Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-20298-960/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
e2YT-20298-960/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14934-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Pareiškėjas
M. S. M.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Aistė Žemaitienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-20298-960/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14934-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.2.; (S) 3.2.6.1;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo M. S. M. atstovei advokatei Aistei Žemaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo pro – prosenelis V. (V.) Č. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Nurodė, kad 2020 m. birželio 27 d. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jo prosenelis K. Č. buvo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo, tačiau teismas netenkino šio pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą. Teismas pasisakė dėl svarbių aplinkybių, kurios aktualios nagrinėjant ir šį pareiškėjo prašymą, t. y. tam, kad pareiškėjo prosenelis K. Č. būtų laikomas Lietuvos piliečiu, reikia nustatyti juridinį faktą, jog jo tėvas, pareiškėjo pro – prosenelis V. (V.) Č., buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, šioje byloje siekiama nustatyti ir juridinį faktą, kad pareiškėjo pro-prosenelis V. Č. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kas, nustačius šį juridinį faktą, leistų laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir jo sūnų K. Č. (pareiškėjo prosenelį). Ši aplinkybė pareiškėjui leistų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip palikuoniui asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius, jog pareiškėjas kitokia ne teismo tvarka negali gauti dokumentų, neprieštaraus juridinio fakto nustatymui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Aistė Žemaitienė palaikė pareiškimą. Nurodė, kad siekiant nustatyti prosenelio pilietybė, o tai gali padaryti nustačius pro - prosenelio pilietybę, kaip tai nurodė Vilniaus apygardos teismas. Pažymėjo, kad tiesioginių įrodymų pro – prosenelio pilietybės nustatymui nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2006).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005;).

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalyse nustatytu pagrindu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-507-866/2020 pasisakė, jog tam, kad pareiškėjo prosenelis K. Č. būtų laikomas Lietuvos piliečiu, reikia nustatyti juridinį faktą, jog jo tėvas, pareiškėjo pro - prosenelis Vincentas (V.) Č., buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

Iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas M. S. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjo motina L. A. C. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra E. J. C., gimęs (duomenys neskelbtini), o E. J. C. tėvas yra C. C., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą matyti, kad K. Č. tėvas yra V. (V.) Č., o motina – A. Č.. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos archyvuose nėra išlikę tiesioginio pareiškėjo pro – prosenelio V. (V.) Č. Lietuvos Respublikos pilietybės įrodymo, kokiu galėtų būti jam išduotas Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasas.

Iš pateikto Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. 3284 matyti, kad Mažeikių apskrities Vegerių valsčiaus rinkimų į žemės ūkio tarybą dokumentų 1927 m. byloje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos rinkėjų sąraše įrašytas V. (V.) Č., 64 m. amžiaus, gyv. (Duomenys neskelbtini), valdė 5.92 ha žemės. Taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose V. (V.) Č. neįrašytas. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. lapkričio 26 d. pažymos apie gimimą Nr. (P1-7309) P2-11818 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas V. ir A. (iki santuokos Z.) Č. sūnus vardu K., gimęs (duomenys neskelbtini).

1922 m. Žemės reformos įstatyme 19 straipsnyje buvo numatyta, kad žemė negali būti duodama svetimų valstybių piliečiams ir Lietuvos piliečiams, kurie teismo keliu yra nuteisti už nusikaltimus, jei jiems yra atimtos arba susiaurintos teisės, išskyrus nuteistus už politinius nusikaltimus rusų ar okupacinių valdžių teismų. Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini)seniūnijos rinkėjų sąraše įrašytas V. (V.) Č., valdė 5.92 ha žemės.

Nors pareiškėjas teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog pareiškėjo pro – prosenelis V. (V.) Č. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjo pro – prosenelis buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Teismo vertinimu, visi pareiškėjo pateikti dokumentai yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė, šie dokumentai atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje išvardintus Lietuvos Respublikos pilietybės buvimą patvirtinančius dokumentus. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo pro – prosenelis V. (V.) Č. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalimi, 444 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo M. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pro – prosenelis V. (V.) Č., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo M. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski