Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-07 · Administracinė byla Nr. I1-1711-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
I1-1711-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04283-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1711-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04283-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 500 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises (b. l. 1–6).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. jis Lukiškių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjo manymu, kamerose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

2.2. Įstaigoje nebuvo užtikrintas taip pat pareiškėjo privatumas – naudojantis sanitariniu mazgu ir dušo patalpose jį galėjo matyti kiti nuteistieji arba prižiūrėtojai per stebėjimo langelį.

2.3. Pareiškėjo netenkino dušo patalpų įrengimas – jose nebuvo patalpos drabužiams kabinti.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 20–27).

1. Dėl pareiškėjo bylų

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra ne viena administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, atsakovės atstovas prašo administracinės bylos dalį palikti nenagrinėtą.

2. Dėl minimalaus ploto

Atsakovės atstovas pateikia pareiškėjo judėjimo ir buvimo įstaigoje kortelių išrašus bei nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus.

3. Dėl privatumo

Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

4. Dėl dušo

Įstaigos dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 metro. Į dušo patalpas nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigūnų. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui ir (ar) apsirengimui, kur buvo grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones.

5. Dėl neturtinės žalos

Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Dėl pareiškėjo judėjimo per įstaigas:

– 2017 m. sausio 13 d. pareiškėjas atvyko iš Alytaus pataisos namų;

– 2017 m. sausio 24 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN);

– 2017 m. gegužės 26 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL);

– 2017 m. gegužės 29 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2018 m. sausio 25 d. atvyko iš Alytaus PN;

– 2018 m. sausio 26 d. išvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus;

– 2018 m. kovo 2 d. atvyko iš LAVL;

– 2018 m. kovo 5 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2018 m. balandžio 20 d. atvyko iš LAVL;

– 2018 m. balandžio 23 d. išvyko į Alytaus PN.

Daugiau pareiškėjas atvykęs į įstaigą nebuvo.

2. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 21)):

– 2018 m. balandžio 20 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m), tuo metu kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas – 7,77 kv. m), kurioje iki 2018 m. balandžio 22 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. balandžio 23 d. išvyko į Alytaus PN.

IV

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamai dušo patalpoje įrengto persirengimo kambario (jis neatskirtas nuo dušo patalpos) ir privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl minėtų aplinkybių – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-764-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00005-2019-0) pripažino, jog Lukiškių TI-K buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (paminėtina, jog ir nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas iki 2018 m. balandžio 23 d.), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (be kita ko, dėl persirengimo kambario). Nurodytas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamą dušų įrengimą (ir privatumo pažeidimą duše), nutrauktina.

4. Pareiškėjas skunde taip pat išreiškė abejones dėl gyvenamojo ploto kamerose, tenkančio vienam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo per mažo ploto kamerose buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-2372-968/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00987-2018-8), kurioje sprendimas priimtas 2018 m. birželio 27 d., įsiteisėjo 2018 m. liepos 28 d. Pažymėtina, jog nurodytoje byloje teismas nagrinėjo laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 6 d. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl neužtikrinto minimalaus ploto kamerose) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 13 d. (kai pareiškėjas atvyko iš Alytaus PN) iki 2018 m. kovo 6 d., nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas). Tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat būtina įvertinti laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (šią dieną pareiškėjas išvyko į Alytaus PN ir daugiau į Lukiškių TI-K atvykęs nebuvo).

Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 310 (plotas – 7,77 kv. m) ir 105 (plotas – 7,38 kv. m), kamerose buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Matyti, jog pareiškėjui kamerose teko nuo 3,69 kv. m (kameroje Nr. 105) iki 3,88 kv. m (kameroje Nr. 310), todėl darytina išvada, jog jam teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, tad pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjas taip pat skundžiasi privatumo trūkumu įstaigos kamerose. Jau minėtoje administracinėje byloje Nr. I-2372-968/2018 teismas vertino ir aplinkybes dėl neužtikrinto privatumo kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 6 d. Todėl nagrinėjamos bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo už nurodytą laikotarpį nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertins skundo argumentus dėl privatumo trūkumo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 23 d.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 23 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kadangi jis nurodytą laikotarpį buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 2 punktą).

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 48 paras.

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (48 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 144 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. G. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 144 Eur neturtinei žalai atlyginti. Administracinė byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų dušo patalpų įrengimo ir privatumo jose, dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto kamerose ir netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 6 d.), nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas). Likusioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos Nr. I1-1711-815/2020 dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo, dušo patalpų įrengimu (privatumo neužtikrinimu) ir gyvenamojo ploto trūkumu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 6 d.

Priteisti pareiškėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti už laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. neužtikrintą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis