- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- II-15-978/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00704-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Pareiškėjas
- I. Š.
dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – institucija) atstovei L. U.,
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. A.,
teismo posėdyje išnagrinėjo I. Š. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Š. 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nutarimu I. Š. nubausta už tai, kad 2017 m. birželio 22 d. 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai rūpinosi savo šuniu, tai yra apžiūros metu pas veterinarijos gydytoją nustatytas ausų uždegimas, šuo išliesėjęs, matomi šonkauliai, dantenos paraudę, šuns nagai peraugę ir trukdo judėjimui, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl buvo nubausta 30 Eurų bauda.
Šalies argumentai
I. Š. skundu prašo panaikinti nutarimą ir perduoti tyrimui papildyti. Nurodo, kad šuns šeimininkė yra ne ji, o jos nepilnamečiai sūnūs J. Š. ir D. Š., kuriems šunį nupirko dabar jau miręs jos vyras. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Nutarimas priimtas nepagrįstai, nesigilinant į faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į jos paaiškinimus, neapklausus visų liudytojų, neatlikus kitų veiksmų, todėl byla grąžintina tyrimui papildyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje I. Š. palaikė savo skundą, jame išdėstytas aplinkybes bei motyvus, prašė skundą patenkinti. Nurodė, kad šuo pabėgo iš jos kiemo netyčia. Šuo dingo birželio 22 d. Jos vaikas iš ryto jį pamaitino, išleido į kiemą pasilakstyti. Pati buvo darbe (dirba nuo 6 val. iki 18 val), grįžusi pastebėjo, kad niekas nepasitiko, jie pradėjo ieškoti šuns. Kaimynė pasakė, kad tą dieną du kartus įleido šunį pro vartelius. Ji pati nežinojo, kad tvoroje yra skylė. Paliko pravertus vartus, manė, kad šuo grįš. Šuns ėjo ieškoti su vaikais, vietose, kur jį vedžioja vaikai, parke. Jos vaikas po kelių dienų įdėjo skelbimą internete. Sužinojo, kad jį paėmė M. ir nenorėjo grąžinti. M. sakė, kad jie šuns neprižiūri, šuo labai liesas, labai alkanas, ji norėjo pasižiūrėti, kaip šuo gyvena. P. M. atvažiuoti ir pasižiūrėti. Nežino, kodėl M. pasirodė, kad jis neprižiūrėtas. Šuo tikrai buvo prižiūrėtas. Šuo gyvena pas juos 9 metai, nuo mažens, yra kaip šeimos narys, jį 2009 m. vaikams nupirko vyras. Prižiūrėjo šunį, jį maitino sausu šunų maistu, konservais, jie virdavo košę. Šuo viską valgydavo, gyvendavo namuose, bet laisvai bėgiodavo ir po kiemą, buvo nepririštas. Vesdavo šunį ryte, vakare pasivaikščioti. Šuo buvo labai geras, draugiškas, eidavo prie nepažįstamų, atnešdavo kamuolį pažaisti, kamuolį galėdavo kiekvienam pasiūlyti, kad su juo pažaistų. Šuniui susirgus jie eidavo pas gydytoją, pirkdavo vaistų. Nori, kad šunį grąžintų jos vaikams, nes jis yra nuo tėčio likęs prisiminimas. Nuvyko rašyti pareiškimo su vyresniuoju vaiku, nes jis labai pergyveno. Policija nieko nepadarė, nebuvo pas juos atėję, nežiūrėjo, kur gyvena, miega šuo, ką šuo valgė, nors ir dabar toje pačioje vietoje yra jo daiktai. Pats šuo panašus į taksų veislės šunį, nors be dokumentų, svėrė apie 5 kg. Laikas nuo laiko valydavo jam ausis, nes jis lakstydavo kieme, būdavo ir žemių prisikasęs. Jam nagai netrukdė, vasarą jie būdavo nusitrynę, nes jis pastoviai kasdavo žemę. Dėl nuplikusios uodegos mano, kad gal ją pažeidė, nes pas juos ateidavo ežiukai, šuo daužydavo uodegą į šiukšlių konteinerį. Dingimo dieną šuo buvo sveikas.
I. Š. atstovė advokato padėjėja K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakomybė gali kilti tik esant kaltei. ANK 6 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik 16 metų sulaukę asmenys. Byloje nustatytos aplinkybės, kad šuns savininkai yra vaikai, kurie įvykio metu buvo jaunesni nei 16 metų. Veiksmų mažareikšmiškumas, pavojingumas turėtų būti įvertinti taipogi pagal ANK 12 straipsnį. Veika nebuvo pavojinga, net jei buvo užuomazgos šuns nepriežiūros, kosmetinė šuns išvaizda nerodo, kad šuo buvo neprižiūrėtas. Apklaustų liudytojų, tarp jų kaimynės parodymai rodo, kad šuo buvo tinkamai prižiūrėtas, jį prižiūrėjo ne tik šeima, bet ir kiti asmenys, jis buvo mielas, draugiškas. Pačios policijos neveiksnumas šioje byloje lėmė, kad atsidurta tokiame ilgame procese, nes policija galėjo pakviesti ir tą pačią veterinarę, kuomet jie prašė, arba nutraukti bylos tyrimą, kadangi prieš priimant nutarimą 2017 m. rugsėjo 4 dieną medžiaga realiai buvo sudaryta iš 1-2 lapų. Visą kitą bylą, ikiteisminį tyrimą prijungė tik jiems kreipiantis į teismą, pats nurodymas buvo priimtas nesiremiant jokiais dokumentais. Buvo 1-2 lapai, šitą faktą patvirtina tai, kad jie kelis kartus kreipėsi į tyrėją D. Š. elektroniniu paštu ir rašė atskirus prašymus, bet policija negalėjo jiems suteikti administracinės bylos dokumentų, nes jų nebuvo, reikėjo rašyti atskirą prašymą dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, turėtų remtis kažkokia medžiaga, o ne savo nuomone ar įsitikinimu, nesiremiant jokiais argumentais. Tokiu atveju atsiranda prieštaravimų tarp prijungtų įrodymų ir nutarimo. Mano, kad byla turi būti nutraukiama, kadangi nėra subjekto, kuriam tuo metu buvo 16 metų. Šuns nagai, ausys yra mažareikšmiai dalykai. Pas veterinarą realiai šuniui buvo tik suleisti vitaminai, nukirpti nagai, joks gydymas, hospitalizavimas, jokios skubios pagalbos priemonės nebuvo vykdomos ar kitaip šuo ypatingai prižiūrėtas, gydomas nebuvo.
I. Š. atstovas advokatas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. Š. surašytas nutarimas dėl to, kad ji pažeidė GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus bei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai nurodo, kad gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga bei užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui. Nurodoma, kad I. Š. pažeidė šiuos du gan abstraktaus turinio GGAĮ punktus. Vertinant, ar buvo pažeistas minėtas reikalavimas rūpintis gyvūno gerove ir apsauga, atkreiptinas dėmesys į teismo posėdžio metu duotus veterinarijos gydytojos parodymus, kad ji matė daug labiau neprižiūrėtų gyvūnų ir, jos požiūriu, šuo nebuvo tiek apleistas, kad jam reikėtų skubios pagalbos. Vertinant, ar buvo pažeistas minėtas reikalavimas užtikrinti, kad laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui, jokių įrodymų byloje, kad pabėgęs šuniukas kėlė kažkam grėsmę, nėra. Tam, kad būtų konstatuoti minėtų GGAĮ punktų pažeidimai turėjo būti atliktas išsamus tyrimas. Pateiktos dvi pažymos, t. y. Rožyno veterinarijos klinikos pažyma ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad ji surašyta pagal Rožyno veterinarijos klinikos pažymą. Veterinarė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi jokių teisių atlikinėti ekspertizių. Vadinasi, ji pareiškė tik savo nuomonę. Konstatuoti kaltę galima tik tuo atveju, kai yra neabejotini įrodymai, tai yra konkrečiai nurodyta ir formuojamoje Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Šiuo atveju buvo remtasi tik suinteresuotų asmenų pažymomis, realiai nieko netiriant. Nebuvo vertinta galimybė taikyti ANK 12 straipsnį ir nutraukti bylą, kai yra mažai pavojinga veika. Nematomi jokie motyvai. Mano, kad administracinė byla turi būti nutraukta, nes neįrodyta I. Š. kaltė. Be to, kyla abejonių dėl šuns priklausomybės. Nėra įrodyta, kam priklauso šuo: I. Š. ar jos vaikams. Yra prieštaravimų, kurių nepašalinus, negalima konstatuoti pareiškėjos kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 30 punktu, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytus pažeidimus administracinę teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir protokolą surašo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Policija neturėjo teisės vykdyti tyrimo šioje byloje. Tokiu atveju teismas turėtų besąlygiškai naikinti nutarimą ir perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Mano, kad medžiagos nereikėtų perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kadangi apie šį faktą tarnyba žinojo dar 2017 m. birželio 28 d. išduodama pažymą, t. y. ji buvo informuota ir nematė jokio reikalo atlikinėti tyrimą. Medžiagos perdavimas tarnybai būtų visiškai nereikalingas, nes tarnyba turi tirti gyvūno laikymo sąlygas, o kadangi gyvūnas yra virš pusės metų pasisavintas, tai realiai toks tyrimas ir apžiūrėjimas nieko neduos. Mano, kad teismas turėtų priimti teisingą, pagrįstą sprendimą, neužkrauti darbo kitoms institucijoms ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepime nurodo, kad I. Š. teiginiai, kad šuo priklauso ne jai, o vaikams, yra niekuo nepagrįsti ir yra siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nustačius, kad I. Š. netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį šunį.
Institucijos atstovė L. U. teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, prašė skundą atmesti, kadangi tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad I. Š. netinkamai prižiūrėjo šunį.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarimą priėmusi pareigūnė D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad M. S. pareiškimą priėmė kita pareigūnė. Ji pati turėjo medžiagą, kurią surinko kolegos. Šunį rado M. S. draugas. Veterinarijos klinikos gydytoja parašė išvadą, kad šuo neprižiūrėtas. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jos kolega surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodyta per atitinkamą laikotarpį sumokėti 15 eurų baudą. Iš pradžių buvo nurodyta, kad šuo ne jų. Su nutarimu paskirta 30 eurų bauda pareiškėja nesutiko. Šuns savininkė buvo I. Š.. Ji pateikė skiepų knygutę. I. Š. kaip šuns savininkę nurodė save, todėl sūnus nebuvo apklaustas. Pati nutarimą priėmė pasitikėdama veterinarijos gydytojos išvada. Pagal išvadoje nurodytus požymius, šuo buvo neprižiūrėtas.
L. M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 22 d. jos draugas rado gatvėje klaidžiojantį šunį, kreipėsi į Rožyno veterinarijos kliniką, kad būtų nustatyta, ar šuo turi mikroschemą. Jos šuo neturėjo. Šunį paskiepijo, pasirūpino, kad jis būtų nukirminuotas. Veterinarijos klinikoje buvo su draugu, kai šuniui buvo kerpami nagai, skiepijamas. Šuo buvo labai išliesėjęs, „kaulų rinkinukas“. Veterinarijos gydytojas pasakė, kad šuo gal mėnesį normaliai nemaitintas, neprižiūrėtas, nekarpytais nagais, ausytėse erkutės. Įdėjo skelbimus į facebook, skelbimas buvo patalpintas ir Gyvūnų globos draugijoje. Kadangi namuose turi du šeškus, du šunis, pati negalėjo rasto šuns laikyti, todėl ieškojo laikinų globėjų. Birželio 24 d. paskambino žmogus, pasakė, kad yra šuns šeimininkas. Tą pačią dieną po skambučio nuvyko į namus, esančius Šermukšnių gatvėje, jų laukė I. Š., prisistatė šuns šeimininke. Nežino, ar I. Š. yra šuns šeimininkė. I. Š. paprašė, kad pateiktų dokumentus, jog šuo priklauso jai. Ji pasakė, kad dokumentų neturi, nepateikė dokumentų, kad šuo vakcinuotas. Apie tai, kad šuo priklauso kitam šeimos nariui, nesakė. Paklausė jos, kodėl šuo neprižiūrėtas, nes šuo buvo išliesėjęs, ir kodėl šuns neieškojo. Jai buvo atsakyta, kad buvo palikti praviri vartai, kad šuo galėtų pareiti. Gavo mesendžerio žinutę iš Š., kad grąžintų šunį. Taip pat jai skambino iš „Romantiko“ viešbučio. Nuvyko į I. Š. darbą, paprašė, kad pakviestų Ingą ar tuos žmonės, kurie jai skambino. Po grasinančios žinutės nuvyko į policiją, pateikė turimus dokumentus, parašė pareiškimą, kad būtų nustatytas šuns savininkas, asmuo, kuris jai skambina, grasina. Į policiją dėl bešeimininkio gyvūno nesikreipė. Po trijų dienų šuo buvo perduotas globėjui. Šuo šiuo metu gyvena šeimoje, prižiūrimas, priaugęs svorio.
