Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2521-2023 A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – bauda 1 300 Eur su administracinio poveikio priemonėmis specialiosios tesės (teisės medžioti) atėmimu 2 metams 2 mėnesiams už tai, kad ji, teisės medžioti neturintis asmuo, kartu su pažįstamais asmenimis (sugyventiniu ir dėde) 2023 m. liepos 23 d. nuo 21.10 val. iki 21.30 val. (skundžiama nutartimi laikas patikslintas) „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete (teisėtas naudotojas (duomenys neskelbtini)), prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. E., kuriuo gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, taip savo veiksmais šiurkščiai pažeisdama Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58.1.2 punktą.

2. Nesutikdami su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2521-2023, administracinėn atsakomybėn patraukta A. S. ir jos atstovas advokatas Mantas Šriupša pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, prašydami panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašė nutarimą pakeisti ir inkriminuojamą veiką perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 7 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. ir jos atstovo advokato Manto Šriupšos skundas tenkintas iš dalies: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2521-2023 pakeistas, paskiriant A. S. 800 Eur baudą (vietoje 1300 Eur), kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog institucija pagrįstai sprendė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų A. S. kaltei pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį pagrįsti, tačiau paskirta nuobauda, atsižvelgiant į jos padarytus veiksmus, yra per didelė, todėl ją sumažino iki sankcijoje numatytos minimalios baudos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. ir jos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, veikos kvalifikacija ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. S. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

4. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad priešingai, nei nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo aktyvus – teismo posėdžio metu buvo apklausta ne tik administracinėn atsakomybėn patraukta A. S., tačiau ir liudytojai A. M., V. G. (b. l. 38-42), ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir įrodymų visumos pagrindu priėjo išvadą dėl A. S. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama teismo nutartimi įvertinti, todėl išvados dėl A. S. kaltės nekeičia.

6. ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Iš ANK 290 straipsnio 7 dalies dispozicijos matyti, kad į ją perkeltos išimtinai asmenims, neturintiems teisės medžioti, taikomos Taisyklių 58.1.1 ir 58.1.2 punktų nuostatos, pagal kurias šiems asmenims draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones, doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad A. S. savo veiksmais pažeidė Taisyklių 58.1.2. punktą, kuriame nurodyta, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną.

7. Byloje neginčijama aplinkybė, tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, kad A. S. neturi teisės medžioti. Byloje neabejotinai nustatyta ir tai, 2023 m. liepos 23 d. nuo 21.20 val. iki 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini), sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarojo bagažinėje buvo surastas neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas. Taigi, A. S. gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Aplinkybę, jog stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, patvirtina (duomenys neskelbtini) pirmininko A. P. 2023 m. liepos 23 d. paaiškinime ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. J. 2023 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime bei medžioklės lape nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete 2023 m. liepos 23 d. nebuvo jokių teisėtai sumedžiotų žvėrių. A. P. patvirtino, kad žvėris sumedžiotas jų plotuose neteisėtai, medžioklės lape jis neįrašytas (administracinio nusižengimo b. l. 33-34, 40-41). Tuo tarpu Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

8. Apeliaciniame skunde esminė ginčijama aplinkybė yra ta, ar A. S. žinojo, jog gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog A. S. žinojo, jog stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai. Aplinkybę, jog žvėris buvo sumedžiotas (o ne rastas negyvas), patvirtina Vytauto Didžiojo universiteto Medžioklės tvarkos laboratorijos 2023 m. liepos 24 d. rašte Nr. MEDŽ-23(07/25) ir 2023 m. liepos 25 d. raštu Nr. MEDŽ-23(07/25) pateiktoje išvadoje užfiksuoti duomenys, kad gyvūnas yra šautas, kūne yra įėjimo ir išėjimo žaizdos, kulka išėjusi kiaurai (administracinio nusižengimo b. l. 36-39, 40-41). Pastebėtina ir tai, kad minėtoje išvadoje užfiksuota, jog tyrimui pateiktos stirnos patinas yra su šautine-plėštine žaizda nugaros srityje, kuri yra netaisyklingos formos, išplėšyta, sutepta krauju, audiniai išstumti į išorę. Kairėje galinėje nugaros dalyje yra apvali įėjimo žaizda, 15x13 mm, kurios kraštai nelygūs, kailio plaukai įstumti į žaizdos vidų. Dešinėje viršutinėje nugaros srityje išėjimo žaizda stambi ir nelygi, plėštinė, audiniai turi kaulinių skeveldrų. Minėti duomenys patvirtina, jog šautinė žaizda matoma gyvūno abiejose pusėse, kas paneigia aplinkybę, jog šautinė žaizda galėjo nesimatyti ir A. S. galėjo nesuprasti, jog gyvūnas yra sumedžiotas, o ne rastas negyvas. Vaizdo įrašas patvirtina ir tai, jog neteisėtai sumedžiotas gyvūnas buvo gabenamas šviesiu paros metu (administracinio nusižengimo b. l. 21). Tuo tarpu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešimas, užfiksuota, kad 2023 m. liepos 23 d. 19.43 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog prieš 30 min. į pranešėjo (nustatyta, kad liudytojo V. V.) laukus atvažiavo automobilis, auksinės spalvos visureigis, iš kurio išlipęs vyriškis nušovė stirną ir išvažiavo. Gyvūnas liko gulėti laukuose. Nuvykus pas pranešėją jis parodė, kad būtent savo gyvenamojo namo kieme, apie 19.15 val. pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) keliu važiavęs pilkos spalvos automobilis sustojo, išgirdo šūvį, po kurio automobilis nuvažiavo (liudytojos D. V. teigimu – skubiai pasišalino) (duomenys neskelbtini) link. Dviračiu nuvykęs į tą vietą, kur buvo sustojęs automobilis, maždaug už 130 metrų nuo kelio, prie krūmų pastebėjo gulintį nušautą stirniną ir apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui, nes įtarė, kad tai gali būti brakonieriai, kadangi medžiotojai nušautą stirniną, kuris galimai krito vietoje, būtų pasiėmę. Buvo surengta pasala. 21.10 val. nuo (duomenys neskelbtini) atvyko pilkos spalvos automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris šviesiais plaukais (nustatyta, kad A. S.). Iš sustojusio automobilio išlipo du vyriškiai (nustatyta, kad D. E. ir N. R.), tada automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Abu vyriškiai pamiške nuėjo maždaug 130 metrų prie krūmų, ant nupjautos žolės buvusio, kaip vėliau nustatyta, nušauto stirnino patino, kurį abu vyriškiai paėmė ir parvilko prie kelio, į tą vietą, kur prieš tai išlipo. Vilkdami gyvūną vyrai kelis kartus sustojo pailsėti. Atvilkus prie kelio, 21.20 val. privažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės tas pats automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipusi vairuotoja, moteris šviesiais plaukais (A. S.), atidarė bagažinę, abu vyriškiai įdėjo stirniną į bagažinę, susėdo į automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) link. (administracinio nusižengimo b. l. 32). Liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas A. M. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog nutempus gyvūną nuo kelio, vienas vyriškis (nustatyta, kad D. E.) skambino telefonu. Netrukus privažiavo tas pats automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas moters (A. S.). Moteris sustojo ir, kaip žinodama, iš karto atidarė bagažinę. Vyrai greitai įmetė gyvūną į bagažinę, tuo metu moteris stovėjo prie automobilio šono. Tada visi maždaug vienu metu įlipo į automobilį, moteris vairavo ir visi išvažiavo. Šios tarnybiniame pranešime ir liudytojo parodymuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. S. matė į bagažinę dedamą gyvūną, atvažiavusi iš karto atidarė bagažinę – žinojo, kad į bagažinę bus dedamas gyvūnas, kuris prieš tai prie jos dar buvo dedamas į polietileninį maišą, ji taip pat vienu metu su vyrais įlipo į automobilį. Kaip matyti, visų asmenų veiksmai buvo suderinti, taigi, aptarti iš anksto. Kad automobilio bagažinėje rastas stirnos patinas buvo nušautas neseniai, liudytojų V. ir D. V. nurodytu laiku – apie 19 val.) patvirtina 2023 m.. liepos 23 d. apžiūros akte užfiksuotos aplinkybės, jog jo kritimo vietoje akivaizdžiai matomas ant žolės šviežias kraujas ir žvėries išgulėjimas (administracinio nusižengimo b. l. 27). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko V. G.. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnai bei apie įvykį pranešę liudytojai V. ir D. V. būtų suinteresuoti nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl būtų galima abejoti šių asmenų liudijimų patikimumu.

10. Liudytoju apklaustas V. V. nurodė, kad apie 19 val. išgirdo šūvį. Prie jo pribėgo susijaudinusi žmona D. V. ir pasakė, jog šovė iš mašinos, apie 1 km. atstumu nuo jų sodybos, mašina nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Su dviračiu nuvažiavęs link tos pusės, kur buvo šūvis, pievoje, už 200 m. nuo kelio, rado gulintį sumedžiotą stirnos patiną. Grįžęs į namus, informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykus policininkams, vienam iš jų parodė tą vietą. Vienas pareigūnas pasiliko įvykio vietoje. Po kiek laiko jis per pasilikusio policijos pareigūno raciją išgirdo, kad atvažiavo pasiimti sumedžioto žvėries ir pareigūnas išvyko (administracinio nusižengimo b. l. 15-16). Liudytoja D. V. patvirtino, jog būdama kieme apie 19 val. pamatė atvažiavusią nuo (duomenys neskelbtini) kaimo įtartiną mašiną (šviesios spalvos, panašią į miniveną), kuri apie 5 min. pastovėjo, jos dešinės pusės langas buvo nuleistas. Tada išgirdo šūvį nuo automobilio pusės ir mašina dideliu greičiu pasišalino. Apie įvykį informavo vyrą V. V.. Šis informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykus policijos pareigūnams, vienas iš jų su vyru vyko į vietą, kur buvo sumedžiotas žvėris. Po kiek laiko vyras grįžo, o policijos pareigūnas pasiliko pasaloje. Po kiek laiko per pasilikusio pareigūno raciją išgirdo, kad atvažiavo pasiimti sumedžioto žvėries. Pastebėjo, kad tai ta pati transporto priemonė, iš kurios galimai buvo sumedžiotas žvėris (administracinio nusižengimo b. l. 14-15). Minėti liudytojų parodymai patvirtina, jog stirnos patinas galėjo būti tiek sumedžiotas, tiek gabentas ta pačia transporto priemone „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią pareigūnams sustabdžius vairavo A. S.. Kadangi A. S. neteisėtas sumedžiojimo faktas nėra inkriminuojamas, plačiau šios aplinkybės neanalizuojamos. Visgi jis patvirtina aplinkybę, jog apie neteisėtą sumedžiojimą A. S. žinojo.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino visų trijų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų prieštaringumą tarpusavyje bei neatitikimą byloje esantiems kitiems įrodymams. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną ji buvo namuose, kai paskambino D. E. su dėde N. R. ir paprašė juos parsivežti iš dėdės namų. Ji atvažiavo ir juos paėmė. Jiems važiuojant automobiliu dėdė N. R. pasakė „Stop“. Abu vyrai išlipo iš mašinos ir nuėjo, o ji nuvažiavo toliau. Ji nuvažiavo, nes ketino juos palikti, nebevežti. Bet vėliau, apsisukusi, ji sugrįžo į tą pačią vietą, kur paleido vyrus. Tada vyrai jau stovėjo prie kelio. Ji matė, kad vyrai turi su savimi gyvūną. Ji atidarė bagažinę, vyrai stirniną įsikėlė į plastikinį maišą, buvusį automobilio bagažinėje, ir įdėjo į bagažinę. Tada jie visi važiavo į N. R. namus. Ji vyrų nieko neklausė dėl gyvūno. Netrukus juos važiuojančius sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 16-19). Tačiau tokie A. S. parodymai prieštarauja jos pačios rašytiniams paaiškinimas bei kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl vertintini kaip jos gynybinė versija, kuri atmetama. Kaip matyti, pirminiame, įvykio dieną surašytame 2023 m. liepos 23 d. paaiškinime A. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo namie iki 21.00 val. Mašina buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Paskambino sugyventinis D. E. pasiimti nuo kelio. Važiuojant dėdė N. R. pamatė stirną. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 19 val. ji buvo namie su vaikais. 18 val. ji D. E. atvežė pas dėdę N. R. (administracinio nusižengimo b. l. 31). Taigi, vienu atveju A. S. nurodė, jog N. R. pasakius sustabdyti automobilį, ji sustojo, vyrai išlipo ir ji nuvažiavo, supykusi ketino juos palikti, tačiau vėliau persigalvojo, ir grįžo. Kitų atveju teigė sustojusi, nes N. R. pamatė stirną. Kitu atveju teigė ir tai, jog nuvažiavo ne ketindama vyrus palikti, o apsisukti (nepaaiškindama, kam to reikėjo). Pastebėtina, jog pirminiame paaiškinime A. S. nurodė, jog ji pati ir automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo namuose iki pat 21 val., kai tuo tarpu liudytojos D. V. parodymai patvirtina, jog apie 19 val. iš to paties automobilio buvo paleistas šūvis į pievoje rastą stirniną. Tuo tarpu iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko V. G. 2023 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog iškart po įvykio D. E. nurodė, kad N. R. paskambino jam ir paprašė parvežti namo, nurodė, kad yra nušautas ar nutrenktas gyvūnas. Visi trys nuvažiavo prie šio gyvūno, jį įsikrovė į mašiną ir važiavo link N. R. namų, kai juos sustabdė policijos pareigūnai (administracinio nusižengimo b. l. 12). Minėti D. E. parodymai patvirtina, jog važiuodami link įvykio vietos visi trys asmenys jau žinojo, jog bus ieškomas neteisėtai nušautas gyvūnas. Dar daugiau, pirminiame paaiškinime, surašytame įvykio dieną 2023 m. liepos 23 d., D. E. nurodė, kad šiandien, liepos 23 d., iš namų išvažiavo su sugyventine A. S., tikslaus laiko nepamena, pas N. R.. Po to važiavo iki jo (D. E.) namų, po to vėl iš jo namų važiavo pas N. R.. Tada grįžę važiavo vėl pas jį. Grįžus važiavo paimti žvėries. Sustojus sugyventinė A. S. nuvažiavo namo, o jie tuo metu nešė žvėrį. Ji nuvažiavo iki namų pažiūrėti vaikus. Jis paskambino, kad paimtų juos, po to važiuojant sustabdė policija. Kas pamatė žvėrį, nepamena (administracinio nusižengimo b. l. 31). Tokie D. E. paaiškinimai prieštarauja pačios A. S. parodymams, kad ji važiavo ne namo pažiūrėti vaikų, o apsisukti, taip pat supykusi ketino juos palikti. Jo parodymai taip pat patvirtina, jog N. R. nušautą stirną pamatė ne netikėtai, priešingai, jie tikslingai važiavo paimti žvėrį, apie tai jau žinodami. Pastebėtina ir tai, jog D. E. teigimu, jis kartu su sugyventine mažiausiai tris kartus tą dieną važiavo pirmyn-atgal pas N. R., kas dar labiau patvirtina, jog A. S. neabejotinai žinojo, kad bus gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Akcentuotina ir tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. J. 2023 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ieškant gyvūno kritimo vietos, N. R. teigė, jog žvėris gulėjo „vidury lauko ant pievos“ ir vis keitė parodymus, klaidino, sakydamas, kad vietos neprisimena. Tvirtino, kad pamatęs, jog gyvūnas yra raguotas, labai norėjo tų ragų, todėl neskambino pranešti apie rastą gyvūną (administracinio nusižengimo b. l. 40-41). Visgi D. E. parodymai patvirtina, jog N. R. ne atsitiktinai važiuojant pamatė nušautą gyvūną, bet iš anksto žinojo apie nušautą gyvūną. Be to, 2023 m.. liepos 23 d. apžiūros akte užfiksuota, kad kritimo vieta pakankamai nutolusi nuo kelio – 135 m., kas taip pat kelia abejonę, ar žvėris galėjo būti pamatytas atsitiktinai (administracinio nusižengimo b. l. 27). Minėtų aplinkybių visumą neginčijamai patvirtina, jog A. S., važiuodama į įvykio vietą, jau žinojo, kad bus ieškomas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, paliko D. E. ir N. R. jo ieškoti, o D. E. telefonu pranešus, jog sumedžiotas gyvūnas jau yra rastas, grįžo į tą pačią vietą, atidarė bagažinę ir laukė šalia, kol gyvūnas bus supakuotas ir įkeltas į bagažinę. Gyvūną įkėlus, neturėdama teisės medžioti, ji neteisėtai jį gabeno ir to norėjo. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina jos tyčią elgtis neteisėtai.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog negalima remtis pirminiais D. E. ir N. R. parodymais, kadangi jie įvykio metu buvo neblaivūs. Tarnybiniame pranešime iš tiesų nurodyta, jog įvykio vietoje D. E. nustatytos 1,118 promilės, N. R. – 1,76 promilės. Visgi iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog tiek D. E., tiek N. R. visiškai adekvačiai, rišliai bendrauja su aplinkos apsaugos departamento ir policijos pareigūnais, todėl nesiremti jų tą pačią dieną duotais paaiškinimais, nėra pagrindo. Tuo tarpu skundo argumentas, jog A. S. pirminius parodymus lėmė išgąstis, bauginantis pareigūnų bendravimas, yra visiškai deklaratyvūs bei taip pat prieštarauja byloje esantiems vaizdo įrašams iš įvykio vietos (administracinio nusižengimo b. l. 19-22).

13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ANK 290 straipsnio 7 dalies sudėtis reikalauja tik tiesioginės tyčios kaltės formos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai (ANK 290 straipsnis) gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020). Be to, apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023 kaltės formos klausimas iš viso nebuvo nagrinėjamas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. prieš gabendama netiesėtai sumedžiotą gyvūną, apie jį žinojo ir norėjo jį gabenti, todėl ji tai darė tyčia.

14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma A. S. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. ANK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už Taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus. Šiuo atveju matyti, kad A. S. veiksmai visiškai atitinka ANK 290 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kadangi ji, neturėdama teisės medžioti, gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Todėl pagrindo perkvalifikuoti jos padarytą administracinį nusižengimą į to paties straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apeliaciniame skunde ne kartą nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, buvo perkvalifikuota į ANK 290 straipsnio 2 dalį (už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai) nustačius, kad tauriojo elnio patiną gabeno ir dorojo asmuo, turintis teisę medžioti, taip pat aptartų veikų padarymo metu teisės aktuose, reglamentuojančiuose medžioklę, nebuvo nuostatų dėl gyvūnų medžioklės licencijavimo, kas šiuo atveju nėra aktualu. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog A. S. neturi teisės medžioti, o neteisėto sumedžiojimo faktas taip pat konstatuotas neginčijamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jos veika atitinka ANK 290 straipsnio 7 dalies dispoziciją ir apeliacinės instancijos teismas su tuo visiškai sutinka.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog administracinio nusižengimo protokole (kaip ir institucijos nutarime) nurodytas nusižengimo padarymo laikas – nuo 19.00 val. iki 23:00 val. – akivaizdžiai neatitinka realybės, kadangi tokiu atveju D. E. automobiliu žvėris turėjo būti gabenamas net 4 valandas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartimi minėtas laikas buvo patikslintas, jį sutrumpinant (nuo 21.10 val. iki 21.30 val.), atsižvelgus į tai, jog administracinio nusižengimo protokole ir institucijos nutarime nurodytas laikas apima visą laikotarpį nuo pranešimo apie sumedžiotą gyvūną gavimo iki tyrimo pabaigos. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo patikslintas laikas patenka į institucijos nutarime nurodytą laikotarpį, toks patikslinimas institucijos priimto nutarimo neteisėtu nedaro ir A. S. atsakomybės nešalina.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog A. S. laikosi savo versijos, jog yra nekalta dėl jai inkriminuoto nusižengimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina A. S. kaltę padarius Taisyklių 58.1.2 punkto pažeidimą. Vien tai, kad įrodymai teismo buvo įvertinti jos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. S. padarė ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.