Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. B., J. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. K. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. B. ir J. D. 808,59 Eur turtinės žalos atlyginimą, 28,47 Eur palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinyje atsakovo J. D. gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. D. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tačiau ieškovė ieškinyje nenurodė bei nepateikė įrodymų apie atsakovo J. D. faktinę ar paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, kas yra viena iš privalomų kreipimosi į teismą tinkamo realizavimo sąlygų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog ieškovė pateikė Gyventojų registro duomenis, patvirtinančius atsakovo J. D. gyvenamąją vietą esant Vilniaus miesto savivaldybėje. Objektyviai kitų duomenų apie šio atsakovo gyvenamąją vietą ieškovė ieškinyje negalėjo pateikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal pasku­tinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą, o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ nustatyti ieškinio trūkumai ir ieškovė įpareigota pateikti įrodymus apie atsakovo J. D. faktinę ar paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovais nurodydama J. B. ir J. D.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – nurodyti bei pateikti įrodymus apie atsakovo J. D. faktinę ar paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė pateikė Gyventojų registro duomenis, patvirtinančius atsakovo J. D. gyvenamąją vietą esant Vilniaus miesto savivaldybėje, o kitų duomenų apie šio atsakovo gyvenamąją vietą ieškovė pateikti ieškinyje neturėjo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apeliantės argumentas laikytinas pagrįstu.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo

Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos paša­linti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civili­nės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieš­kinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis žinomas), gyvenamąją vietą, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Ta­čiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriteri­jumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punk­te nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos arba kitų pareiškėjui žinomų kitų dalyvaujančių byloje asmenų pro­cesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių do­kumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Jeigu ieškinyje pateikiami duomenys apie by­loje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją, buveinės vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslūs arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės proce­sinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti. Be to, teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurody­mas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 straipsnis). Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją ar buveinės vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kurį galima pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Asmuo, kuris netinkamai įgyvendina pareigą nurodyti duomenis apie savo gyve­namąją, buveinės vietą ar kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus, kartu netenka teisės reikalauti, kad teismas atliktų procesinius veiksmus, kurie yra tiesiogiai susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau byloje dalyvaujančio fizinio asmens gyvenamosios vietos konkre­taus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti gali­mi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai doku­mentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteik­ti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais.Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nuro­dyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, ku­riuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-405/2007).Taigi jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įra­šytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti as­mens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duo­menų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų J. B. ir J. D.. Ieškovė kaip atsakovo J. D. gyvenamąją vietą nurodė Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat prie ieškinio pridėjo Gyventojų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas J. D. 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje. Be Gyventojų registro išrašo informacijos apie atsakovo J. D. paskutinę gyvenamąją vietą nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitą faktinę atsakovo gyvenamąją vietą, nei nurodo ieškovė, ar duomenų, paneigiančių, jog atsakovas faktiškai gyvena ne Vilniaus miesto savivaldybėje. Nors iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašo duomenų matyti, kad atsakovams J. B. ir J. D. nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos dėl kilusio gaisro matyti, jog namas minėtu adresu yra negyvenamas, be to, šiame name ir kilo gaisras, dėl kurio ieškovė iš atsakovų reikalauja žalos atlyginimo, todėl spręsti, jog šiuo adresu yra atsakovų faktinė gyvenamoji vieta nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo J. D. iki ieškinio teismui pateikimo nesiejo jokie teisiniai (sutartiniai ar kt.) santykiai. Ieškovės ieškinio pagrindas yra atsakovų pareigos prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kad jis nekeltų grėsmės ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, nevykdymas ir gaisro sukėlimu padarytos žalos atlyginimas (deliktinė atsakomybė). Todėl duomenys apie atsakovo J. D. faktinę gyvenamąją vietą ieškovei negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nurodytais Gyventojų registro išrašo duomenimis apie atsakovo J. D. deklaruotą gyvenamąją vietą ir, nesant byloje kitų duomenų apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, nustatė ieškinio trūkumus. Kaip jau minėta, byloje dalyvaujančio fizinio asmens gyvenamosios vietos konkre­taus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo tik teisę pasiūlyti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ nuro­dyti kitą atsakovo J. D. gyvenamąją vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, laikydamasi ieškinio turinio reikalavimų, nesant duomenų apie atsakovo J. D. faktinę gyvenamąją vietą, ieškinyje prašo, nepavykus įteikti procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims, teismo procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas ­– Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.