Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-76-593/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-06
Bylos Nr.: 1-76-593/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-48464-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Daiva Jankauskienė (pirm.)
Civilinis ieškovas: UAB SEB Bankas, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kaltinamasis: E. B.
Advokatai: Mantas Zelepūga, Vitalija Smolenskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-76-593/2020Proceso Nr. 1-01-1-68651-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.1.10.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei ir Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorams L. P. ir Ovidijui Vasiliauskui,civilinio ieškovo Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Vidui Jančauskui,civilinio ieškovo UAB SEB Bankas atstovui advokatui Mantui Zelepūgai,kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Kaune, Priemiesčio 9, nesusituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,H“ komercijos direktoriumi (anksčiau dirbęs UAB „N“), teistas keturiais teismo nuosprendžiais, kas sudaro du teistumus:

1. 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2. 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 80 MGL bauda, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 60 MGL bauda, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 120 MGL bauda, kuri, BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 80 MGL. Baudos sumokėjimo terminas nustatytas 12 mėnesių;

3. 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL, tai yra 3 500 Eur bauda, baudą nustatant sumokėti per 12 mėnesių;

4. 2019 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį – galutine 4 mėnesių viešųjų darbų basume, įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį. 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL, tai yra 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą, įpareigojant E. B. baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

Bausmės neatlikęs (t .y. baudų nesumokėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. 220 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „N“ (toliau – Bendrovė) įm. kodas 133993012, juridinis adresas Kaunas, Biržiškų g. 1-27, Kaunas, direktoriumi ir akcininku, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį Bendrovės turtą, 2016-12-01 pasirašė finansinio lizingo sutartį (toliau – sutartis) Nr. 2016-120008 su AB „SEB“ bankas, įm. k. 112021238, reg. Gedimino pr. 12, Vilnius, kurios pagrindu buvo įgytas 16 000 eurų vertės automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį nuo 2016-12-01 iki 2017-07-31 įmokėjo UAB „N“ vardu bankui dalį privalomų įmokų – 3 743,98 eurus, susidedančių iš apmokėtos turto vertės dalies – 3 406,27 euro, administracinio mokesčio – 185 eurų, palūkanų dalies – 148,23 euro, delspinigių dalies – 4,48 euro ir, žinodamas, kad pagal sutarties 6.2.7 punktą privaloma nepažeisti sutarties sąlygų, pažeidė sutartį bei įmokų daugiau nemokėjo ir gavęs banko 2018-02-08 pranešimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo bei pareikalavimą grąžinti automobilį, žinodamas, kad pagal sutarties 5.1 punktą automobilis yra banko nuosavybė iki visiško atsiskaitymo su banku ir pagal sutarties 7.3.1 punktą bankui nutraukus sutartį privaloma grąžinti turtą, jis turto negrąžino ir, neturėdamas banko sutikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. rupjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė automobilį naudotis ir valdyti buvusiam UAB „N“ darbuotojui M. D., kuriuo pastarasis išvyko į Jungtinę Karalystę ir jis (E. B.), žinodamas, kad turtu naudojasi M. D., nepareikalavo jo grąžinti ar kitu būdu bei priemonėmis nebandė jo susigrąžinti ir parsigabenti, dėl to banko turtas nebuvo grąžintas, tokiu būdu jis dėl neatsargumo iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – AB „SEB“ bankas priklausantį 16 000 Eur vertės automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nesumokėtų lizingo įmokų padarydamas AB „SEB“ bankas didelės 12 593,73 eurų vertės turtinę žalą (veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje).

