- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- eI2-12394-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08928-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- D. S. J., S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gintarė Demir
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. J. ir S. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai D. S. J. ir S. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai (toliau – Ambasada) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimus, kuriais pareiškėjams D. S. J. ir S. S. atsisakyta išduoti Šengeno vizas (toliau kartu – Sprendimai) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti Šengeno vizas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėjai norėdami aplankyti Lietuvoje gyvenantį ir dirbantį savo giminaitį M. S., turintį leidimą laikinai gyventi, Ambasadai pateikė prašymus išduoti Šengeno vizas. Ambasadai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. prašymas išduoti Šengeno vizą, pasų kopijos, kelionės draudimo dokumentai, lėktuvų bilietų rezervacijos skrydžiams į Lietuvą ir atgal į Indiją, banko pažymos apie turimas lėšas, Lietuvoje gyvenančio giminaičio asmens dokumentas, bei turimo turto nuosavybės dokumentai, nurodyti pakvietimų numeriai.
2.2. Sprendimais atsisakyta išduoti Šengeno vizas dėl to, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiui, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti be, dėl to, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo.
2.3. Sprendimuose nepaaiškinta dėl Ambasados padarytų išvadų, todėl nesuprantama, kodėl Ambasada mano, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų apie turimas pakankamas lėšas ir kodėl Ambasadai kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo.
2.4. Pagrįsdami, kad turi pakankamai lėšų, pareiškėjai pateikė banko sąskaitų išrašus: pareiškėjo D. S. banko sąskaitoje 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo 708 090,99 Indijos rupijų, o tai yra 8 028,42 Eur, kurie buvo pervesti iš banko sąskaitos įmonės, kurio bendrasavininku yra pareiškėjas. Pareiškėjo S. S. banko sąskaitoje 2023 m, rugsėjo 19 d. buvo 514 179,41 Indijos rupijų, o tai yra 5 829,83 Eur, kuriuos pareiškėjas gavo iš tėvo. Nurodo, kad skrydžio bilietų rezervacija buvo atlikta, kuri galiojo 24 val. (ilgesnio galiojimo rezervacija yra mokama).
2.5. Tarpininkavimo raštuose buvo nurodyta, kad pareiškėjai Lietuvoje bus apgyvendinti adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. buto, kuriame gyvena pareiškėjų dėdė M. S. adresas. Be to, buvo pateiktas valstybės įmonės Registrų centro išrašas, kad šio buto savininkas yra M. S.
2.6. Pareiškėjas D. S. J. yra susituokęs, sutuoktinė Indijos piliete S. K. Be to, šiam pareiškėjui ir jo sutuoktinei bei sūnui Lietuva jau buvo išdavusi Šengeno vizas ir pareiškėjas laiku (iki vizos galiojimo pabaigos) iš Lietuvos išvyko, jokių pažeidimų nepadarė.
2.7. Standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje yra vieta papildomoms pastaboms, todėl Ambasada, kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ar patikimumo, turėjo paaiškinti dėl kokių dokumentų ir dėl ko kilo tokių abejonių. Pareiškėjai žinodami tokias aplinkybes galėtų apsispręsti sutinka su tokiu Ambasados sprendimu ar nesutinka, arba pašalinus trūkumus dėl vizos išdavimo kreiptis į Ambasadą iš naujo. Šiuo atveju nežinodami Sprendimų priėmimo motyvų ir argumentų, pareiškėjai negali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir jų gynyba.
2.8. Sprendimai naikintini kaip neatitinkantys imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kurių neįgyvendinus negalima administracinio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija) prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, nesutikimą grindžia tuo, kad:
3.1. Konsulas, vertindamas pareiškėjų prašymus bei dokumentus, nustatė, kad sąskaitos išrašuose matyti akivaizdus manipuliavimas lėšomis, nes sąskaitų lėšų judėjime trūksta nuoseklumo, o didelė pinigų suma iš nežinomo šaltinio įnešta į sąskaitas prieš pateikiant prašymą vizai gauti, kad būtų reikiamas likutis vizos prašymo pateikimo metu. Pareiškėjai nepateikė patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą vizai išduoti pateikiantys asmenys turi pateikti Indijoje: dviejų paskutinių ataskaitinių metų Indijos pajamų mokesčio grąžinimo patvirtinimą, trijų paskutinių mėnesių algalapius, darbo sutartis, darbdavių išduotas patvirtintų atostogų pažymas. Be to, konsulas nustatė, kad pareiškėjų pateiktas lėktuvo bilietų rezervacijos dokumentas neatitinka tikrovės, nes patikrinus duomenis oro linijų svetainėje, tokios skrydžio rezervacijos, nerasta.
