Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-09 · Administracinė byla Nr. eI2-2542-331/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
eI2-2542-331/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2542-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08300-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 10K-10093 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Bendrovė) skundą ir panaikinti Departameto 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo Bendrovė įpareigojama išsiimti EBKR (Bendrijos licencija vežti krovinius) ne trumpesniam terminui nei iki 2024 m. sausio 1 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą ir priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad Bendrovėje vykdomas veiklos modelis (duomenys neskelbtini) įmonių grupės struktūroje – vairavimo paslaugų teikimas. Pažymėjo, kad 2017-2018 m. pareiškėjos veiklos modelį – teikiamas vairavimo paslaugas – patvirtino valstybės institucijos, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir netgi pats atsakovas. Departamentas 2023 m. vėl iš naujo ima kvestionuoti Bendrovės veiklos legitimumą ir priima skundžiamą Sprendimą. Departamentas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą Sprendimą, nes: 1) skundžiamu Sprendimu Departamentas nepaneigė, kad Bendrovė verčiasi vairavimo paslaugų veikla ir, kad ši veikla yra teisėta; 2) Departamentas skundžiamu Sprendimu nesugebėjo paneigti, jog įsiteisėjusiais (res judicata galią turinčiais) teismo sprendimais patvirtintomis Taikos sutartimis yra išspręstas ginčas dėl pareiškėjos turimų EBKR licencijų kiekio (Skundo 2.2 dalis); 3) skundžiamu sprendimu Departamentas nepaneigė, kad Departamento reikalavimas pateikti EBKR licencijų kopijas išeina iš jo kompetencijos ribų; 4) Departamentas skundžiamu Sprendimu riboja pareiškėjos ūkinės veiklos laisvę, sąžiningą konkurenciją ir pažeidžia proporcingumo principą.

2.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) yra jau daugiau nei 30 metų (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą į bei iš visas Europos Sąjungos šalis. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.). (duomenys neskelbtini) šiai dienai yra įdarbinusi 114 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. EUR. Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas, aštrėjanti konkurencija, teroristinių išpuolių, žalos ir ieškinių grėsmė, reikalavimas apdrausti vairuotojų atsakomybę ir kitos priežastys (duomenys neskelbtini) m. sąlygojo būtinybę atlikti verslo struktūros pertvarkymą sukuriant įmonių grupę, išskaidant veiklas bei su jomis susijusias rizikas ir įkurti naują juridinį asmenį, kuriame būtų galima įdarbinti visus vairuotojus, apdrausti tokio juridinio asmens atsakomybę ir bandyti konkuruoti rinkoje dėl stambių užsakymų, turint stiprią, didelę ir tinkamą vairuotojų (t. y. vairavimo paslaugos) bazę. Būtent todėl (duomenys neskelbtini) m. ir buvo įkurta (duomenys neskelbtini), kuri šiai dienai yra viena didžiausių (duomenys neskelbtini) regiono įmonių ir darbdavių. Įkūrus (duomenys neskelbtini) į ją perkelti (sudarytos naujos darbo sutartys) su buvusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, t. y. perkelti tolimųjų reisų vairuotojai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Po atlikto verslo struktūros pertvarkymo, (duomenys neskelbtini) valdo 100% (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijų.

2.3. Kiekviena įmonė (duomenys neskelbtini)įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pareiškėjos tikslas – tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir taip sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra pareiškėjos darbuotojai, dirba darbo sutarčių pagrindu, vairuotojams suteikiamos konkurencijos darbo sąlygos. Visa (duomenys neskelbtini), įskaitant ir pareiškėją, ne tik yra vienas pagrindinių regiono darbdavių, bet ir sąžiningai moka mokesčius Lietuvos valstybei. Prieš (duomenys neskelbtini) įkūrimą, (duomenys neskelbtini) aktyviai komunikavo su aukščiausiomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir gauti patvirtinimai, kad Bendrovė gali vykdyti savo veiklą, todėl buvo įkurta Bendrovė. Kadangi didžioji dauguma (duomenys neskelbtini) darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į (duomenys neskelbtini) įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir/ar pratęsimo, nes (duomenys neskelbtini) darbuotojai pereidami dirbti į Bendrovę turėjo naujai kreiptis į Departamentą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Todėl (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už Departamento veiklą ir LR Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti (duomenys neskelbtini) tol kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino pareiškėjos veiklą ir (duomenys neskelbtini) įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir net nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) į Bendrovę galimybės. Dar daugiau, VDI nenustatė, kad Bendrovės veiklos modelis turi laikinojo įdarbinimo įmonės ar laikinojo darbo naudotojo požymius ar prieštarauja kitiems darbo teisės aktams. Pažymėjo, jog tarp pareiškėjos, jos darbuotojų ir Departamento nagrinėjami administraciniai ginčai dėl atsisakymo išduoti darbuotojams leidimus laikinai gyventi bei dėl to, jog Departamentas mano, kad jos veikla yra fiktyvi. Be to, šalys buvo sudariusios taikos sutartis.

2.4. Departamentas 2023 m. vėl ėmė kvestionuoti (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumą. 2023 m. vasario 14 d. pareiškėjos darbuotojas V. G. kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo skubos tvarka nurodydamas, kad yra pareiškėjos darbuotojas. 2023 m. vasario 17 d. Departamentas nurodė, kad V. G. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi yra stabdomas, kadangi trūksta duomenų, jog pareiškėja užsiima tarptautiniais krovinių vežimais. Atsakovas, 2023 m. vasario 17 d. sprendimą stabdyti V. G. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, panaikino ir priėmė naują sprendimą – leidimą V. G. laikinai gyventi Lietuvoje išdavė, tačiau įpareigojo pareiškėją išsiimti ir pateikti Atsakovui EBKR licencijų kopijas. Pasak atsakovo, tarptautiniai krovinių vežimai atliekami naudojant konkrečiai transporto priemonei priskirtą bendrijos licencijos kopiją, o pareiškėja turi tik 1 EBKR licencijos kopiją vežti krovinius, kai pas pareiškėją dirba 383 darbuotojai. Pareiškėja 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti situaciją. 2023 m. balandžio 11 d. Nr. 10K-4077 sprendimu atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Departamentui, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir kuriame paaiškino, kad 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ne tik yra ribojama pareiškėjos ūkinė laisvė ir sąžininga konkurencija, bet ir atsakovas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko šalys jau yra sudariusios Taikos sutartį, pradėjo naują ginčą. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 10 d. skundo nagrinėjimo metu Departamentas sustabdė bent 5 pareiškėjos darbuotojų prašymų išduoti ir (arba) pakeisti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje nagrinėjimą ir prašė pareiškėjos darbuotojų pateikti perteklinę informaciją, motyvuojant tuo, kad (i) pareiškėja neva užsiima tarptautiniais krovinių vežimais, (ii) pareiškėja turi 1 EBKR licenciją vežti krovinius, kai (duomenys neskelbtini) dirba 393 darbuotojų. Praėjus 116 kalendorinėms dienoms nuo 2023 m. gegužės 10 d. skundo pateikimo, Departamentas priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti, kadangi Departamentas „nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamą raštą [2023-04-11 sprendimą] neteisėtu ar nepagrįstu“.

2.5. Departamentas Skundžiamu sprendimu ignoravo (formaliai taikė) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. bei 3 str., ir laikėsi pozicijos, kad Departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu duotas nurodymas pareiškėjai, kuri nevykdo tarptautinės pervežimų veiklos, išsiimti EBRK licencijas yra teisėtas bei pagrįstas. Departamentas priėmė Skundžiamą sprendimą praėjus daugiau nei 116 kalendorinių dienų ir net 80 darbo dienų (t. y. Departamentas užtruko priimti sprendimą keturis kartus ilgiau nei to reikalauja VAĮ ir apie tai netgi neinformavo pareiškėjos). Departamentas skundžiamame Sprendime apskritai nepasisakė ir nevertino (duomenys neskelbtini) pateiktų įrodymų dėl jos vykdomos veiklos, o tiesiog konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Departamento įpareigojimas išsiimti EBKR licencijų kopijas, yra neteisėtas ar nepagrįstas. Tokia Departamento Skundžiamo sprendimo pozicija yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Pirma, valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, dar 2017-2018 m. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. T. y.: VDI 2017 m. liepos 10 d. išvada; 2017 m. Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius, kurie patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino pareiškėjos veiklą; 2018 m. rugpjūčio 22 d. VDI išvada. Departamentas pasirašydamas 2018 m. rugsėjo 4 d. net 9 Taikos sutartis, iš esmės patvirtino, kad pareiškėja vykdo teisėtą veiklai ir jai daugiau nereikia išsiimti EBRK licencijų. Antra, tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė visą eilę įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos vykdomos veiklos legitimumą, tačiau, Departamentas, vėlgi šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kartu su 2023 m. gegužės 10 d. skundu (duomenys neskelbtini) nurodė Departamentui, jog vykdo vairavimo paslaugų veiklą. Ryšium su tuo, Departamentas 2023 m. birželio 16 d. pateikė raštą, o pareiškėja 2023 m. birželio 29 d. pateikė įrodymus patvirtinančius, kad pareiškėja vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Tuo pačiu, pareiškėja nurodė, kad pateikia 20 darbuotojų įrodymus, Departamentas gali paprašyti pateikti duomenis apie kitus darbuotojus, tačiau Departamentas daugiau jokių duomenų iš pareiškėjos neprašė. Departamentas šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė ir apskritai niekaip nepaneigė, kad pareiškėjos vykdoma veikla yra ne tarptautinių krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Trečia, joks teisės aktas nedraudžia pareiškėjai teikti vairavimo paslaugas ir įdarbinti užsieniečius, tačiau Departamentas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjai yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį Departamentą, deklaruojant, jog (duomenys neskelbtini) įmonių grupės pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti) ir reikalauti iš pareiškėjos EBKR licencijų kopijų.

2.6. Skundžiamame Sprendime atsakovas teigia, kad po Taikos sutarties sudarymo pasikeitė Kelių transporto kodekso (Kodeksas) ir Įstatymo nuostatos, todėl Taikos sutarties sudarymas savaime nepatvirtina, kad Departamento išdėstytas įpareigojimas pateikti EBKR licencijas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Tokia atsakovo pozicija nesivadovauti tarp šalių sudarytoms net 9 Taikos sutartimis yra nepagrįsta ir pažeidžia tiek Taikos sutarčių nuostatas, tiek ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. 2018 m. buvo kilę eilė ginčų tarp pareiškėjos ir Departamento dėl to, kad Departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai Lietuvoje gyventi pareiškėjos darbuotojams, nurodydamas, kad pareiškėjos veikla neva galimai yra fiktyvi, be kita ko, nes pareiškėja neturi pakankamai EBKR licencijų vežti krovinius, todėl darbo sutartys traktuotinos kaip laikinojo pobūdžio. T. y. de facto tarp Departamento ir pareiškėjos kilo analogiški ginčai, kaip ir dabar. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino Taikos sutartis ir tokiu būdu išnagrinėjo tarp pareiškėjos ir Departamento kilusius ginčus. Patvirtintomis Taikos sutartimis buvo pripažinta, kad pareiškėjos veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir/ar laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus pareiškėjos darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra. Taikos sutartimis Departamentas, taip pat, patvirtino, kad: (i) „neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir/ar dėl Šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių“; (ii) supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata galią). Teismas tvirtindamas Taikos sutartis patvirtino, kad Taikos sutartys atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia viešojo intereso. Nežiūrint į tai, ar pasikeitė, ar nepasikeitė teisinis reguliavimas, faktinė situacija išliko tokia pati, todėl, dar 2018 m. Departamentui laisva valia sudarius Taikos sutartis, ir atsisakius tokių reikalavimų pareiškėjos atžvilgiu, jis iš naujo jų kelti skundžiamame Sprendime ir 2023 m. balandžio 11 d. sprendime negalėjo. Nuo Taikos sutarčių sudarymo ir patvirtinimo teisme dienos pareiškėjos veiklos modelis nesikeitė, todėl Departamentas vėl kvestionuoja pareiškėjos veiklos modelį ir tokiu būdu riboja jos ūkinę laisvę.

2.7. Skundžiamame Sprendime Departamentas nurodo, kad prašymas pateikti EBKR licencijų kopijas buvo pateiktas ne ūkio subjekto veiklos kontekste, bet leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste, o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį. Tokia Departamento užimama pozicija yra nepagrįsta, kadangi Departamentui nėra suteikta kompetencija įpareigoti ūkio subjektus išsiimti EBKR licencijas. Įstatymas nesuteikia Departamentui įgalinimui įpareigoti pareiškėją ar bet kokį kitą ūkio subjektą išsiimti EBRK licencijas, kaip kad buvo padaryta skundžiamu Sprendimu ir 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu. Be to, Įstatymas ir Aprašas pateikia baigtinius dokumentų sąrašus, kurie turi būti pateikti Departamentui kartu su prašymu išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nei Apraše, nei Įstatyme nėra numatyta, kad Departamentui turi būti pateikiamos EBKR licencijų kopijos, o tuo labiau, kad Departamentas turi kompetenciją įpareigoti pareiškėją šias licencijas išsiimti. Skundžiamu Sprendimu, dar kartą patvirtindama savo reikalavimą pareiškėjai išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei, Departamentas grubiai viršijo jam suteiktą kompetenciją.

2.8. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėja neva nepateikė objektyvių duomenų, kad yra pažeidžiama pareiškėjos ūkinė laisvė ir konkurencijos taisyklės. Priešingai, būtent atsakovas nepaneigė, jog atsakovo sistemingas elgesys, įskaitant ir skundžiamo Sprendimo priėmimą, riboja (duomenys neskelbtini) ir visos (duomenys neskelbtini) įmonių grupės ūkinės veiklos laisvę bei sukuria skirtingas sąlygas konkuruoti tarp tų pačių ūkio subjektų. Departamentas savo skundžiamu Sprendimu nepaneigė, kad (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų vykdo tokią veiklą (teikia vairavimo paslaugas), taip pat neteigia, kad toks pasirinktas veiklos modelis pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Visgi, nors (duomenys neskelbtini) nevykdo licencijuojamos veiklos, Departamentas jos veiklai taiko teisės aktų nenumatytus ir neproporcingus reikalavimus. Toks, Departamento nukreiptas elgesys į pareiškėją ir visą (duomenys neskelbtini) įmonių grupę, gali nulemti tai, kad virš 5 metų sėkmingai veikianti pareiškėja, sąžiningai mokanti mokesčius į valstybės biudžetą ir nešanti ekonominę naudą bus priversta bankrutuoti. Departamentui priėmus skundžiamą Sprendimą, tik laiko klausimas kada Departamentas atmetinės visus (duomenys neskelbtini) darbuotojų prašymus išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje arba juos panaikins. Dėl tokių Departamento veiksmų krovinius gabenantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai iš visaverčių ir ilgą laiką dirbančių darbuotojų taps nelegaliais Europos Sąjungos darbuotojais ir turės staiga mesti visus darbus ir išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos, o (duomenys neskelbtini) negali vykdyti savo komercinių įsipareigojimų klientams, dėl ko kiekvieną dieną patiria didžiulius nuostolius, turi atsisakyti užsakymų ir rizikuoja tapti nemokia. Iš esmės Departamento veiksmai, jei nesustabdyti greitu metu, sąlygos darbuotojų – vairuotojų atleidimą, milijoninius nuostolius ir daugiau nei 30 metų kurto verslo sužlugdymą, nes (duomenys neskelbtini) tiesiog neliks vairuotojų, t. y. pagrindinio (duomenys neskelbtini) įmonės turto. Pareiškėja pažymi, kad į tokį Departamento elgesį ir galimas pasekmes dėl tokių Departamento priimamų sprendimų, atkreipė dėmesį ir Marijampolės savivaldybė, kreipdamasi į Departamentą. (duomenys neskelbtini) yra žinomi Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. straipsnyje „Tartasi, kaip užkirsti kelią neteisėtai transporto sektoriaus darbuotojų nuomai. Pareiškėja nėra straipsnyje įvardinta įmonė, besiverčianti darbuotojų iš užsienio nuoma kitoms Europos Sąjungoms šalims. Priešingai, pareiškėja sąžiningai vykdo vairavimo paslaugų veiklą, turi sudariusi realias darbo sutartis su užsieniečiais, (duomenys neskelbtini) vairuotojai dirba Lietuvoje ir tik visiškai teisėtai atlieka vairavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) grupės įmonėms. Departamentas, nagrinėjamu atveju, akivaizdžiai neatskiria „pašto dėžučių“ įmonių nuo įmonių, kurios išskaidę įmonių veiklas grupės įmonių viduje dėl rizikos valdymo (kaip (duomenys neskelbtini) grupės įmonių atveju). Taikydama griežtesnius reikalavimus pareiškėjai tam, kad jos darbuotojams būtų išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, Departamentas diskriminuoja pareiškėją ir taip sukūrė skirtingas galimybes konkuruoti tarp tų pačių ūkio subjektų bei pažeidžia proporcingumo principą. Reikalaudamas iš (duomenys neskelbtini) išsiimti EBKR licenciją kiekvienai transporto priemonei, Departamentas iš principo uždraudė pareiškėjai versti tokia veikla dėl kurios ji buvo įsteigta – teikti vairavimo paslaugas ir iš jos gauti pajamas. Neabejotina, kad pareiškėjai taikant griežtesnius reikalavimus nei kitiems ūkio subjektams, dėl Departamento nustatytų apribojimų pareiškėja bankrutuos arba jai mažų mažiausiai bus sukeliami itin dideli nuostoliai už kuriuos bus atsakingas būtent Departamentas.

2.9. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Departamentas nei skundžiamu Sprendimu, nei jokiu kitų sprendimu negalėjo įpareigoti (duomenys neskelbtini) išsiimti EBKR licencijos kopijų. Kelių transporto kodekso (Kodeksas) 14 str. nustato baigtinį sąrašą institucijų spręsti dėl tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo tvarkos, o atsakovas nėra viena iš šių institucijų. Taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Departamentas, bet Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Būtent šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip pareiškėja, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos. Savo ruožtu nei viena iš įgaliojimus turinčių institucijų nėra nustačiusi jokių pareiškėjos ar jos darbuotojų veiklos trūkumų. Departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą veikė ultra vires. Vilniaus apygardos administracinis teismas 11-oje susijusių administracinių bylų su Departamentu jau konstatavo, kad Departamento sprendimai panaikinti ir atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, paremti analogiškais motyvais kaip ir skundžiamas Sprendimas. Nors, sprendimai nėra įsiteisėję, (duomenys neskelbtini) nuomone, juose išdėstyti motyvai, aktualūs ir šiai bylai. Trečia, nors Departamentas tiek skundžiamame Sprendime, tiek atsiliepime laikosi pozicijos, kad nuo 2018 m. pasikeitė teisinis reguliavimas (Kodeksas ir UTPĮ), tokia pozicija neatitinka tikrovės. Tačiau esant iš esmės analogiškam teisiniam reguliavimui valstybės institucijos patvirtino (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumą, Departamentas 2018 m. sudarė su (duomenys neskelbtini) taikos sutartis 9 ir nuo pat to laiko iki 2023 m. sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) (duomenys neskelbtini) darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje iš pareiškėjos nereikalaudamas EBKR licencijos kopijų, nors pagal Departamento logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios. Dar daugiau, Departamentas absoliučiai niekur, net ir iškėlus eilę administracinių bylų, nesugeba paaiškinti jo staiga pasikeitusios nuomonės (politikos) dėl galiojančio teisinio reguliavimo, o priimdamas pareiškėjos ir jos darbuotojų atžvilgiu sprendimus tik prisidengia tariamu neatitikimu Kodekso reikalavimams. Ketvirta, ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra aiškiai nurodyta, kokia veikla negali būti priskiriama krovininiam kelių transportui, tačiau (duomenys neskelbtini) teikiamos vairavimo paslaugos nėra įtraukimas tarp paslaugų, kurios nepatenka į krovininio kelių transporto klasę. Penkta, (duomenys neskelbtini) veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reguliavimą. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. Tokį ir ne kitokį Reglamento aiškinimą patvirtina ir Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų konfederacija. Šešta, Reglamentas aiškiai numato, kada tarptautinių krovinių vežimas gali būti vykdomas be licencijos (Reglamento 1 str. 5 d.: „Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos licencija ir netaikomi jokie vežimo leidimai“), tačiau Departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą ir 116 kalendorinių dienų vykdydamas „platesnį tyrimą“, šių aplinkybių nevertino. Septinta, pareiškėjos darbuotojai, kuriems yra išduodi/ išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. T. y. pareiškėjos darbuotojai vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbinti. Jokios kitos veiklos nei tarptautinių krovinių vežimo veikla pareiškėjos darbuotojai ir nevykdo. Byloje nėra nustatyta šį faktą paneigiančių aplinkybių. Pareiškėjos grupės įmonės turi 289 autovežius, yra viena didžiausių (duomenys neskelbtini) regiono darbdavių, veiklą vykdantis nuo (duomenys neskelbtini) m. Aštunta, pareiškėjos darbuotojai turi darbo sutartį tik su pačia pareiškėja, kuri ir pateikė tarpininkavimo raštus, sudarė darbo sutartis su užsieniečiais ir išpildė kitas sąlygas numatytas UPTĮ. Kitaip tariant, nėra jokio kito darbdavio (t. y. pilnai atitinka UPTĮ 44 str. 1 d. 2 p. reikalavimus). Pareiškėja ir jos darbuotojai moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių veiklos fiktyvumo ir /ar laikinojo įdarbinimo požymių. Devinta, Departamentas savo atsiliepime, teikdamas, kad (duomenys neskelbtini) „nei viename iš savo Migracijos departamentui teiktų raštų nenurodė, kad jai yra reikalingas termino EBKR licencijų kopijų išsiėmimui pratęsimas“ klaidina teismą. (duomenys neskelbtini) visada geranoriškai bendradarbiavo su Departamentu ir jos tikslas yra ir buvo pasiekti kilusios situacijos sprendimą. Departamentui nesilaikant įstatymuose nustatytų terminų išnagrinėti (duomenys neskelbtini) skundą, (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas arba nedelsiant panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą, arba pratęsti terminą, kuriuo (duomenys neskelbtini) yra įpareigojama ne vėliau negu iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licenciją kiekvienai transporto priemonei, tačiau atsiliepime apie šį (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovas „pamiršo“. Dešimta, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos veikla yra teisėta –Pareiškėjos veiklos modelis buvo vertintas visų kompetentingų institucijų. Pareiškėja neturi jokių galiojančių nuobaudų. Jei (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) užsakovai pažeistų tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo sąlygas automatiškai būtų sustabdyti tarptautinių krovinių vežimai, pritaikytos sankcijos ir t. t. Šiuo atveju tokios aplinkybės apskritai neegzistuoja. Teismas yra informuojamas, jog atsakovas, net teismuose nagrinėjant virš 30 bylų, atsisako bendradarbiauti su pareiškėja. Šiuo metu klausimas yra nagrinėjamas Vidaus reikalų ministerijoje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. vasario mėn. Migracijos departamente buvo gauti užsieniečių prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimai laikinai gyventi) darbo įmonėje pagrindu. Užsieniečiai ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nagrinėjant prašymus, įmonei buvo išsiųstas pranešimas, jog nagrinėjimas stabdomas dėl trūkstamų licencijų (įmonė turėjo 1 bendrijos licencijos kopiją vežti krovinius, įmonėje dirbo 383 darbuotojai). Įmonė 2023 m. kovo mėn. pateikė Migracijos departamentui raštus, prašydama, paaiškinti, kodėl, siekiant pakeisti leidimus laikinai gyventi, nebetinka vairavimo paslaugų teikimo sutartys bei kodėl reikalaujama įsigyti bendrijos licencijos kopijas, nors vairuotojų įdarbinimui ji neprivaloma. Migracijos departamentas nusprendė pakeisti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, o 2023 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 10K-4077 informavo įmonę, kad jai yra pratęstas laikotarpis licencijų kopijų išsiėmimui iki š. m. rugsėjo 1 d., o nagrinėdamas užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi, Migracijos departamentas kiekvieną atvejį vertins individualiai. Įmonė su šiuo Migracijos departamento raštu nesutiko ir 2023 m. gegužės 10 d. apskundė jį Migracijos departamentui, prašydama panaikinti nurodytą raštą. Migracijos departamentas, įvertinęs įmonės pateiktą skundą, nustatė, kad atsakymo parengimui yra būtina gauti papildomą informaciją iš įmonės, 2023 m. birželio 16 d. raštu Nr. 10K-7095 kreipėsi į įmonę dėl papildomos informacijos pateikimo. 2023 m. birželio 30 d. įmonė pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Migracijos departamentas gavo įmonės prašymą nedelsiant panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10K-4077 arba pratęsti terminą licencijų kopijoms gauti. Migracijos departamentas Sprendimu informavo įmonę, kad įmonės skundas nėra tenkinamas.

3.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nustatė, kad skundo išnagrinėjimui yra būtina gauti papildomus įmonės disponuojamus dokumentus, todėl 2023 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į įmonę dėl šių papildomų dokumentų pateikimo. Gavus papildomus dokumentus 2023 m. birželio 30 d., pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas 2023 m. rugsėjo 4 d. Departamentas sutinka, kad atsakymas buvo pateiktas, praleidus Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą, tačiau pažymi, kad šis termino praleidimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pateiktas atsakymas, išnagrinėjus skundą, yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pažymi ir tai, kad įmonės pateikti dokumentai buvo vertinti platesnio tyrimo duomenų visumoje (sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams). Vien tai, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime neaprašė pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų, Migracijos departamento vertinimu, nesudaro pagrindo ginčijamam Sprendimui panaikinti. Kaip minėta, dokumentai buvo vertinami platesnio tyrimo kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas ne tik turėjo įvertinti pareiškėjos pateiktą skundą, bet taip pat priimti sprendimus dėl įmonėje įdarbintų užsieniečių leidimų laikinai gyventi. Migracijos departamentui nustačius, kad įmonės papildomai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pakeisti 2023 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 10K-4077 išdėstytos Migracijos departamento pozicijos, ginčijamu Sprendimu pareiškėja apie tai ir buvo informuota, nurodant, kad teisinis Migracijos departamento prašymo pagrindas buvo išsamiai aprašytas 2023 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 10K-4077.

3.2. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, ir neturėjo pareigos vertinti pareiškėjos veiklos teisėtumo ir galimumo, tačiau vertino, ar pareiškėjos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo. Pareiškėja Migracijos departamentui teikė tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi – kvietė užsieniečius atvykti dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir kol nėra išnaudota kvota, nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Įmonėje įdarbinta beveik 400 darbuotojų, tačiau išduota viena EBKR licencija ir viena licencijos kopija. Įmonei priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 atitinka krovininio transporto kategoriją. Pažymi, kad nors pareiškėja skunde ir teigia, kad ji vykdo „vairavimo paslaugų teikimo veiklą“, remiantis Registrų centro duomenimis, vienintelė šios įmonės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – (duomenys neskelbtini)). Mano, kad ši aplinkybė tik patvirtina Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. atsakyme Nr. 10K-4077 išdėstytą poziciją, kad įmonė, norėdama įdarbinti užsieniečius, turėtų arba gauti tiek licencijų kopijų ir įsigyti (ar išsinuomoti ir pan.) tiek transporto priemonių, kad atitiktų Transporto kodekso reikalavimus (ne daugiau kaip 5 vairuotojai kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją); arba įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo darbo sutartį (tokiu atveju įmonė turėtų kviesti užsieniečius pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį). Nesutinka su skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 metais tarp pareiškėjos, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgdami į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, kad taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė įmonei laikotarpį EBKR licencijų kopijoms gauti.

3.3. Paaiškino, kad Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Įstatymo nuostatos suteikia Migracijos departamentui teisę prašyti pateikti dokumentus ir duomenis, reikiamus sprendimams priimti, o prašymas patekti licencijų kopijas buvo pateiktas ne ūkio subjekto veiklos kontekste, bet leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste (o ši sritis patenka Migracijos departamento veiklos sritį). Sprendimu Departamentas nėra atsisakęs išduoti leidimus laikinai gyventi įmonėje įdarbintiems užsieniečiams, netgi priešingai – siekiant sudaryti galimybę įmonei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimus išduoti įmonėje įdarbintiems užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, o 2023 m. balandžio 11 d. raštu įmonei buvo suteiktas laikotarpis, per kurį įmonė galėtų užtikrinti, kad užsieniečių kvietimas dirbti įmonėje atitiktų Įstatymo reikalavimus. Departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštu nustatytas laikotarpis EBKR licencijų kopijoms gauti buvo protingas ir pakankamas, kad įmonė galėtų įvykdyti Migracijos departamento prašymą ir atitikti Įstatymo reikalavimus leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams procese ir, esant poreikiui, peržiūrėti savo veiklos modelį. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė nei viename iš savo Migracijos departamentui teiktų raštų nenurodė, kad jai yra reikalingas termino EBKR licencijų kopijų išsiėmimui pratęsimas, kadangi nei viename rašte įmonė nepatvirtino, kad ketina kreiptis dėl EBKR licencijų kopijų gavimo. Papildomai pažymi, kad Departamentas pareiškėjos argumentus ir dokumentus vertino platesnio tyrimo kontekste, spręsdamas dėl leidimų laikinai gyventi įmonėje įdarbintiems darbuotojams išdavimo ir vertindamas įmonėje įdarbintų užsieniečių atitiktį teisės aktų reikalavimams bei priimdamas dėl kiekvieno užsieniečio individualų administracinį aktą. Taigi, ginčijamas Sprendimas yra labiau informacinio pobūdžio, o teisines pasekmes sukelia būtent Migracijos departamento priimami sprendimai įmonėje įdarbintų užsieniečių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo Bendrovė įpareigojama išsiimti EBKR (Bendrijos licencija vežti krovinius) ne trumpesniam terminui nei iki 2024 m. sausio 1 d., teisėtumo bei pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Departamentas Raštu prašė pareiškėjos iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pareiškėjos pervežimams naudojamai transporto priemonei, kad galėtų trūkstamos profesijos užsieniečius, kurie kreipsis dėl leidimų laikinai gyventi, įdarbinti arba tęsti su jais darbinius santykius pagal darbo sutartis, arba pareiškėja turi galimybę kaip laikinojo įdarbinimo įmonė užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis.

5.1. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Raštu, 2023 m. gegužės 10 d. pateikė Departamentui skundą, kuriame prašė panaikinti Raštą. Pateiktame skunde pareiškėja teigė, kad Departamentas Raštu įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, kurių reikalauti atsakovė neturi teisinio pagrindo. Atsakovas abejoja pareiškėjos veiklos teisėtumu, nors tokia situacija jau buvo išspręsta teisme patvirtinus taikos sutartį. Nuo taikos sutarties sudarymo dienos, pareiškėjos veiklos modelis nesikeitė, taip pat nepasikeitė ir teisinis reglamentavimas, todėl pradėti naujo tapataus ginčo – tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko atsakovas neturi teisėto pagrindo. Atsakovas viršijo jam suteiktą kompetenciją, kadangi galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato, kad atsakovui turi būti pateiktos EBKR licencijų kopijos, o tuo labiau, kad atsakovas turi kompetenciją įpareigoti pareiškėją šias licencijas išsiimti. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjos veikla yra tarptautiniai krovinių vežimai, kadangi pareiškėja vykdo vairavimo paslaugos teikimo veiklą, todėl neturi išsiimti EBKR licencijų. EBKR licencijas turi išsiimti ir turėti bendrovės, su kuriomis pareiškėja sudaro civilines sutartis ir teikia vairavimo paslaugą, kuriai suteikti pareiškėja siekia įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių. Bet kuriuo atveju, EBKR licenciją pareiškėja turi. Raštu atsakovas apribojo pareiškėjos ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningą konkurenciją.

5.2. Departamentas 2023 m. birželio 16 d. raštu Nr. 10K-7095 prašė pareiškėją iki 2023 m. birželio 30 d. pateikti visų Bendrovėje įdarbintų užsieniečių darbo laiko apskaitos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn., nurodant užsieniečio duomenis, taip pat duomenis apie tai, kokiai įmonei kiekvienas užsienietis teikė vairavimo paslaugas, įskaitant duomenis apie paslaugų teikimo vietą, suteiktų paslaugų valandų skaičių. Taip pat prašė pateikti ir Bendrovės sudarytų vairavimo paslaugų teikimo sutarčių kopijas.

5.3. Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. raštu pateikė Departamentui 20 darbuotojų įrodymus, siekiant sumažinti dokumentacijos kiekį, atsižvelgdama į minėtą 2023 m. birželio 16 d. Migracijos departamento raštą Nr. 10K-7095, pateikė papildomus su Bendrove susijusius duomenis.

5.4. Departamentas ginčijamu Sprendimu paaiškino pareiškėjai, kad jai yra suteiktas laikotarpis per kurį ji galėtų užtikrinti, kad užsieniečių kvietimas dirbti Bendrovėje atitiktų įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus, todėl prašymas pratęsti terminą išsiimti EBKR licencijas nėra tenkinamas. Departamento vertinimu, Raštu suteiktas laikotarpis EBKR licencijų kopijų gavimui vertintinas kaip protingas ir pakankamas Departamento prašymui įvykdyti. Papildomai Departamentas pareiškėją informavo, kad neišsiėmus EBKR licencijų kopijų iki prašomo termino, Migracijos departamentas sprendimus dėl Bendrovėje įdarbintų užsieniečių priims teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinęs individualias atvejo aplinkybes. Apie visus jų atžvilgiu priimtus individualius administracinius aktus užsieniečiai bus informuoti atskirais pranešimais.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Transporto kodeksas (toliau - ir Kodeksas), 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklės (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo), Viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ) nuostatos.

6.1. Transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

6.2. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vadovaudamasi šiuo reglamentu, valstybė narė Bendrijos licencijas išduoda bet kuriam už atlygį keliais krovinius vežančiam vežėjui, kuris: a) yra įsisteigęs toje valstybėje narėje remiantis Bendrijos teisės aktais ir tos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais; ir b) laikantis Bendrijos teisės aktų ir tos valstybės narės nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių leidimą verstis vežėjo kelių transportu verslu, įsisteigimo valstybėje narėje turi teisę užsiimti tarptautiniu krovinių vežimu keliais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licenciją išduoda atnaujinamiems ne ilgesniems kaip dešimties metų laikotarpiams. Bendrijos licencijos ir patvirtintos kopijos, išduotos iki šio reglamento taikymo pradžios, galioja, kol pasibaigia jų galiojimo laikas. Komisija Bendrijos licencijos galiojimo laikotarpį suderina su technikos pažanga, visų pirma su kelių transporto įmonių nacionaliniais elektroniniais registrais, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 15 straipsnyje. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Įsisteigimo valstybė narė išduoda vežėjui Bendrijos licencijos originalą, kurį turi saugoti vežėjas, bei tam tikrą patvirtintų kopijų skaičių, kuris turi atitikti Bendrijos licenciją turinčio vežėjo naudojamų tiek nuosavų, tiek ir, pavyzdžiui, pirkimo išsimokėtinai, nuomos ar išperkamosios nuomos pagrindu valdomų transporto priemonių skaičiui (Reglamento 4 straipsnio 3 dalis). Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos atitinka II priede nustatytą modelį, kuriame taip pat yra išdėstytos jų naudojimo sąlygos. Jose turi būti bent du iš I priede išvardytų apsaugos požymių. Komisija derina I ir II priedus su technikos pažanga. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu (Reglamento 4 straipsnio 4 dalis). Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos pažymimos šiuos dokumentus išduodančios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro dalį, skirtą su vežėjais susijusiems duomenims (Reglamento 4 straipsnio 5 dalis). Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama. Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus. Transporto priemonių junginių atveju patvirtinta licencijos kopija yra motorinėje transporto priemonėje. Ji apima transporto priemonių junginį net ir tada, kai priekaba arba puspriekabė nėra įregistruotos šią licenciją turinčio vežėjo vardu ar jis neturi leidimo jų naudoti keliuose, o taip pat ir tada, kai jos įregistruotos ar jas leidžiama naudoti keliuose kitoje valstybėje (Reglamento 4 straipsnio 6 dalis).

6.3. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. To paties straipsnio 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

6.4. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

6.5. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją v ietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

7. Pareiškėjos teigimu, Bendrovės vykdoma veikla – vairavimo paslaugų teikimas, Raštu Departamentas nepaneigė Bendrovės vykdomos veiklos, taip pat taikos sutartimis yra išspręstas tokio paties ginčo pobūdis, reikalavimas pateikti EBKR licencijas išeina už Departamento kompetencijos ribų, be to, Departamentas Sprendimu riboja pareiškėjos ūkinės veiklos laisvę, sąžiningą konkurenciją ir pažeidžia proporcingumo principą.

7.1. Taigi, pareiškėja iš esmės ginčija Departamento Raštu jai nustatytą reikalavimą tuo atveju, jei ji toliau vykdydama veiklą nori įdarbinti ir tęsti darbo santykius su užsieniečiais, kuriems reikalingas leidimas gyventi, nustatytu terminu išsiimti kiekvienai transporto priemonei EBKR licencijos kopijas. Ginčo Sprendimu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad užsieniečiai bus informuoti atskirais pranešimais dėl priimtų sprendimų dėl jų įdarbinimo. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar Bendrovė turi išsiimti kiekvienai turimai transporto priemonei atskirai EBKR licencijos kopijas tam, kad joje galėtų dirbti užsieniečiai, kuriems Departamentas išduotų leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jie dirbtų kaip trūkstamos profesijos darbuotojai.

7.2. Iš į bylą pateiktų paaiškinimų dėl (duomenys neskelbtini) grupės ir Bendrovės veiklos matyti, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugą (duomenys neskelbtini) grupės įmonėms, kurios turi veiklos licencijas. Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. liepos 10 d. rašte nurodė, kad laikinojo darbo požymių šioje situacijoje nėra, 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodė, kad nėra požymių, kad toks veiklos modelis turi laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo požymius ar prieštarauja kitiems darbo teisės aktams.

7.3. Teismas pažymi, kad ginčijamame Rašte nėra nurodyta ar minima, kad Bendrovė turi laikinojo įdarbinimo įmonės ar laikinojo darbo naudotojo požymius, Tačiau ginčo Rašte nurodyta kaip galimybė/variantas kaip laikinojo darbo įmonei užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis arba ji juos gali įdarbinti ar tęsti darbo santykius pagal darbo sutartis. Nors pareiškėja skunde teigia, kad Valstybinė darbo inspekcija nenustatė, kad jos veiklos modelis turi laikinojo įdarbinimo įmonės ar laikinojo darbo naudotojo požymius ar prieštarauja kitiems darbo teisės aktams, tačiau kaip matyti ji vertino Bendrovės veiklą pagal pateiktus dokumentus, ar ji turi laikinojo įdarbinimo įmonės požymių.

7.4. Teismo vertinimu, šiais raštais suteikta informacija pagal pateiktus dokumentus, tačiau nebuvo vertintas pats veiklos modelis, nebuvo patvirtintas vykdomos veiklos modelis, o suteikta bendro pobūdžio informacija vertinant pačios pareiškėjos pateiktus dokumentus. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Departamentas jos veiklos nepripažino kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, tačiau paaiškino, kad jei ji neturės EBKR licencijų kopijų kiekvienai transporto priemonei, tokiu atveju ji gali užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Taigi, Departamentas nekvestionavo Bendrovės vykdomos veiklos, priešingai, paaiškino, kokias galimybes ji turi tęsti veiklą įdarbinant užsieniečius, jei nepateiks kiekvienai transporto priemonei EBKR licencijos kopijų, o vienas iš tokių variantų buvo galimybė/variantas veikti kaip laikinojo įdarbinimo įmonė ir užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Tačiau, tai nereiškia, kad Departamentas pripažino, kad jos veikla yra kaip laikinojo įdarbinimo įmonės. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia dėl valstybės institucijų pripažinto veiklos modelio, kadangi Departamentas jos veiklos modelio nekvestionavo, o priešingai, kaip minėta aukščiau, pasiūlė jai galimus veiklos vykdymo variantus nepateikus prašomų pateikti licencijų, siekiant toliau įdarbinti užsieniečius.

7.5. Iš į bylą pateikto valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) ,,Registrų centras“ duomenų apie Bendrovę matyti, kad jos veiklos rūšis nurodyta kaip krovininis kelių transportas, tačiau tokie duomenys nėra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“, pareiškėja nepateikė nei Departamentui, nei teismui duomenų, kuriuose nurodyta, kad ji vykdo būtent vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Transporto kodekso nuostatomis, tokią veiklą vykdydama įmonė, vienai transporto priemonei turi turėti vieną galiojančią licencijos kopiją, o toks vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei (Transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalis, 6 dalis). Departamentas ginčo sprendimu pateikė pareiškėjai paaiškinimą, kokie yra reikalavimai Transporto kodekso tam, kad ji galėtų įdarbinti užsieniečius vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.

7.6. Be to, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka nurodytas sąlygas. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

7.7. Kadangi pareiškėjos tikslas yra įdarbinti užsieniečius, todėl Departamentas, spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, turi vertinti užsieniečių pateiktų dokumentų atitikimą Įstatymo reikalavimams. Užsieniečiai ketinantys dirbti Bendrovėje, dirbtų pagal trūkstamų profesijų sąrašą. Departamentas vertindamas užsieniečių pateiktų dokumentų atitikimą Įstatymo reikalavimams, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, be kita ko privalo įvertinti ir Bendrovės vykdomą veiklą bei jos atitiktį Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjos vykdoma veikla turi atitikti Transporto kodekso 8 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, Reglamento 4 straipsnio nuostatas, jeigu ji nori įdarbinti užsieniečius pagal Įstatymo reikalavimus, ji turi išsiimti EBKR licencijas kiekvienai transporto priemonei. Įvertinus tai, kad pareiškėja turi tik 1 EBKR licencijos kopiją, joje galėtų dirbti 5 asmenys, be kita ko įvertinus kitus atitikimo Įstatymo reikalavimams aspektus.

8. Pareiškėjos manymu, Departamentas Sprendime nepasisakė ir nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, tačiau kaip matyti Sprendime nurodyta, kad ,,<...> įvertinus šiame skunde pateiktus argumentus ir papildomai atsiųstus dokumentus <…>”. Nors Departamentas neišvardino ir nedetalizavo pareiškėjos pateiktų dokumentų, tačiau ginčo Sprendime nurodė, jog papildomai atsiųsti dokumentai buvo vertinti, todėl aplinkybė, jog nebuvo įvardinti vertinti dokumentai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo.

9. Pareiškėja teigia, kad Departamentas Sprendimu ir Raštu įpareigojo ją išsiimti EBKR licencijas, tačiau, nei Raštu, nei Sprendimu pareiškėja nebuvo įpareigota jas išsiimti. Departamentas Rašte paaiškino, kad pareiškėja turi išsiimti licencijas, jei nori įdarbinti daugiau užsieniečių, jog atitiktų Įstatymo reikalavimus, taip pat papildomai nurodė kitus galimus variantus, jei norėtų įdarbinti užsieniečius, tačiau neturėtų EBKR licencijos kopijų. Sprendimu patvirtinta, jog Raštu pareiškėjai buvo suteiktas laikotarpis per kurį ji galėtų atitikti Įstatymo reikalavimus. Taigi, pareiškėja nei Raštu, nei Sprendimu nebuvo įpareigota išsiimti EBKR licencijas. Kaip pareiškėja nurodo, šias licencijas tikrina Transporto saugos administracija ir Lietuvos kelių policija, tačiau Departamentas tikrina Bendrovės atitiktį Įstatymo reikalavimams, tam, kad galėtų įvertinti, ar užsieniečiai atitinka sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Be to, kaip minėta, pareiškėja ir nebuvo įpareigota jas išsiimti, pareiškėjai nėra už tai taikomos jokios sankcijos, pati pareiškėja norėdama įdarbinti užsieniečius, turi galimybę išsiimti licencijas arba veikti kaip laikinojo įdarbinimo įmonė.

10. Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Departamentas taiko jai neproporcingus reikalavimus ko pasekoje gali kilti Bendrovės bankrotas. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie prastą Bendrovės finansinę situaciją. Nėra aišku dėl kokių priežasčių Bendrovė skunde teigia, kad jai gali kilti bankrotas, kad Sprendimu jai ribojama ūkinės veiklos laisvė ir pan., kadangi Sprendimu nėra draudžiama jai vykdyti veiklą, nėra taikomi apribojimai ar sankcijos, o vien tai, kad ji neatitinka Įstatymo reikalavimų ir negali įdarbinti užsieniečių, nesudaro pagrindo pripažinti sunkios finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pateiktas nurodymas pateikti licencijų kopijas tam, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo aspektu pažeidžiamas proporcingumo principas.

11. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Departamentas priėmė Sprendimą nesilaikydamas VAĮ nustatytų terminų, pažymėtina, jog pats Departamentas atsiliepime į skundą sutinka su tuo, kad ginčo Sprendimas priimtas praleidus VAĮ nustatytą terminą. Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Ginčo Sprendimas šiuo atveju priimtas praleidus numatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau teismo vertinimu, šis formalus VAĮ nuostatų pažeidimas, negali būti pagrindu jį panaikinti.

12. Pareiškėja pateiktame skunde ginčija tai, kad analogiško pobūdžio ginčai buvo išspręsti teismui patvirtinus taikos sutartis. Iš į bylą pateiktų taikos sutarčių matyti, kad jos sudarytos tarp užsieniečių su Departamentu ir Bendrovės. Šiose bylose Bendrovė buvo įtraukta kaip trečiasis suinteresuotasis asmuo. Teismo vertinimu, taikos sutartimis nėra patvirtinti analogiško pobūdžio ginčai, kadangi skiriasi bylos šalys, nesutampa bylų aplinkybės. Taikos sutartimis spręsti klausimai susiję su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje, kurie susiję tiesiogiai su taikos sutartyse minimais užsieniečiais, o nagrinėjamoje byloje vertinamas Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, kuriuo nepanaikintas Raštas bei nepratęstas pareiškėjai terminas išsiimti EBKR licencijas. Taikos sutartimis nebuvo spręsti Bendrovės vykdomos veiklos ir licencijų klausimai, nebuvo tos pačios šalys, nesutampa bylų faktinės aplinkybės, todėl šios bylos nėra analogiško pobūdžio. Departamentas išreiškė patvirtinimą, kad ateityje tokių reikalavimų nereikš, tačiau šie reikalavimai nėra tapatūs.

13. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas 11-oje susijusių administracinių bylų su Departamentu jau konstatavo, kad Departamento sprendimai panaikinti ir atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, paremti analogiškais motyvais kaip ir skundžiamas Sprendimas. Nors, sprendimai nėra įsiteisėję, Bendrovės nuomone, juose išdėstyti motyvai, aktualūs ir šiai bylai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad res judicata galią įgyja tik galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Kadangi pareiškėjos nurodomi sprendimai nėra įsiteisėję, teismas neturi pareigos vadovautis juose išdėstytais motyvais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

14. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, suteikė pareiškėjai laikotarpį, per kurį ji galėtų atitikti Įstatymo reikalavimus. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

16. Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas