Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei , dalyvaujant ieškovui UAB “Gedvi‘ direktoriui G. S., atsakovo S. P. atstovui adv. Mindaugui Beinaravičiui uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byloje dėl 4956,16Lt nuostolių atlyginimo solidariai už automobilio nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB “Gedvi“ ieškinį, atsakovai G. G., S. P. , tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas UAB “Gedvi“ direktorius G. S. paaiškino, kad automobilio savininkė G. G. kreipėsi po keleto dienų-ar savaitės po automobilio priverstinio atvežimo į saugojimo aikštelę, tačiau jai buvę paaiškinta, kad dėl automobilio grąžinimo turi kreiptis į policijos komisariatą , kadangi automobilis buvo nuvežtas priverstinai. 2011 04 12 atsakovė G. atvykusi su sūnumi, pateikusi leidimą atsiimti jai priklausiusį automobilį, tačiau automobilio pasiimti nepanorusi, o pasiėmusi tik daiktus iš jo. Nurodė, kad pagal susiklosčiusią tvarką automobilis grąžinamas pagal policijos išduotą dokumentą, atsiimant automobilį reikia susimokėti už saugojimą, nesumokėjus saugojimo išlaidų automobilis negrąžinamas. Kadangi 2011 04 12 kai kreipėsi G. G., ieškovas jos pateiktos leidimo susigrąžinti automobilį kopijos nepasilikę, G. jo nepalikusi, vėliau nesikreipusi, ieškovas kreipėsi į PK, kad nustatyti automobilio savininką. Policijos komisariatas pranešęs, kad automobilio savininkė yra N., todėl dėl išlaidų atlyginimo buvo kreiptasi į Utenos rajono apylinkės teismą, N. pareiškus prieštaravimus ir atsiuntus pirkimo pardavimo sutartį, kad automobilis parduotas G. G., kreipėsi į teismo dėl nuostolių iš jos atlyginimo. Nurodė, kad antro apsilankymo automobilių saugojimo aikštelėje metu atsakovė G. G. minėjusi, kad saugomas jos automobilis buvo pavogtas, tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą toks įvykis nebuvęs nustatytas. Nurodo, kad G. G., būdama automobilio savininke, žinodama, kad automobilis aikštelėje saugomas, kad saugojimo išlaidos auga, vengė jį atsiimti, atsakovei atvykus į aikštelę abu kartus buvę paaiškinta, kokio dydžio skola yra susidariusi.

Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje –Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, jokių argumentų raštu dėl pateikto ieškinio nepateikė, jo atstovas nagrinėjant bylą nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 6.263, 6.233 straipsniais, o atsakovų solidarią atsakomybę Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi. Minėto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Minėto įstatymo 2 straipsnis, apibrėždamas pagrindines šio įstatymo sąvokas, transporto priemonės valdytoju nurodo asmenį nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantį ir naudojantį transporto priemonę.

Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 10 07 nutarimo, administracinėje byloje Nr. A2.6-906-834/2010 matyti, kad 2010 09 23 S. P. vairavo neapdraustą, be techninės apžiūros automobilį VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti , tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 , 238 punktų reikalavimus , padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129str. už ką nubaustas 4500 Lt bauda (b.l.37).

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kai transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, nustatytas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, kurios redakcija galiojusi transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu, numatė kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jei tai trukdo transporto ir pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Minėtoje teisės normos redakcijoje, buvo nurodyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, o tų pačių taisyklių 238 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, laikytina, kad esant S. P. padarytam aukščiau nurodytam administraciniam teisės pažeidimui, jo vairuotas automobilis buvo pagrįstai nuvežtas į ieškovo saugomą aikštelę.

Tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugojo, atitiko CK 6.229straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą, kito asmens reikalų tvarkymą. Tačiau šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu, t.y. ieškovo teikiama paslauga nepriklausė nuo atsakovų valios. Tokiu būdu pareiga pranešti automobilio savininkui apie jo saugomą automobilį ieškovui kyla iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad apie viską, ką yra atlikęs asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo kaip įmanoma greičiau pastarajam pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą.

Ieškovo nurodomi argumentai, kad pagal sudarytos 2008 10 10 Nr.02 subrangos sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo pagal 2008m.spalio 3d.sutartį Nr.89-8103 4.2 punktą šalys susitarę, kad subrangovas, šiuo atveju ieškovas, turi teisę reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, ką ieškovas ir padaręs, neatleidžia ieškovo, kaip tvarkančio kito asmens reikalus, vykdyti aukščiau nurodytas CK 6.229 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas. Sutarties šalių susitarimas privalomas šalims, tačiau ne tretiesiems asmenims, t.y. atsakovams ir todėl pasekmės dėl ieškovo nurodomų sutarties sąlygų, tokiu atveju tenka sutarties šalims, bet ne tretiesiems asmenims. Ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis policijos pareigūnų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, todėl jam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas. Ieškovas pripažino, kad atsakovė G. G. dėl automobilio grąžinimo kreipėsi maždaug po savaitės po priverstinio automobilio atvežimo saugoti į aikštelę, todėl būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo nedelsdamas vykdyti aukščiau nurodytas įstatymo jam numatytas pareigas , gauti reikiamą informaciją iš Utenos VPK Anykščių rajono PK apie transporto priemonės valdytoją, dėl kurio kaltės transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, bei savininką.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. P., vairavęs atsakovei G. G. priklausiusį automobilį, nebuvo teisėtas automobilio valdytojas. Įsiteisėjusia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 02 24 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr.M1-51-128/2012 S. P. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178str.2d., t.y. 2010 09 23 apie 21 val. matant O. G., atvirai pagrobęs nuo stalo G. G. automobilio VW Golf, valstyb. (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktelius be vertės, išėjęs iš namo, matant E. L., su pagrobtais automobilio rakteliais užvesdamas G. G. automobilį ir su juo išvažiuodamas iš savo namo kiemo, atvirai pagrobęs minėtą automobilį, esant nepakaltinamu, dėl ko jam taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės-stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje (b.l.91-92). Tai rodo, kad ieškovo išlaidos, susiję su atsakovei G. G. priklausančio automobilio saugojimu, priverstinai jį nuvežus, atsirado dėl atsakovo S. P. kaltės.

Ieškovo ieškinys atsakovės G. G. atžvilgiu laikytinas nepagrįstu, nesant jos kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ieškovo turėtų automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo(CK 6.248str.). Bylos duomenimis patvirtinta, kad jos teisėtas automobilio valdymas nutrūko dėl neteisėtų atsakovo S. P. veiksmų, be to, tuo metu kai atsakovė buvo greitosios pagalbos išvežta į priėmimo skyrių ir paguldyta į ligoninę(b.l.32), atsakovė šią aplinkybę siekė įrodyti aktyviais veiksmais, t.y. kreipdamasi į policijos komisariatą dėl įvykdytos jos turto vagystės(ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 10 12), skųsdama ikiteisminio tyrimo veiksmus (b.l.47-48,75,87), aplinkybės, dėl kurių užtruko ikiteisminis tyrimas nelaikytinos priklausančiomis nuo atsakovės G. G. valios.

Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant galimas priverstinis transporto priemonės nuvežimas, atsirado dėl automobilio savininkės G. G. kaltės, todėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostata dėl solidarios atsakomybės ir išlaidų atlyginimo iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės, atsakovei G. G. negali būti taikoma. Dėl išdėstyto, ieškovo reikalavimai G. G. atžvilgiu, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Sprendžiant dėl priteistino išlaidų už automobilio saugojimą dydžio ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2010 09 23 iki 2011 06 02, be jau nurodytų aukščiau aplinkybių, įvertintina ir tai, kad priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės įstatymų leidėjas siekia išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, teisės pažeidimu sukeltų neigiamų pasekmių pašalinimo arba kelio tokioms pasekmėms atsirasti užkirtimo, kas leidžia daryti išvadą, kad šios priemonės turi būti trumpalaikės. Iš duomenų baudžiamojoje byloje Nr.M1-51-128/2012 matyti, kad G. G. jau 2010 10 04 pareiškimu Anykščių rajono policijos komisariatui, būdama įspėta pagal BK 236str.už melagingą įskundimą ar pranešiną apie nebūtą nusikaltimą, pranešė, kad automobilio valdymo ji neteko dėl savavališkų S. P. veiksmų, pagal jos protokolą- pareiškimą 2010 10 12 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės pagal BK 178str.2d. (b.l. 31, 35 minėtoje baudžiamojoje byloje).Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsakovės automobilis galėjo būti laikomas daiktiniu įrodymu baudžiamojoje byloje, o priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu- 2010 09 23, buvę pagrindai priverstiniam transporto priemonės nuvežimui, išnykę. Iš 2010 10 12 automobilio įvykio apžiūros protokolo matyti, kad G. G. priklausantis automobilis apžiūrėtas (b.l.38-39), minėtoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimas automobilis kaip daiktinis įrodymas būtų prijungtas prie baudžiamosios bylos. Dėl išdėstyto laikytina, kad Utenos apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybes pasinaudoti (duomenys neskelbtini). ir grąžinti automobilį savininkei G. G. dar nesibaigus procesui, tuo užtikrinant atsakovei, atsižvelgiant ir į jos garbų amžių, sveikatos būklę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu numatytas garantijas į jai nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, tokiu būdu nedidinant automobilio saugojimo išlaidų, atsiradusių dėl priverstinio automobilio nuvežimo.

Įvertinus visetą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, laikytina, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, automobilį priverstinai laikant ilgiau nei mėnesį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įtvirtinus CK 1.5 str., įvertinus tos vietovės, kur automobilis saugomas, vidutines rinkos kainas, tai, kad pasaugos teisiniai santykiai atsirado be teisėto savininko valios, laikytina, kad atlygį už priverstinai saugomą automobilį atitiktų 5 Lt už parą atlygis. Ieškovo prašomų priteisti automobilio pakrovimo ir transportavimo išlaidų-316Lt, (b.l.4) atsakovas S. P. neginčijo, todėl jos laikytinos pagrįstomis. Dėl išdėstyto priteistina iš atsakovo S. P. 316 Lt automobilio pakrovimo ir transportavimo išlaidų bei 1260 Lt automobilio saugojimo išlaidų už laikotarpį nuo 2010 09 23 iki 2011 06 02(CK 6.268str.1d., 6.246str.) bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 06 10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo(CK 6.210str.).

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai(32 proc.), priteistina iš atsakovo S. P. ieškovui UAB“Gedvi“ 44 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui(CPK 93str.2d.).

Likusioje dalyje ieškovo reikalavimai netenkintini.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 04 04 sprendimu S. P.(b.l.99-100), atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, mokėjimo, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tos pačios tarnybos 2011 08 31 sprendimu atsakovė G. G. atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, mokėjimo, 50 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas(b.l.46).

Pagal pateiktas byloje minėtos tarnybos pažymas 4 antrinės teisinės pagalbos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovui S. P.-400Lt ; 600Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovei G. G. - 600Lt(Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 06 04 pažymos Nr.PP-723 ir 2012 05 02 pažymą Nr.PP-565; b.l. 138-139).

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė, kuriai esant atsakovės G. G. civilinė atsakomybė ieškovui negalima jo nurodytais pagrindais, pasitvirtino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinus tai, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas 600Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis neatitinka sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodytų aplinkybių(atsakovė atleista 50 procentų, o ne 100 procentų nuo visų susidariusių išlaidų mokėjimo), iš ieškovo valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susiję su antrinės teisinės pagalbos suteikimu atsakovei G. G., nepriteistinos(CPK 96str.5d.).

Kadangi atsakovas S. P. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (68 proc.), priteistina iš ieškovo UAB “Gedvi“ 52,36 Lt teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu , kas sudaro 68 procentus nuo faktiškai teismo turėtų 77Lt bylinėjimosi išlaidų sumos(CPK96str.3d., 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265,269str.teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB “Gedvi“( įmonės kodas 300621476) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. P., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui UAB“Gedvi“( įmonės kodas 300621476) 1576 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Lt už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2010 09 23 iki 2011 06 02, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 06 10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 44 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Likusioje dalyje pateikto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo UAB “Gedvi“( įmonės kodas 300621476) 52,36 Lt bylinėjimosi išlaidų(įmokos kodas 5660) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.