Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2258-1133/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: 1-2258-1133/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46370-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis: A. V.
Nukentėjusysis: D. V.
Advokatai: Violeta Bazienė

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2258-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46370-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.1.7.2.5.; 2.1.15.3.3.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajam A. V. ir jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei,nukentėjusiajam D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2015 m. liepos 13 d išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Žemesnės instancijos teismas

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, paskiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8) Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskiriant 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

10) Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

11) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

15) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 1 metų 9 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmę;

16) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 1 metų 8 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmę;

17) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 1 metų 9 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmę;

18) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

Žemesnės instancijos teismas

19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad už prekę atsiskaityta nebus, 2019 m. spalio 22 d., 19 val. iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išsiuntė į nukentėjusiojo D. V. telefono numerį (duomenys neskelbtini) žinutę, kad nori įgyti iš jo 400 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo T460S“ ir susitaręs dėl sandorio, iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ į D. V. elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, išsiuntė netikrą pinigų pervedimo patvirtinimą apie įvykdytą mokėjimą. Po to, telefonu susiekus su D. J., paprašė, kad ji paimtų iš D. V. nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo T460S“, pamelavęs, kad už prekę atsiskaityta. D. J., vykdydama jo prašymą, 2019 m. spalio 22 d., tarp 21.30 val. ir 22 val., iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju D. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susitikusi (duomenys neskelbtini), paėmė iš D. V. kompiuterį „Lenovo T460S“. Po to, 2019 m. spalio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Gerosios Vilties žiede, šį kompiuterį perdavė nenustatytam A. V. pažįstamam. Tokiu būdu A. V. apgaule savo naudai įgijo D. V. priklausantį 400 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog parodymų neduos, paaiškino, kad jis nusikaltimo nepadarė, jo paprašė surasti žmogų, iš savo elektroninio pašto nesiuntė mokėjimo, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nes buvo kitos aplinkybės, norėjo prisiimti kaltę, siūlė ir nuteistasis pinigų. Liudytojos G. Z. nepažįsta ir kiek girdėjo iš D. J., skambino ir grasino jai, o ne G. Z., nes ji tik pavežė D. J. paimti kompiuterį. Žino, kad buvo grasinta D. J., nes ji tai sakė tyrėjai akistatos metu. D. J. grasino tas, kuris padarė nusikaltimą, negirdėjo, kaip jai grasino, nes dėl šios bylos išėjo į kitą būrį. D. J. bendravo ne tik su juo, bet ir su kitais nuteistaisiais, jai ir grasino nuteistieji, kurie per internetą surado kompiuterį, „baryga“ vadinamas. D. J. tik nuvežė jam kompiuterį, o jis (A. V.) nei jo pažįsta, nei ką. D. J. nepersiuntė pinigų už kompiuterį ir jai pradėjo grasinti. Dabar atsisako duoti parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2017 metų atlikinėja laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, laisvėje turėjo iš mokyklos gerą draugę D. J.. Su ja visą laiką, net būdamas kalėjime, palaikė ryšį telefonu. Kai jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), 2019 metais, spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) nuteistasis, kurio vardo nei pavardės neatsimena, paprašė kokios nors panelės numerio. Nuteistasis išsireiškė nuteistųjų žargonu „reikalingos kojos“, kas reiškia, kad reikia asmens, kuris rinktų daiktus. Jis davė šiam nuteistajam D. J. telefono numerį, jo jau neatsimena. Jie bendravo. Tas nuteistasis viską darė iš vieno telefono. Girdėjo, kad D. buvo nupirkęs kitą SIM kortelę, kad nebūtų nesklandumų. Pats jis neprašė D., kad ji važiuotų ir imtų daiktus. Jis (A. V.) nei karto nebuvo teistas dėl sukčiavimo. Pirmame būryje buvo apie 30 žmonių. Jis su D. susirašinėjo žinutėmis ir minėjo, kad jai nereikia imti tų daiktų, kad tai neteisėta, bet ji jauna, todėl nepaklausė patarimo. (duomenys neskelbtini) nuteistieji naudojasi internetu, todėl visą tą schemą nuteistasis galėjo suorganizuoti. Už D. telefono numerį jokio atlygio negavo. Tas asmuo, kuris suorganizavo to kompiuterio įgijimą apgaule, buvo jau iki šiol nuteistas, iki šiol (duomenys neskelbtini) atlieka bausmę, šiame būryje, jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Galėtų jį atpažinti iš nuotraukų, jeigu juos pateiktų žvalgybos pareigūnai. Jis (A. V.) taip pat naudojasi mobiliais telefonais. Pareigūnai surašė baudas už telefonu naudojimąsi. Tas vyko (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai rado pas jį mobiliuosius telefonus. (duomenys neskelbtini) pas jį nebuvo rasta telefono. D. seseris iš matymo gal pažįsta, bet su jomis nebendravo. Banko sąskaitą turi banke „Seb“, bet ja nesinaudoja, nes yra įkalintas (1 t. b. l. 174-177).

Papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. parašė D. J. į „Facebook“, kad reikia nuvažiuoti paimti kompiuterį. Adresą, kokiu ji turėjo nuvykti, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nusiuntė nuteistasis, kuris su juo atliko bausmę, jo pavardės neatsimena. D. pasakė, kad pats yra išvažiavęs iš Vilniaus, todėl negali paimti kompiuterio, nesakė jai, kad tai sukčiavimas, minėjo, kad už kompiuterį jis jau sumokėjo. D. sutiko jam pagelbėti. Nusiuntė D. nukentėjusiojo kontaktinį telefono numerį. Toliau D. bendravo jau su tuo nuteistuoju. Jis nežino, pas ką atsidūrė kompiuteris. Elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jam ir jis juo naudojosi iki 2019 m. spalio 23 d. dienos. Jis nesiuntė iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimo patvirtinimo. Tą pervedimą nusiuntė kitas nuteistasis, kuris kartu su juo atliko laisvės atėmimo bausmę. Jis nenori sakyti to nuteistojo pavardės, kadangi bijo pastarojo ir kitų nuteistųjų keršto. Jis gailisi dėl padaryto, galėjo atsisakyti padėti nuteistajam ir nesakyti D. duomenų, tiesiog nežinojo, kad bus vykdomas nusikaltimas. Nežinojo, kad nusikaltimo būdu įgytas kompiuteris bus parduotas ir už jį nukentėjusysis negaus pinigų (1 t., b. l. 192-195).

