- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- I3-455-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02337-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. spalio 19 d. su patikslintu skundu (b. l. 42–45) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2020 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 36-3-183 ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 3048,07 Eur žalos atlyginimą bei 200 Eur papildomų išlaidų už ekspertizės išvadą.
2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi teismas pareiškėjo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės 2020 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 36-3-183 panaikinimo atsisakė priimti (laikė nepaduotu). Todėl ginčo dalyką byloje sudaro pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. gegužės 19 d. važiuojant (duomenys neskelbtini) namu ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), užkrito nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino. Pareiškėjo užsakymu UAB Kauno nepriklausomų ekspertų biuras atliko automobilio ekspertizę, kurios metu automobiliui padaryta žala įvertinta 3048,07 Eur, už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo 200 Eur.
Teigė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, nurodant, kad pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą, nes automobilis dalyvavo eisme be galiojančių ir tai patvirtinančių techninės apžiūros dokumentų. Pareiškėjo nuomone, medis, kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, augo valstybinėje žemėje, todėl už jo priežiūrą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakinga Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovės pareiga atlyginti padarytą žalą negali būti siejama su galiojančių techninės apžiūros ir tai patvirtinančių dokumentų neturėjimu, todėl, pareiškėjo nuomone, jo patirta žala ir išlaidos už ekspertizės atlikimą privalo būti atlygintos atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 51–55) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas atsakovės veiksmų neteisėtumą kildina iš teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti medžio, kuris apgadino jo automobilį, priežiūros organizavimą nevykdymo, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad atsakovės atstovė vykdė jos kompetencijai priskirtas pareigas. Tai patvirtina 2011 m. rugpjūčio 30 d. atliktas želdynų ir želdinių inventorizavimas, kurio metu nustatyta, kad paprastojo gluosnio būklė yra patenkinama. Pažymėjo, jog iki įvykio 2020 m. gegužės 19 d. nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), augančio paprastojo gluosnio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių atsakovės atstovė, įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas išduotas nebuvo. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad medis, jo nulūžusi šaka būtų supuvę ar nudžiūvę, kėlę grėsmę žmonėms ar eismui, priešingai, matyti, kad medis yra sveikas, šaka galimai yra nenulūžusi, o nulaužta. Tvirtino, kad šią aplinkybę patvirtina ir automobilio apgadinimo pobūdis bei mastas, keliantys abejonių, kad tokį automobilio apgadinimą galėtų padaryti savaime natūraliai nulūžusi medžio šaka.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 32006014 (toliau – ir Ataskaita) nurodyta, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Tvirtino, kad pareiškėjas neturėjo teisės dalyvauti eisme, todėl visos iš to kylančios pasekmės turi būti priskiriamos tokią transporto priemonę vairuojančio asmens atsakomybei. Ginčo atveju atsakomybė už automobiliui atsiradusią žalą, pareiškėjui vairuojant automobilį, neturintį galiojančios techninės apžiūros, tenka jam pačiam. Kad automobilis techniškai netvarkingas, pažymėta ir 2020 m. birželio 16 d. Transporto priemonės apgadinimų apžiūros akte bei tos pačios datos Išvadoje apie transporto priemonės vertę vertinimo dieną. Atsakovės atstovės teigimu, automobilio techninė būklė galėjo būti priežastimi įvykio, kurio metu jis buvo apgadintas ir kurio metu automobilis galėjo išvažiuoti iš gana siauros (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ir kliudyti medžio šaką. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat pabrėžė, kad automobiliui padarytos žalos dydžiui galėjo turėti esminės reikšmės Ataskaitoje nurodyti automobilio trūkumai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl 3048,07 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. pareiškėjui važiuojant (duomenys neskelbtini) namu ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkrito nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino. Pareiškėjo užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) atliko automobilio ekspertizę, kurios metu automobiliui padaryta žala įvertinta 3048,07 Eur. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žalos, padarytos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui 2020 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) namu, ant jo nukritus medžio šakai, atlyginimo.
Atsakovė 2020 m. birželio 3 d. raštu Nr. (33.205)R-1800 paprašė pareiškėjo pateikti įvykio metu apgadintos transporto priemonės vertinimo ataskaitą bei konkretizuoti patirtos žalos dydį.
Pareiškėjui pateikus prašomus dokumentus, jo 2020 m. gegužės 19 d. prašymas buvo išnagrinėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės darbo grupės žalos, padarytos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2020 m. liepos 29 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta pareiškėjo prašymo netenkinti.
2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (33.200E)R-2312 atsakovės atstovė informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą, taip pat išsiuntė Nuolatinės darbo grupės žalos, padarytos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2020 m. liepos 29 d. posėdžio protokolą Nr. 36-3-183.
Pareiškėjas prašo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, privalėjusios vykdyti medžių ir kitų želdinių priežiūrą, priteisti šią sumą turtinei žalai atlyginti. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos dalykas – teisė į turtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visų pirma pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalą, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, pagal savo prigimtį yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo nurodytoje situacijoje veikė laikydamasis šių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles ir atlieka kitus veiksmus.
Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pati atsakovė to neneigia, kad medis, kuris apgadino automobilį, augo ne privačioje, o savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio priežiūros organizavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. Pažymėtina, jog vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.
Taigi, paminėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu įtvirtinta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pareiškėjas byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Atsakovė atsiliepime tvirtino, kad vykdė jos kompetencijai priskirtas pareigas. Akcentavo ir tai, jog iki įvykio 2020 m. gegužės 19 d. nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), augančio paprastojo gluosnio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių atsakovės atstovė, įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas išduotas nebuvo.
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad paprastojo gluosnio šaka yra smarkiai pasvirusi (b. l. 61). Pažymėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. atlikto želdynų ir želdinių inventorizavimo metu nustatyta, kad paprastojo gluosnio būklė yra tik patenkinama, jam reikalinga priežiūra (b. l. 98). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šio inventorizavimo iki įvykio praėjo ilgas laiko tarpas (beveik 9 metai), todėl darytina išvada, kad per tiek laiko paprastojo gluosnio būklė galėjo žymiai pablogėti. Pažymėtina, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, <...>. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Todėl atsakovės atstovės argumentai, kad iki 2020 m. gegužės 19 d. nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl paprastojo gluosnio prastos būklės, neatleidžia atsakovės atstovės nuo pareigos rūpintis ir prižiūrėti savivaldybės teritorijoje augančius želdinius.
Atsakovės atstovė atsiliepime pabrėžė ir tai, kad 2020 m. birželio 16 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 32006014 nurodyta, jog automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės atstovės teigimu, transporto priemonė, neturinti galiojančios privalomos techninės apžiūros, neturi teisėto pagrindo dalyvauti viešajame eisme. Atsakovės atstovės nuomone, ginčo atveju atsakomybė už automobiliui atsiradusią žalą, pareiškėjui vairuojant automobilį, neturintį galiojančios techninės apžiūros, tenka jam pačiam.
Byloje ginčo, jog automobilio techninė apžiūra įvykio metu negaliojo, nėra. Tačiau atsakovės atstovės akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėjui M. B. priklausanti transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme, nes nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra, neturi esminės įtakos atsakovės atstovės atsakomybės už netinkamą želdinių priežiūrą ir pareiškėjo turtui padarytos žalos konstatavimui. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1631/2014).
Įvertinus turimus duomenis spręstina, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą, todėl ant automobilio nuvirto nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino ir todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus – žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu darė įtaką žalai atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).
Pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas 2020 m. birželio 16 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 32006014 (b. l. 4–36). Pagal Ataskaitoje esantį aiškinamąjį raštą, automobilio atkuriamoji vertė su 21 proc. PVM yra 3048,07 Eur.
Atsakovės atstovė nurodė, kad automobilio techninė būklė galėjo būti įvykio, kurio metu jis buvo apgadintas, priežastimi, be to, atsakovės atstovės nuomone, automobiliui padarytos žalos dydžiui galėjo turėti esminės reikšmės Ataskaitoje nurodyti automobilio trūkumai.
Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Kaip jau minėta, aplinkybė, jog transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme, nes nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra, neturi esminės įtakos atsakovės atsakomybės už netinkamą želdinių priežiūrą ir pareiškėjo turtui padarytos žalos konstatavimui. Tačiau teismas pažymi, kad nors byloje įrodyta, jog atsakovei atsakomybė atsirado dėl jos neteisėto neveikimo, tačiau sprendžiant žalos dydžio klausimą, konkrečiu atveju, būtų nesąžininga ir neproporcinga nevertinti paties pareiškėjo elgesio, susijusio su automobilio priežiūra, jo technine būkle.
Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, vertina tai, kad įvykio metu automobilis buvo techniškai netvarkingas, turėjo didelių trūkumų. Vertinimo ataskaitoje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. kovo 30 d. atliktos automobilio techninės apžiūros metu buvo nustatyti dideli trūkumai (b. l. 12, 13). 2020 m. birželio 16 d. automobilio techninės apžiūros akte pažymėta, kad automobilis techniškai netvarkingas, apgadintas (b. l. 28, 29). Pareiškėjas būdamas atsakingas ir rūpestingas turėjo įvertinti aplinkybę, kad jo automobilis techniškai netvarkingas, jo techninė būklė prasta. Atkreiptinas dėmesys, kad techninės apžiūros metu, be kitų didelių trūkumų, nustatyta, jog kėbulas arba kabina nesaugūs (nepatikimi), netvirtai pritvirtinti (antstato tvirtinimas), antstato dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas, kėbulo arba kabinos išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti arba tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus (b. l. 89, 90). Teismo vertinimu, susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma, t. y. automobilio dideli techniniai trūkumai, jo gabaritai (b. l. 5–10), gatvės plotis (b. l. 61) turėjo įtakos automobiliui padarytos žalos dydžiui. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, privalėjo užtikrinti automobilio tinkamą techninę būklę, tačiau šios pareigos nevykdė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog paties pareiškėjo atsainus požiūris į automobilio priežiūrą, nesirūpinimas jo kokybišku eksploatavimu, sudarė sąlygas žalai padidėti, todėl įvertinus šias aplinkybes prašoma atlyginti žala mažintina iki 1 000 Eur, kuri laikytina adekvačiu ir proporcingu žalos atlyginimu, ir priteistina pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur už UAB Kauno nepriklausomų ekspertų biuro atliktą ekspertizę. Patirtos išlaidos grindžiamos 2020 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitu ir 2020 m. birželio 16 d. skaičiuotės santrauka, todėl šios išlaidos yra pagrįstos.
Pareiškėjui galėtų būti priteista 200 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas patenkinamas 33 procentais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui priteistina 66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188764867), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.