Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir nuteistajam M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. sausio 25 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė bendros 210 eurų vertės nukentėjusiojo R. S. turtą. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki laisvės atėmimo 4 metams. Nuteistasis cituoja skundžiamą nuosprendį ir pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, nes ankstesniu nuosprendžiu bausmė jam buvo paskirta už sunkesnį nusikaltimą. Taip pat, nuteistojo M. K. manymu, subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kad jo padarytas nusikaltimas yra ne smurtinio, o turtinio pobūdžio.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas neginčija nusikalstamos veikos įrodytumo, jos kvalifikavimo ir jam skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos ir sumažintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis M. K. skundu iš esmės ginčija skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų bausmių subendrinimo būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.Kai nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimą reglamentuoja BK 64 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Tai reiškia, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką teismas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę su nauju nuosprendžiu paskirta bausme subendrina: 1) prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą neatliktą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, arba; 2) prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, jeigu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, arba 3) prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, jeigu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo konkrečiu atveju BK 64 straipsnis nereglamentuoja galimybės taikyti nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytą bausmių subendrinimo būdą – bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.Įvertinęs tai, kad nuteistasis M. K. naują nusikaltimą, už kurį jis buvo nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, padarė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrino nuteistajam M. K. palankiausiu būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Todėl šiuo konkrečiu atveju subendrindamas bausmes ir prie ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam M. K. paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas minimalią skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas BK įtvirtintų bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė.Priešingai, nei savo skunde teigia nuteistasis M. K., subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kad jo padarytas nusikaltimas yra ne smurtinio, o turtinio pobūdžio. Padaryto nusikaltimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o taip pat ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne subendrindamas bausmes, o skirdamas nuteistajam bausmę už naują nusikaltimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, o taip pat ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. už naują nusikaltimą paskirtos bausmės dydis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir jas įvertino tinkamai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės skaičiavimo pradžią. Įvertinęs tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu buvo laisvėje, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti bausmės pradžią ne nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo nuteistojo sulaikymo vykdant skundžiamą nuosprendį dienos. BPK 320 straipsnio 4 dalis leidžia apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Todėl šioje byloje esant tik nuteistojo M. K. apeliaciniam skundui apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti minėtos pirmosios instancijos teismo klaidos, nes ištaisius ją neabejotinai būtų pabloginta nuteistojo M. K. padėtis.Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai pritaikė bausmių subendrinimo taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, atitinka nuteistojo asmenybę, ji nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.