Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirba, anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. Č. 2018 m. spalio 24 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja B. Č. metu rankomis sugriebė jai už rankų dilbių, po to, už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė B. Č. linijinius odos nubrozdinimus sprande, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

J. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytojas S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvusios žmonos ir dukros konflikto metu buvo netoliese esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jam paskambino dukra ir prašė greičiau atvažiuoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes motina ją smaugia. Grįžęs namo, rado atvykusius policijos pareigūnus, tačiau buvusios žmonos jau nebuvo. Dukra verkė ir sakė, kad motina pradėjo prie jos kabinėtis. Taip pat namuose buvo dukros vaikinas E. M., kuris teigė, kad motina pradėjo mėtyti daiktus, paskui, išėjus B. Č. iš kambario, įvyko konfliktas. Tai vyksta jau dvidešimt metų, dukra nebendrauja su motina, nes, jai atėjus į butą, prasideda konfliktai. Įvykio metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno S. Č. ir jo dukra su vaikinu. B. Č. savo kambarį susiremontavo už savo pinigus. Minėtas butas priklauso jam ir buvusiai žmonai. Kaltinamoji ten negyvena jau trejus metus, anksčiau melavo, kad serga (duomenys neskelbtini). Ji ateidavo į butą girta, po diskotekos, norėjo pakenkti psichologiškai savo vyrui ir dukrai. Šiuo metu J. Č. neužeina į butą. S. Č. įvykio dieną su dukra bendravo, po konflikto ant jos kairės rankos ir kaklo matė smurtines žymes. Dukra buvo ištikta šoko, nuolat verkė. Anksčiau buvo atvejų, kai B. Č. kvietė policiją. Mano, kad J. Č. yra bloga motina, ji užsipuldavo dukras dėl menkniekių. Su kita dukra retai bendrauja, nes ji gyvena savarankiškai. Liudytojas paaiškino, kad vaikų patys tėvai neaugino, nes dirbo, namuose nebuvo tinkamos sąlygos, o močiutė turėjo galimybę. B. Č. nuo gimimo gyveno pas močiutę, kartais pas tėvus. Abu tėvai vartojo alkoholį. Prieš savo buvusią žmoną smurtavęs nėra, o ji – atvirkščiai. Teigia dalyvavęs dukrų auklėjime, su B. Č. jokių problemų neturėjo.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji B. Č. yra jo mergina, su jos motina nebendrauja. Konfliktas įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno maždaug pusę metų su savo mergina. Šiuo metu ten nebegyvena. Įvykio metu E. M. sėdėjo kitame kambaryje, išgirdo riksmus, todėl išėjo iš kambario ir pamatė, kad B. Č. smaugiama. Kartais jam būnant bute, kaltinamoji vaikščiodavo po butą, bet nežino, ką darydavo. Konfliktuodamos J. Č. ir B. Č. kalbėjo lenkiškai, todėl jis nelabai suprato, ką jos kalba. Iš kambario išėjo, tik išgirdęs riksmus ir kai B. Č. šaukėsi pagalbos. Moterys pradėjo rėkti ir šaukti viena ant kitos. B. Č. jo paprašė filmuoti viską, kas vyksta. Jis matė, kad J. Č. smaugė savo dukrą koridoriuje. Nukentėjusioji buvo priremta prie rūbų kabyklos ir smaugiama iš priekio abiem rankomis. Nepamena, kad B. Č. būtų dususi. Mano, kad galėjo skirti konfliktuojančias moteris, tačiau nenaudojo fizinės jėgos, nes buvo išsigandęs. Būdamas tarpduryje filmavo grumtynes B. Č. telefonu. Išsilaisvinusi B. Č. užsirakino vonioje su planšete. J. Č. šaukė ir bandė atidaryti duris, po kurio laiko išėjo iš buto. Tada B. Č. paskambino savo tėvui ir iškvietė policiją. Jai išėjus iš vonios, ant kūno buvo matomi paraudimai, kitą dieną ant kaklo atsirado mėlynės. Kiek jam žinoma, motina su dukra pastoviai pykdavosi dėl buto, konkrečiai dėl ko kilo nagrinėjamas konfliktas, nežino. Būdavo, kad motina ateidavo ir rėkdavo. Anksčiau vieną kartą buvo iškviesta policija.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. Č. yra jo mergina, su kuria draugauja maždaug 2 metus. Šiuo metu kartu negyvena, bet 2018 m. spalio 24 d. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra 3-jų kambarių, jame taip pat gyveno ir draugės tėvas. J. Č. į minėtą butą užsukdavo tik kartais, tačiau būdavo neblaivi, keldavo žodinius konfliktus, smurtaudavo, t. y. suduodavo B. Č., suspausdavo ranką, dėl ko likdavo mėlynės. Įvykio dieną, jis su B. Č. buvo savo kambaryje, kai savo turimu raktu atsirakinusi duris į butą atėjo J. Č.. Jie buvo užsidarę duris, todėl galvojo, kad namo grįžo S. Č.. Praėjus maždaug pusvalandžiui, ėmė loti su jais buvęs šuo, todėl suprato, kad į namus parėjo ne B. Č. tėvas, o motina. B. Č. išėjo iš kambario, o E. M. liko jame. Netrukus išgirdo riksmus. Išėjęs į koridorių, pamatė, kad J. Č. rankomis laiko ją už kaklo ir smaugia. B. Č. buvo išsigandusi, apsiverkusi, kažką jai sakė lenkų kalba, tačiau jis tos kalbos nesupranta, todėl ką sakė, nurodyti negali. E. M. jas skyrė, po ko J. Č. paleido dukrą, o ši nubėgo ir užsirakino vonioje, kur iškvietė policijos pareigūnus. J. Č. tuo metu vaikščiojo po butą, kol iš vonios išėjusi dukra pranešė apie iškviestą policiją. Tai išgirdusi J. Č. šaukdama kažką lenkiškai išėjo iš buto. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriems B. Č. papasakojo įvykio aplinkybes ir parašė pareiškimą. Išvykus policijos pareigūnams, B. Č. kurį laiką buvo susijaudinusi, išgyveno dėl įvykio. Ant jos kaklo buvo likusios smaugimo žymės, t. y. paraudimai. Ji teigė, jog jai skaudėjo smaugimo metu. Dėl ko įvyko konfliktas, B. Č. neklausė, norėjo, kad ji kuo greičiau nusiramintų. Žino, kad B. Č. su motina nuo pat vaikystės nepalaiko artimų santykių, motina ir anksčiau yra smurtavusi (b. l. 47).

B. Č. 2018 m. spalio 24 d. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. apie 14 val., jai būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), motina J. Č. pradėjo ją psichologiškai žeminti vadindama necenzūriniais žodžiais, todėl ji viską filmavo. Tada jos motina taip pat pradėjo filmuoti, sugriebė už rankų, pastūmė prie sienos ir pradėjo smaugti (b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G3845/2018(01) (toliau – 2018 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. G3845/2018(01)) nustatyta, kad B. Č. padaryti linijiniai odos nubrozdinimai sprande, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, linijiniai odos nubrozdinimai – mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš 1–3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant kieto lygaus paviršiaus. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 25).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 24 d. 14.12 val. gauta informacija, kad pranešėją B. Č. namuose užpuolė ir smaugė jos motina J. Č.. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga, vaikų nėra (b. l. 28).

Vyriausiosios patrulės J. Z. 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), B. Č. užpuolė neblaivi jos motina ir, pastūmusi prie sienos, pradėjo ją smaugti, žemino naudodama psichologinį smurtą. Nukentėjusioji buvo blaivi, susijaudinusi, tačiau akivaizdžių smurto žymių nesimatė (b. l. 30).

2018 m. birželio 3 d. kitų objektų protokole užfiksuota 2 vaizdo įrašų, kuriuos nufilmavo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, apžiūra. Pirmasis vaizdo įrašas trunka 45 sekundes, jame matyti, kad B. Č. lauke prie namo apsiverkusi atsako policijos pareigūnei, kad bute gyvena ji su savo tėvu. Motina jame negyvena ir yra pasišalinusi. B. Č. komentuoja įvykį ir teigia, kad ją pradėjo smaugti, stumdė. Smurtas vyksta ne pirmą kartą, motina buvo neblaivi. Antrasis vaizdo įrašas trunka 13 sekundžių, jame užfiksuotas bendras buto vaizdas, koridorius, kur aplinka netvarkinga, daiktai išmėtyti. Mergina vaizdo įraše susijaudinusi, emocinga, apsiverkusi (b. l. 34–35).

2018 m. gruodžio 21 d. kitų objektų protokole užfiksuota dviejų Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiūra. Pirmame garso įraše užfiksuota, kad į bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris (B. Č.), norinti iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes motina ją smaugė. Ji atsisakė medikų pagalbos ir nurodė, kad policijos pareigūnus pasitiks lauke. Antrame garso įraše užfiksuota, kad į bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, kuri nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su dukra. Ji nurodė, kad pasišalino iš įvykio vietos, bet gali atvykti, jeigu reikia. Taip pat paaiškino, kad namuose netvarka, o dukra paėmė jos planšetinį kompiuterį ir pradėjo trinti duomenis. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas aptvirtino, kad policija minėtu adresu jau iškviesta, nurodė telefono numerį, kuriuo J. Č. gali susisiekti su policijos pareigūnais (b. l. 38, 116–117).

2019 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota B. Č. savanoriškai pateiktų trijų vaizdo įrašų apžiūra. Pirmame vaizdo įraše (darytas 2014 m.) matoma, kad J. Č. neblaivi, šiek tiek svyruoja, kalba nerišli, keikdamasi necenzūriniais žodžiais ieško savo mobiliojo ryšio telefono, po to spiria kažką su koja, pradeda loti šuo. Antrame vaizdo įraše matyti, kad J. Č. kambaryje neblaivi garsiai keikiasi, sėdėdama ant kėdės prisidega cigaretę. Kambaryje didelė netvarka, aplink mėtosi įvairūs daiktai, drabužiai mėtosi po visą kambarį. Trečiajame vaizdo įrašė užfiksuota, kaip J. Č. miega savo darbo vietoje, t. y. grožio salone (b. l. 41–42).

2019 m. gegužės 27 d. akistatos protokole užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias nukentėjusioji B. Č. ir kaltinamoji J. Č. parodė apklausų metu (b. l. 100 – 106).

2019 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota J. Č. savanoriškai pateikto vaizdo įrašo (darytas 2018 m.) apžiūra. Jame matyti bendra buto aplinka, t. y. visur išmėtyti rūbai, antisanitarinės sąlygos vonios ir tualeto kambariuose. Virtuvėje netvarka, matomi nešvarūs indai, pilna daiktų (b. l. 114).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Č. ir S. Č. (b. l. 119).

Iš 2019 m. balandžio 24 d. pažymų gyvenamosios patalpos savininkui matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravęs yra S. Č., o J. Č., B. Č. ir B. Č. savo gyvenamąją vietą deklaravę bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 120, 121).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos darbingumo lygio pažymos Nr.833 matyti, kad J. Č. yra netekusi (duomenys neskelbtini) darbingumo. Pagal pateiktus medicininius duomenis, 2016 m. jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2017 metais – (duomenys neskelbtini) (b. l. 128, 129, 130).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. Č., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodama fizinį smurtą artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo dukrai B. Č..

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas, kad tarp J. Č. ir B. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas. Nukentėjusioji B. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto metu su jos motina vyko grumtynės, kaltinamoji kratė nukentėjusiąją už rankų, po to smaugė ją. Po grumtynių liko smurtinės žymės ant B. Č. kaklo ir rankų. B. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b. l. 20–21). Nukentėjusioji 2018 m. spalio 24 d. protokole-pareiškime, taip pat tos pačios dienos pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje irgi nurodė, kad J. Č. atliko fizinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją (b. l. 1, 4). Nors šiuose procesiniuose dokumentuose nėra detaliai aprašyta nagrinėjamo įvykio situacija, tačiau teismas pažymi, kad tai nėra pagrindas abejoti B. Č. parodymų patikimumu, juolab kad tikslios įvykio aplinkybės aiškinamos apklausiant asmenį, užduodant jam tikslinančius klausimus ir kt. Nukentėjusiosios parodymų tikrumui neturi reikšmės tam tikri jos nenuoseklumai, kurie nelaikytini esminiais, sudarančiais pagrindą atmesti nukentėjusiosios parodymus kaip nepagrįstus, dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, t. y. ar J. Č. tuo metu buvo neblaivi ir keikėsi, ar ne, kaip vystėsi visas konfliktas, kokiose buto vietose jos buvo ir kt., tuo labiau kad šios aplinkybės neinkriminuotos J. Č. pareikštame kaltinime.

Byloje taip pat nustatyta, kad dalį konflikto tarp B. Č. ir J. Č. stebėjo liudytojas E. M.. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis matė, kaip kaltinamoji rankomis smaugė nukentėjusiąją. Vėliau E. M. pastebėjo ant B. Č. kūno paraudimus, kitą dieną ant kaklo buvo matomos mėlynės. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl J. Č. veiksmų ir ant nukentėjusiosios kūno atsiradusių sužalojimų (b. l. 47). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių E. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti J. Č., jo parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus. Todėl E. M. parodymai laikytini objektyviais. Nors nagrinėjamo įvykio metu E. M. buvo B. Č. vaikinas, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, kuri sudaro pagrindą atmesti jo parodymus, tuo labiau kad šiuo metu jie nebedraugauja. Be to, tam tikri E. M. parodymų neatitikimai dėl nagrinėjamo įvykio nelaikytini esminiais, kurie leistų jo parodymus vertinti kaip nepagrįstus. Liudytoja J. Z. (policijos pareigūnė, atvykusi į įvykio vietą) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji bendravo su B. Č., matė ant jos kaklo paraudimą, o nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Tokie šios liudytojos parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 44). J. Z. surašė 2018 m. spalio 24 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad akivaizdžių smurto požymių ant B. Č. nematyti, bet grafike apie smurtą patyrusio asmens sužalojimus pažymėta kaklo sritis (kita (09)) (b. l. 29–30). Kitas liudytojas S. Č. (B. Č. tėvas) nors nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau šio liudytojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jam po įvykio skambino B. Č. ir pranešė apie konfliktą su motina, kad ši smaugė nukentėjusiąją. S. Č., atvykęs namo, bendravo su dukra, matė ant jos kairės rankos ir kaklo smurtines žymes. B. Č. buvo ištikta šoko, nuolat verkė.

Teismas ištyrė bylos medžiagoje esančius garso ir vaizdo įrašus. B. Č. 2018 m. spalio 24 d. apie 14.10 val. skambino Bendrajam pagalbos centrui, prašė iškviesti policiją, nes jos motina J. Č. pradėjo smaugti ją. Iš šio garso įrašo girdima, kad B. Č. yra susijaudinusi, verkia (b. l. 36, 37–38). Byloje taip pat yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji po įvykio nurodė tokius pačius kaltinamosios veiksmus (smaugimą), jos emocinė būsena irgi buvo sutrikusi (susijaudinusi, verkė) (kompaktinis diskas, esantis galiniame bylos viršelyje).

2018 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G3845/2018(01) užfiksuota, jog B. Č. padaryti linijiniai odos nubrozdinimai sprande, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš 1–3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R. G., turinčios teismo medicinos gydytojos specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m., kompetencija. Ant B. Č. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų E. M., S. Č., iš dalies liudytojos J. Z. nurodytus matytus B. Č. kūno sužalojimus (paraudimus), jų vietas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių B. Č. atsirado tokio pobūdžio sužalojimai kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Tokios išvados nepaneigia, kad buvo atliktas nukentėjusiosios kūno tyrimas ne 2018 m. spalio 24 d., kai įvyko konfliktas tarp šeimos narių, o 2018 m. spalio 26 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad užduotis atlikti objektų tyrimą buvo paskirta dar 2018 m. spalio 24 d. (b. l. 23).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios B. Č., liudytojų E. M., S. Č. ir J. Z. parodymus, garso ir vaizdo įrašus, 2018 m. spalio 26 d. specialisto išvadą Nr. G3845/2018(01) ir kitus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog J. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš B. Č.. Esminių prieštaravimų tarp minėtų įrodymų nenustatyta.

Taigi byloje įrodyta, kad J. Č. 2018 m. spalio 24 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja B. Č. metu rankomis sugriebė jai už rankų dilbių, po to, už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė B. Č. linijinius odos nubrozdinimus sprande, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje nustatyta B. Č. reakcija konflikto metu ir po jo į J. Č. padarytus veiksmus neleidžia abejoti tuo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, specialisto išvada Nr. G3845/2018(01) įrodo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp J. Č. nusikalstamos veikos ir padarytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptartų kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad J. Č. suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš B. Č., sukelia jai fizinį skausmą ir trikdo jos sveikatą, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi J. Č. padarė smurtinio pobūdžio veiksmus prieš savo dukrą, todėl, įvertinus visas aplinkybes, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Visi aptarti įrodymai paneigia kaltinamosios parodymus, kad ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų prieš savo dukrą, ir atmeta jos versiją, kad ji dėl sveikatos būklės negalėjo padaryti kaltinime nurodytų B. Č. sužalojimų. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajai sužalojimai nėra kažkokie ypatingi, kuriuos galėtų padaryti tik stipriai fiziškai išsivystęs asmuo. Be to, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad J. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už fizinio smurto panaudojimą prieš savo dukrą B. Č.. Nors tai nėra tiesioginis įrodymas, tačiau be kitų anksčiau aptartų įrodymų sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad J. Č. objektyviai galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš B. Č. ir padarė tai. Teismas nesiremia liudytojos G. Ž. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nes ši liudytoja tiesiogiai nestebėjo nagrinėjamo įvykio, ji sužinojo konflikto aplinkybes iš kaltinamosios, kurios parodymus teismas atmetė kaip nepagrįstus. G. Ž. nurodytos aplinkybės apie B. Č. asmenybę, jos santykius su kitais šeimos nariais neturi reikšmės vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, didelis dėmesys buvo skiriamas konflikto priežastims – J. Č. apribojimui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šioje gyvenamojoje vietoje esančiai netvarkai, sudėtingiems santykiams tarp motinos ir dukters, tačiau tokios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, juolab jos nepateisina fizinio smurto naudojimo. Abiejų šeimos narių pateikti vaizdo įrašai, susiję su asmeniniu gyvenimu ar buitine aplinka, arba J. Č. advokatės teisiamojo posėdžio metu pateiktos nuotraukos apie gyvenamąją aplinką bute nėra reikšmingi, todėl teismas nesiremia šiais duomenimis sprendžiant dėl J. Č. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas taip pat atmeta kaltinamosios gynėjos baigiamojoje kalboje išsakytus teiginius, kad negalima remtis dauguma byloje esančių procesinių dokumentų, nes jie nėra pasirašyti elektroniniu parašu. Šiuo atveju nėra abejonių, kad byloje esančiais procesiniais dokumentais užfiksuoti proceso veiksmai buvo realiai atlikti. Vien tam tikrų procesinių dokumentų nepasirašymas elektroniniu parašu ar pasirašymas vėlesne data nei atlikti proceso veiksmai nedaro juose užfiksuotų duomenų neteisėtais. Be to, įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad J. Č. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti tam tikri proceso veiksmai, kurių prašė gynyba (pavyzdžiui, eksperimentas), savaime neleidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas nebuvo išsamus. Reikšminga ir tai, kad nei kaltinamoji, nei jos gynėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė atlikti jokių proceso veiksmų, kuriais būtų renkami papildomi duomenys, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. Č. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – J. Č. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalto konflikto su savo dukra metu. Byloje nenustatyta, kad dėl J. Č. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai kilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

J. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau teista, šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu jos teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausmę atliko 2016 m. kovo 9 d. (b. l. 68), o ji nusikalto nepraėjus trejiems metams po bausmės atlikimo už nesunkaus nusikaltimo padarymą). J. Č. ne pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį. Kaltinamoji bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 63–66). Ji nedirba, byloje nėra duomenų apie jos įrašymą į priklausomybių ligų įskaitų ar gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Č. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis (1 metai) yra mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą.

V. Kiti klausimai

J. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinius diskus, esančius bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti J. Č. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. Č. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinius diskus, esančius bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu kaltinamoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti ją nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.