Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Alčauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00266-2011-4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-545-671/2011pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nepilnamečiams vaikams teiktinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nors dukters išlaikymui per mėnesį reikia 1300,00 Lt, tačiau teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik 400,00 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės, tačiau pirmosios instancijos teismui iš atsakovo dukters išlaikymui priteisus tik 400,00 Lt per mėnesį, ieškovei tenkanti teikti dukters išlaikymui dalis susidaro 900,00 Lt per mėnesį.

2. Sumažindamas prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 200,00 Lt per mėnesį, kas sudaro 7200,00 Lt už tris metus, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kad išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1 MMA, t. y. ne mažiau kaip po 400,00 Lt iš kiekvieno iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Bylos esmė.

Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą R. G. vaiko E. K. tėvu, o E. K. R. G. vaiku. Prašė priteisti iš atsakovo už tris metus išlaikymo įsiskolinimą, taip pat išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis. A. R. G. pripažinus tėvystę, ieškovė šioje dalyje ieškinio atsisakė, o teismas atsisakymą priėmė.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 400,00 Lt per mėnesį suma nepakankama, kad užtikrintų nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius. Teigia, kad dukrai per mėnesį išleidžia apie 1300,00 Lt, todėl bent 500,00 Lt per mėnesį dukters išlaikymui privalo teikti ir atsakovas. Nurodo, kad iš atsakovo taip pat turi būti priteistas ir tokio paties dydžio, t. y. 500,00 Lt/mėn. išlaikymo įsiskolinimas, kuris už tris metus sudaro 18000,00 Lt.

Dėl išlaikymo dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu, kaip orientacinis kriterijus, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra 800,00 Lt. Tačiau pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovė, tiek atsakovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, E. K. yra vienintelis nepilnametis šalių vaikas, kuriam abu tėvai privalo teikti išlaikymą (LR CK 3.192 str.). Ieškovė E. K. yra dirbanti, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra apie 1500,00 Lt (6 b. l.), jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (97-99 b. l.). Ieškovė 2007 m. sausio 24 d. yra sudariusi 9700,00 Lt Kreditavimo sutartį, kredito grąžinimo terminas baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. netrukus (85-86 b. l.). A. R. G. yra individualios įmonės „Autotega“ savininkas, kuris iš įmonės veiklos per 2010 metus turėjo 3214 Lt pelno (53-55 b. l.). Atsakovas gyvena santuokoje, jis turi jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau didžiajai jo daliai yra įregistruota hipoteka (36-50, 51 b. l.). Tiek ieškovė, tiek atsakovas darbingi, rimtų nusiskundimų sveikata neturi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad abu nepilnametės mergaitės tėvai turi panašias galimybes teikti dukrai išlaikymą.

Kaip jau minėta, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu, kaip orientacinis kriterijus, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra 800,00 Lt. Nors ieškovė teigia, kad dukters E. K. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1300,00 Lt, tačiau tokią sumą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstai didele ir ją vertiną kaip išlaidavimą, neatitinkančią vaiko tėvų finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pačios ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1500,00 Lt, tačiau dukters išlaikymui ji teigia išleidžianti net 1300,00 Lt, kai vaiko tėvas prie šios sumos nė trupučio neprisidėdavęs.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikų prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaikų išlaikymo dydžio jo didinimo linkme. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, siekiant užtikrinti būtinus, bet ne būtinai visus teoriškai galimus vaikų poreikius. Todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 400,00 Lt per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai suma yra pakankama, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai, kad prie anūkės išlaikymo prisideda ir ieškovės tėvai, negali būti pagrindu reikalauti iš atsakovo teikti išlaikymą dukrai daugiau nei po 400,00 Lt per mėnesį.

Nors formaliai atsakovas turi daugiau jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nei ieškovė, tačiau, kaip jau minėta, jo gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta), yra apsunkintas hipoteka (36-41, 51 b. l.), dalis nekilnojamojo turto atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso dalinės nuosavybės teise su trečiaisiais asmenimis (42-44 b. l.), taip pat atsakovas turi ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – miškų ūkio paskirties žemės sklypą (45-46 b. l.), taip pat neįkeisto jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (47-50 b. l.), tačiau tai negali būti pagrindu didinti priteisto išlaikymo dydį iki 500,00 Lt/mėn. Be nepilnametės dukters E. K. atsakovas turi ir du sūnus, kuries nors jau yra pilnamečiai, tačiau gyvena su tėvais (51 b. l.), atsakovui jo paties buitinių ir socialinių poreikių tenkinimui taip pat reikalingos lėšos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad padidinus iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui pirmosios instancijos teismo priteistą sumą, būtų pažeistas proporcingumo principas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, LR CK 3.137 str.). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Tačiau įstatymas nenumato išimčių, kad priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą, priteistinos vieno mėnesio išlaikymo sumos dydis galėtų būti mažesnis, nei priteistina į ateitį, t. y. iki vaiko pilnametystės, vieno mėnesio išlaikymo suma. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nepagrįstai skaičiavo, kad vieno mėnesio išlaikymo įsiskolinimo suma yra ne 400,00 Lt, o 200,00 Lt. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistą 7200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą padidinant iki 14400,00 Lt (400 Lt x 36 mėn.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, o apeliantei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo R. G. priteistina valstybei 216,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 96 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,70 Lt) neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų Ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyto minimalaus dydžio, todėl jos nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti iš dalies Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir padidinti iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-02-14 iki 2011-02-13, iki 14400,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) Valstybei 216,00 Lt (du šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).