Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų D. S. ir A. L. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. J. palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2012-02-21 apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 45 km 800 m, vairuodamas traktorių MTZ 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SP-60, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 11 p., 15 p., 28 p., 98 p., 104 p., 238 p., 4 priedo 13 p., reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai, dalyvaudamas viešajame eisme vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, t. y. vairavo traktorių su priekaba, kuriems nebuvo atlikta ir galiojanti privalomoji techninė apžiūra, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta, kelyje nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, esant blogam matomumui, priverstinai sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu ne gyvenvietėje, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliūtį jų eismui, kliūties ir pavojaus nepašalino, o negalėdamas to padaryti nepažymėjo kliūties ir visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitų eismo dalyvių, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu į traktoriaus priekabą atsitrenkė ir nuslydo į priešpriešinio eismo juostą iš paskos važiavęs automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. S., o į jį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „SUBARU IMPREZA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. P., eismo įvykio metu automobilio AUDI A4 keleivei D. S. dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimo, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimų, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų nukentėjusiosios D. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, automobilio AUDI keleiviui V. S. dėl odos nubrozdinimų veide, dešinės rankos II piršto muštų žaizdų nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „AUDI A4“ keleivei A. L. dėl krūtinės ląstos sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ vairuotojui V. P. dėl kaklo raiščių patempimo, nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ keleivei A. P. dėl dešinio peties sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ keleivei M. M. dėl kairio blauzdikaulio kūno lūžimo, krūtinės sumušimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl blauzdikaulio kūno lūžimo nukentėjusiosios M. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tokiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. J. išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Kostas Vinerskas skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 15 MGL (570 Eur) baudą, ir tenkinti nukentėjusiųjų D. S. ir A. L. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Skunde prokuroras pažymi, kad J. J. vairavo techniškai netvarkingą traktorių „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba SP-60, tai galėjo turėti įtakos ir traktoriaus gedimui, taip pažeidė KET 15 punkto reikalavimus. Prieš pradėdamas važiuoti J. J. privalėjo įsitikinti, kad traktorius techniškai tvarkingas, kad priekaba taip pat tvarkinga, bet to nepadaręs dalyvavo viešajame eisme. 2012 m. vasario 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad traktoriaus priekaba be valstybinių numerių, jos galinėje dalyje apšvietimo įrenginių – lempų, nesimato, įvykio vietos apžiūros metu labai snigo. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė ir iš nuotraukų Nr. 10-12 matosi, kad oro sąlygos prastos, matomumas blogas, o traktoriaus priekaba, pakrauta šienu, stovi kelkraštyje, sunkiai matoma, be galinių apšvietimo žibintų. 2012 m. vasario 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint mechanizmą, skirtą šieno vežimui ant jo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų nėra. 2012 m. spalio 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad prie traktoriaus prikabintas mechanizmas skirtas šieno vežimui, apžiūrint mechanizmą ant jo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų nėra.Prokuroro teigimu, byloje pateiktų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkte numatytus reikalavimus, todėl teismo pateikta išvada, kad traktoriaus priekaba buvo paženklinta taip, kaip to reikalauja KET nuostatos, visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.Prokuroras skunde pažymi, kad KET 98 punkto reikalavimas pastatyti avarinį ženklą ne mažiau kaip 50 m iki kliūties numatytas būtent tam, kad vairuotojas, pamatęs avarinį ženklą, turėtų realią galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ar, esant galimybei, kliūtį aplenkti. Šiuo atveju avarinis ženklas 50 m atstumu iki traktoriaus priekabos pastatytas nebuvo, dėl ko S. S. laiku priekabos nepamatė ir neturėjo 50 m atstumo susidūrimui išvengti. Neatmestina, kad prie priekabos pritvirtintas avarinis ženklas buvo be visų šviesą atspindinčių juostelių, ką patvirtina 2012 m. kovo 5 d. avarinio ženklo apžiūros protokolas, ar buvo pridengtas sniegu, ką patvirtina oro sąlygos, labai snigo, ir dėl to šis ženklas buvo visai nematomas ar blogai matomas. Surinkti ir pateikti teismui duomenys, liudytojų parodymai rodo, kad traktoriaus vairuotojas J. J. neatliko visų būtinų ir KET nustatytų pareigų, užtikrinančių kitų eismo dalyvių galimybę tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms laiku pastebėti traktorių su priekaba. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo J. J. veikos ir kilusių pasekmių nustatytas vertinant įrodymų visumą.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. taip pat skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti J. J. kaltu padarius kaltinamajame akte jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir skirti bausmę, įvertinant veikos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę; tenkinti civilinį ieškinį; priteisti iš J. J. atstovavimo ikiteisminio tyrimo, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos procesuose išlaidas.Skunde apeliantė teigia, kad nagrinėjama byla nėra analogiška ar iš esmės panaši byla į jau nagrinėtą, bet tai – to paties eismo įvykio nagrinėjimo tęsinys. Dėl to apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismui galiojo pareiga paisyti jau priimtų aukštesnių teismų sprendimų. Kaltinamajame akte J. J. inkriminuoti KET pažeidimai yra pagrįsti ir visi turi priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nuosprendyje konstatavo pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą – tai, kad nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas 50 m atstumu iki traktoriaus priekabos, dėl ko S. S. laiku priekabos nepamatė ir neturėjo 50 m atstumo susidūrimui išvengti. Kadangi traktorių buvo paėmęs ir jį vairavo J. J., jis tapo eismo dalyviu, jo vairuotas transporto junginys tapo kliūtimi, dėl kurios kilo eismo įvykis, todėl tik jis turi būti be išlygų atsakingas už visų KET reikalavimų vykdymą, o dabar turi atsakyti už visas sukeltas pasekmes.Apeliantės teigimu, iš to, kaip keistai teismas vertino įvykio aplinkybes bei nekreipė dėmesio į aukštesnių instancijų teismų procesinius sprendimus, galima spręsti, kad teismas ieškojo bet kokių motyvų, kad tik pateisintų J. J. veiksmus, o tai kelia abejonių teismo nešališkumu.Nukentėjusysis S. S. taip pat skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti J. J. kaltu padarius kaltinamajame akte jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir skirti 30 MGL dydžio baudą bei priteisti iš J. J. atstovavimo apeliacinės instancijos procese išlaidas.Skunde apeliantas nurodo, kad, kadangi teismo procesas dėl to paties įvykio vyksta pakartotinai, vertinant bylos aplinkybes bei įrodymus, yra svarbi teismų praktika bei teisinis reglamentavimas taikant teisinius precedentus, tačiau bylą nagrinėjęs Varėnos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje esančius ankstesnius Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus. Skundžiamame nuosprendyje teisėjas atmetė kaltinimo dalį, kad velkama priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus, ir padarė išvadą, kad priekaba buvo paženklinta pagal KET reikalavimus. Teismas rėmėsi tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi Varėnos rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuris Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu yra panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Ši skundžiamo nuosprendžio išvada prieštarauja pirmiau minėtoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo išvadoms, kad velkama priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturi įgaliojimų neigti tuo pačiu klausimu jau padarytas aukštesniųjų instancijų teismų išvadas.Apelianto teigimu, neteisinga teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju jokio ryšio tarp priekabos ir traktoriaus techninės būklės ir autoįvykio kilimo nebuvo. Nuosprendyje pažymėta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad traktorius techninės apžiūros nebuvo praėjęs, todėl viešajame eisme dalyvauti negalėjo. Nepaženklintos pagal KET reikalavimus priekabos taip pat nebuvo galima naudoti viešajame eisme. Jeigu J. J. būtų nepažeidęs šių KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs.Iš nuosprendžio matyti, kad teismas priėmė kaip pagrįstą R. J. aiškinimą teismo posėdyje, jog jis įvykio metu buvo apsirengęs specialiu kombinezonu su šviesą atspindinčiomis juostelėmis ir dėl to jį turėjo pastebėti atvažiuojančios transporto priemonės. Neaišku, dėl kokios priežasties teismas nutylėjo, kad teismo posėdyje ne tik S. S. ir jo automobilyje važiavę asmenys, bet ir nukentėjusysis V. P. bei jo automobilyje važiavęs J. M., liudytojai policijos pareigūnas K., kuris apžiūrėjo įvykio vietą, bei S. K. neabejotinai tvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo jokio asmens su šviesą atspindinčiu drabužiu, o V. P., K. ir S. K. parodė, kad būtent R. J. nevilkėjo jokio šviesą atspindinčio drabužio. Apeliantas pažymi, kad apie kombinezoną buvo prabilta tik tada, kai į bylos tyrimą įsijungė J. J. gynėjas.Apeliantui nesuprantama, kokiu tikslu nuosprendyje yra atkartota panaikinto Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio išvada, kur teigiama, kad automobilio „AUDI A4“ vairuotojas važiavo arčiau dešiniojo krašto, o ne pravažinėtomis provėžomis, kur automobilio sukibimas su kelio danga yra sąlyginai geresnis ir automobilis kelyje būna stabilesnis. Skundžiamame nuosprendyje Varėnos rajono apylinkės teismas taip pat vėl rėmėsi specialisto Irmanto Gransko duotos išvados 8-9 punktais, kuriuose buvo nurodyta, kad eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo S. S. veiksmai. Tačiau, kai teismo posėdyje specialisto buvo klausiama, kaip jis vertina J. J. veiksmus, kai nebuvo pastatytas avarinis ženklas 50 m iki kliūties, specialistas atsakė, kad tai ne jo, o teismo kompetencija. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu yra įtvirtinta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad nebuvo pastatytas avarinis ženklas prieš 50 m iki kliūties, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta pagal KET reikalavimus.Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras) atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodė, jog byloje pareikštų apeliacinių skundų tenkinimas ar atmetimas negali turėti įtakos biuro teisėms ir pareigoms, nes civiliniai ieškovai savo reikalavimus reiškia kaltinamajam, be to, civiliniai ieškovai nebeturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus biurui, kadangi yra praleidę naikinamąjį 4 metų terminą pareikšti pretenzijas biurui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. S., nukentėjusiųjų S. S. ir A. L. atstovas advokatas Juozas Šarka ir prokuroras Vytautas Turauskis pareikštus apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis J. J. ir jo gynėjas advokatas Rolandas Tilindis apeliacinius skundus prašė atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliaciniai skundai tenkintini. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad remiantis byloje surinktais duomenimis negalima padaryti išvados, jog būtent kaltinamojo J. J. veiksmai buvo būtina ir pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir pasekmėms, todėl nėra pagrindo pripažinti jį kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą ir ankstesniais teismų sprendimais byloje nustatytas aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, apylinkės teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad J. J. pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2012-02-21 apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 45 km 800 m, vairuodamas traktorių „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SP-60, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2012 m. kovo 31 d.), 9, 11, 15, 28, 98, 104, 238 punktų, 4 priedo 13 punkto, reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai, dalyvaudamas viešajame eisme vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, t. y. vairavo traktorių su priekaba, kuriems nebuvo atlikta ir galiojanti privalomoji techninė apžiūra, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta, kelyje nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, esant blogam matomumui, priverstinai sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu ne gyvenvietėje, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliūtį jų eismui, kliūties ir pavojaus nepašalino, o negalėdamas to padaryti nepažymėjo kliūties ir visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitų eismo dalyvių, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu į traktoriaus priekabą atsitrenkė ir nuslydo į priešpriešinio eismo juostą iš paskos važiavęs automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. S., o į jį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „SUBARU IMPREZA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. P., eismo įvykio metu automobilio „AUDI A4“ keleivei D. S. dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimo, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimų, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV, V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų nukentėjusiosios D. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, automobilio AUDI keleiviui V. S. dėl odos nubrozdinimų veide, dešinės rankos II piršto muštų žaizdų nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „AUDI A4“ keleivei A. L. dėl krūtinės ląstos sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ vairuotojui V. P. dėl kaklo raiščių patempimo, nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ keleivei A. P. dėl dešinio peties sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ keleivei M. M. dėl kairio blauzdikaulio kūno lūžimo, krūtinės sumušimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl blauzdikaulio kūno lūžimo nukentėjusiosios M. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos J. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nežymiai patikslintos, nurodant, kad jis pažeidė ne Kelių transporto eismo saugumo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus, kaip tai buvo nurodyta pareikštame kaltinime, bet Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2012 m. kovo 31 d.), tų pačių punktų reikalavimus. Toks patikslinimas nelaikytinas kaltinimo pakeitimu.Kaltinamasis J. J. kaltės nepripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad išvažiavo su tvarkingu traktoriumi, degė žibintai, buvo stabdžiai, priekabos gale pats pritvirtino naują avarinį ženklą. Kol pakrovė šieno, oras buvo geras, važiuojant pradėjo snigti. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo užkaito traktoriaus variklis, todėl jis sustojo pačiame kelkraštyje ir paskambino sūnui R.. Pats išvažiavo vandens, o ženklą liepė pastatyti sūnui. Kai važiavo nuo (duomenys neskelbtini), nesnyguriavo, eismas buvo intensyvus. Kai išvažiavo vandens, po 5-8 min, marti pasakė, kad įvyko avarija. Grįžęs į įvykio vietą, apsuko mašiną, pastatė prieš traktorių, įjungė automobilio šviesas. Avarinio ženklo jau nerado, jis buvo nutrauktas ir nuneštas į priekį. Jis buvo tvirtai pritvirtintas kairėje priekabos pusėje, matėsi gerai. Dėl intensyvaus eismo sūnus nespėjo pastatyti ženklo, kurį buvo davęs jam į rankas ir liepęs pastatyti. R. J. drabužiai buvo su atšvaitais. Traktorius buvo tvarkingas, o tai, kad neatlikta techninė apžiūra, buvo neapsižiūrėta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. J. paaiškino, kad buvo avarinį ženklą pakabinęs prieš išvažiuojant su tuščia priekaba ir pasikrovus šieną tą ženklą dar geriau pritvirtino kairėje pusėje ir važiavo, kol užkaito variklis. Ženklas buvo pritvirtintas viela prie priekabos rėmo kairėje pusėje. Kai išvažiavo, snigo visai silpnai. Kai užkaito traktoriaus variklis, sustojo, jį aplenkė sūnus. Jis nuvažiavo atsivežti vandens, traktoriaus negesino, degė jo šviesos ir jis buvo tvarkingas. Kai grįžo namo, marti sakė, kad greičiau važiuotų, nes jau yra autoįvykis. Tai netruko ilgiau kaip 10 minučių po jo išvažiavimo. Snigo stipriau, bet jis važiavo su savo golfu, tai jo nemėtė ir slidumo jis nejautė. Prieš atvažiuojant policijai, ir P., ir jis pats matė, kad du vaikinai atbėgo ir tą ženklą nuėmė nuo priekabos ir nunešė į priekį, į Varėnos pusę. Ženklas trikampis, varžtais nebuvo prisegtas, bet jis buvo pritvirtintas kaip reikiant. Nežino, koks tikslas buvo ženklą padėti atgal, nes dar prieš S. fotografavimą tas ženklas buvo nuneštas Varėnos pusės link. Nei vienas ten neturėjo šviesą atspindinčių liemenių, tik sūnus turėjo oranžinės spalvos kelnes su atšvaitais, todėl sūnų dėl saugumo ir paliko. Anksčiau nesakė, kad sūnus vilkėjo šviesą atspindinčią aprangą, nes to niekas neklausė.Nukentėjusysis S. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. vasario 21 d. grįžo pavakare iš Vilniaus į namus. Pradėjo bjurti oro sąlygos, smulkiai drėgnai snyguriuoti. Neturėjo jokio poreikio skubiai grįžti į Alytų, važiavo 70-80 km per val. greičiu. Privažiavus (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja transporto priemonė, todėl perjungė artimas šviesas ir sumažino greitį iki 50 km per valandą. Staiga prieš akis pamatė kažkokią didelę kliūtį. Bandant stabdyti automobilį, jis slidžiame kelyje pradėjo slysti, iškilo grėsmė pavažiuoti po šia kliūtimi, yra tikras, kad iš dviejų blogybių pasirinko mažesnę, bandydamas kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės. Bet sutrukdė iš priekio atvažiuojantis automobilis, nes, išvengus palindimo po priekaba, turėjo trenktis su atvažiuojančiu automobiliu kaktomuša. Per mažai pasuko į kairę, todėl dešiniu kampu trenkėsi į priekinį kairį kampą, smūgio buvo išmestas į priešpriešinę eismo juostą, atvažiuojantis automobilis įsirėžė į jo automobilio užpakalinę dalį, sužalojo žmones. Po įvažiavimo išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą ir jokių asmenų prie traktoriaus su priekaba nebuvo, traktoriaus kabinoje buvo tamsu, negali pasakyti, ar joje kas sėdėjo. Vaikščiojančių asmenų nebuvo, tik jis su P. ir brolis, kuris nunešė avarinį ženklą Vilniaus link. Jis pasidarė autotransporto priemonių nuotraukas ir laukė pareigūnų. Nepastebėjo, kad kas nors iš traktorių vairuojančių žmonių turėtų šviesą atspindinčias priemones, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų apie galimą kliūtį. Kadangi nebuvo įspėjamųjų ženklų, kliūtį pamatyti iš anksto buvo neįmanoma, buvo sutemę, krito smulkus sniegas, priekaba buvo apsnigta, ją išskirti važiuojamojoje dalyje buvo sudėtinga, todėl mano, kad viskas baigėsi laimingai, nes nebuvo žuvusių keleivių. Jo vairavimo praktikoje nuo 1964 m. buvo toks pirmas įvykis. „Audi A4“ įsigijo 2009 m. Per metus nuvažiuodavo 20-30 tūkstančių kilometrų. Nei KET nedraudžia skirtingų padangų, nei techninės apžiūros metu dėl to pretenzijų nereiškė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-1-00074-12-8, kur buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir išteisintas, pateikė nuotraukas. Iš šių nuotraukų matyti, kad jokio ženklo nėra. Jis fotografavo pirmas, policija dar nebuvo atvažiavusi. Iš karto, kai atsigavo po šoko, iš mašinos pasiėmė fotoaparatą ir net negalvodamas, kokiu tikslu, nusifotografavo situaciją. Tuo metu snigo stiprokai. Jis buvo, kai policija fotografavo, tačiau, kaip tas ženklas atsirado, nežino. Kai jis fotografavo, to ženklo nebuvo, o kai policija atvažiavusi fotografavo, tai kažkas panašaus į tą ženklą buvo.Nukentėjusysis V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tą vakarą grįžo iš Alytaus į Vilnių, apie 18 val. privažiavus įvykio vietą pradėjo temti, oro sąlygos buvo blogos, kelio danga buvo slidi, provėžos, ledas. Likus keliems kilometrams, pravažiavus (duomenys neskelbtini) jo automobilis nuvažiavo nuo kelio, teko stabdyti. Pasirinko mažesnį greitį, apie 70 km. per valandą, važiavo atsargiai. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešingoje eismo juostoje šalikelėje transporto priemonę, matė tik šešėlį. Taip pat matė, kad priešpriešine eismo juosta atvažiuoja automobilis. Jam priartėjus, jis persirikiavo į dešinę pusę, bet paskutiniu momentu pastebėjo, kad Audi važiuoja savo provėžomis ir nesistengia išvengti susidūrimo. Tuo momentu pajuto smūgį, tas automobilis dešiniąja puse trenkėsi į traktoriaus priekabos galo kairę pusę, po smūgio visu kėbulu pasisuko į nukentėjusiojo automobilio priekį ir išslydęs į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė šonu į jo automobilio priekinę dalį. Audi nuvažiavo į kelkraštį, jo automobilis apsisuko priekiu į Alytaus pusę. Susidūrimas įvyko tuo momentu, kai jis savo automobiliu prasilenkinėjo su stovinčiu kelkraštyje. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio, ieškojo liemenių, avarinių ženklų, bandė įjungti avarinę signalizaciją, bet ji neveikė. Nuo Alytaus tuo metu atvažiavo dar vienas automobilis, kuris irgi slydo ir trenkėsi į jo automobilį. Šalia sustojo pravažiuojantys automobiliai, žmonės atvyko į pagalbą. Tada pamatė traktorių ir išeinantį R. J., jį pažįsta. Jis sakė „neradau avarinio ženklo“. Matė, kad kažkas nuo šieno nuėmė ženklą ir pastatė jį prieš automobilį, bet jis neatliko savo paskirties dėl pūgos, buvo aplipęs sniegu. Paskui atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Priekaba užėmė maždaug pusę važiavimo juostos, traktorius buvo patrauktas maksimaliai link nuvalyto kelkraščio. Traktoriaus priekaboje buvo apsnigtas šienas, už 30 m traktoriaus nesimatė, sustabdyti galimybės Audi neturėjo. Kuo buvo apsirengęs R. J., neprisimena. Drabužiai buvo švarūs, tamsios spalvos, šviesą atspindinčios liemenės nebuvo užsidėjęs, ar buvo šviesą atspindinčių juostų ant drabužių, neprisimena. Jis rankose tuo metu jokio avarinio ženklo neturėjo. Ženklas nuo priekabos buvo apsnigtas, bet apšvietus ženklą matosi kontūrai. Matė, kad ženklą atrišo, nuvalė sniegą ir nusinešė.Nukentėjusysis V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad 2012 m. vasario 21 d. važiavo iš Vilniaus. Snigo, buvo prastas matomumas, kelias slidokas. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) snigo, nieko nesimatė. Važiavo apie 70 km per valandą greičiu. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, iš priekio pasirodė mašina, brolis perjungė trumpąsias šviesas, priešais staiga pamatė apsnigtą šieno kūgį, brolis stengėsi išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, bet jau buvo per vėlu, dešiniu kampu atsitrenkė į stovinčią priekabą. Ant kelio ir priekabos nebuvo jokio ženklo, matėsi tik baltas kūgis priekyje. Kai išlipo, tikrino, tačiau nieko nebuvo. Brolis po įvykio pastatė avarinį ženklą priekyje, o jis paėmė avarinį ženklą ir su P. nunešė į Vilniaus pusę, 40 m į priekį. P. paėmė ženklą iš savo mašinos ir nešė pastatyti į Alytaus pusę, pastatė gana tolokai. Iki atvykstant policijos pareigūnams jokio žmogaus su šviesą atspindinčiomis liemenėmis nematė, jie taip pat neužsidėjo liemenių.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad 2012 m. vasario 21 d., tarp 18-19 val. važiavo iš Vilniuje vykusių giminaičio laidotuvių. Automobilį Audi vairavo tėtis. Šalia sėdėjo dėdė V. S., ji sėdėjo už vairuotojo, šalia sėdėjo D. S.. Visi su saugos diržais, buvo sutemę, snigo šlapias sniegas, vienur snigo intensyviau, kitur mažiau, kelias buvo padengtas šlapio sniego sluoksniu. Jautėsi įtampa, visi žiūrėjo į kelią, tarpusavyje nekalbėjo. Ji žiūrėjo į kelią per tarpą tarp vairuotojo ir keleivio. Staiga iš tamsos pasirodė kažkas didelio, lyg siena, kūgis ant kelio, pasigirdo garsas, suprato, kad kažkur atsitrenkė. Buvo praradusi sąmonę, ją ištiko šokas. Paskui jai pasakė, kad tai buvo traktorius su šiaudų prikrauta priekaba. Ant kelio tikrai nesimatė nei žmogaus, nei ženklo. Ieškinį palaiko pilnai.Liudytojas R. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2012 m. vasario 21 d. tėvukas vežė šieną, jis buvo išvykęs ir grįždamas sutiko jį prie (duomenys neskelbtini) kaimo, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten pasikrovė ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Liudytojas važiavo jam iš paskos, traktorius 500 m už (duomenys neskelbtini) sustojo. Jis aplenkė traktorių, sustojo ir priėjęs paklausė tėvo, kas atsitiko. Jis sakė, kad užkaito vanduo. Liudytojas pasakęs, kad padės trikampį avarinį ženklą, tėvui liepė greičiau važiuoti į namus, nes reikėjo gelbėti variklį. Kai buvo prie traktoriaus, vienoje kelio pusėje buvo daug sniego, ten praeiti negalėjo, turėjo eiti pro kitą traktoriaus pusę, praleido kelis iš priekio važiuojančius automobilius. Kai buvo prie traktoriaus vidurio, važiavo dar viena mašina, nespėjo padėti avarinio ženklo, nes vos pats pabėgo nuo tos mašinos, mašina atsitrenkė. Skambino žmonai, kad greičiau atvažiuotų tėvas, nes įvyko avarija. Iš kur paėmė avarinį ženklą, neatsimena, atrodo, iš mašinos, avarinis ženklas buvo ir traktoriuje, ten jis būna visą laiką. Priekaboje vežė šieno rulonus. Priekabos gale buvo tikrai trikampis avarinis ženklas, po įvykio jį kažkas nupjovė. P. sakė, kad trikampį avarinį ženklą padėjo į priekį. Techninės apžiūros nebuvo, buvo draudimas. Traktoriuje visos šviesos degė, bet nuo smūgio nukrito galiniai stikliukai. Rūbai, kuriais tada buvo apsirengęs, turėjo šviesą atspindinčias oranžines detales. Liemenės įvykio metu niekas nevilkėjo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas R. J. paaiškino, kad ant priekabos kabėjo trikampis ženklas. Nežino, kas užkabino tą ženklą, bet buvo tokia kalba, kad tėtis. Kai važiavo iš paskos, matė tą ženklą. Atsižvelgiant į tai, kad matomumas buvo labai prastas, tai vieną trikampį nuėmė nuo priekabos ir padėjo priekyje link Vilniaus pusės. Kas tą trikampį tiksliai padėjo, negali pasakyti, nes buvo daug žmonių ir tai padaryti galėjo bet kas. Nežino, kas tą trikampį vėl atgal pakabino, nes buvo ant priekabos ir raiščiai ir buvo akivaizdu, kad kažkas jį nupjovė. Dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtoju. Apklausų metu nenurodė, kad dėvėjo šviesą atspindinčius rūbus, nes niekas to neklausė. Pareigūnai klausė, ar buvo užsidėjęs liemenę, tai pasakė, kad liemenės nedėvėjo. Neatsimena, iš kur paėmė trikampį ženklą, bet aš arba iš traktoriaus, arba iš „VW Golf“.Liudytojas A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių beveik neatsimena ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. R. J. pažįsta seniai, žino, kad J. J. yra jo tėvas. Kaip įvykio metu buvo apsirengęs R. J., neprisimena.Liudytojas G. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad budėtojas pranešė apie autoįvykį su sužalotais žmonėmis. Nuvykus vietoje buvo keli lengvieji automobiliai ir traktorius su priekaba šienui vežti. Jis vyko keliu Vilnius-Varėna į Varėnos pusę. Kiti automobiliai kaip stovėjo, neprisimena. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašė jis, fotografijas darė jis. Autoįvykio priežasčių neprisimena. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Liudytojas G. U., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad priekabą iš jo 2012 m. vasario 21 d. ryte ėmė R. J.. Priekaba traktorinė, ilga, plati, SP-60, platforma, skirta rulonams ir ryšuliams vežti. Kabinasi prie traktoriaus. Galo, ją pakrovus, gali nesimatyti. Jokios elektros instaliacijos nėra ir nebuvo. Nežino, ar ji atitinka techninius reikalavimus, važinėja po laukus. Po rėmu avarinio trikampio ženklo nebuvo, bet jį galima buvo užkabinti. Techninės apžiūros priekabai nereikia, ji be numerio, neregistruota. Kaip buvo apsirengęs R. J., neprisimena.Liudytojas J. M., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad važiavo į Vilnių žiemos metu, buvo tamsu, aplink miškas, buvo blogas oras. Pabudo nuo smūgio. Mašina apsisuko atgal į Varėnos pusę, kai atsitrenkė ir sustojo pakelėje. Kitoje pusėje stovėjo traktorius su šieno prikrauta priekaba. Žmonių, apsirengusių drabužiais su šviesą atspindinčiomis detalėmis, nematė. Liudytojas S. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad datos neatsimena, atvažiavo kaimynas iš kito kaimo šieno. Priekaba buvo kaip tralas, atrodo, be bortų. Rulonai buvo 1,20 m aukščio. Tai buvo sausas šienas, neįvyniotas. Kai sukrovė šieną, kažkas priekabos gale buvo, ar ženklas, ar žibintai, neprisimena. Jis su savo traktoriumi padėjo jiems išvažiuoti, patraukė juos ant asfalto, nes buvo sniego, o jo traktorius yra vientiltis. Snigo, bet matomumas buvo dar geras. Matė, kad traktorius puikiai matėsi kelyje, kai jie pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir juos aplenkinėjo kitos mašinos. Ar R. J. buvo su kostiumu, atspindinčiu šviesą, neatsimena. Liudytojas S. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad apie avariją sužinojo gal po dvejų metų. J. traktorių teko remontuoti. Įdėjo durų ir galinį kabinos stiklą, nedegė galiniai traktoriaus žibintai, todėl juos sutvarkė. Tai buvo gal prieš trejus metus. Traktorių parvarė jo sūnus nupirkęs iš J..Liudytojas A. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad traktorių pirko 5 mėnesiai po avarijos, vasario vidury. Apie avariją iš pradžių nieko nežinojo. Nesimatė jokių požymių, kad buvo avarija. Pirko traktorių 2013 m. vasario mėnesį, jau gerokai po avarijos. Apžiūrėjo savaitę prieš pirkimą. Galiniai gabaritai buvo susidėvėję, dešinės pusės gabaritų stiklas buvo sudaužytas. Nebuvo laiduose kontakto, jie buvo surūdiję. Techninės apžiūros dokumentai buvo, bet balandį jau reikėjo praeiti iš naujo. Ekspertas Irmantas Granskas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ekspertizę atliko pagal pateiktą medžiagą. Tokio klausimo ir išvados, kad traktoriaus priekaba atitiko techninius reikalavimus ir nebuvo draudžiama važinėti viešomis eismo magistralėmis, nebuvo ir nėra (6-7-8 lapas). Dėl teiginio, kad 2014 m. balandžio 24 d. Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuojama, kad neaišku, kokiais Kelių eismo taisyklių punktais vadovaujantis padaryta eksperto išvada, gali tik pasakyti, kad ekspertinės praktikos joks teismas neformuoja, kaip ir ekspertai neformuoja teismų praktikos. Jis nepateikė išvados, kad galima tokią priekabą eksploatuoti. Techniniu požiūriu KET nenumato, kad tamsiu paros metu draudžiama važiuoti tokiai transporto priemonei, jei gale yra pritvirtintas avarinis ženklas, šviesą atspindintis elementas gerina matomumą. Medžiagoje nurodyta, kad vairuotojas sustojo priverstinai, to negalima laikyti pastatymu šalikelėje, tai sustojimas dėl techninės būklės, kai toliau važiuoti pavojinga, vairuotojas nesugalvojo sustoti dėl neaiškios priežasties. Vairuotojo elgesys tokiu atveju turėjo būti pagal KET reikalavimus, vairuotojas privalo vykdyti visus taisyklių punktus. Vairuotojas privalo atlikti visus reikalingus veiksmus, tačiau, ar jis galėjo tai padaryti, sprendžiama teisminio nagrinėjimo metu. Galima eksperimento būdu nustatyti, kiek reikėjo konkrečiam asmeniui atlikti konkrečius veiksmus. Yra 10,4 m kelio ruožas, toliau sniegas, važiuoti į sniegą, nežinant dangos, kelio konfigūracijos, negalima, nes gali nuvažiuoti, ar nuvirsti nuo kelio sankasos, privalu važiuoti taip, kad būtų saugu. Ekspertai apie tai, kad vairuotojai privalo būtinai pastatyti avarinį ženklą, jau 10 metų nerašo ir nemini KET punktų. Bet ar pakako laiko tam padaryti, yra įrodinėjimo, vertinimo dalykas. Ant vienos ašies padangos turi būti vienodų matmenų, ar padangų pločio skirtumai turėjo pagrindo įvykiui, negali sakyti, nebuvo duomenų, kad automobilis Audi neatitiko techninių reikalavimų.Prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-26-547/2013 duomenys:2012 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota vieta po eismo įvykio (duomenys neskelbtini) r. kelio (duomenys neskelbtini) 45,8 km. Kelio plotis – 10,4 m, traktorius su priekaba stovi kelio važiuojamosios dalies (žiūrint Varėnos link) dešinėje pusėje prie kelio krašto (ties sustumtu kelkraštyje sniegu), kelio plotis nuo traktoriaus vilktos priekabos kairio krašto iki kairės kelio pusės juostos krašto yra 7,3 m. Iš fotonuotraukos Nr. 12 ir pažymėjimo protokole matyti, jog prie traktoriaus priekabos galinės dalies kairės pusės (priekabos grindų lygyje) yra prikabintas metalinis trijų kojų rėmas – galimai avarinio ženklo, ant jo atspindinčios dalies nėra, ji guli šalimais ant kelio.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-975 (12) nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. S. veiksmai: tamsiu paros metu, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie priverstinai sustojusio ir šio kelio važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje stovėjusio transporto priemonių junginio (traktoriaus „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SP-60, kurios užpakalinėje dalyje kairėje pusėje buvo pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas), laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki transporto junginio ir atsitrenkė į priekabos užpakalinę dalį, dėl to besisukantis ir slystantis šonu automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iščiuožė į priešpriešinio eismo juostą, kur į šią transporto priemonę atsitrenkė priešpriešiais važiavęs automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Buvusioje kelio situacijoje automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., laiku mažindamas vairuojamos transporto priemonės greitį ir visiškai sustabdydamas vairuojamą transporto priemonę iki šio kelio važiuojamosios dalies dešiniame pakraštyje stovėjusio transporto priemonių junginio (traktoriaus „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SP-60), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Nėra pagrindo teigti, kad traktoriaus „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),vairuojamo J. J. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini ir būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Šio eismo įvykio metu susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. S. transporto priemonių junginio (traktoriaus „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SP-60) nelenkė.2012 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 2111 nurodoma, kad J. J. kraujyje po eismo įvykio etilo alkoholio nerasta.2012 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 2112/12(01) nurodoma, kad S. S. kraujyje po eismo įvykio etilo alkoholio nerasta.2012 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 2113/12(01) nurodoma, kad V. P. kraujyje po eismo įvykio etilo alkoholio nerasta.2012 m. balandžio 10 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 359/12(06) nurodoma, kad V. P. nustatytas kaklo raiščių patempimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.2012 m. balandžio 10 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 357/12(06) nurodoma, kad A. P. nustatytas dešinio peties sumušimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.2012 m. balandžio 10 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 360/12(06) nurodoma, kad M. M. nustatyti sužalojimai: kairio blauzdikaulio lūžimas, krūtinės sumušimas, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio kūno lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. 2012 m. balandžio 10 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 356/12(06) nurodoma, kad D. S. nustatyti sužalojimai: abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimai, dešinio klubakaulio lūžimas, juosmeninių III ir IV slankstelių skersiniai lūžimai, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.2012 m. balandžio 10 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 355/12(06) nurodoma, kad V. S. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, dešinės rankos II piršto muštos žaizdos, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.2012 m. balandžio 10 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 358/12(06) nurodoma, kad A. L. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Iš 2012 m. kovo 5 d. daikto – avarinio ženklo – apžiūros protokolo (su fotolentele) matyti, kad visos trys metalinės dalys yra sutvirtintos, ant dviejų dalių yra guminės detalės, dar viena metalinė detalė yra užlenkta, šioje užlenktoje detalėje yra likę nulūžę plastikinės raudonos spalvos detalės, prie šių trijų ženklo dalių yra raiščiai bei įstrigusio šieno. Taip pat yra dvi sulaužytos raudonos spalvos šviesą atspindinčios juostos. Iš 2012 m. vasario 21 d. daikto – traktoriaus „MTZ 80“ su priekaba – apžiūros protokolo (su fotolentele) matyti, kad ant priekabos galo nėra įrengta jokių gabaritų ir apšvietimo žibintų ar stacionariai pritvirtintų atšvaitų. Ant priekabos galinės dalies kairės pusės kampo matosi aplankstymas.Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2012 m. kovo 1 d. rašto Nr. ŽŪ-3-19 matyti, kad traktorius „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas S. B. vardu. Traktoriaus techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs 2011 m. gegužės 21 d. Šieno ir šiaudų ritinių (stirtų) pakrovimo ir vežimo žemės ūkio mašina SP-60 skirta pakrauti, iškrauti ir vežti šieno ir šiaudų ritinius. Gamykla gamintoja šiai mašinai šviesinės signalizacijos ir atšvaitų nenumatė, ši mašina neregistruojama ir jai techninės apžiūros neatliekamos. Iš daikto – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad automobilio priekinė dalis, priekinis kairysis ir dešinysis sparnai, stogas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, galinis sparnas, galinis dangtis ir bamperis, kairės pusės priekinės ir galinės durelės deformuotos. Iš fotonuotraukų, kurios prie bylos medžiagos pridėtos S. S. prašymu, matyti, kad fotografavimo metu prie traktoriaus priekabos galinės dalies avarinis ženklas pritvirtintas nebuvo.Iš automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad automobiliui 2011 m. gruodžio 5 d. buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir žemės ūkio skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. rašto Nr. ŽŪ-3-10 (29.21) matyti, kad 2012 m. vasario 21 d. traktorius „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros nebuvo praėjęs, todėl viešajame eisme dalyvauti negalėjo.2015 m. vasario 11 d. apžiūros protokole užfiksuota R. J. pateiktų daiktų – striukės ir kelnių su šviesą atspindinčiais elementais – apžiūra.