3.2. Ambasadai žinoma, kad regione veikiantys tarpininkai už užmokestį teikia lėšų pervedimo į rėmėjo ar pareiškėjo banko sąskaitą paslaugas tam, kad banko sąskaitoje būtų reikiama pinigų suma vykimui į Europos Sąjungos valstybes.
3.3. Konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjų vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo, dėl ketinimo išvykti š Lietuvos iki vizos galiojimo pabaigos, nes pareiškėjai nepagrindė tvirtų ryšių su Indija (reguliarių pajamų, nekilnojamojo turto ir kitų aplinkybių). Neatmestina prielaida, kad pareiškėjai siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais.
3.4. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – Vizų kodeksas) 32 straipsnio 2 dalis kartu su VI priedu laikytinas specialiuoju įstatymu Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju negalima taikyti nacionalinės taisyklės (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies), kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisės normai. Viešojo administravimo įstatymas nustato, kad šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu, pranešant apie priimtą administracinį sprendimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas D. S. J. teismo posėdžio metu nurodo, kad i Lietuvą pas dėdę vykdavo ir ankščiau pagal išduotas Šengeno vizas, todėl šiuo atveju tai nebūtu pirma kelionė į Lietuvą: pirmą kartą į Lietuvą keliavo su močiute, 2022 metais keliavo kartu su visa šeima, o prašant išduoti Šengeno vizas buvo teikti tokie patys dokumentai. Paaiškina, kad verslas vykdomas Indijoje grynais pinigais, turi bendrą verslą su tėvu, be to, ilgai reikia laukti, kad galėtų teikti prašymą vizai gauti ir sužinojęs, kada galės pateikti prašymą iš tėvo sąskaitos pervedė pinigus į savo sąskaitą, nes tai bendri tėvo ir pareiškėjo pinigai. Nurodo, kad lėktuvo bilietus rezervavo per vietinę kelionių agentūrą vienai parai. Atsakydamas į klausimus dėl sąskaitoje esančių pinigų, paaiškino, kad verslas yra susijęs su apranga, aksesuarais, todėl maži apmokėjimai yra labai paplitę.
5. Pareiškėjas S. S. pasakojo, kad turi savo žemės, dirba žemės ūkyje, verčiasi pieno produktų gamyba, o verslas vyksta grynaisiais pinigais, be to, tai šeimos verslas, tvarkomas bendrai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą tenkinti, akcentavo, kad atsakovo atstovo nurodyti argumentai, jog konsului kilo abejonių dėl skydžių, t. y., kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog pareiškėjai sugrįš iki Šengeno vizos galiojimo pabaigos, paaiškėjo tik teismo proceso metu, Sprendimuose apie tai nėra nurodyta, todėl teismo prašo šių atsakovo atstovo argumentų nevertinti. Nurodo, kad sprendimo standartinėje formoje yra atskira dalis pastaboms, kurioje turėjo būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimti Sprendimai.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 „Dėl Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustato, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (toliau – N.VIS), ir konsulinis pareigūnas, naudodamasis šia sistema priėmė 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą tokią formą, kaip numato Aprašas, kuris yra pateiktas teismui. Paaiškino, kad pareiškėjams pranešimai apie priimtus sprendimus yra pateikti standartine forma, kurioje yra pažymėti atsisakymo pagrindai. Nurodė, kad asmenys turi galimybę sužinoti priimto sprendimo motyvus perskaičius patį sprendimą, arba pateikus prašymą pranešti motyvus. Kritiškai vertino pareiškėjų atstovės argumentus, kad nėra galimybių rezervuoti lėktuvo bilietų 10 – 15 dienų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimų, kurias atsisakyta išduoti pareiškėjams Šengeno vizas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą išduoti Šengeno vizas.