L. N. G. teismo posėdžio metu parodė, kad M. S. yra jo gyvenimo draugė. 2017 m. birželio 22 d. apie 15 val. rado gatvėje klaidžiojantį šunį. Kaip spėjo, beglobį ar pasimetusį. Šuo bėgo važiuojamąja kelio dalimi. Bėgti jam niekas nekliudė. Sustojo, priėjo, pasikvietė šunį, jį paėmė. Nuprausė, nes šuo buvo purvinas (žemėtas), pamaitino, nuvežė pas veterinarus patikrinti, ar šuo čipuotas, kad suteiktų pagalbą, nes, jo akimis, šuo buvo neprižiūrėtas. Šunį paskiepijo. Vėliau šunį nuvežė pas savo tėvą, kol ras šeimininkus ar laikinus globėjus. Veterinarė sakė, kad šuo išliesėjęs, nes matėsi šonkauliai, nugarkaulis, didelis ausų uždegimas, matėsi, kad šuo ilgai neprižiūrėtas. Šuo atrodė perkaręs. Kai parsivežė į namus pamaitinti, jis nemokėjo normaliai ėsti, rijo. Šunis randa ir veža į veterinarijos tarnybą ne pirmą kartą. Paprašė, kad veterinarijos tarnyba išduotų pažymą. Skelbime nurodė Monikos numerį. Į policiją kreipėsi jo šeimos narys. Tikslaus adreso, kur šiuo metu yra šuo, nežino.
Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad M. S. pažįsta kaip klinikos klientę. Dirba 4 metus, mokėsi veterinarijos, turi veterinarijos licenziją. Daugiau bendraudavo su M. S. vyru, nes jis atveždavo savo augintinius. Jis atvežė ir šunį, teigė, kad jį rado bėgiojantį gatve. Pradėjo ieškoti mikroschemos, jos nerado, apžiūrėjo gyvūną. Patikrino ausis, dantis, kailį, odą, gleivinę. Nustatė ausyse esančias ausies erkutes. Erkutės atsiranda kontakto būdu ir yra užkrečiamos, po truputį dauginasi, sukelia ausies uždegimą. Šuo per dvi dienas negalėjo užsikrėsti, nes erkučių buvo ne viena ir ne dvi. Ant šuns dantų buvo apnašų. Šuns dantys nebuvo labai apleisti. Dantų apnašos susidaro nuo amžiaus, genetikos, mitybos, tvarkomos veterinarijos gydykloje. Bėgant laikui, šuniui iš burnos pradeda sklisti nemalonus kvapas. Gyvūno šonkauliai turi čiuoptis, tačiau neturi matytis. Šiuo atveju gyvūnas buvo šiek tiek į liesesnę pusę. Apie uodegos sritį buvo apiplikęs kailis, peraugę nagai. Nagai neatrodė tragiškai. Per ilgi nagai pradeda riestis. Jei nagas perraugęs, tai lenkia sąnarį, trukdo judėti. Kailis ties uodega buvo ne visiškai nuplikęs, „švietė“ oda. Taip gali būti nuo mineralų, vitaminų trūkumo. Suleido vitaminų. Nuotraukos nedarė. Klientas sakė, kad ieškos jam šeimininkų. Po dviejų dienų grįžo, tuomet dirbo kolegė. Ji nukirpo šuniui nagučius, paskiepijo kompleksine vakcina. Tada buvo teigiama, kad šeimininkai dar neatsirado. Jos išvadą galima vertinti kaip asmeninę nuomonę, informacijos pateikimą. Preliminariai šuns amžius nuo 6 iki 9 metų, kaip šuniui, pakankamai garbingas. Nuo amžiaus šuo negalėjo plikti. Gyvūnai liesėja ne dėl senatvės, o dėl ligos arba nepakankamo maisto. Ausų erkutės dažniau kačių liga. Pas šunis retai pasitaiko. Į kliniką kreipiasi labai įvairūs klientai. Ne jai spręsti, ar šuo buvo neprižiūrėtas. Lyginant su kitais pacientų atvežamais gyvūnais, yra buvę daug baisesnių dalykų. Šiuo atveju šuo nebuvo tragiškos būklės, tačiau nebuvo prižiūrėtas. Tokio baisumo situacijos, kad reiktų kreiptis į teismą, nebuvo.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad birželio 22 d. dingo šuo. Jie su broliu buvo namuose ir vakare, grįžus mamai, pamatė, kad šuns nėra. Suprato, kad šuo pabėgo per skylę tvoroje. Kitą dieną ieškojo parke, kur jis dažniausiai bėgioja. Šuns nerado ir parašė skelbimą, kad dingo šuo. Mama paskambino šunį radusiems žmonėms, prašė jį grąžinti, tačiau M. šuns negrąžino, sakė, kad neprižiūrėtas. Tą patį vakarą atvažiavo pas juos. Sakė, kad pasižiūrės, kaip gyvena šuo. Pas juos į namus neužėjo, pakalbėjo su mama ir išvažiavo. Šuo buvo prižiūrėtas. Jis gyveno viduje, miegojo koridoriuje mažame miegmaišyje. Maitindavo du kartus per dieną, ryte jis, o vakare mama, iš ryto jis išleisdavo į lauką, paskui įleisdavo. Vasarą, jei būdavo šilta, visai dienai išleisdavo į lauką. Būdavo, kad vasarą su broliu ir šunimi eidavo pasivaikščioti į parką, jei nebūdavo žmonių, paleisdavo pabėgioti. Šuo buvo pabėgęs vieną ar dvi dienas. Šunį jam padovanojo tėvas, pirkti jį tėtis ir mama buvo nuėję kartu. Po tėčio mirties šuo liko kaip prisiminimas. Brolis, kiti šeimos nariai taip pat rūpindavosi šuniu. Dažniausiai maitindavo jis. Buvo su mama nuvykęs į policiją dėl šuns. Tiems asmenims, kurie surado šunį, vieną kartą paskambino, paprašė, kad gražintų šunį, tačiau šuns negrąžino. Pasimetė, nežinojo, ką sakyti. M. pasakė, kad jie šunį blogai prižiūri. Taip pat pasakė, kad nėra įsitikinusi, kad jie yra šuns šeimininkai. Šuo, gyvendamas su jais, elgėsi normaliai, su juo žaisdavo, bėgiodavo, atrodė visiškai sveikas.
Liudytoja B. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra I. Š. motina. Dar gyvendama P. I. su savo vyru nupirko mažą šuniuką, labai jį mylėjo. 2011 m. grįžo gyventi į Panevėžį, pasiėmė kartu šuniuką. Jis nebuvo nuskriaustas, jį vedžiojo į lauką, maitino. Šuniukui buvo pagaminta lova. Pati atvažiuoja kas mėnesį į Panevėžį pas dukrą, būna apie dešimt dienų, padėdavo dukrai prižiūrėti šuniuką, išleisdavo ir įleisdavo iš lauko, virdavo košę. Matė, kad šuniukui nupirkta ėdalo, išvirta košė, jis mėgo gliaudyti riešutus, valgė obuolius. Buvo labai geras, draugiškas šuniukas, žaisdavo su kamuoliuku, kurį visiems nešdavo pažaisti. Jis vasarą būdavo kieme, o naktį grįždavo miegoti į namus. Turėjo lovytę, namuką, miegojo po apklotu. Žiemą priklausomai nuo oro, jį išleisdavo pasilakstyti. Neteisybė, kad šuniuko dideli nagai. Jis galėjo vaikščioti, lakstė po kiemą, prieidavo kaimynai, vaikai, šuniukas žaisdavo su kamuoliuku. Dukrai ir jai nesant, ši skambindavo savo sūnui, kad paduotų ėsti šuniui. Šuniukas buvo normalios išvaizdos. Šuniui buvo 8 metai. Tai buvo normalus, blizgantis šuniukas.
Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad I. Š. yra jos kaimynė, atsikrausčiusi su vaikais ne taip seniai. Anksčiau buvo ir jos vyras su šuniuku Arsiu. M. I. vyrui, šuniukas prie jos (G. A.) prisirišo, nes jai tekdavo praeiti pro I. kiemą, už kurio yra jos kiemas. Jis dažnai ją pasitikdavo. Šuniukas buvo mažas, guvus, lakstydavo taip, kad būdavo takai išminti. Įvykio dieną buvo pabėgęs, įleido jį į kiemą pro vartelius. Atrodė, kaip normalus šuo. Jo nagai nebuvo peraugę, jis bėgiojo ir nagai tikrai netrukdė lakstyti. Tas šuniukas nebuvo apaugęs riebalais, nebuvo, kad būtų ,,kūdena“, gal jo tokia veislė, jis nebuvo storas, buvo guvus, gyvas. Laikymo sąlygos buvo puikios, pusė namo, namuose buvo paklotas šuns gultas, lauke buvo būda. Tik vieną kartą, kai I. buvo išvažiavusi laidoti vyro, ji (G. A.) prižiūrėjo šuniuką. Jį maitino, I. buvo palikusi maistelio. Šuniukas buvo prižiūrimas. Kaimynai normaliai rūpinosi tuo šuniuku.
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais). Nutarime nurodoma, kad M. S. atsisako grąžinti šunį I. Š., kol nebus įrodyta, kad ji yra rasto šuns savininkė (administracinės bylos medžiagos 6-8 l.).
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, kad išvada teikiama remiantis institucijos pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas gatvėje rastas šuo, ir gyvūno apžiūros aktu, kurį, apžiūrėjusi gyvūną surašė veterinarijos gydytoja A. A., dirbanti UAB „Rožyno veterinarijos klinika“. Remiantis pateiktais dokumentais, galima daryti išvadą, kad gyvūno savininkas nesirūpino gyvūno gerove ir apsauga – gyvūnas buvo rastas gatvėje, apžiūros metu buvo nustatyas ausų uždegimas, aplink uodegą nuplikęs kailis, ilgi nagai, trukdantys normaliam gyvūno judėjimui, gyvūnas išliesėjęs (administracinės bylos medžiagos 16-17 l.).
Iš fotonuotraukų matyti, kaip atrodė N. G. rastas šuo, ir kokia buvo Š. šeimoje auginto šuns išvaizda (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos 4, 26 – 28 l.).
Iš gyvūno vakcinacijos pažymėjimo kopijos matyti, kad taksų veislės šuo Arsis vakcinuotas I. Š., ji nurodoma kaip šuns savininkė (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos 8, 9 l.).
