Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad jis negamino ir niekam nepadėjo gaminti netikrų pinigų, ir to nepatvirtino nei P. K., nei I. V.. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Nuteistasis A. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad netikrų pinigų negamino, niekam nepadėjo jų gaminti. 2009 m. išėjo iš Marijampolės pataisos namų, apsigyveno pas P. K.. Kai jis atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, tie pinigai jau buvo gaminami. Jis pats nieko negamino, kažkas jam buvo žinoma, bet kas tuos pinigus gamino, nežino.

Nepaisant to, kad nuteistasis kaltės nepripažįsta, tačiau tai, jog A. T., bendrininkaudamas su P. K. ir I. V., pagamino netikrus pinigus (52 vienetus 100 Lt nominalo netikrų pinigų, atspausdintų ne pagal litų spausdinimo reikalavimus), patvirtina teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai: liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai, taip pat iš dalies ir jo paties ir kitų nuteistųjų parodymai. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir jų vertinimo motyvus išdėstė nuosprendyje.

Nuteistasis P. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad I. V. pas jį užeidavo, pakalbėdavo, būdavo, kad jie kartu ir alaus išgerdavo. 2009 m. rudenį, I. V. paklausė ar jis galėtų pasaugoti pinigus. Jis sutiko. I. V. pinigus jis padėjo ant spintos. Kiek tiksliai jų buvo, nepamena. Kadangi jam reikėjo pinigų, iš I. V. paliktų saugoti, jis pasiėmė 100 lt. Nuėjęs į M. Z. parduotuvę, šia kupiūra norėjo atsiskaityti už prekes. Tačiau parduotuvėje buvo nustatyta, kad kupiūra netikra. Kai jį dėl šio fakto apklausė, išsigandęs nepasakė tiesos. Po įvykio parduotuvėje, I. V. paliktų pas jį saugoti pinigų neslėpė. Manė, kad taip ir praeis. Tačiau po poros dienų įsiveržė kriminalistai ir jį sulaikė. I. V. pinigai buvo rasti pas jį bute, kratos metu. Jų galėjo būti apie 750-800 lt. Kad jis laiko netikrus pinigus žinojo. Tačiau netikrų pinigų negamino ir jų gaminti nepadėjo, taipogi prie jo nebuvo gaminami pinigai. Jis savaitgaliais išvažiuodavo pas močiutę, todėl kas tuomet vykdavo jo namuose, kai likdavo tik A. T., nežino. Kad I. V. pas jį į namus būtų atsinešęs spausdintuvą, nematė, kaip nematė ir kad A. T. pinigus purkštų laku. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė iš baimės, psichologinio spaudimo įtakoje.

Nukentėjusioji G. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra A. K. IĮ kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) Varėnoje, direktorė. 2009-07-23, vakare, kavinės bare dirbo barmenė E. R.. Pasak šios, į kavinę užėjo I. K. su drauge E. ir, padavusi jai 100 lt vertės kupiūrą, nusipirko pakelį cigarečių. Kai gavusios grąžą merginos išėjo, barmenė gautą kupiūrą iš karto apžiūrėjo. Įtarusi jog gavo galimai netikrą pinigą, paskambino jai. Atvykusi į kavinę ir pamačiusi, kad pinigas išties įtartinas, nusprendė Ivetą susirasti, kad ji pati gražintų pinigus. Iš barmenės gavusi Ivetos telefono numerį, jai paskambino. Tačiau ši numetė ragelį. Tuomet paskambino jos mamai. Pastaroji pažadėjo perskambinti, tačiau taip ir nepaskambino. Todėl, maždaug po 15 minučių, ji ar barmenė apie gautą galimai netikrą pinigą telefonu pranešė policijai. Antruoju kartu, t.y. 2009-10-10, kavinėje buvo ji ir barmenė R. D.. Vakare, apie 21.50 val., į kavinę atėjo du, anksčiau jai nematyti vaikinai. Jie pirko 1 litro talpos butelį alaus. Atsiskaitydami, vienas iš jų, barmenei padavė 100 litų vertės kupiūrą ir gavo grąžą. Vaikinams išvažiavus, maždaug po 10 minučių, jai paskambino sūnus K. K. iš kitos A. K. IĮ kavinės „Oazė“, esančios Geležinkelio g. 9, Varėnoje, ir pasakė, kad pirkėjai už prekes – cigaretes ir alų, sumokėjo jam galimai netikra 100 litų vertės kupiūra. Ji sūnui liepė pirkėjus sulaikyti. Pastarasis išbėgo į kiemą ir matė, kaip šie įsėdę į automobilį, nuvažiavo. Pasikalbėjusi su sūnumi suprato, kad tai buvo tie patys, kaip ir prieš tai kavinėje, vaikinai. Todėl apžiūrėjusi vaikinų už alų sumokėtą 100 lt vertės kupiūrą ir įtarusi, kad ji galimai netikra, apie minėtus abu faktus informavo policiją. Dėl šių veiksmų A. K. IĮ buvo padaryta 300 lt turtinė žala, kurią prašo atlyginti. Daiktų, dokumentų pateikimo metu G. K. savo iniciatyva pateikė 100 litų vertės kupiūrą Nr. AG3177058, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, pridėta prie bylos medžiagos (1 t. b. l. 77, 78-79).

Atlikus 100 litų banknoto Nr. AG3177058 specialų tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(8675)-IS1-8491 nustatyta, kad jis atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 100 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo (1 t. b. l. 83-84).

Liudytoja R. D. teisme parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu ji dirbo A. K. IĮ kavinėje, esančioje Vytauto g., Varėnos mieste, barmene. 2009-10-10, apie 21.50 val., į kavinę atėjo du jai nematyti vaikinai. Jie pirko vieno litro talpos „Švyturio“ alaus butelį ir atsiskaitymui padavė 100 litų kupiūrą. Gavę grąžą, išėjo. Kiek vėliau į kavinę paskambino iš kitos tų pačių savininkų kavinės ir pasakė, kad gavo netikrą 100 litų vertės kupiūrą. Tuomet ir ji pasižiūrėjusi pastebėjo, kad vaikinų duota atsiskaitymui kupiūra įtartina. Todėl buvo iškviesta policija ir parašytas pareiškimas.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2009-10-10 jis dirbo kavinėje, esančioje Geležinkelio g. 9, Varėnoje, barmenu. Apie 22.30 val., į kavinę atėjo du nepažįstami vaikinai. Jie pirko cigarečių ir alaus. Sumokėti už prekes padavė 100 litų vertės kupiūrą. Kadangi jis neturėjo grąžos, jie paprašė dar alaus ir cigarečių. Jis padavė 49 litus grąžos, nes tiek kiek reikia, neturėjo. Šie pasakę, kad likusius pinigus jis gali pasilikti sau, išėjo. Vaikinams išėjus, jis apžiūrėjo gautą 100 litų vertės kupiūrą. Kilus įtarimui, kad pinigas netikras, paskambino motinai. Ši liepė pranešti policijai. Jis dar bandė vaikinus sulaikyti, tačiau jie bėgte nubėgo ir įsėdę į „Mercedes Benz“ markės automobilį, išvažiavo. Tuomet jis išsikvietė policiją ir perdavė pinigus. Faktas, kad pinigas buvo netikras, pasitvirtino. Daiktų, dokumentų pateikimo metu K. K. pateikė 100 litų vertės kupiūrą Nr. AB2698000, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas turintis reikšmės tyrimui, pridėta prie bylos medžiagos (4 t. b. l. 36, 37-40).

Atlikus 100 litų banknoto Nr. AB2698000 tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(8676)-IS1-8494 nustatyta, kad jis yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 100 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo (4 t. b. l. 42-43).

Liudytoja I. P. parodė, kad 2009-04-01 ji dirbo kasoje UAB „Maxima“ LT parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 13/Vasario 16-osios g.1, Varėnoje. Apie 15.00 val., pagyvenusi moteris, mokėdama už prekes, jai padavė 50 litų vertės kupiūrą. Jai iš karto kilo įtarimas, kad kupiūra gali būti netikra. Tai ji matė pagal popierių. Patikrinusi minėtą kupiūrą aparatu, ji nešvietė ultravioletiniuose spinduliuose, nesimatė vandens ženklų. Moteris sakė, kad tai paskutiniai jos pinigai ir kad daugiau pinigų neturi. Net neatidariusi kasos, ji iškvietė apsaugos darbuotoją, kuris tą moterį išsivedė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. A. Š. parodė, kad 2009-03-30 ji apsipirkinėjo „IKI“ prekybos centre, Varėnoje. Už prekes atsiskaitė 100 litų vertės kupiūra. Grąžą pardavėja jai atidavė 50 ir 20 litų vertės kupiūromis. Šie pinigai jai jokio įtarimo nesukėlė. 2009-04-01, UAB „Maxima“ LT parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 13/Vasario 16-osios g. 1, Varėnoje, mokėdama už prekes, ji pardavėjai padavė prieš tai „IKI“ prekybos centre gautą 50 litų vertės kupiūrą. Pardavėja pasakė, kad ši kupiūra yra netikra ir iškvietė policiją (3 t. b. l. 67). Daiktų, dokumentų pateikimo metu A. A. Š. 2009-04-01 pateikė 50 litų vertės kupiūrą Nr. AD9732654, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, buvo prijungta prie bylos medžiagos (3 t. b. l. 68, 72-77).

Atlikus 50 litų banknoto Nr. AD9732654 specialų tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(2964)-IS1-5678 nustatyta, kad jis yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. LP KTC su tokiais numeriais ir tokiu būdu pagaminti 50 litų vertės banknotai Nr. AD9732654 tirti nebuvo (3 t. b. l. 79-80).

Apklausta liudytoja D. K. parodė, kad ji dirbo UAB „Norfos mažmena“ prekybos centre, esančiame Savanorių g. 11, Varėnoje, pardavėja – kasininke. 2009-05-13, apie 10.15 val., pirkėja, mokėdama už prekes, jai padavė 50 litų vertės kupiūrą. Patikrinusi banknotą aparatu, pastebėjo, kad jis nešviečia, nėra vandens ženklų, ir pats banknoto popierius kėlė įtarimą. Įtarusi, kad banknotas netikras, ji kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Buvo ir kitas atvejis. 2009-07-01, apie 09.30 val., pirkėja, mokėdama už prekes, jai padavė 100 litų vertės kupiūrą Nr. AF0783921. Patikrinusi ją aparatu, kupiūra nešvietė, be to, ji neturėjo ir kitų pinigų banknotams būdingų požymių. Įtarusi, kad jai duotas banknotas gali būti netikras, pranešė apsaugos darbuotojui, kuris iškvietė policiją.

Apklausta liudytoja O. B. parodė, kad 2009-05-12 buvo atvykusi į Vilnių ir spaudos kioske, Pašilaičių mikrorajone, pirko viešojo transporto vienkartinį bilietą. UŽ bilietą ji sumokėjo 200 lt vertės kupiūra ir gavo grąžą. Grįžusi į Varėną, 2009-05-13, ryte, ji nuėjo į „Norfos“ parduotuvę, kur mokėdama už prekes, pateikė 50 litų vertės kupiūrą. Pardavėja, patikrinusi pinigą, pasakė, kad jis netikras. Teigia, kad šią kupiūrą ji gavo, Vilniuje, kai spaudos kioske keitė 200 lt. Tokią išvadą ji daro dėl to, kad po to kai grįžo vakare iš Vilniaus į Varėną, iki sekančio ryto, t.y. iki nuėjo į parduotuvę „Norfa“, niekur nebuvo išėjusi.

Šis faktas užfiksuotas UAB „Norfos Mažmena“ aktu, iš kurio matyti, kad 2009-05-13, UAB „Norfos Mažmena“ parduotuvėje, esančioje Savanorių g. 11, Varėnoje, pirkėja, mokėdama už prekes, pardavėjai-kasininkei D. K. pateikė galimai netikrą 50 litų vertės kupiūrą Nr. AF9347583. Iš O. B. paimtas 50 litų nominalo banknotas Nr. AF9347583, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos medžiagos (3 t. b. l. 91, 96-100).

Atlikus 50 litų banknoto Nr. AF9347583 specialų tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(4306)-IS1-8088 nustatyta, kad jis yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintas 50 litų banknotas Nr. AF9347583 anksčiau LP KTC tirti nebuvo (3 t. b. l. 102-103).

Apklausta liudytoja J. U. parodė, kad 2009-06-29 ji dirbo prekybos centre „Norfa“, esančiame Savanorių g. 11, Varėnoje, kasininke. Prie kasos priėjęs jaunuolis, mokėdamas už nedidelės vertės prekę, pateikė 100 litų vertės kupiūrą. Kupiūra jai vizualiai pasirodė įtartina. Patikrinus ją aparatu, kupiūra nešvietė. Todėl ji apie tai pranešė apsaugos darbuotojai, kuri iškvietė policiją.

Apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, anksti ryte, prieš važiuodamas į darbą, užėjo į parduotuvę „Norfa“, esančią Savanorių g. 11, Varėnoje, kur pirko mineralinį vandenį ir dar kažką. Kadangi neturėjo smulkių pinigų, kasininkei padavė 100 lt vertės kupiūrą. Pardavėja, patikrinusi šį pinigą, pasakė, kad jis netikras. Tačiau, liudytojo teigimu, jis šią kupiūrą buvo gavęs toje pačioje parduotuvėje, kai prieš tai pirkdamas prekes išsikeitė 200 litų. Kaip grąža jam buvo duota viena 100 litų vertės kupiūrą, kiti smulkiais. Smulkius pinigus per savaitgalį išleido.

Apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2009-06-29 ji dirbo UAB „Norfos Mažmena“ parduotuvėje, esančioje Savanorių g. 11, Varėnoje, apsaugos darbuotoja. Tą dieną, pasak kasininkės J. U., jai buvo pateikta netikra 100 lt vertės kupiūra. Įtarus, kad pinigas išties gali būti netikras, buvo pranešta policijai. Šis faktas užfiksuotas UAB „Norfos Mažmena“ aktu, iš kurio matyti, kad 2009-06-29 UAB „Norfos Mažmena“ parduotuvėje, esančioje Savanorių g. 11, Varėnoje, pirkėjas, mokėdamas už prekes, kasininkei J. U. pateikė galimai netikrą 100 litų vertės kupiūrą Nr. AD4454386. Iš V. K. paimtas 100 litų nominalo banknotas Nr. AD4454386, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos medžiagos (3 t. b. l. 105, 108-111).

Atlikus 100 litų banknoto Nr. AD4454386 tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(5621)-IS1-6116 nustatyta, kad jis yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 100 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo (3 t. b. l. 116-117).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. U. parodė, kad 2009-07-01, apie 9.10 val., atvyko į parduotuvę „Norfa“, esančią, Savanorių g. 11, Varėnoje. Prisirinkusi prekių, priėjo prie kasos. Kasininkei nuskanavus prekes, ji padavė 100 litų vertės kupiūrą. Pardavėja patikrino pinigą ir pasakiusi, kad jis galimai netikras, iškvietė apsaugos darbuotoją. Liudytojos teigimu, minėtą 100 litų vertės banknotą Nr. AF0783921, ji gavo iš J. Č.. Šis, birželio 30 d., apie 13.00 val., buvo atėjęs pas ją į sodo namelį ir paprašė pakeisti 100 litų į smulkesnes kupiūras, nes turi atiduoti skolą. Kad minėtas banknotas gali būti netikras, neįtarė (3 t. b. l. 122).

Šis faktas užfiksuotas UAB „Norfos Mažmena“ aktu, iš kurio matyti, kad 2009-07-01 UAB „Norfos Mažmena“ parduotuvėje, esančioje Savanorių g. 11, Varėnoje, pirkėja J. U. mokėdama už prekes, kasininkei- pardavėjai D. K. pateikė galimai netikrą 100 litų vertės kupiūrą Nr. AF0783921. Minėta 100 litų vertės kupiūra Nr. AF0783921, ją pažiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, pridėta prie bylos medžiagos (3 t. b. l. 121, 123-126).

Atlikus 100 litų banknoto Nr. AF0783921 tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(5760)-IS1-7651 nustatyta, kad jis yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintas 100 litų banknotas, anksčiau buvo tirtas LP KTC 2009-08-06, bylos medžiagoje Nr. 55-1-00249-09 (3 t. b. l. 128-130).

Apklaustas liudytoju J. J. parodė, kad galimai 2009 m. vasarą, datos neprisimena, į jo namus atėjo pusbrolio S. Š. klasiokas I. V. ir davęs 100 litų vertės kupiūrą, paprašė nupirkti vyno. Jis nuvažiavo pas J. U., gyvenusią Barčių k., Varėnos r., sode, ir už tuos 100 litų nupirko du ar keturis butelius vyno. Gavęs apie 60 - 70 Lt grąžos, grįžo. Su I. V. jis šiek tiek išgėrė, o kas liko, pastarasis išsinešė su savimi. Kad pinigai, kuriuos jis sumokėjo J. U. buvo padirbti, sužinojo, kai pas jį atvyko policijos pareigūnai. Be to, 2009 m. vasarą, maždaug savaitės bėgyje, kai jis su E. Š. savo kaimynui J. V. išvalė šulinį, šis už darbą davė jiems 100 litų degtinei. Nuvažiavęs į Vydenių kaimo parduotuvę, sužinojo, kad J. V. duota 100 litų vertės kupiūra, netikra. Šią 100 lt vertės kupiūrą jis gražino J. V., o tas jam davė kitą. Paklaustas iš kur jis tokį pinigą gavo, atsakė, kad greičiausiai su pensija.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas J. J. atpažino I. V., pravarde „Kiaušinis“, kaip asmenį, labai panašų į vyrą, kuris 2009 m. vasarą jam davė, kaip vėliau paaiškėjo netikrą 100 lt vertės kupiūrą už kurią prašė nupirkti alkoholio. Jis yra S. Š. grupiokas (3 t. b. l. 139-141).

Apklaustas liudytoju E. Š. parodė, kad jis kartu su J. J. valė J. V. šulinį. Už darbą J. V. jiems davė 100 litų vertės kupiūrą. Nuvažiavęs į Vydenių kaimo parduotuvę, J. J. sužinojo, kad J. V. duoti 100 litų, netikri. Tuomet J. V. davė jiems kitą 100 lt vertės kupiūrą.

Apklaustas liudytoju S. Š. parodė, kad 2009 m. vasarą, pas jį į namus su draugais buvo atvažiavęs jo buvęs bendrakursis I. V., pravarde „Kiaušinis“. Jis klausinėjo kur Barčių kaime yra „taškai“, kuriuose galima būtų nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Jis pasiūlė nuteiti pas kaimynystėje gyvenančią J. U.. Tačiau jo nurodytas „taškas“ I. netiko. Pasirodė, kad jis ten jau buvo buvęs. Vėliau sužinojo, kad „K.“ buvo jo namuose ir per J. J. pirko iš J. U. alkoholį. Girdėjo, kad pastaroji keikia Juozą, nes šis pakišo jai netikrus pinigus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas S. Š. atpažino I. V., pravarde „K.“, kaip asmenį, kuris 2009 m. vasarą buvo atvažiavęs pas jį į namus ir domėjosi kur yra „taškai“, t.y. pas ką galima įsigyti degtinės ir cigarečių. Jis I. V. nurodė J. pravarde „P.“. Vėliau iš J. J. sužinojo, kad I. V. jau buvo pas jį ir davęs, kaip vėliau paaiškėjo netikrą 100 lt vertės kupiūrą, prašė nupirkti alkoholio ( 3 t. b. l. 143-145).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad 2009-07-04, apie 11.00 val., į jos namus atėjo E. Š. ir J. J., kadangi ji buvo prašiusi išvalyti šulinį. Vyramas baigus darbą, jos sugyventinis J. V. davė jiems 100 litų vertės kupiūrą. J. J. su dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, o E. Š. nuėjo į namus. Grįžęs po kelių minučių, J. J. pareiškė, kad pardavėja sakė, jog pinigai netikri. Tuomet J. V. davė J. J. kitą 100 lt vertės kupiūrą, o jos dukra iškvietė policiją, kad ši paimtų galimai netikrą 100 lt vertės banknotą Nr. AD4454386. Liudytojos nuomone, šią 100 lt vertės kupiūrą ji gavo iš laiškininkės, 2009-06-15 kartu su pensija (3 t. b. l. 163-164).

Daiktų, dokumentų pateikimo metu E. L. pateikė 100 litų vertės kupiūrą Nr. AD4454386, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas turintis reikšmės tyrimui, prijungta prie bylos medžiagos (3 t. b. l. 154, 155-158).

Atlikus specialų tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(5810)-IS1-7738 nustatyta, kad vienas 100 litų banknotas Nr. AD4454386 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintas 100 litų banknotas, anksčiau buvo tirtas LP KTC 2009-08-07, bylos medžiagoje Nr. 55-1-00255-09 ir 2009-10-12, bylos medžiagoje Nr. 55-1-00252-09 (3 t. b. l. 160-162).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. V. parodė, kad jis gyvena kartu su E. L., ( duomenys neskelbtini) Varėnos rajone. 2009 m. liepos pradžioje, laiškininkas atnešė pensiją, kurią išmokėjo 100 litų vertės banknotais. Po to, kažkurią tai dieną, jis pasikvietė E. Š. su J. J., kad šie išvalytų jam šulinį. Už darbą, kaip ir prašė, davė jiems 100 lt vertės kupiūrą. J. J. su dviračiu iš karto nuvažiavo į parduotuvę. Grįžęs pasakė, kad jo duotas banknotas netikras. Taip jam sakė pardavėja. Banknotą J. J. gražino. Tuomet E. L. davė jam kitą 100 lt vertės banknotą. Apie šį įvykį pastarosios dukrą pranešė policijai (3 t. b. l. 166-167).

Apklausta liudytoja I. M. parodė, kad ji dirba Vydenių pašto laiškininke. Pagal pareigas jai priklauso išmokėti žmonėms pensijas. Pensijas mokėdavo ir kaimynystėje gyvenantiems E. L. ir J. V.. Nurodė, kad pensijas ji moka drąsiai, nes pinigus gauna iš banko maišelyje, kuris būna plombuotas. Pinigus jai išduoda pašto viršininkė. Nors iš kaimo žmonių jai teko girdėti apie gautus netikrus pinigus, tačiau jie su pensija pastariesiems pakliūti negalėjo. Kad pinigai gaunami iš banko yra tikri, abejonių nekyla.

Apklausta liudytoja L. B. parodė, kad 2009 m. vasarą ji dirbo pardavėja – kasininke UAB „Staginis“ parduotuvėje „Viktaris“, esančioje S. V., Vytauto g. 168. 2009-07-06, apie 09.35 val., į parduotuvę atėjo du iš matymo pažįstami vyrai. Vienas iš jų paėmė du litrus alaus, o kitas, paprašęs vyno, atsiskaitymui už prekes padavė 100 litų vertės kupiūrą. Patikrinusi kupiūrą ultravioletiniuose spinduliuose, pamatė, kad ji nešviečia. Be to, įtarimą kėlė ir banknoto popierius, nebuvo kitų, banknotams būdingų požymių. Kai ji apie tai pasakė banknotą pateikusiam vyriškiui, šis aiškino, kad pinigai išskalbti. Jai paskambinus policijai, vyriškis pateikęs galimai netikrą 100 lt vertės banknotą, iš parduotuvės pasišalino.

Liudytojos L. B. pareigūnams pateikta 100 lt vertės kupiūra Nr. AG3857714, ją apžiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės bylos tyrimui, pridėtas prie bylos medžiagos (4 t. b.l. 3-6).

Atlikus 100 litų banknoto Nr. AG3857714 tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(5812)-IS1-7739 nustatyta, kad jis atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 100 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo (4 t. b. l. 8-9).

Apklausta liudytoja D. K. parodė, kad 2009-08-21 ji dirbo parduotuvėje „Centas“, esančioje Sporto g. 1, Varėnoje, kasininke – pardavėja. Minėtą dieną į parduotuvę užėjusi pirkėja D. K. atsikaitymui už prekes, padavė 50 litų vertės kupiūrą. Įtarusi, kad pinigai netikri, juos patikrino aparatu. Kadangi banknotas nešvietė ultravioletiniuose spinduliuose, ji iškvietė policiją.

Apklausta liudytoja D. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu, galimai 2009-08-21, pridavusi grybus į supirkimo punktą Varėnoje, nuėjo į „Cento“ parduotuvę, adresu Sporto g. 1, Varėnoje, apsipirkti. Prisirinkusi prekių nuėjo prie kasos. Atsiskaitydama už prekes, pardavėjai ji padavė 50 lt vertės kupiūrą. Aparatu patikrinusi pinigą, pardavėja pasakė, kad jis netikras ir iškvietė policiją. Namuose ji turėjo ir daugiau pinigų, gautų už priduotus grybus, tačiau jie visi, išskyrus tą kuria mokėjo už prekes, buvo tikri.

Daiktų, dokumentų pateikimo metu D. K. pateikė 50 litų vertės kupiūrą Nr. AG5551197, kuri, ją apžiūrėjus kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, pridėtas prie bylos duomenų (4 t. b. l. 17, 23-26).

Atlikus specialų tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(7109)-IS1-8091 nustatyta, kad 50 litų banknotas Nr. AG5551197 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagaminti 50 litų banknotai Nr. AG5551197 anksčiau LP KTC nebuvo tirti (4 t. b. l. 28-29).

Apklausta liudytoja S. B. parodė, kad 2009 metais ji dirbo UAB „G4S Lietuva“ Marijampolės PPPS kasininke. 2009-10-15, vykdydama piniginių įplaukų inkasacijos metu gautų iš AB „Swedbank, esančio Vytauto g. 8, Varėnoje, patikrinimą, inkasacinėje pakuotėje Nr. 30485452 buvo surasta galimai netikra 100 litų vertės kupiūra Nr. AG3177058. Nurodytas faktas po pinigų ekspertizės pasitvirtino.

Sprendžiant iš byloje esančio UAB „G4S Lietuva“ Marijampolės PPPS 2009-10-15 akto, pakuotėje Nr. 30485452, gautoje iš AB „Swedbank“, esančio Vytauto g. 8, Varėnoje, dėl galimai rastos vienos netikros 100 litų vertės kupiūros Nr. AG3177058, buvo užfiksuotas 100 lt trūkumas. Pakuotė nepažeista. Apžiūrėjus UAB „G4S Lietuva“ Marijampolės PPPS pateiktą 100 litų kupiūrą Nr. AG3177058, ji kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, pridėta prie bylos medžiagos (4 t. b. l. 46, 47-50).

Atlikus specialų tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(8889)-IS1-9587 nustatyta, kad 100 litų banknotas Nr. AG3177058 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas ir jo numeriai atspausdinta ištisai spalviniu rašaliniu spausdintuvu. Duomenys apie 2009 metais tokiu būdu suklastotus 100 lt banknotus Nr. AG3177058, gautus iš Varėnos RPK buvo tirti byloje Nr. 55-1-00421-09 (4 t. b. l. 52-54).

Apklausta liudytoja M. K. parodė, kad 2009 metais ji dirbo AB DnB NORD banke, kasininke - pardavimo vadybininke. 2009-10-20, ryte, prie kasos priėjo senyvo amžiaus moteris ir pasakiusi, kad ją atsiuntė iš banke esančios komunalinių mokesčių kasos, paprašė patikrinti banknotus. Moteris jai pateikė 7 banknotus po 100 lt. Patikrinusi, pastebėjo, kad šeši iš jų, neturi banknotams būdingų požymių: buvo keistas jų popierius, penki banknotai buvo su vienodais numeriais. Moteriai liepusi palaukti, iš karto apie tai pranešė policijai. Atvykus pareigūnams ji užpildė prašymą ir su juo perdavė 6 banknotus.

Apklausta liudytoja A. G. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, bylos liudytoja N. L. atnešusi jai 2 lt skolą, padavė 100 lt vertės kupiūrą. N. L. ji gražino 98 lt litus. Po to, buvo išvykusi į Baltarusiją ir atsivežė keletą pakelių cigarečių. Praėjus kelioms dienoms pas ją atėjo vaikinas pirkti cigarečių labai panašus į kaltinamąjį A. T.. Kadangi už keturis cigarečių pakelius, kurių kaina buvo 3.20 lt, vaikinas mokėjo 100 litų vertės kupiūra, ji jam atidavė grąžą. Vaikinas pas ją įsigyti cigarečių lankėsi penkis kartus ir visais kartais už keturis pakelis mokėdavo 100 lt vertės kupiūra bei gaudavo grąžą. Kad pinigai buvo netikri, teigia nesupratusi. Nuėjusi į banką sumokėti mokesčių, kasininkei padavė vieną, iš minėto vaikino gautų, 100 lt vertės kupiūrą. Kasininkė gražino atgal. Atgal gražino ir kitą. Jai buvo liepta eiti į banką ir pasikeisti pinigus. Kai nuėjo į banką, pasakė, kad jos pinigai netikri, klausė iš kur juos gavo. Bijodama, kad jos nenubaustų už prekybą cigaretėmis, pasakė, kad tokiais pinigais ji gavo pensiją. Atvykus policijai, pasakė tiesą.

Iš AB DnB NORD banko Varėnos KAP 2010-10-20 prašymo turinio matosi, kad kasininkė – pardavimų vadybininkė M. K. ir klientė A. G. kreipėsi į Varėnos policijos komisariatą prašydamos priimti pinigus: penkias 100 litų vertės kupiūras, kurių Nr. AG9029715, ir vieną 100 litų vertės kupiūrą Nr. AG8846176, ir paskirti jų ekspertizę. Penkios 100 litų vertės kupiūros su vienodais numeriais AG9029715, ir viena 100 litų kupiūra su Nr. AG8846176, apžiūrėjus jas, kaip daiktai turintys reikšmės tyrimui, pridėtos prie bylos medžiagos (4 t. b. l. 69, 78-86).

Atlikus specialų tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(8987)-IS1-8551 nustatyta, kad vienas 100 litų vertės banknotas Nr. AG8846176 ir penki 100 litų vertės banknotai Nr. AG9029715 yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie yra netikri. Banknotai pagaminti rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir sau tokiais numeriais 100 lt vertės banknotų Nr. AG8846176 LP KTC 2009 metais tirta nebuvo. Duomenys apie tokiu būdu pagamintus 100 lt banknotus Nr. AG9029715, gautus iš Varėnos RPK, buvo tirti baudžiamojoje byloje Nr. 55-1-00453-09 (4 t. b. l. 90-91).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja A. G. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris 2009 metais, prieš Kalėdas, tikslios datos neprisimena, iš jos du kartus pirko 4 pakelius cigarečių, atsiskaitydamas abu kartus kupiūromis po 100 litų, kurios, kaip sužinojo vėliau mokėdama mokesčius, buvo netikros (4 t. b. l. 72-73).

Apklausta liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba Varėnos pašto operatore. 2009-10-26, iš matymo matytas vyriškis, t.y. T. sūnus, atėjo sumokėti mokesčių. Jis jai padavė 100 Lt vertės kupiūrą. Kupiūra jai sukėlė įtarimą: buvo keistas jos popierius ir nešvietė vandens ženklai. Kai ji pasakė, kad pinigai gali būti netikri, žmogus pasimetė, norėjo eiti juos pasikeisti. 2009-10-26 minėtą kupiūrą ji pateikė policijos pareigūnams.

Daiktų pateikimo metu, liudytoja J. B. savo iniciatyva pateikė 100 lt vertės kupiūrą Nr. AG9029715, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, prijungta prie bylos medžiagos (4 t. b.l. 132, 138-141).

Atlikus specialų tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(9085)-IS1-9588 nustatyta, kad 100 litų banknotas Nr. Nr. AG9029715 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas ir jo numeriai atspausdinta ištisai spalviniu rašaliniu spausdintuvu. Duomenys apie anksčiau tokiu būdu suklastotus 100 lt banknotus Nr. AG9029715, gautus iš Varėnos RPK, buvo tirti baudžiamosiose bylose Nr. 55-1-00453-09, 55-1-00445-09, 55-1-00454-09, 55-00469-09, 55-1-00473-09, 36-1-00345-09 (4 t. b. l. 143-145).

Apklaustas liudytoju V. L. parodė, kad 2009 metais, P. J. jo prašė paskolinti pinigų vynui. Paėmęs iš motinos, jis P. J. paskolino 100 lt. Nors šis žadėjo grąžą atnešti, tačiau porai dienų dingo. Kai po poros dienų sutiko pastarąjį mieste, paklausė, kur grąža. Tačiau šis pasakė, kad pinigai buvo netikri ir jis buvo sulaikytas policijos.

Apklausta liudytoja D. J. parodė, kad 2009 metais ji dirbo UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, esančioje Vytauto g.18, Varėnoje, vyr. kasininke. Nagrinėjamo įvykio dieną, į parduotuvę atėjo pirkėjas ir atsiskaitydamas už prekes padavė jai 100 lt vertės kupiūrą. Kadangi patikrinus kupiūrą aparatu, ji nešvietė, apie tai informavo apsaugos darbuotoją.

Apžiūrėjus pateiktą 100 litų vertės kupiūrą Nr. AF6026261, ji kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, pridėta prie bylos medžiagos (5 t. b. l. 27-30).

Atlikus tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(9964)-IS1-9434 nustatyta, kad 100 litų banknotas Nr. AF6026261yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 100 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo (5 t. b. l. 33).

Apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu iš bankomato jis nusiėmė 400,00 lt., kupiūromis po 200 lt. Tą pačią dieną, banke už komunalines paslaugas sumokėjo 200 lt, už elektrą ir telefonus mokėjo pašte. Iš 200 lt vertės kupiūros, pašte jam davė virš 100 lt grąžos. Po to, nuėjo į parduotuvę. Mokėdamas už prekes, pardavėjai jis padavė pašte gautą 100 litų vertės kupiūrą. Pasirodė, kad kupiūra buvo netikra.

Daiktų, dokumentų pateikimo metu liudytojas V. P. 2009-11-20 pateikė Lietuvos pašto 2009-11-18 kvitą ir 2009-11-18 mokėjimo patvirtinimą už TELE 2 paslaugas. Sprendžiant iš Lietuvos pašto kvite esančių duomenų, V. P. mokesčiams sumokėti pašto darbuotojai D. N. padavė 205,00 lt, grąžos gavo 120,11 lt (5 t. b. l. 20-21).

Apklausta liudytoja D. N. parodė, kad 2009 metų rudenį ji dirbo AB „Lietuvos paštas“, Varėnos skyriuje, klientų aptarnavimo specialiste. V. P. parašė policijai pareiškimą, kad ji atiduodama grąžą pastarajam išdavė netikrą 100 lt vertės kupiūrą. Tačiau, liudytojos teigimu, tokio atvejo negalėjo būti, kadangi pašte visi pinigai tikrinami. Į paštą pinigai gaunami iš banko, o klientų atnešti pinigai tikrinami aparatu.

Apklausta liudytoja D. Z.-Černiauskienė parodė, kad 2009 m. ji dirbo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vytauto g.13/Vasario 16-osios g. 1, Varėnoje, kasininke-pardavėja. 2009-11-24, tarp 21.00 – 22.00 val., prie kasos priėjo nepažįstamas vyras. Atsiskaitydamas už prekes pateikė 50 litų vertės kupiūrą. Banknotas jai iš karto sukėlė įtarimą dėl neįprasto banknotams popieriaus. Patikrinus aparatu, ant banknoto nesimatė vandens ženklų. Apie šį faktą buvo pranešta policijai.

Apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad 2009 m., buvo alaus bare. Gėrė. Išėjus jam į kiemą parūkyti, prie jo priėjo du nematyti vaikinai ir paprašė pakeisti 50 lt. Jis pakeitė. Grįždamas namo užsuko į parduotuvę „Maxima“, esančią Varėnoje. Norėdamas atsiskaityti už prekes, prie kasos padavė 50 lt. Tačiau paaiškėjo, jog pinigai netikri.

Daiktų, dokumentų pateikimo metu 2009-11-24 A. M. savo iniciatyva pateikė 50 litų vertės kupiūrą Nr. AG6702195, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, pridėtas prie bylos medžiagos (5 t. b. l. 77, 81-84).

Atlikus specialų tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(10008)-IS1-9520 nustatyta, kad 50 litų banknotas Nr. AG6702195 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 50 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo (5 t. b. l. 87).

Apklausta nukentėjusiąja A. B. parodė, kad adresu Aušros g. 1-3, Varėnoje, ji turi savo įmonės parduotuvę, kurioje vykdoma pramoninių prekių mažmeninė prekyba. Parduotuvėje dirba ji pati, kartais pakeičia ją mama. Galimai 2009-11-22, ji buvo nuvykusi į Gariūnų turgų, esantį Vilniuje. Pirkdama megztinį, pardavėjui ji padavė 100 lt vertės kupiūrą. Pastarasis banknotą paprašė pakeisti, kadangi įtarė, jog gali būti netikras. Apžiūrėjusi banknotą pastebėjo, kad jis neturi jiems būdingų požymių – vandens ženklų. Šį banknotą ji buvo paėmusi iš savo parduotuvės kasos. Kilo įtarimas, kad jį galėjo atnešti tuo metu, kai dirbo jos mama. Kadangi parduotuvėje nėra aparato pinigams tikrinti, mama, nieko neįtardama, pinigus įdėjo į kasą. Apie šį faktą ji pranešė policijai ir byloje pareiškė 100 litų civilinį ieškinį (5 t. b. l. 98-99, 100).

Daiktų, dokumentų pateikimo metu, 2009-11-28, A. B. savo iniciatyva pateikė 100 litų vertės kupiūrą Nr. AF6026261, kuri, ją apžiūrėjus, kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui pridėtas prie bylos medžiagos (5 t. b. l. 92, 93-96).

Atlikus tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(10143)-IS1-9565 nustatyta, kad 100 litų banknotas Nr. AF6026261 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Duomenys apie anksčiau tokiu būdu pagamintus 100 lt banknotus Nr. AF6026261, gautus iš Varėnos RPK, buvo tirti baudžiamosiose bylose Nr. 55-1-00498-09 (5 t. b. l. 108-109).

Atlikus specialius tyrimus specialistų išvadomis nustatyta, kad 50 litų banknotas Nr. AE9512167 ir 100 litų banknotas Nr. AG9029715 yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie yra netikri. Banknotai pagaminti rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su tokiais numeriais 50 ir 100 litų vertės banknotų LP KTC 2009 metais tirta nebuvo. 100 litų banknotas Nr. AG9029715 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Anksčiau tokiu būdu pagaminti 100 lt banknotai Nr. AG9029715, gauti iš Varėnos RPK, buvo tirti baudžiamosiose bylose Nr. 55-1-00453-09, Nr. 55-1-00445-09 (7 t. b. l. 43, 45, 53-54).

Apklausta liudytoja I. S. parodė, kad ji yra IĮ vadovė, turi maisto prekių ir gėrimų parduotuvę adresu Vilniaus g. 8, S. V., Varėnos raj. Parduotuvėje dirba ji ir pardavėja V. K., atskirai savaitėmis. 2009-06-26, parduotuvėje dirbo ji. Apie 16.00 val., užėjo vyriškis, pravarde „Kiaušinis“ ir paprašė parduoti alaus, vyno ir ledų. Atsiskaitydamas už prekes, jai pateikė 100 litų kupiūrą. Patikrinusi ją aparatu ultravioletiniuose spinduliuose, kilo įtarimas, kad kupiūra netikra, nes nešvietė skaičius „100“, įtarė, kad ne tas banknoto popierius. Kai ji pasakė, kad banknotas netikras, vyriškis liepė jį atiduoti, sakė, kad jam kažkas „įkišo Mitraukoj“, paskui sakė, kad turguje. Asmens, kuris davė minėtą banknotą, neišdavė. Tuo metu į parduotuvę užėjo nedidelio ūgio moteris, prašė parduoti vienkartinių puodelių. Kai jai pasakė, kad pinigai netikri, abu asmenys spruko iš parduotuvės. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atidavė minėtų asmenų pateiktą galimai netikrą 100 litų banknotą Nr. AF0783921, 2000 m. laidos.

Be to, 2009-06-22, toje pačioje parduotuvėje, pardavėjai V. K. kažkoks pirkėjas mokėdamas už prekes padavė 100 litų kupiūrą Nr. AG6386043. V. K. kupiūrą priėmė ir išdavė grąžą. Po kiek laiko pastebėjusi, kad kupiūra galimai netikra, paskambino jai. Minėtą banknotą ji iš pardavėjos paėmė 2009-06-30. Pastaroji sakė, kad 100 litų banknotą Nr. AG6386043 galėjo pateikti asmuo pravarde „Kiaušinis“. Tačiau tai buvo „Kiaušinis“ ar ne, nežino. Patikrinusi banknotą, pastebėjo, kad jis nešviečia ultravioletiniuose spinduliuose, neturi kitų vandens ženklų, todėl jį perdavė policijai. Pardavėja sakė, kad 100 litų davę asmenys pirko alaus ir vyno, o ji jiems išdavė grąžą smulkesnėmis kupiūromis.

Daiktų dokumentų apžiūros metu buvo apžiūrėta I. S. pateiktos dvi 100 litų kupiūros Nr. AF0783921 ir Nr. Nr. AG6386043, kurios, jas apžiūrėjus, kaip daiktas turintis reikšmės tyrimui, pridėtas prie bylos medžiagos (7 t. b. l. 98-101, 105-109).

Atlikus specialius tyrimus, specialistų išvadomis nustatyta, kad du 100 litų banknotai Nr. AF0783921 ir Nr. AG6386043 yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikri. Banknotai pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintų ir su Nr. AF0783921 ir Nr. AG6386043 100 litų vertės banknotų 2009 m. LP KTC tirta nebuvo (7 t. b. l. 97, 103-104).

Apklausta liudytoja V. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu ji dirbo I. S. parduotuvėje. Prekiauja maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais. Galimai birželio mėnesį, atvyko agentas surinkti pinigų. Ji iš kasos paėmė apie 1000 lt ir juos atidavė agentui. Šis perskaičiavo pinigus ir pasakė, kad vienas 100 lt banknotas galimai netikras. Sekančią dieną pastarasis paskambino ir pasakė, kad minėta kupiūra netikra. Apie tai informavo parduotuvės savininkę. Kas iš pirkėjų galėjo pateikti tą banknotą – nežino.

Apklaustas liudytoju K. I. parodė, kad laikotarpyje nuo 2008 metų žiemos iki 2009 metų rudens su Ona N. K. gyveno pas kaltinamojo I. V. motiną E. V., lauko virtuvėje. 2009 metų rudenį, I. V. išmetė jų daiktus į lauką ir liepė išsikraustyti. 2009 metų rugsėjo mėnesį, iš E. V. sužinojo, kad jos sūnus Irmantas turi pinigų po 100 litų kupiūromis, tačiau jai neduoda net duonai nusipirkti. Vieną kartą jis ir pats užėjęs į verandą, kurioje buvo Irmantas, matė ant stalo išdėliotas 100 litų kupiūras. Jos buvo drėgnos. Kadangi nei Irmantas, nei jo motina niekur nedirbo ir niekada tokių pinigų neturėjo, suprato, kad tai gali būti netikri pinigai. Tačiau, kad Irmantas juos būtų gaminęs, nematė. Kad pinigai netikri suprato tik tuomet, kai N.O. K. papuolė su 100 lt kupiūra. Iš kur ji tą kupiūrą buvo gavusi, nežino.

Apklausta liudytoja O.N. K. parodė, kad 2008 -2009 metų laikotarpiu ji su K. I. gyveno pas kaltinamojo I. V. mamą, nuomojosi lauko virtuvę. 2009 metų birželio mėnesį, E. V. davė jai 100 litų kupiūrą ir paprašė iš parduotuvės nupirkti alaus, vyno. Ji pati I. S. parduotuvėje padavusi tą šimtinę iš pardavėjos Vidos nupirko prekių, grąžą parnešė E. V.. 2009 m. vasaros pabaigoje, pas ją atėjo E. V. vėl ir davusi 100 litų banknotą paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti alaus ir maisto produktų. Ji su E. K. nuėjo į I. S. parduotuvę. Atsiskaitydamas už prekes E. K. pardavėjai padavė tą 100 lt banknotą. Pardavėja pasakė, kad pinigas netikras. Ji ir Evaldas, palikę pinigą, išėjo iš parduotuvės. Tik tada ji sužinojo, kad pinigai netikri.

Apklausta liudytoja D. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji dirbo Matuizų kaimo parduotuvėje. 2009-06-26, apie 21.45 val., į parduotuvę užėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis, pravarde „K.“. Jo motina yra J. G., gyvenanti Varėnoje. Vaikinas pirko cigaretes „Marlboro“, kurių kaina buvo 7.10 lt ir atsiskaitydamas padavė 100 litų kupiūrą bei 10 centų. Kadangi parduotuvėje nebuvo aparato patikrinti pinigams, ji juos įdėjo į kasą ir išdavė grąžą. Vaikinui išėjus ji pastebėjo, kad ta 100 litų kupiūra yra įtartina. Geriau apžiūrėjusi pamatė, kad ji netikra. Kupiūrą perdavė policijai.

Liudytojos D. B. pateikta 100 litų kupiūra Nr. AD4454386 buvo apžiūrėta ir kaip daiktas turintis reikšmės tyrimui, pridėta prie bylos medžiagos (7 t. b. l. 78-82).

Atlikus tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(5762)-IS1-7669 nustatyta, kad 100 litų banknotas Nr. AD4454386 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagaminta 100 litų banknotas, gautas iš Varėnos r. PK, anksčiau buvo tirtas byloje Nr. 55-1-00255-09 (7 t. b. l. 76-77).

Apklaustas liudytoju K. G. parodė, kad 2009-06-26, vakare, apie 20.00 val., jis ir kaltinamasis I. V., pravarde „Kiaušinis“, nuvažiavo į šokius Matuizų kaime. Prie parduotuvės I. V. jam padavė 100 litų kupiūrą ir paprašė nubėgti į parduotuvę nupirkti cigarečių. Parduotuvėje jis paėmė pakelį cigarečių ir padavė šimtinę. Pardavėja jam atidavė grąžą. Grąžą, apie 93.00 litus, ir cigaretes atidavė I. V.. Kitą dieną jam paskambino mama ir pasakė, kad paskambino jai pardavėjos iš Matuizų dėl padirbtų pinigų. Mama sakė, kad pardavėjos apie tai pranešė policijai. Tada jis pasakė I. V., kad jo ieško policija, klausė kokius šis pinigus jam davė, iš kur juos paėmė. I. V. tikino, kad nieko nebus. Prisipažino, turėjęs keletą padirbtų banknotų. Nurodė, kad tuo metu, kai I. V. jam davė 100 litų, jų nečiupinėjo, nežiūrinėjo, įsidėjo į kišenę ir nuėjo. Pardavėja pinigų irgi neapžiūrinėjo, iškart įdėjo į stalčių. Kad pinigai gali būti netikri, net nepagalvojo.

Atlikus specialų tyrimą specialisto išvada Nr. 140-(6315)-IS1-8169 nustatyta, kad 100 litų banknotas Nr. AG 4208547 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagamintas 100 litų banknotas Nr. AG 4208547, gautas iš Varėnos RPK, jau buvo tirtas 2009-10-15 LP KTC (8 t. b. l. 3-4).

Atlikus dviejų 100 litų banknotų Nr. AE7294856 ir Nr. AE0767760 tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(9724)-IS1-9861 nustatyta, kad jie yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikri. Šie banknotai ir jų numeriai atspausdinti ištisai spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Tokiu būdu suklastoti 100 litų banknotai Nr. AE7294856, gauti iš Varėnos RPK buvo tirti byloje Nr. 55-1-00503-09 (8 t. b. l. 7-8).

Atlikus 50 litų banknoto Nr. AG6952687 tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(10336)-IS1-10028 nustatyta, kad jis yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Tokiu būdu pagaminti 50 litų banknotai Nr. AG6952687 anksčiau tirti LP KTC nebuvo (8 t. b. l. 11).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-03-15 specialisto išvados Nr. 140-(315)-ISI-1937 matosi, kad pateiktas tyrimui 100 litų banknotas Nr. AG3177058 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas rašaliniu spausdintuvu. Šis 100 litų banknotas Nr. AG3177058 yra pagamintas naudojant tas pačias technines priemones, kaip ir tyrimui pateikti netikri 100 litų banknotais Nr. AG3177058 bylose Nr. 55-1-00421-09, 55-1-00444-09. Netikrų 50 Nr. AG6952687 ir 100 litų banknotų Nr. AG0929715, AF6026261, AD4454386, AG3857714, AE7294856, AG4208547, AG6386043, AG8846176, AE0767760, AG6952687, AG9702195, AE9512197,AG8549184, AG9147195, AF6158563, AG6952687, AF6158563 (1 lentelė eil. Nr. 1-20, 24-26, 31-34, 37) spausdinimui buvo panaudotas popierius su tomis pačiomis specialiomis apsaugos priemonėmis) pagamintas pagal užsakymą su „LR“ vandens ženklais ir apsauginiais plaušeliais. 46 vnt. atraižų popierius yra su tomis pačiomis specialiomis apsaugos priemonėmis (pagamintas pagal užsakymą su „LR“ vandens ženklais ir apsauginiais plaušeliais), kaip ir popierius, naudotas netikrų 50 ir 100 litų banknotų (1 lentelė eil. Nr. 1-20, 24-26, 31-34, 37) spausdinimui. Popieriaus atraižos su žalsvos spalvos fragmentais gali būti nuo popieriaus, naudoto netikrų 50 ir 100 litų banknotų (1 lentelė eil. Nr. 1-20, 24-26, 31-34, 37) spausdinimui arba nuo rašaliniu spausdintuvu atspausdintu netikrų litų banknotų popieriaus. Išvada pateikiama tikėtinai, nes dėl mažo popieriaus atraižų dydžio nėra galimybės nustatyti požymių visumos, pakankamos vienareikšmiai išvadai (1 t. b. l. 144-147).

Apklausta liudytoja E. K. parodė, kad pirmą kartą pamatė netikrus pinigus pas B. B. per Jonines prie Varėnos kultūros centro. Jis buvo panašus į tikrą. B. B. sakė, kad pinigą gavo iš I. V., pravarde „K.“. Antrą kartą bute pas A. L., I. V. davė I. K. 100 litų. Jis paprašė nueiti ir iškeisti, o jam duoti apie 30 litų iš tos šimtinės. Ji su I. nuėjo į Kanopos kavinę ir ten pirko cigarečių. Iš 100 litų gavo grąžos. Tai buvo 2009-07-23. Paskui nusipirko alaus ir grįžo pas A. L.. Gruodžio pradžioje B. B. grįžo iš Šakių rajono. Ji atėjo pas ją nakvoti. Paskambino I. V. ir prašė netikrų pinigų. Ji susitiko su I. V. prie „Ąžuolo“ pradinės mokyklos ir jis davė jai 100 ir 50 litų netikrų pinigų. Po to jos susitiko su I. K. ir nuėjo prie geležinkelio stoties. Ten susitiko su B. B. pažįstamu Eriku. B. B. pasakiusi, kad turi netikrų pinigų, prašė juos iškeisti. Erikas sakė, kad keičia ne pirmą kartą, buvo juos gavęs lygtai per draugus iš I. V.. Netoliese buvo Eriko draugai Modestas, Mantas ir dar kažkas. Jie buvo maždaug 16 metų amžiaus. Buvo nuėję prie „Ąžuolo“ mokyklos esančios naujos kebabinės, bet pinigų iškeisti nepavyko. Atvažiavo policija ir sulaikė Eriką, kai šis bandė iškeisti 50 litų. Kadangi jie visi stovėjo toliau, spėjo pabėgti. Pas B. B. buvo likę 100 litų, kuriuos ji prašė atiduoti I. V.. Ji pati norėjo tuos pinigus atiduoti I. V., rašė jam žinutes, tačiau šis neturėjo laiko. Galimai po savaitės ji su I. K. buvo Marcinkonyse. Jų draugas M. iš Marcinkonių klausė kur galima gauti netikrų pinigų. Ji pasakė, kad turi 100 litų. I. K. su draugu nuvažiavo į Varėną ir iš jos buto Čiurlionio g. 65A-6 paėmė pinigus. M. M. paprašė kažkokio vyro, kad iškeistų pinigus. Pardavėja, supratusi, kad pinigai netikri, iškvietė policiją, tas vyras nurodė, kad pinigus jam davė M.

Apklausta liudytoja I. K. parodė, kad po Joninių, bute pas A. L., ji su E. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Ten buvo ir I. V.. Jis paprašė nupirkti cigarečių ir davė 100 litų. Kadangi buvo vėlu, parduotuvės uždarytos, ji su E. K. cigarečių pirkti nuėjo į Kanopos kavinę. Barmenei padavė 100 litų, ši davė grąžos. Grįžusios atgal, grąžą padėjo ant stalo ir nuėjo į balkoną. Po 10 minučių į E. K. mobilų telefoną paskambino G. K.. Ji pasakė, kad jos atnešė netikrus pinigus. I. V. liepė nebijoti, nes ne pirmą kartą keičiami tokie pinigai. Lapkričio pabaigoje ji vaikščiojo su E. Č.. Vytauto gatvėje, netoli P. K. namo sutiko I. V.. E. pas jį paprašė netikrų pinigų. Šis pažadėjo duoti, jeigu ji iškeis ir grąžins jam 40 litų. I. V. išsiėmė 100 litų kupiūrą. E. lankstydama ją, netyčia suplėšė. Tada jis davė kitą 100 litų kupiūrą. Ryte jos nuėjo į turgų. Ji, bijodama įkliūti, stovėjo prie įvažiavimo, o E. nuėjo link prekiautojų. Pamatė, kad E. pradėjo bėgti be striukės. Jos susitiko prie darželio „Žilvitis“. E. sakė, kad tas vyras suprato, jog pinigai netikri ir bandė ją sulaikyti, sugriebęs už striukės, o ji išsimovė ir pabėgo. Gruodžio pradžioje B. B. grįžo iš Šakių rajono. Jos susitiko su E. K., nuėjo prie geležinkelio stoties ir ten susitiko su B. B. pažįstamu Eriku. Erikas paprašė parūkyti, o B. B. pasakė, kad turi netikrų pinigų ir paprašė, kad jis iškeistų 50 litų. Erikas sakė, kad iškeis juos kebabinėje. Su Eriku buvo dar kažkoks Modestas. Visi nuėjo prie „Ąžuolo“ mokyklos. Erikas nuėjo prie kebabinės. Stovėdami prie mokyklos valgyklos, išgirdo, kad Erikas barasi su pardavėju. Atvažiavus policijai, jie spėjo pabėgti. Nurodė, kad pas E. K. buvo likę 100 litų, nuo tada, kai I. V. davė jai 100 litų, o B. B. 50 litų. Vėliau, ji su E. K. buvo M. M. iš Marcinkonių domėjosi, kur galima gauti netikrų pinigų. E. K. paprašė paimti tuos 100 litų. Ji su M. nuvažiavo į Varėną ir iš E. K. buto paėmė pinigus. M. M. paprašė kažkokio vyro iškeisti pinigus. Pinigus jam perdavė parduotuvės kieme. Tai matė pardavėja. Kai vyriškis nuėjo į parduotuvę, pardavėja suprato, kad pinigai netikri. Teigia, kad jos turėtų netikrų pinigų šaltinis buvo tik I. V..

Liudytoja B. B. parodė, kad 2009 m. gruodžio pradžioje atvažiavusi į Varėną, susitiko su I. K., po to, su E. K.. Nusipirko alaus ir gėrė. R. I. išėjo į namus, o Eglė paskambino I. V., pravarde „K.“. Ji paprašė netikrų pinigų. Susitikus prie darželio, I. V. jai davė 100 lt., o po to dar 50 lt. Pinigus ji įsidėjo į kišenę. Vytauto gatvėje, prie parduotuvės „Šilas“ susitiko su I. Eidamos pro geležinkelio stotį, sutiko Eriką. Šis domėjosi gal jos turi netikrų pinigų, gyrėsi daug kartų juos keitęs ir tik kartą įkliuvęs policijai. Kažkuri iš jų pasakė, kad netikrų pinigų turi. Tačiau tuo kartu keisti pinigus E. atsisakė, prašė palikti kurios nors telefono numerį. Ji davė jam savo telefono numerį – 8-622-61226. Maždaug po pusvalandžio, apie 16.00 val., jis parašė žinutę, kad pinigus visgi iškeis. Jos nuėjo prie geležinkelio stoties. Ji pastarajam parodė 100 ir 50 litų kupiūras. Erikas liepė duoti 50 litų kupiūrą, kadangi ji atrodė tikresnė. E. nuėjo prie turgaus kebabinės. Grįžęs pasakė, kad ten pastebėjo, jog pinigas netikras, siūlė eiti prie naujos kebabinės, esančios prie „Ąžuolo“ mokyklos. E. nuėjo prie kebabinės, o jos stovėjo parke. Išgirdusios, kad šis rėkia „gelbėkit“, nuėjo toliau. Draugėms ji pasiūlė arba pasilikti tą 100 litų arba grąžinti „K.“.