Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovų I. Š., J. Š., D. Š. ieškinį atsakovei M. S., trečiajam asmeniui I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančio gyvūno skiepų paso nustatyta, kad ieškovė yra šuns, kurio amžius pase nurodytas 2008 m. gruodžio 10 d., spalva – juodas su įrudžiu šeimininkė (1 t., b. l. 6). Šuo buvo laikomas namo, esančio namo Šermukšnių g. 5, Panevėžyje, kieme, 2017 m. birželio 22 d. šuo galimai pro plyšį tvoroje išėjo pasivaikščioti ir negrįžo. Birželio 24 dieną, apie 14 val. Smėlynės – Varpo gatvių sankryžoje atsakovės draugas surado šunį, kuris atitiko ieškovės nurodyti požymius. Iš UAB „Rožyno veterinarijos klinikos“ pateiktos informacijos matyti, kad rastas šuo yra panašus į taksų veislės, apžiūros metu nebuvo rasta poodinė mikroschema, jam nustatytas ausų uždegimas sukeltas ausyse esančių erkučių, šuo labai išliesėjęs, puikiai matomi šonkauliai, aplink uodegą nuplikęs kailis, ant dantų susikaupusios apnašos, dantenos šiek tiek paraudę, nagai buvo peraugę ir trukdė jo normaliam judėjimui (1 t., b. l. 61). Rasto gyvūno būklė buvo prasta, todėl jam buvo reikalinga priežiūra ir gydymas. Vėliau šuo buvo perduotas trečiajam asmeniui I. S..

2017 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas ieškovei surašė Administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 30 Eur baudą už šuns nepriežiūrą nesilaikius Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais ir pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnio 1 dali, kurį ieškovė apskundė teismui.

Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų bazės ir administracinės bylos Nr. II-15-978/2018 medžiagos matyti, kad iš apklaustos pareiškėjos ir liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad nėra aiški šuns priklausomybė. Kaip matyti iš I. Š., J. Š., B. A., G. A. parodymų bei pabėgusio iš Š. namų šuns nuotraukų (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos), vakcinacijos pažymėjimo kopijos (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos), E. Š. tarnybinio pranešimo (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos) pas Š. gyvenęs šuo A. buvo prižiūrėtas, juo buvo tinkamai rūpinamasi, šuo buvo aktyvus, judrus, sveikas. Pagal Š. kaimynės G. A., mačiusios šunį A. jo pabėgimo dieną, parodymus, kuriuose ji nurodo, kad A. atrodė kaip normalus šuo, jo nagai nebuvo peraugę, jam jie netrukdė lakstyti, jis buvo guvus, gyvas. Šuns požymių, galinčių liudyti apie jo nepriežiūrą, nurodytų veterinarės A. A., M. S., N. G. parodymuose, aprašytų A. A. rengtame rašte, Valstybinės maisto ir veterinarijos rašte (administracinės bylos medžiagos) nei liudytoja G. A. nei I. Š., liudytojai J. Š., B. A. nenurodė, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atitinkamų požymių niekada nėra pastebėję ir kiti Š. kaimynai, kurių teigimu A. buvo prižiūrimas, aktyvus, guvus šuo. Iš liudytojos veterinarės A. A. parodymų matyti, kad šuns apžiūros metu atrasti galimą jo nepriežiūrą liudijantys požymiai (pvz. liesumas, ausų uždegimas) negalėjo atsirasti vos kelių dienų bėgyje, o yra ilgalaikio pobūdžio. Gretinant šią informaciją su informacija, gauta iš I. Š. kaimynų (o ypač įvykio dieną A. mačiusios G. A. parodymus apie jo išvaizdą ir tai, kad įvykio dieną šuo buvo prižiūrėtas), bei I. Š. aplinkoje gyvenančių liudytojų parodymus apie Š. rūpinimąsi A., kyla pagrįsta abejonė, ar N. G. rastas šuo iš tikrųjų yra tas pats šuo, kuris pabėgo iš I. Š. namų. Šio fakto pareigūnai netyrė.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-15-978/2018 byla buvo grąžinta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui papildomam aplinkybių tyrimui, nes teismui kilo pagrįsta abejonė ar 2017 m. birželio 24 d. N. G. rastas šuo yra tas pats šuo, kuris pabėgo iš I. Š. namų. 2018 m. gegužės 31 d. Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta (1 t., b. l. 165-167). Toks nutarimas buvo priimtas ieškovei nurodžius, kad šuns šeimininkė yra ne ji, o jos sūnūs ­- J. Š. ir D. Š.. Dėl tokių ieškovės veiksmų nebuvo įvykdytas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-15-978/2018 įpareigojimas – atliktas papildomas tyrimas ir nebuvo nustatyta, ar 2017 m. birželio 24 d. N. G. rastas šuo yra tas pats šuo, kuris pabėgo iš I. Š. namų. Išsiaiškinti šią aplinkybę sutrukdė pati ieškovė pakeitusi parodymus administracinėje byloje, todėl šios aplinkybės nenustačius administracinėje byloje ir nesant kitų įrodymų byloje teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2017 m. birželio 24 d. rastas šuo yra tas pats šuo, kuris pabėgo iš I. Š. namų ir jis priklauso ieškovei. Šuns indefikavimą apsunkina ir ta aplinkybė, kad apžiūros metu nebuvo rasta poodinė mikroschema.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra.

Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad yra kilnojamojo daikto (taksų veislės šuns) savininkė; šuo pabėgo nepriklausomai nuo jos valios, todėl teigė, jog turi teisę vindikuoti šį turtą iš atsakovės, kuri jai jos daikto negražina gera valia. Tačiau ieškovė neįrodė, kad 2017 m. birželio 24 d. rastas šuo yra tas pats šuo, kuris pabėgo iš ieškovės namų ir jis jai priklauso. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys yra atmestinas.

Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamas šuo šiuo metu yra pas trečiąjį asmenį I. S.. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti ir pasiūlė ieškovei netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Ieškovei nesutikus netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ieškinys yra atmestinas ir dėl šios priežasties.

Atmetus ieškinį dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, atmestinas reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškinį atmetant, atsakovei iš ieškovų priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį savo ir nepilnamečių J. Š., D. Š. vardu pareiškė I. Š. (1 t., b. l. 22), todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš jos. Remiantis CPK 98 straipsniu atsakovei iš ieškovės priteisiama 1380 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 1- 11, 17-19). Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteisiama 31,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (1 t., b. l. 1) ir 87 Eur atidėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1380 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,40 Eur (trisdešimt vieną eurą 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) atidėto žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.