Iš E. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad I. Š. kaimynė R. G. paaiškino, kad I. Š. gyvenamojo namo gyventojai rūpinosi savo gyvūnu, kiek buvo pati mačiusi, šuo prižiūrimas, niekada dėl kaimynės gyvūno elgesio neteko skųstis. I. Š. kaimynė M. V. patikino, kad niekada nėra mačiusi skriaudžiamo šuns iš Šermukšnių g. 5-2 namo gyventojos, moteris teigė, kad vaikai labai rūpinosi šunimi, šuo niekada neskalydavo, bėgiodavo kieme, buvo aktyvus, judrus. Jokių nusiskundimų dėl I. Š. elgesio šuns atžvilgiu negauta (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos 17 l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tarp jų ar padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra pakaltinamas, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Iš teisme apklaustos pareiškėjos ir liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad nėra aiški šuns priklausomybė. Kaip matyti iš I. Š., J. Š., B. A., G. A. parodymų bei pabėgusio iš Š. namų šuns nuotraukų (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos 26-28 l.), vakcinacijos pažymėjimo kopijos (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos 8,9 l.), E. Š. tarnybinio pranešimo (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos 17 l.) pas Š. gyvenęs šuo Arsis buvo prižiūrėtas, juo buvo tinkamai rūpinamasi, šuo buvo aktyvus, judrus, sveikas. Atkreiptinas dėmesys į Š. kaimynės G. A., mačiusios šunį Arsį jo pabėgimo dieną, parodymus, kuriuose ji nurodo, kad Arsis atrodė kaip normalus šuo, jo nagai nebuvo peraugę, jam jie netrukdė lakstyti, jis buvo guvus, gyvas. Šuns požymių, galinčių liudyti apie jo nepriežiūrą, nurodytų veterinarės A. A., M. S., N. G. parodymuose, aprašytų A. A. rengtame rašte, Valstybinės maisto ir veterinarijos rašte (administracinės bylos medžiagos 16-17 l.), nei liudytoja G. A. nei I. Š., liudytojai J. Š., B. A. nenurodė, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atitinkamų požymių niekada nėra pastebėję ir kiti Š. kaimynai, kurių teigimu, Arsis buvo prižiūrimas, aktyvus, guvus šuo. Iš liudytojos veterinarės A. A. parodymų matyti, kad šuns apžiūros metu atrasti galimą jo nepriežiūrą liudijantys požymiai (pvz., liesumas, ausų uždegimas) negalėjo atsirasti vos kelių dienų bėgyje, o yra ilgalaikio pobūdžio. Gretinant šią informaciją su informacija, gauta iš I. Š. kaimynų (o ypač įvykio dieną Arsį mačiusios G. A. parodymus apie jo įšvaizdą ir tai, kad įvykio dieną šuo buvo prižiūrėtas), bei I. Š. aplinkoje gyvenančių liudytojų parodymus apie Š. rūpinimąsi A., kyla pagrįsta abejonė, ar N. G. rastas šuo iš tikrųjų yra tas pats šuo, kuris pabėgo iš I. Š. namų. Šio fakto pareigūnai netyrė, nors, kaip matyti iš M. S., J. Š. parodymų, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (administracinės bylos medžiagos 6-8 l.), M. S. atsisakė grąžinti šunį I. Š., kol nebus įrodyta, kad ji yra rasto šuns savininkė, ir rastas šuo jau apie pusę metų gyvena pas naujus globėjus. Be to, I. Š., J. Š. ir jos atstovai nurodo aplinkybes, kad šuo priklausė ne I. Š., o tuomet dar 16 metų neturėjusiems jos vaikams. Tyrimą atlikę pareigūnai išsamiai netyrė šuns priklausomybės klausimo, o šio klausimo išsprendimas yra esminis sprendžiant ir dėl konkretaus asmens atsakomybės. Papildomu aplinkybių tyrimu būtina visapusiškai patikrinti minėtus tarpusavyje nesutampančius bylos duomenis, visų pirma nustatyti rasto šuns tapatybę ir priklausomybę. Be to, institucija nors konstatavo, kad šuo priklauso I. Š., visiškai nevertino šuns laikymo sąlygų, ar tokių sąlygų buvimas/pažeidimas galėjo suteikti galimybę šuniui pačiam pabėgti, nedarytas šuns laikymo sąlygų fiksavimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimai padarytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nevertintas ir ANK 12 straipsnio kontekste.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, institucija turėjo išsamiai ištirti visas anksčiau nurodytas bylos aplinkybes. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka skundžiamo nutarimo išvadoms pripažinti pagrįstomis, o nutarimą teisėtu, byloje institucija nėra atlikusi visų tyrimo veiksmų atitinkamoms abejonėms pašalinti, todėl nutarimas yra naikinamas ir byla grąžinama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti I. Š. skundą.
Nutarimą panaikinti ir, nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą (ROIK: (duomenys neskelbtini) bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ROIK (duomenys neskelbtini), M-1-01-53256-17, grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.