- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1-2824-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33285-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., penktadienį, po darbo jis nutarė atsipalaiduoti. Nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės. Neprisimena, kaip sėdo į automobilį. Su juo automobilyje daugiau nieko nebuvo. Jis sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį – degtinę, išgėrė visą butelį. Atstumas nuo tos vietos, kurioje jis vartojo alkoholį, iki tos vietos, kurioje atsidūrė – 300 metrų. Daugiau nieko neprisimena. Prisimena šiek tiek tik tai, kad policijos pareigūnai atvežė jį į areštinę. Įvykio metu jis apgadino kitus automobilius. Nežino, kodėl vartojo alkoholį automobilyje. Galvojo, kad šeštadienį nereikia į darbą, todėl atsipalaiduos. Savo poelgį vertina labai blogai, taip nutiko pirmą kartą gyvenime. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jam. Dirbdamas vairuotoju savaitgaliais pavartodavo alaus. Yra baustas administracine tvarka, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam įmonės teritorijoje (tuo metu buvo vartojęs alkoholio iš vakaro). Su alkoholio vartojimu susitvarko. Šiuo metu pajamų beveik neturi, gaus bedarbio pašalpą. Jeigu bus paskirta bauda, bandys ją sumokėti. Gyvena su žmona, vaiku neturi.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate. 2021 m. rugsėjo 23 d. dirbo kartu su tyrėju E. A. pagal patvirtintą grafiką. Jiems būnant nustatytame maršrute apie 20.35 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą važiuoti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes yra gautas pranešimas, kad gatvėje galimai girtas vairuotojas su automobiliu „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino kelis automobilius. Jiems atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris buvo atsitrenkęs į šalia esantį automobilį. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris atrodė neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras pats iš automobilio išlipti negalėjo, todėl buvo išlaipintas. Nustatyta, kad vairuotojas yra S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis nurodė, kad maždaug prieš tris valandas. Patikrinus S. S. blaivumą pirmuoju pūtimu apie 20.40 val., buvo nustatytas 2.25 prom. girtumas, antru pūtimu apie 20.59 val., buvo nustatytas 2.65 prom. girtumas. Patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad automobilis priklauso S. S. Šalia stovėję liudininkai nurodė, kad vairuotojas su minėtu automobiliu važiavo per šaligatvį ir nuo jo nuvažiavęs apgadino apie 8 automobilius ir atsitrenkęs į paskutinį sustojo, taip pat nurodė, kad vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Pabendravus su pranešėju J. G. pastarasis nurodė, kad matė, kaip vairuotojas sėdėjo automobilyje apgadinęs šalia stovinčius automobilius, automobilyje kitų asmenų nebuvo, ir iš karto pranešė apie įvykį policijai. Apie įvykį papildomai buvo informuotas Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, S. S. buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį, tolimesniam įvykio įforminimui. Atvykęs patrulių ekipažas 1724 įformino eismo įvykį. Atvykus transportavimo tarnybai, automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 36-37).
5. Liudytojas J. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., kai jis buvo požeminiame garaže, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą ir pasižiūrėjo į gatvę, kur pastebėjo automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris tuo metu dar judėjo. Tada išbėgo į gatvę ir pastebėjo, kad prie šios mašinos buvo daug žmonių, kurie bandė atimti iš automobilio vairuotojo raktelius, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė policijos pareigūnams apie įvykį. Aplink mašiną buvo daugiau negu 10 žmonių ir buvo vienas asmuo, aukštas, apie 36-40 metų vyras, rusva dygsniuota striuke, kuris būtent bandė atimti iš automobilio vairuotojo raktelius, pačio automobilio vairuotojo nematė, kadangi buvo iš dešinės pusės automobilio, tačiau būdamas automobilio dešinėje puikiai matė, kad priekyje kitų asmenų šiame automobilyje nebuvo. Šį automobilį buvo apsupę labai daug žmonių ir nemano, kad būtų kokia nors galimybė išlipti iš šio transporto kairės pusės nepastebėtam. Aplink mašiną rinkosi vis daugiau žmonių, todėl nemano, kad iš mašinos turėjo galimybę išlipti kiti asmenys nepastebėti. Kažkur po 5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Atvykusi pareigūnė apklausinėjo įvykio vietoje esančius žmonės, o pareigūnas bandė ištraukti iš automobilio vairuotoją. Policijos pareigūnams reikėjo padėti automobilio vairuotojui išlipti iš transporto priemonės, kadangi jis pats to padaryti nesugebėjo ir vedamas į policijos tarnybinį automobilį atrodo akivaizdžiai neblaivus, jis jautė sklindantį alkoholio kvapą (b. l. 41-42).
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjos G. B. ir tyrėjo E. A. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms (b. l. 16).
7. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 20.30 val. buvo gautas pranešėjo J. G. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis „Nissan‘ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į stovinius automobilius, apgadinti 5 automobiliai, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 13).
8. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., 20.40 val. S. S. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, serijos Nr. ARKL-0741, nustatytas 2,25 prom. girtumas, o 20.59 val. – 2,65 prom. girtumas (b. l. 19-20).
9. Iš patikros sertifikato Nr. 1487044 kopijos matyti, kad alkotesterio Draeger Alcotest 7510, serijos Nr. ARKL-0741, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. gruodžio 16 d., yra tinkamas naudoti (b. l. 21).
10. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, 2021 m. rugsėjo 24 d., S. S. 20.40 val. (pirmojo tikrinimo metu) nustatytas 2,25 prom. girtumas, o 20.59 val. (antrojo tikrinimo metu) – 2,65 prom. girtumas. S. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 18).
11. Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų fotolentelių matyti, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 21.30 iki 22.00 val. buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyto smulkūs kėbulo defektai, apdaužytas priekis; salone, ant galinės sėdynės, matyti alkoholinių gėrimų (galimai degtinės) buteliai (b. l. 22-32).
12. Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad S. S. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugsėjo 24 d., 20.40 val. (b. l. 64-65).
13. Iš 2021 m. rugsėjo 25 d. nutarimo matyti, kad S. S. iš laikinojo sulaikymo paleistas 2021 m. rugsėjo 25 d., 10.05 val. (b. l. 79).
14. Iš 2021 m. rugsėjo 25 d. nutarimo matyti, kad S. S. paskirtos šios kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 73-76).
15. Iš VĮ duomenų matyti, kad automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra S. S. (b. l. 81).
16. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėn. duomenimis, automobilio „Nissan X-Trail“ (2007 m.) kaina su PVM yra 4130 Eur (b. l. 82).
17. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenkos 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimo matyti, kad juo buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. priklausančiam automobiliui „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikinojo nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d., turto saugotoju paskirtas S. S. (b. l. 83).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
18. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
19. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
20. Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., penktadienį, po darbo jis nutarė atsipalaiduoti. Nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės. Neprisimena, kaip sėdo į automobilį. Su juo automobilyje daugiau nieko nebuvo. Jis sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį – degtinę, išgėrė visą butelį. Atstumas nuo tos vietos, kurioje jis vartojo alkoholį, iki tos vietos, kurioje atsidūrė – 300 metrų. Daugiau nieko neprisimena. Prisimena šiek tiek tik tai, kad policijos pareigūnai atvežė jį į areštinę. Įvykio metu jis apgadino kitus automobilius. Tokie kaltinamojo S. S. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas J. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., būdamas požeminiame garaže, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą ir pasižiūrėjęs į gatvę pamatė automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris tuo metu dar judėjo. Liudytojo teigimu, tuomet jis išbėgo į gatvę ir pastebėjo, kad prie minėto automobilio buvo daug žmonių, kurie bandė iš automobilio vairuotojo atimti raktelius. Jis apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Šis liudytojas taip pat paarodė, kad automobilyje buvo tik jo vairuotojas, kitų asmenų automobilyje nebuvo ir nemano, kad būtų buvusi kokia nors galimybė išlipti iš automobilio nepastebėtam, nes jį buvo apsupę labai daug žmonių. Liudytojo teigimu, atvykusiems policijos pareigūnams reikėjo padėti automobilio vairuotojui išlipti iš automobilio, kadangi jis pats to padaryti nesugebėjo, atrodė akivaizdžiai neblaivus (b. l. 41-42). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. B. taip pat patvirtino, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą, buvo pastebėtas automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – S. S., kuris atrodė neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras pats iš automobilio išlipti negalėjo, todėl buvo išlaipintas. Liudytojos teigimu, patikrinus S. S. blaivumą pirmuoju pūtimu, apie 20.40 val. jam nustatytas 2,25 prom. girtumas, o patikrinus antruoju pūtimu, apie 20.59 val. ja nustatytas 2,65 prom. girtumas. Minėtas automobilis buvo apgadinęs kelis kitus automobilius (b. l. 36-37). Iš esmės analogiškos analizuojamo įvykio aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjos G. B. ir tyrėjo E. A. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 16). Aplinkybę, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą, patvirtina policijos įvykių registro išrašė užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 20.30 val. buvo gautas pranešėjo J. G. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis „Nissan‘ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į stovinius automobilius, apgadinti 5 automobiliai, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 13). Tuo tarpu aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis S. S. buvo neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., 20.40 val. S. S. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, serijos Nr. ARKL-0741, nustatytas 2,25 prom. girtumas, o 20.59 val. – 2,65 prom. girtumas (b. l. 19-20). Byloje esančioje patikros sertifikato Nr. 1487044 kopijoje esantys duomenys patvirtina, kad alkotesteris Draeger Alcotest 7510, serijos Nr. ARKL-0741, patikros metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 21). Alkotesterio kvitų rodmenyse užfiksuotus duomenis detalizuoja neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad netrukus po įvykio S. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 18). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
21. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog S. S. 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.
22. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl bausmės skyrimo
23. Teismas, skirdamas bausmę S. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Iš byloje esančių kaltinamojo, liudytojų parodymų, kaltinamojo vairuotos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio metu kaltinamasis apgadino ne tik savo paties, bet ir kitas transporto priemones ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek aplinkinių gyvybei, sveikatai ir turtui.
25. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
26. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. S. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), po analizuojamo įvykio neteko vairuotojo darbo, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas (b. l. 51-52), tačiau baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, tarp jų ir 2021 m. liepos 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje už transporto priemonės, kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t., vairavimą esant neblaiviam (iškvėptame ore nustatyta 0,39 promilės alkoholio koncentracija) (b. l. 51-56), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
27. Taigi, matyti, jog kaltinamasis S. S. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, teismas negali daryti vienareikšmės išvados apie jo polinkį sistemingai nusikalsti. Vis tik akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš S. S. gyvenimo rizikos veiksnių ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad S. S. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
28. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
29. Teismas, įvertinęs tai, kad S. S. neteko darbo, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaus nedarbingumo išmoką, t. y. jo pajamos sumažės, taip pat įvertinęs skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį S. S. skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
30. Kaltinamasis S. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 24 d., 20.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., 10.05 val. (b. l. 64-65, 79). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
31. Kaltinamajam S. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 73-76) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
32. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir nors eismo įvykio metu apgadino savo ir kitas transporto priemones, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek aplinkiniams. Teismo posėdžio metu valstybinis kaltintojas siūlė skirti kaltinamajam S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020). Taigi, teismo vertinimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo S. S. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis S. S. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusikaltimo padarymo (jis dirbo vairuotoju), taigi kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus, dar prieš darydamas nusikaltimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šios veikos padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.
33. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. S. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį ir apgadino savo ir kitas transporto priemones praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos S. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 25 d.
34. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
35. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. S. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jam (b. l. 81). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 4130 Eur (b. l. 82), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, atsitrenkė į kitas transporto priemones ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
36. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paliekant S. S., nustatant terminą nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d. (b. l. 83). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
VI. Dėl proceso išlaidų
37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).
38. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina; tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą, užkertant kelią galimoms nusikalstamoms veikoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020). Pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
39. Byloje yra pateiktas pranešimas dėl procesų išlaidų – 15 Eur už transporto priemonės „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios kaltinamajam S. S., automobilio nuvežimą ir saugojimą. Jame nurodoma, kad minėta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d., ši suma sudaro 15 Eur (b. l. 94). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S., būdamas neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę, kuri, jį sulaikius policijos pareigūnams, buvo priverstinai nuvežta saugoti į individualiai įmonei priklausančią saugojimo aikštelę. Tokiu atveju, atsižvelgiant į šios situacijos aplinkybes, buvo būtina ir teisėta priemonė, įgyvendinant eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog transporto priemonė priklauso S. S., jis yra transporto priemonės valdytojas ir savininkas, byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos – 15 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 24 d., 20.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., 10.05 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti S. S. nubaustu galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti S. S. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 15 Eur (penkiolika eurą) išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 15 Eur (penkiolika eurų) proceso išlaidų iš S. S.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2824-957/2021“.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.