Akistatos su D. J. metu A. V. parodė, kad sutinka su D. J. atsakymu į klausimą „kada, kokiomis ryšio priemonėmis ar betarpiškai, A. V. prašė Jūsų atlikti kurjerio paslaugas, t. y. paimti iš kito žmogaus kompiuterį ir perduoti kitam asmeniui?“, kuris buvo „2019 m., tikslaus mėnesio neatsimenu, telefonu paskambino į mano numerį, dabar nebeatsimenu numerio, A. V., paklausė, ar galiu paimti kompiuterį. Aš paklausiau, kodėl jis negali pats paimti kompiuterio, o jis atsakė, kad yra ne Vilniuje. Aš pasakiau, kad padėsi jam, paimsiu kompiuterį.“ Taip pat D. J. uždavus klausimą „pasakykit vardą ir pavardę žmogaus, kuriam Jūs, A. V. nurodymu perdavėte kompiuterį, ir ar už tą paslaugą gavote piniginį atlygį?“ ji atsakė „To asmens vardo ir pavardės neatsimenu, už šią paslaugą atlygio negavau“. A. V. uždavus klausimą apie šį D. J. atsakymą pastarasis nurodė „sutinku su D. atsakymu. Jokio piniginio atlygio ji negavo“. Taip pat akistatos metu A. V. nurodė, jog „vardo ir pavardės asmens, kuris atsiėmė iš D. kompiuterį, nežinau“. D. J. su šiuo A. V. atsakymu sutiko, nurodė „A. V. nurodė man tik adresą, kur turėjau laukti žmogaus, kuris paims kompiuterį“. Į klausimą „ar A. V. minėjo, kad šio kompiuterio paėmimas ir perdavimas šiuo atveju yra neteisėtas?“ D. J. atsakė „A. V. man nesakė, kad šio kompiuterio paėmimas ir perdavimas šiuo konkrečiu atveju yra neteisėtas. Aš galvojau, kad nieko blogo nedarau.“ A. V. uždavus klausimą „ar girdėjote įtariamajai D. J. užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ A. V. atsakė „aš D. nesakiau, kad šio kompiuterio paėmimas ir perdavimas yra teisėtas, kad nieko blogo nevyksta. Uždavus D. J. klausimą „ar girdėjote įtariamajam A. V. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote ar su atsakymu sutinkate?“ D. J. atsakė „Aš sutinku su A. V. parodymais, tikrai nežinojau, kad daroma nusikalstama veika“. Į šį jos atsakymą A. V. atsakė „sutinku su D. J. parodymais“ (1 t., b. l. 181-186).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš įvykį kaltinamajame akte nurodytu laiku (2019 m. spalio 22 d.), šeimoje nusprendė parduoti nenaudojamus daiktus. Minėto kompiuterio skelbimą įdėjo į „skelbiu.lt“, nurodė, jog parduoda už 400 Eur. Sulaukė vieno skambučio nuo asmens, prisistačiusio A. vardu. Paskambinęs vieną kartą jis pasiteiravo kainos ir sakė perskambins. Perskambino vakarop ir pranešė, kad kaina tinkama, nori įsigyti ir kad jis (D. V.) atsiųstų jam sąskaitos numerį, o jis perves pinigus. Informavo, kad pats negali atvykti, nes yra Kėdainiuose, pasakė, kad suorganizuos kompiuterio paėmimą, atvyks jo pusseserė. Jis (D. V.) paprašė atsiųsti pavedimo kopiją elektoriniu paštu, žinute nurodė savo elektroninio pašto adresą. Spalio 19 d., 21.30 val., sulaukė „Luminor“ banko mokėjimo kvito A. V. vardu iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, išvalė ir supakavo kompiuterį, pridėjo priedus, maitinimo laidus. Susiskambino dėl susitikimo, atvyko mergina, ją atpažino ir šiandien teisme. Mergina vardo nepasakė, prisistatė kaip A. pusseserė. Paklausė ar ji nuo A., mergina patvirtino, daugiau klausimų nekilo. Mergina atvyko ne viena, su kita mergina, kuri vairavo „BMW“ markės automobilį, jis (D. V.) pasitiko jas gatvėje. Iš automobilio išlipo tik pusseserė, o kita liko sėdėti, todėl nelabai ją matė. Perdavimas įvyko gan įtartinai, mergina buvo sutrikusi, sakė, kad lyg tais pasiklydusios buvo, apie tai kalbėjo, o apie kompiuterį nieko neklausė. Jis (D. V.) padavė maišelį, parodė kaip išvažiuoti iš senamiesčio, nes veiksmas vyko siauroje (duomenys neskelbtini) gatvelėje ir viskas. Po perdavimo paskambino tuo pačiu numeriu, pasakė, kad perdavė kompiuterį. Kitą dieną savo sąskaitoje mokėjimo negavo, dar kitą dieną, nesulaukęs mokėjimo, paskambino tuo pačiu telefono numeriu, bet niekas nebeatsiliepė. Po to atsiliepė A. ir pasakė, kad nepergyvenčiau, viskas gerai, tikrai sulauksiu mokėjo. Kadangi iš patirties žino, kad mokėjimai tikrai greičiau „vaikšto“, kreipėsi „Luminor“ dėl atsiųsto išrašo, kad sužinoti, ar mokėjimas įvykdytas. Bankas atsakė, kad tokių duomenų negali suteikti. Tada kreipėsi į savo banką, kuris patvirtino, kad tokio mokėjimo nėra. Pasakė kreiptis į teisėsaugą. Paskambino telefonu 112, atvyko pareigūnai, išklausinėjo visko, kelis kartus prie pareigūnų skambino tuo pačiu telefono numeriu, taip pat ir pareigūnas bandė skambinti iš savo telefono numerio, tačiau niekas neatsiliepė, pareigūnai liepė laukti. Po poros dienų dar žmona paskambino iš savo telefono numerio, atsiliepė ir jis (D. V.) pasakė jam, kad yra pradėtas procesas ir jis dar turi galimybę grąžinti pinigus arba kompiuterį, tuomet atsiims pareiškimą. Pokalbis nutrūko ir tai buvo paskutinis jų bendravimas. Bandė skambinti ir merginai, kuri paėmė kompiuterį, ji taip pat nekėlė. Abiem rašė žinutes dėl negautų pinigų, rašė, kad kreipsis į teisėsaugą, tačiau atsakymo nesulaukė. Kalbant telefonu su A., visuomet buvo tas pats žmogus, nesiskyrė balsas. Posėdžio metu, kadangi praėjo daug laiko, negalėjo 100 procentų tvirtinti, jog kaltinamojo balsas tas pats kaip asmens, su kuriuo bendravo tuo metu telefonu, tačiau balsas labai panašus. Taip pat nurodė, jo palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

2019 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu D. V. atpažino nuotraukoje D. J. kaip asmenį, kuriam 2019 m. spalio 22 d., apie 21.30 val. perdavė savo kompiuterį „Lenovo“ (1 t. b. l. 67-68).

Liudytoja D. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog metų laiko negali pasakyti, jai paskambinto A. V. ir paprašė padėti, nuvažiuoti ir paimti kompiuterį, kadangi jis yra ne Vilniuje. Ji (D. J.) sutiko. A. V. davė jai kontaktus, kur važiuoti, nuvažiavo ir paėmė kompiuterį, parašė A. V. žinutę, kad paėmė, paklausė kur jį dėti. Kaltinamasis davė jai kontaktus žmogaus, kuris turėjo atvažiuoti paimti kompiuterį. Ji (D. J.) susiskambino juo, susitiko prie Gerosios Vilties žiedo esančio viešbučio, žmogus paėmė kompiuterį ir viskas. Tą žmogų matė pirmą kartą, jis neprisistatė, parašė žinutę, kad yra vietoje, ji (D. J.) tiesiog padavė jam kompiuterį, jis įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Nieko nežino dėl mokėjimų, kaip buvo atsiskaityta už kompiuterį. Teismui pagarsinus dalį akistatos protokolo (1 t., b. l. 181-182), liudytoja parodė, kad akistatos metu A. V. atsakė, kad jis jai skambino ir prašė paimti kompiuterį, taip pat į atsakymą, jog ji (D. J.) už ta negavo jokio atlygio, A. V. patvirtino, kad ji atlygio negavo. Akistatos metu jai pasakius, kad A. V. nesakė, jog kompiuterio paėmimas šiuo atveju yra neteisėtas, A. V. patvirtino, kad ji (D. J.) nežinojo, kad tai yra nusikaltimas. Taip pat liudytoja patvirtino, jog nukentėjusysis yra tas pats žmogus, iš kurio paėmė kompiuterį. Nurodė, jog po įvykio jai grasino kažkas, bet ne A. V., skambino ir sakė, kad susidoros, kad žino, kur ji (D. J.) gyvena. Nežino dėl ko buvo šis grasinimas, skambinantysis nepasakė, pagalvojo, kad gal taip kažkas. Nepagalvojo, kad grasinimas buvo dėl to, kad ji duoda tokius parodymus, kad kaltina A. V.. Teismui pagarsinu dalį liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apie grasinimus (1 t., b. l. 106), liudytoja patvirtino, kad jai skambino kažkas iš kalėjimo ir grasino, bet nežino dėl ko, po to ji pasikeitė numerį ir viskas. Nežino tiksliai ar jai skambino iš kalėjimo, bet taip pagalvojo, nes turi pažįstamą A. Z., G. Z. vyrą, kuris yra kalėjime, tačiau tada skambino ne jis. Grasinantis skambutis buvo kažkur praėjus 2 sav. po kompiuterio paėmimo. Tada ji (D. J.) pasikeitė telefono numerį. Kai po 2 dienų po kompiuterio paėmimo jai skambino nukentėjusysis, neatsiliepė jam, nes gal nematė jo skambučių ir šiaip nežinomiems numeriams neatsiliepia, nukentėjusiojo numerio nebuvo įsivedusi, gal dėl to ir nekėlė. Po 2 dienų po kompiuterio paėmimo nukentėjusiojo siųstų žinučių negavo. Dėl šio įvykio su niekuo nekalbėjo. G. Z. nepažįsta A. V. ir niekada nebendravo su juo, nežino, kas jis toks. G. Z. grasinimų nebuvo, bet ji žino, kad jai (D. J.) skambino ir grasino, nes ji (liudytoja) tuo metu prižiūrėjo G. Z. vaikus ir skambučio metu G. Z. buvo šalia ir girdėjo grasinimus. G. Z. kompiuterio perdavime nedalyvavo, tik pavežė ją iki to viešbučio. Žmogus, kuriam buvo atiduotas kompiuteris, nebuvo atėjęs į namus. Negali paaiškinti, iš kur skambinęs asmuo žinojo, kur ji gyvena ir kad turi draugė vaiką. Asmuo, kuris paėmė kompiuterį, jam nepasakė, kur gyvena, susitikimas vyko kitame rajone nei ji gyveno. A. V. tik tą vienintelį kartą jos prašė padėti, daugiau to nėra prašęs. Kai jis skambino, suprato, kad tai tikrai jis, nes atpažino jį iš balso bei iš visų mokyklos prisiminimų, trumpai pakalbėjo apie tai.

Liudytoja G. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gali pasakyti tą patį, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. D. gyveno pas ją ir prižiūrėjo jos sūnų. Buvo tokia situacija, kad D. reikėjo važiuoti kažkokį kompiuterį pasiimti. Ji (liudytoja) dirbo naktinėje pamainoje ir jai reikėjo važiuoti, todėl pasiūlė D. pavežti. Negali pasakyti iki kur ją nuvežė, bet važiavo į centrą. Dar sustojo, D. su kažkuo susiskambino. Ten vyras buvo ir paėmė tą kompiuterį ir viskas. D. išlipo iš automobilio, nuėjo prižmogaus ir jis jai į rankas padavė kompiuterį. Ji (liudytoja) iš automobilio išlipusi nebuvo. Parvežusi D. namo, pati išvažiavo į darbą. Prieš važiuojant ji klausė D. iš kur kompiuteris. D. atsakė, kad kažkas perka kompiuterį ir ji turi jį paimti. Po to tik sužinojau, kad ji bendrauja su kalėjime sėdinčiais asmenimis. Po to ji pasakė, kad buvo ir grasinimų. Po kelių dienų D. pasakė, kad kompiuteris buvo įgytas neteisėtai. Jai (liudytojai) atrodo, kad kitą dieną D. kažkam kompiuterį atidavė. D. kažkas paskambino ir ji išėjo į laiką bei labai greitai grįžo. D. tikrai niekur nevažiavo. Tik nepamena, ar kitą ar dar kitą dieną atidavė tą kompiuterį. Neprisimena, nes įvykis jau seniai buvo. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Po to D. nuolat skambindavo. Kadangi jos kartu gyveno, ji (liudytoja) girdėdavo kaip D. kalba telefonu. Ji (liudytoja) paklausė D. kas yra. Ji (D.) papasakojo, kad kažkuris iš (duomenys neskelbtini), vardo dabar nepaskys, D. ir jai grasino. Grasino, kad padangas kai (liudytojai) nuleis, kad jos su D. kažką sugalvojo. Žmogus, kuris pardavė kompiuterį, matė ir jos (liudytojos) automobilį ir automobilio valstybinį numerį. Jis suprato kas čia įvyko, kad kompiuteris buvo neteisėtai įsigytas ir tada tas žmogus kreipėsi į tą, kas pirko tą kompiuterį ir pasakė su kokia mašina jos buvo atvažiavę. Tai tas žmogus iš įkalinimo įstaigos, tik nežinau kas, grasino. Pamena, kai D. įsijungė garsiakalbį ir kalbėjosi. D. pasakė, kad ji su tuo žmogumi bendravo artimiau, o jis paprašė, kad ji paimtų tą kompiuterį, tai ji ir paklausė ir nuvažiavo paimti. Ji nežino ką D. pažįsta iš įkalinimų įstaigų. Žino, kad kažkoks A. buvo. Jos (liudytojos) buvęs vyras A. Z. sėdi kalėjime. Jos vyras pažinojo D., bet tuo metu jis sėdėjo kalėjime, kai šitai vyko. Kas D. grasino, negali pasakyti. Žino, kad buvo ne vienas žmogus, bet A. vardas dominavo. D. buvo įjungusi garsiakalbį, tai ji (liudytoja) girdėjo kaip D. kalbėjo su žmogumi, su kuriuo kelis kartus buvo bendravusi. Įjungus garsiakalbį, ji (liudytoja) girdėjo kaip D. grasina, grasinusio žmogaus balsas jai (liudytojai) nepažįstamas. D. numerius nuolat keitė; neaiškino su kuo susijęs numerių keitimas. Nežino ar D. gavo atlygį už kompiuterio perdavimą.

D. V. 2019 m. spalio 24 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019 m. spalio 22 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), galimai apgaulės būdu iš D. V. buvo išviliotas jam priklausantis nešiojamasis kompiuteris „Lenovo T460S“, juodos spalvos, apie 400 Eur vertės (1 t., b. l. 13). Iš bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 24 d., 10.43 val., buvo gautas pranešimas iš D. V., kad jis per „Skelbiu.lt“ pardavinėjo kompiuterį. Pirkėjas A. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroniniu paštu apmokėjimą ir jo pusseserė paėmė kompiuterį, tačiau pranešėjas pinigų negavo, kreipėsi į banką, kur jam buvo nurodyta, jog jokio pinigų pervedimo nebuvo (1 t., b. l. 10).

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BnP Finance“ atsakyme į 2019 m. gruodžio 10 raštą nurodyta, kad naudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo bandoma paimti vartojimo kreditą. Asmens, bandžiusio paimti kreditą a. k. (duomenys neskelbtini). Kadangi asmeniui vartojimas kreditas suteiktas nebuvo, daugiau duomenų apie jį nėra (1 t., b. l. 42).

2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal UAB „BnP Finance“ pateiktus duomenis, jog tel. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai naudojasi asmuo, kurio a. k. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad nurodytas asmens kodas yra D. J.. Analizuojant telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini) su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo sudarytas sandoris su nukentėjusiuoju D. V. ir kuris liudytojos D. J. parodymais priklauso A. V., laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 19 d. 17.16 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 2.36 val., kontaktavo 256 kartus. Taip pat matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiojo D. V. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 22 d. 21.35 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.41 val., kontaktavo 5 kartus. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 22 d., 21 val. 58 min. 59 sek. ir 22 val. 2 min. 54 sek. buvo prisijungęs prie telekomunikacinio bokšto adresu (duomenys neskelbtini) ir kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam D. V. (1 t., b. l. 56-57, 201).

2019 m. spalio24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 12.56 val., (duomenys neskelbtini), D. V. pateikė pinigų pervedimą patvirtinančią nuotrauką, kurią gavo iš A. V.. Nuotraukoje matyti, kad prisijungta iš paskyros A. V., operacijos data yra 2019 m. spalio 22 d., 20.47 val., operacijos pavadinimas – išeinantis mokėjimas, nurodyta suma 400 Eur, gavėjas yra D. V. (1 t., b. l. 73-74).

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) pranešimai, jog (duomenys neskelbtini) pagal turimus duomenis nebuvo rastas mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) bei SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, jog (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo metu pas A. V. nebuvo rasta mobiliojo ryšio telefonų (1 t., b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamoje byloje įrodinėjamos aplinkybės, kad A. V. savo naudai apgaule, pasitelkdamas D. J., nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, kurios veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, užvaldė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį kompiuterį.

Šioje byloje nekyla ginčas, kad iš nukentėjusiojo D. V. apgaulės būdu užvaldytas kompiuteris. Tai patvirtina ir byloje ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, tai nukentėjusiojo parodymai teisme ir protokolas-pareiškimas policijai (1 t., b. l. 13), bendrojo pagalbos centro duomenys (1 t., b. l. 10), kad D. V. internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ pardavinėjo kompiuterį „Lenovo T460S“, 2019 m. spalio 22 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), iš D. V. apgaulės būdu šis kompiuteris išviliotas. Apgaulė pasireiškė tuo, kad nukentėjusiajam, neva kompiuterio pirkėjas, A. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroniniu paštu (iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)) apmokėjimo patvirtinimą, o neva A. V. pusseserė „S.“ (liudytoja D. J.) – šį kompiuterį iš nukentėjusiojo paėmė. Tačiau pranešėjas pinigų negavo, kreipėsi į banką, kur jam buvo nurodyta, jog jokio pinigų pervedimo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė fotokopiją neva pavedimo, kurią gavo iš A. V. minėtu elektroniniu paštu. Iš fotokopijos matyti, kad tarsi prisijungta iš paskyros A. V., operacijos data nurodyta 2019 m. spalio 22 d., 20.47 val., operacijos pavadinimas „išeinantis mokėjimas“, nurodyta suma - 400 Eur, gavėjas nurodytas D. V.; taip pat nurodyta D. V. sąskaita „Swedbank AB“ (1 t., b. l. 73). Nukentėjusysis D. V. 2019 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu atpažino nuotraukoje D. J. kaip asmenį, kuriam 2019 m. spalio 22 d., apie 21.30 val. perdavė savo kompiuterį „Lenovo“ (1 t. b. l. 67-68). Teisme nukentėjusysis taip pat parodė, kad sužinojęs, kad pinigai nebuvo pervesti, jis bandė ne vieną kartą prisiskambinti A. V., liudytojai, tai bandė ir jo sutuoktinė bei tyrėja. Liudytoja nebeatsiliepė, o asmuo, pirmiau prisistatęs A. V., po poros dienų atsiliepė, sakė nepergyventi, kad pinigai tikrai bus, o vėliau jau nebeatsiliepė. Jis taip pat abiem parašė SMS žinutes, kad kreipsis į teisėsaugą, bet atsakymo nei iš vieno nesulaukė. Jo parodymus patvirtino ir liudytoja D. J., kuri patvirtino, kad iš nukentėjusiojo paėmė kompiuterį A. V. prašymu, tačiau nežinojo, kad už jį neatsiskaityta. Kad D. J. iš nukentėjusiojo paėmė kompiuterį, patvirtino ir liudytoja G. Z.. G. Z. teisme taip pat nurodė, kad jai ir D. J. iš kalėjimo skambinę žmonės grasino, tada ji iš D. J. sužinojo, kad kompiuteris paimtas neteisėtai. Kad iš nukentėjusiojo apgaule paimtas kompiuteris patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, kuria nustatyta, kad D. J. skambino nukentėjusiajam iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir, kad šis numeris priklauso jai (UAB „BnP Finance“ atsakymas (1 t., b. l. 42)). Išanalizavus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini) su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo sudarytas sandoris su nukentėjusiuoju D. V. ir kuris, liudytojos D. J. parodymais, priklauso A. V., nuo 2019 m. spalio 19 d. 17.16 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 2.36 val., kontaktavo 256 kartus. Taip pat matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini) (D. J.) su nukentėjusiojo D. V. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 22 d. 21.35 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.41 val., kontaktavo 5 kartus. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) (D. J.) 2019 m. spalio 22 d., 21 val. 58 min. 59 sek. ir 22 val. 2 min. 54 sek. buvo prisijungęs prie telekomunikacinio bokšto adresu (duomenys neskelbtini) ir kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam D. V. (vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybinis pranešimas, išklotinės, 1 t., b. l. 56-57, 201). Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad už kompiuterį taip ir nebuvo atsiskaityta. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina kaltinimo aplinkybę, kad jau iš pat pradžių nebuvo ketinama atsiskaityti su nukentėjusiuoju už kompiuterį. Apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė nukentėjusiajam atsiunčiant netikrą mokėjimo patvirtinimą. Nukentėjusysis, suklaidintas apgaulės, kompiuterį savanoriškai perdavė atvykusiai D. J., manydamas, kad už kompiuterį yra sumokėta.

Nors (duomenys neskelbtini) nebuvo pas A. V. rastas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 24), liudytoja D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos metu, tiek teisme parodė, kad jai dėl kompiuterio paėmimo iš nukentėjusiojo skambino būtent A. V., kurį ji atpažino iš balso ir, kad ji dėl kompiuterio paėmimo bendravo tik su A. V.. Kaltinamasis teisme nedavė parodymų, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos su liudytoja D. J. metu taip pat pripažino, kad iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl kompiuterio paėmimo iš nukentėjusiojo, būtent jis skambino liudytojai D. J.. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad D. J. naudojamas numeris (duomenys neskelbtini) su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo sudarytas sandoris su nukentėjusiuoju D. V. ir kuris, liudytojos D. J. parodymais, priklauso A. V., nuo 2019 m. spalio 19 d. 17.16 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 2.36 val., t. y. per 9 dienas (tiek prieš nagrinėjamą įvykį, tiek po jo) kontaktavo 256 kartus. A. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“ (iš kurio siųstas netikras mokėjimo patvirtinimas nukentėjusiajam) priklauso jam ir jis juo naudojosi iki 2019 m. spalio 23 d. dienos. Nukentėjusysis teisme parodė, kad kalbant telefonu su asmeniu, prisistačiusiu A. V., visuomet buvo tas pats žmogus, nesiskyrė balsas. Posėdžio metu, kadangi praėjo daug laiko, negalėjo 100 procentų tvirtinti, jog kaltinamojo balsas tas pats kaip asmens, su kuriuo bendravo tuo metu telefonu, tačiau nurodė, kad balsas labai panašus. Taigi, narinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent A. V. įkalbėjo liudytoją D. J. iš nukentėjusiojo paimti kompiuterį. Šis faktas, vertinant jį kartu su tuo, kas buvo aptarta pirmiau, taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jo vardu, skambinant nukentėjusiajam, naudojosi kiti nuteistieji, taip pat, kad kiti nuteistieji naudojosi jam priklausančiu elektroniniu paštu.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Tai, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia patvirtina akistata su liudytoja D. J., kurios metu jis patvirtino, kad būtent jis paprašė D. J. paimti iš nukentėjusiojo kompiuterį, kad jai nesakė, jog bus daroma nusikalstama veika. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos duodant sukčiavimu jis kaltino kitus asmenis, taip pat ir liudytoją D. J. (sakė, kad aiškino liudytojai, jog už kompiuterį nebus sumokėta, įkalbinėjo nedaryti nusikalstamos veikos, vadino ją „kojomis“), akivaizdžiai matyti, kad jis žinojo, jog už kompiuterį nukentėjusiajam nuo pat pradžių net neketinta sumokėti. A. V. veikus tiesiogine tyčia patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, kad iš jo elektroninio pašto siųstas apgaulingas mokėjimo patvirtinimas nukentėjusiajam, kad nukentėjusiajam dėl kompiuterio pirkimo skambinta iš to pačio mobiliojo telefono numerio, iš kurio, 9 dienų laikotarpyje (prieš įvykį ir po), 254 kartus bendrauta su D. J.. Pastebėtina, kad pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įkalinimo įstaigoje ne vieną kartą bendravęs su liudytoja, o iš D. J. parodymų matyti, kad jai iš kaltinime nurodyto mobiliojo ryšio numerio skambino tik kaltinamasis. Be to, nukentėjusysis parodė, kad sužinojęs, jog jam nėra sumokėta, ne tik skambino, bet ir rašė SMS žinutę, kurioje nurodė kreipęsis į teisėsaugą, į ką net nebuvo reaguojama, o vieną kartą pakėlus ragelį, tas pats balsas aiškino, kad jis nepergyventų, kad mokėjimas atliktas, tačiau vėliau į skambučius nebebuvo atsiliepiama. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. V. suvokė, kad panaudoja apgaulę, kuri esmingai suklaidino nukentėjusįjį, kuris suklydimo įtakoje perdavė kompiuterį A. V. atsiųstai liudytojai. Tokiu būdu A. V. neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė.

A. V. teigė, kad kompiuteris įgytas ne jo naudai, tačiau kieno, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nenurodė. Atsižvelgiant į D. J. jau minėtus parodymus apie bendravimą telefonu tik su A. V., nėra pagrindo daryti išvados, kad kompiuteris buvo įgytas kitų, o ne A. V. naudai.

Kaltinamojo gynėja iškėlė versiją, kad galimai D. J. skambino ne A. V., bet liudytojos G. Z. vyras, taip pat atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kurį D. J. pažįsta. Šią versiją teismas atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, kaip minėta, D. J. nurodė, kad ji dėl kompiuterio paėmimo iš nukentėjusiojo bendravo tik su A. V.. Antra, G. Z. girdėjo kaip vėliau telefonu buvo grasinama tiek jai pačiai, tiek D. J., tačiau nurodė, kad tai nebuvo jos vyro balsas. Nurodė, kad D. J. bendravo su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, bet dažniausiai girdėjo A. V. vardą, apie kitus asmenis nežino.

Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatytų padarinių: nukentėjusiojo turto praradimas.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju A. V. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

Dėl A. V. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

A. V. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos motyvai savanaudiški, padaryta reali turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti, kad veiką padarė būdamas recidyvistas – turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus, nevedęs, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, ne kartą už pažeidimus viešajai tvarkai, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 57-63), praeityje teistas 19 kartų, iš jų 13 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (9 kartus už kvalifikuotą vagystę bei 4 kartus už plėšimą), 4 kartus yra teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šis nusikaltimas taip pat padarytas atliekant laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 33-42).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šio nusikaltimo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju, būtent realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir mano ši bausmė yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė.

Teismas pažymi, jog nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys, tačiau šiuo atveju švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat ir BK 75 straipsnio taikymas (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) yra nepakankama priemonė pakeisti nuteistojo elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų. Bylos duomenimis A. V. dar būdamas nepilnametis pradėjo daryti nusikalstamas veikas (nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu už veiką, padarytą 2012 m. gegužės 15 d.). Šiuo nuosprendžiu jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Matyti, jog ši bausmė A. V. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes atlikęs bausmę (2015 m. liepos 13 d.), nepraėjus nė dviem mėnesiams po bausmės atlikimo pabaigos (2015 m. rugsėjo 2 d.), jis padarė naują nusikalstamą veiką nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį). Šiuo metu jis yra teisiamas 20-tą kartą, anksčiau ne kartą teistas už kvalifikuotą vagystę bei plėšimą, šis nusikaltimas ir prieš tai 4 nusikalstamos veikos padarytos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam buvo skiriamos ir laisvės apribojimo ir arešto ir laisvės atėmimo, atidedant vykdymą, bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, bausmės tikslų nepasiekė. Visa tai kaltinamąjį A. V. apibūdina neigiamai, teismo vertinimu stebimas kaltinamojo polinkis elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, kas rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis yra gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus, jis daro savanaudiškus nusikaltimus, o anksčiau jam skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės bausmei skirtų tikslų nepasiekė.

Kadangi šis nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu A. V. paskirta bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu, pasirenkant palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi (kuria subendrintos 2019 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2018 m. vasario 19 d., 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės) paskirtos ir šiai dienai neatliktos 1 metų 11 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant pusę šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 7 mėnesius laisvės atėmimo. Būtent tokia pridėdamos bausmės dalis teismo nuomone bus teisinga ir proporcinga padarytai veikai ir nuteistojo asmenybei.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. V. turtinė žala padaryta neteisėtais kaltinamojo A. V. veiksmais, todėl, pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

Paprastai žalos atlyginimas nustatomas pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis CK 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 400 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 76). Teismas šį žalos dydį laiko įrodytu ir pagrįstu, nes būtent už tokią sumą nukentėjusysis kompiuterį ketino parduoti, o ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje, kaltinamojo nukentėjusiajam atsiųsto apgaulingo pavedimo kopijoje, nurodyta suma už perkamą kompiuterį taip pat yra 400 Eur. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1., 11 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 222,06 Eur (2 t., b. l. 90-93).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog kaltinamasis nuo 2017 m. vasario 24 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatlikta dar nemaža laisvės atėmimo bausmės dalis, o byloje nėra duomenų, jog jis šiuo metu dirbtų ir turėtų pajamų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokuose esantys kompaktiniai diskai su liudytojų D. J. bei G. Z. apklausomis bei ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 200-202) vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. V. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų bausmės pridėti jam šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 7 mėnesius ir skirti jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (mėnesių) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. V. 400 (keturis šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 222,06 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dvejų eurų 6 euro centų) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos A. V. teikimą.

Daiktus – vokuose esančius kompaktinius diskus su liudytojų apklausomis bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė