Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui L. A., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas L. A. (toliau – ir pareiškėjas) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. A. mirties, priimti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo motina E. A. mirė (duomenys neskelbtini); tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini); brolis J. A. – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, E. A. daugiau vaikų neturėjo. Iš valstybės įmonės Registrų centras išrašo matyti, kad E. A. vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 11 d. testamentas patvirtina, kad visą savo turtą E. A. paliko pareiškėjui. Po palikėjos mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Iš kartu su pareiškimu pateiktų priedų matyti, kad pareiškėjas elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 20 d., t. y. per 3 mėnesius po E. A. mirties, kreipėsi į Kauno miesto 12-jo notarų biuro notarę elektroniniu paštu pateikdamas prašymą leisti priimti palikimą po testatorės E. A. mirties. Prašymas notaro biure užregistruotas dokumentų registravimo žurnale. Notarų biuras, atsakydamas į pareiškėjo laišką, raštu informavo pareiškėją, kad palikimo priėmimas po E. A. mirties bus laikomas tinkamai įformintu pareiškėjui pačiam ar jo įgaliotam asmeniui, turinčiam notaro patvirtintą įgaliojimą, atvykus į notarų biurą. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, tai patvirtina ir į bylą pateiktas 2021 m. kovo 23 d. įgaliojimas, visuotinai žinomą aplinkybę, kad dėl 2020-2021 m. kilusios pandemijos buvo įvesti fizinių asmenų judėjimo ribojimai, vertina svarbia termino tinkami įforminti palikimo priėmimo faktą praleidimo priežastimi (CPK 183, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ne tik pareiškėjo gyvenimo individualios aplinkybės (gyvenimas ne Lietuvoje), bet ir susiklosčiusi visuotinė aplinkybė (pandemija) lėmė tai, kad jis tinkami neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų nustatytu terminu. Pareiškėjo, kaip palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip pakankamai atidus, sąžiningas byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų pagrindu. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų byloje nepareiškė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjo elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas vertina, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po testatorės motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui L. A. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.