9. Pareiškėjas D. S. J., Indijos pilietis, pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodydamas, kad: kelionės tikslas yra šeimos ar draugų lankymas; pagrindinio kelionės tikslo valstybės narė ir valstybės narė, į kurią atvykstama pirmiausia yra Lietuva; prašoma leisti atvykti vieną kartą; numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data yra 2023 m. spalio 15 d., numatoma išvykimo data – 2023 m. spalio 25 d.; anksčiau prašant išduoti Šengeno vizą paimti pirštų antspaudai; kviečiantis asmuo – G. D.
10. Pareiškėjas S. S., Indijos pilietis, pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodydamas, kad: kelionės tikslas yra šeimos ar draugų lankymas; pagrindinio kelionės tikslo valstybės narė ir valstybės narė, į kurią atvykstama pirmiausia yra Lietuva; prašoma leisti atvykti vieną kartą; numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data yra 2023 m. spalio 15 d., numatoma išvykimo data – 2023 m. spalio 25 d.; kviečiantis asmuo – G. D.
11. Sprendimais (standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma) atsisakyta išduoti Šengeno vizas pareiškėjams, nurodant, kad:
11.1. Nepateikta įrodymų, jog pareiškėjai turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiui, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią būtų įleisti.
11.2. Kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo.
12. Pareiškėjai nesutikdami su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydama, kad nėra žinomi atsisakymo išduoti Šengeno vizas motyvai ir argumentai, Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų.
13. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
14. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalį, Šengeno viza – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją. Vadovaujantis Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalimi, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.
15. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos. Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
16. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
17. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punktą, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
18. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12).
20. Nurodytas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjos medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungos pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.
21. Pareiškėjai kartu su prašymais išduoti vizą, kiekvienas jų pateikė tokius dokumentus: pasą ir jo kopiją, vieną 35x45 mm dydžio spalvotą nuotrauką, kreipimąsi, kvietimą, sveikatos liudijimą, skrydžių rezervaciją, kvietėjo paso ir LG be NT registro CDB išrašo kopiją, banko sąskaitos išrašą, pajamų mokesčio deklaracijas bei sumokėtą 7194 INR konsulinį mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą.
22. Ambasados pareigūnai įvertinę pateiktus pareiškėjų dokumentus priėmė sprendimus netenkinti pareiškėjų prašymų dėl Šengeno vizų išdavimo, konstatavus, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo ir nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiui, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią būtų įleistas.
23. Pareiškėjai ginčija Šengeno vizos vykti į Lietuvą neišdavimą, nurodydami, kad iš priimtų Sprendimų nėra aiškūs Sprendimų priėmimo motyvai ir argumentai.
24. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, administraciniame sprendime be kita ko turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.
25. Sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014).
26. Byloje nėra ginčo, kad Sprendimai yra parengti, kaip nurodyta Vizų kodekso VI priede – nustatytos standartinės formos. Pareiškėjai akcentuoja, kad Sprendimuose nėra nurodyti motyvai ir argumentai, atsakovas nurodo, kad atsisakymo išduoti vizas pagrindai nurodyti pranešimuose, tuo tarpu, Sprendimų motyvai yra nurodyti N.VIS, kuriuos susižinoti pareiškėjai galėjo papildomai kreipdamiesi su prašymu į konsulinę įstaigą.
27. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą yra pagrįsta abejonė, kad pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus vizai gauti, taigi turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (žr. pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-421-14, 2023 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-320-556/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1459-525/2023). Pažymėtina ir tai, kad pagal LVAT nuosekliai išplėtotą praktiką Vizų kodekso nuostata, jog sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti. Ši Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, jog ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (žr. pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-602/22, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-520/2022, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1459-525/2023, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamuose Sprendimuose atsisakyti išduoti Šengeno vizas nebuvo nurodyti tokius sprendimus lėmę argumentai ar motyvai. Atsakovo Sprendimų atsisakyti išduoti vizas priėmimo motyvai bei paaiškinimai nurodyti tik institucijos vidiniuose dokumentuose N.VIS sistemoje, kurie nėra įvardyti kaip sudėtine pareiškėjams adresuoto pranešimo dalimi, juolab, neišaiškinta galimybė teikiant atskirą prašymą susipažinti su N.VIS priimtais sprendimais. N.VIS surašyti sprendimai pateikti atsakovo kartu su atsiliepimu.
29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas LVAT praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis LVAT praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015) (LVAT administracinio teismo praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas, LVAT biuletenis Nr. 30). Be to, gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015) (LVAT administracinio teismo praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas, LVAT biuletenis Nr. 30).
30. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjams pateiktuose Sprendimuose nenurodyti jokie faktiniai pagrindai, aplinkybės ir kiti argumentai, iš kurių būtų aišku, kodėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo ir nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjai turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiui, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią būtų įleistas. Apraše tiesioginio įpareigojimo konsuliniam pareigūnui pastabose nurodyti sprendimo priėmimo motyvus nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad standartizuotos pranešimo formos apie priimtą sprendimą dėl vizos pastraipos „Papildomos pastabos“ sudaro galimybę konsuliniam pareigūnui suteikti informaciją, kad iš kitų užpildytų standartizuotų formos laukelių būtų aiškūs sprendimo motyvai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjams skirtuose standartiniuose pranešimuose apie atsisakymą išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formos laukelyje „Papildomos pastabos“ jokių atžymų nėra atlikta. Konsulinis pareigūnas, vadovaujantis gero administravimo principu – turėjo pareigą pasinaudodamas formos laukelio grafa „Papildomos pastabos“ nurodyti priimtų Spendimų teisinį ir faktinį pagrindą, arba išaiškinti, kaip ir kokiais būdais suinteresuotas asmuo galėtų susipažinti su priimto jo atžvilgiu sprendimo motyvais ir argumentais.
31. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą (LVAT 2021 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).
32. Teismas, įvertinęs Sprendimų turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos kontekste dėl individualaus administracinio akto atitikimo teisės normų reikalavimams, daro išvadą, kad ginčo Sprendimai nėra tinkamai motyvuoti. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. (LVAT 2023 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-320-556/2023). Nors Ambasada įformino Sprendimus pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę forma, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos sprendimą atsisakyti išduoti vizą pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės Sprendimai naikintini, kaip neatitinkantys imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų. Panaikinus Sprendimus, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti Šengeno vizas.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog iš naujo nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas pareiškėjams negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjams sukeliantys sprendimai.
35. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
36. Patenkinus pareiškėjų skundą, sprendžiamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjų atstovė teismo prašo iš Ministerijos priteisti pareiškėjų naudai po 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėjų atstovė teismui pateikė 2023 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 34, kuriuo advokatei sumokėta 922,50 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas pagal pareiškėjams pateiktas sąskaitas:
36.1. 2023 m. lapkričio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 480, nurodant, kad pareiškėjas D. S. J. patyrė 341,25 Eur išlaidų už skundo dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. atsisakymo išduoti vizą parengimą (330 Eur) ir už sumokėto žyminio mokesčio dalį (11,25 Eur).
36.2. 2023 m. lapkričio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 481, nurodant, kad pareiškėjas S. S. patyrė 341,25 Eur išlaidų už skundo dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. atsisakymo išduoti vizą parengimą (330 Eur) ir už sumokėto žyminio mokesčio dalį (11,25 Eur).
36.3. 2023 m. gruodžio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 487, nurodant, kad pareiškėjas D. S. J. patyrė 120 Eur išlaidų atstovei pasiruošiant ir atstovaujant 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje
36.4. 2023 m. gruodžio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 488, nurodant, kad pareiškėjas S. S. patyrė 120 Eur išlaidų atstovei pasiruošiant ir atstovaujant 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje.
37. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į proceso šalių elgesį, ginčo kilimo priežastis ir kitas aplinkybes (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatose. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
39. LVAT aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(525)-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).
40. Vadovaujantis pirmiau nurodytais išaiškinimais pareiškėjams iš Ministerijos priteistinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 900 Eur advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
41. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjų prašoma priteisti bendra suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 450 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, priteisiant kiekvienam pareiškėjui po 225 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų D. S. J. ir S. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui D. S. J. atsisakyta išduoti Šengeno vizą ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą išnagrinėti iš naujo.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui S. S. atsisakyta išduoti Šengeno vizą ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjams D. S. J. ir S. S. iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kiekvienam po 236,25 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą pareiškėjų prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.