Dėl nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo

Apeliaciniuose prokuroro ir nukentėjusiųjų skunduose dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pateikiami iš esmės tapatūs motyvai, todėl apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir konstatuoja, kad apylinkės teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.Šios baudžiamosios bylos ypatybė yra ta, kad įvykio aplinkybės jau buvo nagrinėjamos visų instancijų teismuose, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinant S. S., kuris šioje baudžiamojoje byloje užima nukentėjusiojo procesinę padėtį. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuosprendis buvo paliktas galioti, tačiau bylą išnagrinėjus kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikino ir S. S. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad teismo nustatytos aplinkybės rodo, jog pats traktoriaus vairuotojas neatliko visų būtinų ir KET nustatytų pareigų, užtikrinančių kitų eismo dalyvių galimybę tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms laiku pastebėti traktorių su priekaba. Nagrinėjamoje situacijoje S. S. buvo pakankamai atsargus, apdairus, saugaus greičio neviršijo ir jo vairuojamos transporto priemonės laiku nesustabdė ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, nes negalėjo numatyti, kad esant blogam matomumui kelyje atsiras kliūtis – traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų, be 50 m atstumu pastatyto avarinio ženklo. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmens ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip tai numato BPK 346 straipsnio 1 dalis. Tačiau 2012 m. vasario 21 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybes Varėnos rajono apylinkės teismas vertindamas iš naujo, baudžiamojoje byloje, kurioje jau J. J. buvo kaltinamas dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, padarė išvadas, kurios prieštarauja Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendyje padarytoms išvadoms. Maža to, detali skundžiamo nuosprendžio ir jau minėto Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio turinio analizė atskleidžia nepateisinamą bylą nagrinėjusio teisėjo aplaidumą – skundžiamas nuosprendis surašytas pagrindu imant 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį, nesivarginant netgi perrašyti iš naujo nagrinėjant bylą apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, neatskleidžiant parodymų ypatumų šioje byloje, ignoruojant naujai nagrinėjamas aplinkybes (susijusias su R. J. apranga įvykio metu), darant grubias klaidas – S. S. įvardijant kaltinamuoju, nurodant, kad A. L. pretenzijų dėl įvykio niekam neturi, nors teismo posėdžio metu ji pareiškė palaikanti savo civilinį ieškinį. Neapsiribojant įrodymų perkėlimu iš vieno nuosprendžio (pabrėžtina – panaikinto aukštesnės instancijos teismo) į kitą, nuosprendyje žodis žodin perkelti ir kai kurie motyvai bei išvados, padarytos nagrinėjant bylą S. S. atžvilgiu. Jau vien šios aplinkybės lemia nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Dėl kaltinamojo pripažinimo kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

Nagrinėjamoje byloje, remiantis kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatytos tokios 2012 m. vasario 21 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybės: S. S. tamsiu paros metu, stipriai sningant ir esant blogam matomumui, laiku nepamatė dešinėje kelio pusėje stovinčio traktoriaus „MTZ 80“ su priekaba, kuri buvo be veikiančių galinių žibintų, tikėtina – pažymėta trikampiu avariniu ženklu, nesant 50 m atstumu nuo priekabos pastatytam avariniam ženklui, ir į priekabą atsitrenkė. Traktorius dešinėje kelio pusėje sustojo priverstinai, užvirus aušinimo skysčiui, jo vairuotojas J. J. automobiliu išvažiavo atsivežti vandens, o R. J. tuo tarpu ketino avariniu ženklu pažymėti traktoriaus su priekaba priverstinio sustojimo vietą, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi į priekabą atsitrenkė S. S. vairuojamas automobilis. Byloje apklaustų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai nesutampa tik dėl kelių aplinkybių, t. y., dėl to, ar priekaba buvo pažymėta avariniu ženklu, ir dėl to, ar R. J. buvo apsirengęs rūbais su šviesą atspindinčiais elementais, kas leistų daryti prielaidą, kad buvo įmanoma jį pastebėti iš tolo, apšvietus automobilio šviesomis. J. J. apklausiamas nurodė, kad avarinį ženklą buvo pritvirtinęs prie diržų, kuriais surišo į priekabą sukrautus šieno rulonus, tokius jo parodymus patvirtino ir R. J.. Liudytojas V. P. nurodė matęs, kaip kažkas po įvykio nuėmė avarinį ženklą nuo priekabos ir pastatė ant kelio, tam tikru atstumu prieš kliūtį. Tuo tarpu nukentėjusieji S. S., V. S. ir A. L. teigė jokio avarinio ženklo, artėdami priekabos link, nematę, tačiau spręsti, kad tai paneigia kaltinamojo ir liudytojo J. parodymus, negalima, kadangi avarinis ženklas galėjo būti apsnigtas ir jo nesimatyti galėjo būtent dėl tos priežasties. Daugiau abejonių kelia byloje esančios fotonuotraukos – S. S. pateiktose fotonuotraukose, kurios darytos anksčiau, nei atvyko policijos pareigūnai, avarinio ženklo ant priekabos nematyti, tuo tarpu prie įvykio vietos apžiūros pridėtose fotonuotraukose avarinis ženklas yra.Byloje liko nepašalintos abejonės ir dėl to, ar R. J. dėvėjo drabužius su šviesą atspindinčiais elementais. Abejonių tokios versijos patikimumu kelia tai, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą, kuomet kaltinamuoju buvo S. S., nei J. J., nei jo sūnus R. J. neužsiminė apie šią aplinkybę, nors buvo ne kartą apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ankstesnėse apklausose jie nurodė, kad ryškiaspalvių liemenių nedėvėjo, ir apklausiami šioje byloje teigė nesakę apie rūbus su šviesą atspindinčiais elementais todėl, kad jų niekas apie tai neklausė. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nė vienas iš kitų eismo dalyvių nenurodė, kad R. J. dėvėjo rūbus, kurie galėjo būti matomi iš tolo, taigi ši aplinkybė negali būti laikoma nustatyta.Vis dėlto, nei tai, kad traktoriaus priekaba buvo pažymėta avariniu ženklu, nei tai, kad R. J. dėvėjo drabužius su šviesą atspindinčiais elementais, jei šios aplinkybės būtų neabejotinai nustatytos, nepaneigtų J. J. kaltės dėl padarytų KET pažeidimų, kas ir lėmė eismo įvykį ir jo pasekmes. Net ir nustačius, kad priekaba buvo pažymėta avariniu ženklu, toks pažymėjimas negalėtų būti laikomas tinkamu, kadangi eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 4 priedo 13 punktas nustatė, jog platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo. Traktoriaus priekabos SP-60 plotis – 3 m, taigi ji turėjo būti paženklinta ne tik atitinkamais skiriamaisiais ženklais, bet ir žibintais, o pažymėjimas vien avariniu ženklu negali būti laikomas tinkamu. Kita labai svarbi transporto priemonės vairuotojo pareiga, kurios nesilaikymas taip pat nulėmė eismo įvykį, numatyta įvykio metu galiojusių KET 98 ir 104 punktuose – sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti transporto priemonės avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu jos nėra, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų, o nesant galimybės tai padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta KET 98 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad, jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Šiuo atveju, traktorius su priekaba priverstinai sustojo stipriai sningant tamsiu paros metu, dalis jos – važiuojamojoje kelio dalyje, esant intensyviam eismui, taigi akivaizdu, kad avarinio sustojimo ženklas ne mažesniu nei 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės turėjo būti pastatytas kaip įmanoma skubiau. Nors byloje nėra nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas ar jo įgaliotas asmuo (R. J.) nepateisinamai delsė, tačiau ir nedėjo pakankamų pastangų tam, kad sunkiai įžiūrima didelių gabaritų kliūtis būtų kuo greičiau pažymėta. Apklausiamas R. J. teigė nespėjęs nunešti avarinio ženklo už stovinčios priekabos dėl to, kad galėjo praeiti pro priekabą tik kelio puse, kadangi kelkraščio pusėje buvo daug sniego, ir esant intensyviam eismui tai buvo sudėtinga, jis turėjo praleisti atvažiuojančius automobilius. Tačiau vertinant byloje esančias eismo įvykio vietos fotonuotraukas, matyti, kad kelkraščio pusėje esanti sniego pusnis nebuvo tokia gili, kad ja, suvokiant kokį pavojų kelia važiuojamojoje kelio dalyje stovinti priekaba, nebuvo galima praeiti. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad J. J. nesilaikė KET 15 punkte numatyto draudimo vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Šiame punkte nustatyta vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. KET 238 punkte, tarp kita ko, nurodyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama transporto priemonėms ir priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra. J. J. vairuotas traktorius priverstinai sustojo, variklyje užvirus aušinimo skysčiui. Toks gedimas nebūtinai buvo nulemtas tokios traktoriaus būklės, dėl kurios jis būtų neatitikęs techninių reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog ši transporto priemonė įvykio dieną nebuvo pakankamai tvarkinga, kad galėtų dalyvauti eisme.Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito (-ų) žmogaus (-ių) sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad tarp J. J. veikos (padarytų KET pažeidimų) ir padarinių (eismo įvykio kilimo) yra priežastinis ryšys. Būtent dėl to, kad, pirma – J. J. vairuoto traktoriaus priekaba nebuvo pažymėta taip, kaip to reikalauja KET, ir antra – traktoriui priverstinai sustojus jo sustojimo vieta nebuvo pažymėta avarinio sustojimo ženklu, S. S. neturėjo objektyvios galimybės iš anksto pastebėti kelio važiuojamojoje dalyje stovinčią kliūtį. Joks eismo dalyvis, esant tokioms blogoms oro sąlygoms, negali pagrįstai tikėtis, kad kelio važiuojamojoje dalyje stovės sunkiai matoma didelių gabaritų traktoriaus priekaba, pakrauta šieno rulonais. Pasirinkęs tokį elgesio būdą – šieno rulonų vežimą esant itin blogoms oro sąlygoms, tamsoje, galimai techniškai netvarkingu traktoriumi, keliu, kurio eismo intensyvumas didelis, privalėjo užtikrinti, kad dėl tokių veiksmų, kurie neabejotinai vertintini kaip rizikingi, nekils pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju neatsakingai ir netgi rizikingai elgėsi ne S. S., kuris važiavo pakankamai nedideliu greičiu, įtemptai stebėjo kelią (kaip patvirtina su juo važiavę liudytojai), sulėtino automobilio greitį prieš prasilenkdamas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, bet J. J., palikdamas traktorių su sunkiai įžiūrima didelių gabaritų priekaba važiuojamojoje kelio dalyje, niekaip sustojimo vietos nepažymėdamas. Tokie veiksmai nesuderinami su KET 9 ir 11 punktų reikalavimais. Tai, kad R. J. nešė avarinio sustojimo ženklą priekabos galo link, nekeičia nustatytų aplinkybių esmės – t. y., kad S. S. artėjant priekabos link, jos stovėjimo vieta niekaip nebuvo pažymėta. Taigi eismo įvykio kilimą lėmė J. J. padaryti KET pažeidimai. Jei traktoriaus priekaba būtų buvusi pažymėta taip, kaip nurodyta KET 4 priedo 13 punkte, eismo įvykis, tikėtina, nebūtų įvykęs, kaip ir tuo atveju, jei traktoriaus priverstinio sustojimo vieta būtų buvusi pažymėta avarinio sustojimo ženklu ne mažesniu nei 50 m atstumu, kaip to reikalauja KET 98 ir 104 punktai. Jei J. J. šiuos KET reikalavimus būtų įvykdęs ir eismo įvykis vis tiek būtų kilęs, tuomet turėtų būti sprendžiamas kitų eismo dalyvių atsakomybės klausimas.Teisėjų kolegijos padarytos išvados tik iš dalies sutampa su eismo įvykio tyrimą atlikusio eksperto Irmanto Gransko išvadomis, pateiktomis byloje Nr. 1-26-547/2013 esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-975 (12). Šioje išvadoje konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad traktoriaus „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. J. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini ir būtų turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tačiau eismo įvykio bylose svarbu tai, kad ekspertizėse eismo įvykis, eismo dalyvių veiksmai yra vertinami techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.Teisėjų kolegija, už padarytą nusikaltimą skirdama J. J. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. J. J. padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, dirba, anksčiau nėra teistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis baustinas bauda, švelnesne negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

Byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikšti du civiliniai ieškiniai – D. S. savo ieškinyje prašo iš J. J. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o A. L. ieškinyje prašo iš J. J. priteisti 167 Eur turtinei ir 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. eismo įvykio metu patyrė abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų, dešinio klubakaulio, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinius lūžimus, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimus. Nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. vasario 29 d. ji buvo gydoma ligoninėje, vėliau jai 8 savaites taikytas gulimas režimas varlytės padėtyje. Nukentėjusiosios teigimu, ji ne mažiau kaip 3 mėnesius kentė skausmus, eismo įvykio metu patyrė šoką, stiprius skausmus, ilgam buvo apribota bendravimo su aplinka galimybė. D. S. padaryti sužalojimai neabejotinai sukėlė jai stiprių dvasinių išgyvenimų, todėl jos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Savo pareikštame civiliniame ieškinyje A. L. prašo priteisti pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų buvusi nedarbinga dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, skirtumą, sudarantį 167 Eur. Toks prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. raštu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. L12-1341 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, todėl tenkintinas.Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. eismo įvykio metu patyrė krūtinės ląstos sumušimą, ligoninėje gydėsi vieną dieną, vėliau kreipėsi į polikliniką, kur gydėsi nugaros bei šonų skausmus. Nukentėjusioji teigia eismo įvykio metu patyrusi šoką, kentė skausmus, ilgai buvo apribota bendravimo galimybė, iki šiol jaučia baimę važiuoti automobiliu. Įvertinus A. L. patirtą sužalojimą ir emocinius išgyvenimus, jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo

Prašymus priteisti atstovavimo bylos procese išlaidas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. ir A. L. pareiškė savo civiliniuose ieškiniuose, tačiau toks prašymas nesudaro civilinio ieškinio dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismui turėjo būti pateiktas atskirai. A. L. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas ikiteisminio tyrimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos procesuose. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. L. patyrė 110 Eur atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 70 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo. Duomenų apie atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra.S. S. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos procese. Šias išlaidas (sudarančias 100 Eur) patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas, todėl jų atlyginimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinas iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

J. J. pripažinti kaltu, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam 15 MGL (564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų) baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš J. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš J. J. 167 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) turtinės ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. L. iš nuteistojo J. J. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms padengti.

Priteisti S. S. iš nuteistojo J. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti.