Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Valstybinės duomenų inspekcijos atstovei Gintarei Petrauskaitei, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ str. 1 d., 214²³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2016-05-23 ir 2016-05-24 į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), bei į A. V. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu neturint išankstinio R. B. bei A. V. sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų jam siuntimo, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - ERĮ) 69 str. 1 d., Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) 3 str. 1 d. 2 p.ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 214¹⁴ str. 1 d., 214²³ str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Jis paaiškino, jog 2016 m. gegužės mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Į elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) minėtus elektroninius laiškus siuntė gegužės 23d. ir 24 d. iš elektroninio adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra T. B. asmeninis, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas, kadangi jis dvejus metus vykdė individualią veiklą. R. B. elektroninio pašto adresą gavo iš Google reklaminės kompanijos, kadangi bendravo su minėta Google kompanija. R. B. yra patvirtinęs, kad jam įdomūs pasiūlymai, įvairios reklamos ir akcijos. Tai buvo tie patys laiškai, pasiūlymai apsilankyti tinklalapiuose, apžiūrėti naujus produktus, populiariausius produktus. Elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresą įsigijo per nuotoliniu būdu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2014-01-04d. Tinklalapis „(duomenys neskelbtini)“ yra kaip tarpininkaujantis reklamos puslapis, o pats pardavėjas yra T. B.. T. B. turi įrodymus, kurie patvirtina, kad nėra galimybės patvirtinti užsakymo, jeigu nesutinkama su tinklalapio sąlygomis. Tai padaro visi, nes priešingu atveju, nebus patvirtintas užsakymas. Teigia, kad pirkėja A. V. tiesiog aplaidžiai, neatsakingai patvirtino užsakymą, neperskaičiusi tinklapio sąlygų, kurios buvo patvirtintos 2014-01-04d.. Jis pažymėjo, kad be asmens sutikimo gauti naujienlaiškius nebūtų patvirtintas užsakymas. Tinklalapio taisyklėse nurodyta, kad kiekvienas pirkėjas tampa registruotu naujienlaiškių gavėju, tačiau yra galimybė atsisakyti reklamos. Elektroniniame laiške, kurį siuntė, nurodyta galimybė atsisakyti siunčiamų reklamų. Jo vieninteliai įrodymai, kad buvo sudaryta sutartis su Google Mail, yra sąskaitos-faktūros, tačiau dėl konkretaus R. B. atvejo tokios sutarties neturi. Inspekcijai pateiktos sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Google mokama už ADVARDS ir GSP. Google ADVARDS yra, kai šios paieškos variklyje reklamuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonė teikianti paslaugas. Google GSP - kai vartotojui rodoma reklama pagal išdėstytus kriterijus, kuriuos nurodo vartotojas Google savo pašto dėžutėje. Jeigu žmogus susidomi, paspaudžia ant reklamos, taip gaunama informacija, kad dalis žmonių susidomėjo. GSP modelis atrodo ne kaip Google ADVARDS skelbimas, bet kaip laiškas elektroniniame pašte. Už paslaugas mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis pats veiklos nevykdo, o visą veiklą perkėlė įmonei, kuri vykdo veiklą ir buvo apmokėta iš įmonės sąskaitos. Google pateikė adresus, galima sugeneruoti nuorodą su elektroninio pašto adresu. Vieninteliai įrodymai yra sąskaitos-faktūros, kurios yra apmokamos. Duomenų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra mažoji bendrija, kuri administravo tinklapį „(duomenys neskelbtini)“, kol tai įmonei buvo iškelta bankroto procedūra. Jis su MB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo, buvo prieinami duomenys, kad galėtų įvykdyti klientų užsakymus. Šios įmonės taisyklėse nurodyta, kad klientų duomenys neperduodami tretiesiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai reikia sudaryti nuotolinę sutartį. Jo statusas tarp šių trijų šalių buvo kaip pardavėjo, partnerio. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra tiesiog tarpininkas, kuris administravo „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapį, prižiūrėjo veiklą ir nėra nieko bendro nei su juo, nei su jo įmone. Sudaroma sutartis yra elektroninė. Ji ir yra patvirtinimas, kad yra toks sutikimas. Jis yra pardavėjas tarp trijų šalių, teikė prekes internetinei parduotuvei pagauk nuolaidą.lt.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jai priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) dėl gegužės 23, 24 d. gauto reklaminio pranešimo iš (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į įmonės administraciją, vadovą. teiravosi, ar turi jos sutikimą siųsti tokius pranešimus. Kadangi toks sutikimas jai nebuvo pateiktas, todėl pareiškėja kreipėsi į Valstybinę duomenų inspekciją. Reklaminius pranešimus gavo ir po to, kai buvo priimtas sprendimas, kad jos duomenys turi būti sunaikinti. Kiek domėjosi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra elektroninės parduotuvės paciupk.eu savininkė. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nieko niekada pirkusi, nebuvo registruota toje svetainėje. Ji žino kada gali būti siunčiami tokio pobūdžio elektroniniai laiškai. Jeigu gauna tokį pranešimą, kreipiasi į įmonę su prašymu pateikti sutikimą siųsti. Jai buvo nurodyta, kad turėtų kreiptis į MB „(duomenys neskelbtini)“, nes ten yra kažką įsigijusi. Kitoje svetainėje (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio mėn., buvo pirkusi vieną prekę. Tai buvo internetinė svetainė, kurioje įsigijo kuponą, nurodytą kainą sumokėjo, per sistemą gavo pranešimą, kad prekė paruošta atsiėmimui nurodytu adresu ir atsiėmė. Internetinėje svetainėje paspaudė, kad nori pirkti prekę, sutartis visada perskaito. Jeigu būna klausimas, ar sutinka dalyvauti rinkodaroje, visada paspaudžia, kad nesutinka. Šiuo atveju nebuvo varianto, kažką pasirinkti. Tiesiog buvo išdėstytos bendros sąlygos, kaip turi sumokėti, kur atsiimti. Šios sutarties inspekcijai nebuvo pateikusi. Negali pasakyti, ar prieš patvirtindama užsakymą, paspaudė, kad sutinka su tinklapio taisyklėmis. Jeigu reikėtų rinktis dėl tiesioginės rinkodaros, tai tikrai nebūtų sutikusi. Niekada nesutinka gauti panašių pranešimų.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad Inspekcija 2016-06-24 gavo pareiškėjo R. B. 2016-06-24 skundą (reg. Nr. 1R-4822(2.13.)), kuriame nurodė, kad 2016-05-23 ir 2016-05-24 į jam priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) nesant pareiškėjo sutikimo buvo atsiųsti nepageidaujami elektroninio pašto pranešimai, kuriais buvo vykdoma tiesioginė rinkodara.

R. B. 2016-06-24 skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-23 ir 2016-05-24 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) siuntė reklaminio pobūdžio elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu.

Kadangi UAB “ (duomenys neskelbtini)” siuntė nurodytus elektroninio pašto pranešimus į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė, atstovaujama T. B., tvarkė šį R. B. asmens duomenį – elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-07-07 raštu (Inspekcijoje gauta 2016-07-08. Reg. Nr. 1R-5107(2.13.)) nurodė Inspekcijai, kad R. B. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) turi savo sistemoje. Bendrovė paaiškino, kad R. B. naudojasi trečiosios šalies, t.y. „Google Mail“ teikiamomis paslaugomis (elektroninio pašto adresu), todėl jis sutinka su šio paslaugos teikėjo sąlygomis gauti reklamas, pasiūlymus ir kitus pranešimus į savo elektroninio pašto adresą. Bendrovė teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su „Google Mail“ reklamos tikslais, todėl vartotojas gavo reklamą nepažeidžiant vidaus sąlygų ar kokių nors kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.

Inspekcija 2016-08-02 raštu Nr. 2R-5108(2.13.) paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti Inspekcijai dokumentų, patvirtinančių, jog bendrovė bendradarbiauja su „Google Mail“ tiesioginės rinkodaros tikslu, patvirtintas kopijas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-08 raštu (Inspekcijoje gauta 2016-08-10, reg. Nr. 1R- 582412.13.1) nurodė Inspekcijai, kad sutartis su „Google Mail“ sudaroma elektroniniu būdu ir rašte pateikė „sutarties“ ištraukas. Susipažinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, inspekcija nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ištraukas iš „Google Inc.“ „Google“ paslaugų teikimo sąlygų, kurios yra viešai prieinamos interneto svetainėje adresu https://www.google.lt/intl/lt/policies/terms/regional.html bei ištraukas iš „Google Inc.“ „Google Mail“ pašto dėžutės taisyklių ir sąlygų, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Google Inc.“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį dėl skelbimų atvaizdavimo „Google Mail“ elektroninio pašto dėžutėse.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-24 raštu (Inspekcijoje gauta 2016-08-24. reg. Nr. 1R-607812.13.V) patvirtino Inspekcijai, kad už 2016-05-23 elektroninio pašto pranešimo siuntimą iš naujienlaiškio siuntėjo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) sumokėjusi įmonė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Inspekcija administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inspekcijai nepagrindė R. B. asmens duomenų - elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) surinkimo bei tvarkymo teisėtumo, todėl R. B. priklausantis elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surinktas bei toliau tvarkomas neteisėtai, nesant nė vieno ADTAĮ 5 str. 1 d. įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo buvo pažeistas ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad Inspekcija 2016-05-27 gavo pareiškėjos A. V. 2016-05-24 skundą (reg. Nr. 1R-4047(2.13.)), kuriame pareiškėja nurodė, kad 2016-05-23 ir 2016-05-24 į jai priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) nesant pareiškėjos sutikimo buvo atsiųsti nepageidaujami elektroninio pašto pranešimai, kuriais buvo vykdoma tiesioginė rinkodara.

Inspekcija, nagrinėdama A. V. 2016-05-24 skundą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-23 ir 2016-05-24 į A. V. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė nepageidaujamus elektroninio pašto pranešimus, kuriais buvo vykdoma tiesioginė rinkodara.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė aukščiau nurodytus elektroninio pašto pranešimus į A. V. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad bendrovė tvarkė ši A. V. asmens duomenį - elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-08 raštu (Inspekcijoje gauta 2016-08-10. reg. Nr. 111-5825(2.13.) paaiškino Inspekcijai, kad A. V. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ši bendrovė turi, nes A. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėja.

A. V. 2016-08-11 raštu (Inspekcijoje gauta 2016-08-12. reg. Nr.1R-5885(2.13.) paaiškino Inspekcijai, kad 2014-01-04 interneto parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ji įsigijo kuponą prekei įsigyti. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai adresuotų atsakymų matyti, jog jos asmens duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš MB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-18 raštu (Inspekcijoje gauta 2016-08-22. reg. Nr. 1R-6013(2.13.~) paaiškino Inspekcijai, kad (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir niekada nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai siųstuose paaiškinimuose, kuriuos A. V. pateikė Inspekcijai kartu su savo 2016-08-11 raštu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, kad A. V. asmens duomenys (elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)) 2015 m. buvo gauti iš MB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Inspekcijai jokių įrodymų, kad A. V. būtų sutikusi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau tvarkytų jos asmens duomenis (elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad A. V. būtų buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko pareiškėjos asmens duomenis (elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)) ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. A. V. skundo nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjos asmens duomenų (elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)) surinkimui iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tolesniam tvarkymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir jokio kito ADTAĮ 5 straipsnio 3-6 punktuose įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Atsižvelgiant i tai, inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinko bei toliau tvarkė neteisėtai, nesant nė vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Iš R. B. ir A. V. Inspekcijai pateiktų 2016-05-23 ir 2016-05-24 elektroninio pašto pranešimų kopijų bei šių elektroninio pašto pranešimų techninių aprašų matyti, kad aukščiau nurodyti elektroninio pašto pranešimai buvo siųsti R. B. ir A. V. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nauiienlaiškių siuntimo platformos) paslaugomis.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Inspekcija nurodė, jog įvertinus R. B. skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., kad: 1) 2016- 05-23 ir 2016-05-24 elektroninio pašto pranešimu techniniai aprašai patvirtina, jog aukščiau nurodyti elektroninio pašto pranešimai buvo siųsti R. B. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini); 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino Inspekcijai, kad už 2016-05-23 elektroninio pašto pranešimo siuntimą iš naujienlaiškio siuntėjo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) sumokėjusi įmonė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) R. B. skundo nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Inspekcijai įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo išankstinį R. B. sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų jam siuntimo. Teismas pripažįsta, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama išankstinio R. B. sutikimo, 2016-05-23 ir 2016-05-24 į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu ir tuo pažeidė ERĮ 69 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus A. V. skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., kad: 1) 2016- 05-23 ir 2016-05-24 elektroninio pašto pranešimu techniniai aprašai patvirtina, jog aukščiau nurodyti elektroninio pašto pranešimai buvo siųsti A. V. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino Inspekcijai, kad už 2016-05-23 elektroninio pašto pranešimo siuntimą iš naujienlaiškio siuntėjo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) sumokėjusi įmonė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Inspekcijai įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo išankstinį A. V. sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų jai siuntimo: 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Inspekcijai įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė. Teismas sprendžia, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“. neturėdama išankstinio A. V. sutikimo. 2016-05-23 ir 2016-05-24 į A. V. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu ir tuo pažeidė ERI 69 straipsnio 1 dalį.

ATPK 214²³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimą. T. B., einančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir įmonę atstovaujančiu asmeniu, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis rinkodaros tikslu iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė nepageidaujamus elektroninio pašto pranešimus į pareiškėjų R. B. bei A. V. elektronio pašto adresus, neturėdamas išankstinio šių asmenų sutikimo, taip pažeidė šių asmenų privatumą apsaugančius ir jų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius įstatymus.

ERĮ 69 str. 1 d. nurodyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad į A. V. bei R. B. asmeninius elektroninio pašto adresus 2016-05-23, 2016-05-24 buvo siųsti reklaminio pobūdžio elektroniniai pranešimai iš (duomenys neskelbtini). Nors T. B. paaiškino, kad R. B. naudojasi trečiosios šalies, t.y. „Google Mail“ teikiamomis paslaugomis (elektroninio pašto adresu), todėl jis sutinka su šio paslaugos teikėjo sąlygomis gauti reklamas, pasiūlymus ir kitus pranešimus į savo elektroninio pašto adresą, tačiau bylos nagrinėjimo metu T. B. pateikti „Google Mail“ elektroninio pašto dėžutės sutarties fragmentai nepatvirtina ir nesuteikia informacijos, jog būtent R. B. būtų davęs išankstinį sutikimą naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad A. V. asmens duomenis (elektroninio pašto adresą) gavo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau taip pat, duomenų, patvirtinančių, jog A. V. būtų davusi išankstinį sutikimą naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu, byloje nepateikė. ADTAĮ 2 str. 13 d. nurodyta, jog tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. ADTAĮ 15 str. įtvirtinta, jog asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu ir šiuo įstatymu. Iš bylos duomenų matyti, kad siųsti reklaminiai pranešimai į R. B. ir A. V. priklausančius elektroninio pašto adresus iš naujienlaiškio siuntėjo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), buvo apmokėti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pranešimų turinio matyti, jog elektroniniai pranešimai siųsti tiesioginės rinkodaros tikslu. T. B., neturėdamas išankstinio R. B., A. V. sutikimo tvarkyti jų asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, pažeidė ERĮ 69 str. 1 d.

ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pagal ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p., asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. ADTAĮ 2 str. 4 p. numatyta, kad asmens duomenų tvarkymu laikomas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą (ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareiškėjų R. B. ir A. V. asmens duomenis (elektroninio pašto adresus), tai patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. B., kuris nurodė, jog į pareiškėjų elektroninio pašto adresus buvo siųsti reklaminio pobūdžio pranešimai, tačiau pareiškėjai nebuvo davę sutikimo tvarkyti jų asmens duomenis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant teisėtam pagrindui, tvarkė pareiškėjų R. B., A. V. asmens duomenis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) taip pat numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus, bei neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugos pažeidimą elektroninių ryšių srityje (ANK 82 str., 83 str.). Pagal 2015 m. birželio 25 d. priimto ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ANK 82 str., 83 str. sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos nei iki 2016-12-31 galiojusiame ATPK, todėl T. B. padaryti pažeidimai neperkvalifikuojami.

T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka dėl kitų rūšių administracinių teisės pažeidimų), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei daro išvadą, kad T. B. skirtina bauda, numatyta įstatymo straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, artima sankcijos minimumui, už kiekvieną pažeidimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., ANK 646 str., ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.

Pripažinti T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214²³ str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, ir T. B. paskirti galutinę nuobaudą - 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A2.11.-20-1039/2017, įmokos kodą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 str. 4 d.).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (ANK 675 str. 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.