10-05 teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl 2015-09-22 nutarties, kuriuo apeliantas prašė išspręsti klausimą iš esmės- nutraukti tyčinį bylos nagrinėjimo vilkinimą, priimti atskirąjį skundą dėl 2015-09-02 nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė apeliantui (ieškovui) A. B. terminą iki 2015-11-04 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutarties trūkumams pašalinti: teisingiems institucijų, skundžiamų procesinių dokumentų pavadinimams bei teisingoms asmenų pareigoms nurodyti; atskirojo skundo originalui pateikti. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti ,,Taip vadinama institucija Vilniaus apygardos teismas“ bei ,,Taip vadinama institucija Vilniaus apylinkės teismas“ yra neegzistuojančios institucijos, kurios negali spręsti atskirojo skundo priėmimo bei pagrįstumo klausimų. Be to, atskirasis skundas, paduotas dėl „Taip vadinamos institucijos Vilniaus apylinkės teismo“ 2015-09-22 nutarties civ.byloje Nr. 2-23247-432/2015. Apelianto nurodytą bylą Nr. 2-23247-432/2015 nagrinėja ir 2015-09-22 nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas, o ne apelianto nurodyta institucija. Jei apeliantas skundžia šį procesinį dokumentą, jis neteisingai nurodė skundo dalyką ir teismą, kuris turi diskreciją atskirąjį skundą nagrinėti. Apeliantas turi nurodyti teisingus institucijų pavadinimus, teisingai įvardinti procesinius dokumentus, dėl kurių paduoda skundą bei asmenų, kurių veiksmus skundžia, pareigas. Kadangi civilinė byla Nr.2-23247-432/2015 nėra elektroninė, ieškovas privalo pateikti pasirašytą atskirojo skundo originalą, o ne jo skaitmeninę kopiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi pirmos instancijos teismo teisėjas negali nagrinėti bylos dėl teisėjų veiksmų, dirbančių tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dėl šios priežasties ieškinio priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo. Nurodė, jog ieškinio priėmimas tyčia vilkinamas. Apelianto teigimu teismas netinkamai taikė CPK 111 straipsnio, 291 straipsnio, 306 straipsnio, 338 straipsnio nuostatos, pažeistos CPK 5 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio ir 42 straipsnio, Konstitucijos 29 straipsnio, 30 straipsnio, 109 straipsnio nuostatas, kad neva taip vadinamos institucijos „Vilniaus apygardos teismas“ ar „Vilniaus miesto apylinkės teismas“ yra neegzistuojančios institucijos ir nenagrinėja atskirųjų skundų, priešingai tiek 2015-09-02, tiek 2015-09-22, tiek 2015-10-07 nutartis priėmė taip vadinama institucija „Vilniaus miesto apylinkės teismas“, o atskirus skundus nagrinėja taip vadinama institucija „Lietuvos apeliacinis teismas“. Tai įrodo, jog taip vadinamas „teisėjas“ V. K. yra šališkas ir priklausomas, padarė ieškovui žalą ir tyčia vilkino ieškinio iš esmės išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius, nustatytus CPK 306, 311, 338 straipsniuose ir jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka LR CPK 306 str. ir 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 316 str. 1 d.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog apelianto nurodyti „Taip vadinama institucija Vilniaus apygardos teismas“ bei „Taip vadinama institucija Vilniaus apylinkės teismas“ yra neegzistuojančios institucijos. 2015-09-22 nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas, o ne apelianto nurodyta institucija, apeliantas neteisingai nurodė skundo dalyką ir teismą, kuris turi diskreciją atskirąjį skundą nagrinėti. Skundžiama nutartimi teismas įpareigo pašalinti atskirojo skundo trūkumus: teisingiems institucijų, skundžiamų procesinių dokumentų pavadinimams bei teisingoms asmenų pareigoms nurodyti; atskirojo skundo originalui pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jį teikia „lietuvių taip vadinamai institucijai „Vilniaus apygardos teismui“ per „taip vadinamą instituciją „Vilniaus miesto apylinkės teismą“, atsakovu nurodo „lietuvių taip vadinamą teritoriją Lietuvos Respubliką“, jos atstovais – „taip vadinamą instituciją „Lietuvos teisingumo ministerija“, „taip vadinamą instituciją „Vilniaus apygardos teismas“, „taip vadinamą instituciją „Vilniaus miesto apylinkės teismas ir kt. Vertinant skundžiamos nutarties ir apelianto atskirojo skundo motyvus, akcentuotina, jog, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt. (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161-186/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016). Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat teismų konstatuota, kad apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, t.y. „taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika, atstovaujama taip vadinamos institucijos „Lietuvos teisingumo“ ministerijos“, „taip vadinama institucija „Vilniaus apygardos teismas“, „taip vadinama institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, ir pan. aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti bei piktnaudžiavimas savo proceso teisėmis. Nors apeliantui jau ne kartą buvo išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt., tačiau nepaisant to apeliantas (ieškovas) teikdamas atskirąjį skundą iki šiol vartoja išsireiškimus ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus apygardos teismas“, ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui“ ir pan. Akivaizdu, kad apeliantui, kuris turi teisininko išsilavinimą bei patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei proceso teisėmis, iš esmės yra žinomi įstatymų reikalavimai, jų įgyvendinimo tvarka. Todėl, atsižvelgiant į nurodyta, šiuo atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumų šalinimui, o apelianto teiginiai, kad „taip vadinama institucija „Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „taip vadinama institucija „Vilniaus apygardos teismas“ egzistuoja atmetami, kaip nepagrįsti.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes nutartį priėmė to paties teismo, kurio teisėjų veiksmus ieškovas taip pat skundžia, teisėjas, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apelianto bendro pobūdžio deklaratyvūs teiginiai negali lemti išvados apie teisėjo šališkumą. Be to pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas analogišku argumentu procesiniuose dokumentuose remiasi ne pirmą kartą. Apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teisėjo nušalinimo klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apelianto keliamos konkretaus teisėjo galimybės nagrinėti tą ar kitą bylą klausimais, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Apelianto argumentai susiję su bylos vilkinimu taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Tiek nagrinėjamoje byloje, taip pat ir kitose bylose apeliantui jau ne kartą išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt., tačiau nepaisant minėto, iki šiol šių trūkumų nepašalindamas, teikia atskiruosius skundus su analogiškais trūkumais. Tokiais savo veiksmais sąmoningai piktnaudžiauja teise ir reiškia aiškią nepagarbą Lietuvos Respublikai ir jos institucijoms.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą