- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-284-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12348-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, 214²³ straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 150 EUR dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2016-05-23 ir 2016-05-24 į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei į Aušrai Verikienei priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu neturėdamas išankstinio R. B. bei A. V. sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų jam siuntimo, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, 214²³ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
2017-03-16 Vilniaus apygardos teisme gautas T. B. apeliacinis skundas, kuriame jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nutarimą. Nurodo, kad skundžiamas nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Savo skundą T. B. iš esmės remia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo rašytiniuose atsakymuose, adresuotuose Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai bei atkartojęs juos Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje. Teigia, kad R. B. yra susipažinęs ir sutikęs su tuo, kad jo duomenys būtų viešai skelbtini Google bendrovės klientams ir partneriams, toks R. B. sutikimas buvo išreikštas susikuriant el. pašo paskyrą (duomenys neskelbtini) bei sutikimu su Google bendrovės taisyklėmis. Mano, kad kurdamas el. pašto paskyrą R. B. buvo neatidus ir nerūpestingas ir tinkamai neparskaitė viešai prieinamų Google bendrovės nustatytų taisyklių.
Taip pat teigia, jog nėra ginčo dėl to, jog 2014-01-04 (duomenys neskelbtini) (MB „Spil“) internetinėje svetainėje A. V. įsigijo kuponą prekei įsigyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad, norėdama įsigyti atitinkamą prekę, A. V. turėjo patvirtinti, kad yra susipažinus su (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės nustatytomis taisyklėmis.
Mano, jog A. V., turėdama teisinį išsilavinimą, galimai aplaidžiai sudarė nuotolinio pirkimo - pardavimo sutartį, neišsiaiškinus, jog gaus reklaminio pobūdžio pranešimus bei kas yra www.pagauknuolaida.lt (MB „Spil“) partneriai, todėl, apelianto vertinimu, darytina išvada, kad A. V. sutiko su internatinės svetainės (duomenys neskelbtini) taisyklėmis, taip išreikšdama sutikimą dėl galimai siunčiamų reklaminio pobūdžio pranešimų tiek MB „Spil“, tiek UAB „Tofera“.
2017-03-23 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau tekste – Inspekcija) atsiliepimas į T. B. apeliacinį skundą, kuriame prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
T. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Visų pirma pažymėtina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. B. veikoje yra ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje ir 214²³ straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.
Pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį administracine tvarka atsako tas, kas tvarkė asmens duomenis pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Pagal ATPK 214²³ straipsnio 8 dalį administracine tvarka atsako tas, kas pažeidė Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugą.
Šios teisės normos yra blanketinės – atitinkamai nukreipia į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ADTAĮ) ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą (toliau – ERĮ)
ADTAĮ 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymu laikomas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą (ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. ADTAĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. ADTAĮ 15 straipsnyje įtvirtinta, jog asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu ir šiuo įstatymu. ERĮ 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
Nors T. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.
Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatyta, kad: 1) 2016-05-23 ir 2016-05-24 elektroninio pašto pranešimų techniniai aprašai patvirtina, jog elektroninio pašto pranešimai buvo siųsti Aušrai Verikienei ir R. B. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini); 2) UAB „MailerLite“ patvirtino Inspekcijai, kad už 2016-05-23 elektroninio pašto pranešimo siuntimą iš naujienlaiškio siuntėjo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) sumokėjusi įmonė yra UAB „Tofera“; 3) UAB „Tofera“ nepateikė Inspekcijai įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo išankstinį A. V. ir R. B. sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų jai siuntimo; 4) UAB „Tofera“ nepateikė Inspekcijai įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. ir R. B. buvo UAB „Tofera“ klientais, todėl pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, pagrįstai sutiko su Inspekcijos išvada, kad UAB „Tofera“, neturėdama išankstinio R. B. ir A. V. sutikimo, 2016-05-23 ir 2016-05-24 į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir į Aušrai Verikienei priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu ir tuo pažeidė ERI 69 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad UAB „Tofera“ nepateikė Inspekcijai jokių įrodymų, kad A. V. būtų sutikusi, jog UAB „Tofera“ gautų iš MB „Spil“ ir toliau tvarkytų jos asmens duomenis (elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)), taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad A. V. būtų buvusi UAB „Tofera“ klientė, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Tofera“ tvarko pareiškėjos asmens duomenis (elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)) ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat, kad A. V. asmens duomenų (elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)) surinkimas iš MB „Spil“ ir tolesnis tvarkymas UAB „Tofera“ vyko nepažeidžiant ADTAĮ 5 straipsnio 3-6 punktuose įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo nuostatų.
UAB „Tofera“ nepagrindė ir R. B. asmens duomenų – elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) surinkimo bei tvarkymo teisėtumo, tai yra nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. priklausantis elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) UAB „Tofera“ buvo surinktas bei toliau tvarkomas nepažeidžiant ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad Aušrai Verikienei priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei R. B. priklausantį elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini) UAB „Tofera“ surinko ir toliau tvarkė neteisėtai, tuo pažeisdama ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismų, priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetas patvirtina faktinę aplinkybę, kad T. B. 2016-05-23 ir 2016-05-24 į R. B. priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei į Aušrai Verikienei priklausantį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu, neturėdamas išankstinio R. B. bei A. V. sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų jam siuntimo, ir tuo pažeidė ERĮ 69 straipsnio 1 dalį, ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, 214²³ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Remiantis, tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.