E. B. laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2018-03-29 būdamas UAB „N“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią bei apie daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojusią buhalterę V. D., laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2017-08-22 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas BAĮ 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, BAĮ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat BAĮ 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, nes, jis, kaip darbdavys, 2015-12-04 sudaręs darbo sutartį Nr. 181 su R. B., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-29, 2015‑12-04 sudaręs darbo sutartį Nr. 180 su L. Č., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-29, 2015-12-10 sudaręs darbo sutartį Nr. 189 su D. D., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-02-29, 2015-12-04 sudaręs darbo sutartį Nr. 186 su J. D., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-03-14, 2016-01-25 ir 2017-01-12 sudaręs darbo sutartis Nr. 198 ir Nr. 219 su N. O., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2016-01-26 iki 2016-02-24 ir laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2017-02-27, 2015-12-04 sudaręs darbo sutartį Nr. 185 su K. V., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-29, 2015-12-14 sudaręs darbo sutartį Nr. 191 su V. K., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-02-26, 2015-08-04 sudaręs darbo sutartį Nr. 176 su E. B., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-08-05 iki 2017-04-18, 2014-10-30 sudaręs darbo sutartį Nr. 156 su J. B., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2017-02-27, 2016-01-26 sudaręs darbo sutartį Nr. 199 su J. Č., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2017-03-06, 2016-03-15 sudaręs darbo sutartį Nr. 204 su A. J., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2016-03-16 iki 2017-03-31, 2014-04-23 sudaręs darbo sutartį Nr. 142 su A. M., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki 2017-03-31, 2015-04-25, 2015-04-16 ir 2016-05-16 sudaręs darbo sutartis Nr. 170 ir Nr. 206 su A. B., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2016-04-25 ir laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-06, 2014-08-11 sudaręs darbo sutartį Nr. 148 su L. D., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2014-08-12 iki 2017-03-31, 2014-04-23 ir 2016-07-18 sudaręs darbo sutartis Nr. 143 ir Nr. 208 su L. G., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki 2016-02-17 ir laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2017-03-02, 2015-04-16 ir 2016-06-16 sudaręs darbo sutartis Nr. 171 ir Nr. 207 su A. K., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2015-08-05 iki 2016-04-25 ir laikotarpiu nuo 2016-06-17 iki 2017-04-24, 2016-07-21 sudaręs darbo sutartį Nr. 209 su A. K., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2017-05-08, 2016-11-30 sudaręs darbo sutartį Nr. 216 su J. S., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-02-27, 2016-10-18 sudaręs darbo sutartį Nr. 211 su V. S., UAB „N“ dirbusia laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2017-02-13, informavo apie įvykusius susitarimus įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusius atsakingus asmenis, kuriems pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie darbuotojų socialinio draudimo pradžią, jis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30, turėdamas tikslą nusikalstamai sumažinti UAB „N“ mokestinę naštą, tai yra į valstybės biudžetą, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo, nesumokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių bei gyventojų pajamų mokesčio, įmonės darbuotojams papildomai išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pajamas: A. B. 2016 metais papildomai išmokėjo 1 933,34 Eur; E. B. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 1 872,79 Eur; J. B. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 1 319,90 Eur; J. Č. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 2 470,04 Eur; L. Č. 2016 metais papildomai išmokėjo 224,92 Eur; J. D. 2016 metais papildomai išmokėjo 471,12 Eur; L. D. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 3 764,14 Eur; L. G. 2016 metais papildomai išmokėjo 1 728,80 Eur; A. J. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 3 876,85 Eur; A. K. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 1 474,44 Eur; A. K. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 512,96 Eur; V. K. 2016 metais papildomai išmokėjo 58,7 Eur; A. M. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 1 409,97 Eur; N. O. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 448,54 Eur; J. S. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 161,57 Eur; V. S. 2016 ir 2017 metais papildomai išmokėjo 220,21 Eur; K. V. 2016 metais papildomai išmokėjo 240,64 Eur, taip pat jis, faktiškai klastodamas darbo laiko apskaitos informaciją ir siekdamas fiktyviai sumažinti darbuotojų darbo laiko režimą, panaudojo žinomai netikrus dokumentus: 2016-05-30 ir 2016-06-01 A. M. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-05-30 ir 2016-06-01 A. M. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 142; 2016-05-30 ir 2016-06-01 J. B. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-05-30 ir 2016-06-01 J. B. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 156; 2016-06-01 J. Č. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-06-01 priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 199; 2016-05-30 ir 2016-06-01 E. B. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo; 2016-05-30 ir 2016-06-01 A. J. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-05-30 ir 2016-06-01 A. J. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 204; 2016-01-29 L. Č. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-29 L. Č. darbo grafiką; 2016-01-18 R. B. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-18 R. B. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 181 bei 2016-01-18 R. B. darbo grafiką; 2016-01-26 N. O. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-26 N. O. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 198 bei 2016-01-26 N. O. darbo grafiką; 2016-01-18 K. V. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-18 K. V. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 185 bei 2016-01-18 K. V. darbo grafiką; 2016‑01-12 J. D. (J. Ž.s) prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-12 J. Ž. darbo grafiką; 2016-01-18 V. K. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo; 2016-01-18 D. D. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-18 D. D. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 189 bei 2016-01-18 D. D. darbo grafiką, informuodamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusią V. D., kuri, atsižvelgusi į darbuotojų suklastotos prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo, t. y. jo sumažėjimo, perskaičiavo darbuotojų darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimus (SAM06) ir jų priedus (SAM3SD) apie apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, dėl ko sumažėjo dirbusiųjų draudžiamosios apmokestinamosios pajamos,

be to, siekdamas nuslėpti darbo santykius su A. J., A. B., A. G., A. G., B. B., I. B., I. N., T. P., V. S., J. J., J. Č., L. Č., L. G., L. G., N. S., R. P., R. J., I. E. sudarė fiktyvias siuvimo įrangos nuomos sutartis, taip jis, turėdamas tikslą suklaidinti priežiūros institucijas, kurios atlieka nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją, sukūrė tariamus civilinius nuomos santykius, nors faktiškai tarp šalių buvo susiklostę darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai, tokiu būdu, nesudaręs darbo sutarčių I. E., L. Č., J. J., N. S., V. S. išmokėjo 4 508 Eur grynaisiais neoficialaus darbo užmokesčio, iš jų: I. E. laikotarpiu nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2017 metų balandžio mėnesio išmokėjo 2 437 Eur, L. Č. laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio išmokėjo 1 000 Eur, J. J. 2016 metų gruodžio mėnesį išmokėjo 100 Eur, N. S. 2016 metų liepos mėnesį išmokėjo 120 Eur, V. S. laikotarpiu nuo 2016 metų vasario mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio išmokėjo 851 Eur,

taip pat jis, pažeisdamas 2001-11-06 BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, bei pažeisdamas 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2016 metų gegužės, birželio, liepos, lapkričio ir 2017 metų sausio mėnesius, tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio priskaitymo ir išskaitymo žiniaraščių, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kasos registrų, ilgalaikio turto apskaitos registrų, finansinių ataskaitų, dėl nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „N“ laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje).

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į gyventojų pajamų mokesčio metinę deklaraciją (FR0573) už 2016 metus ir laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai teikiamas ataskaitas (SAM pranešimus ir jų priedus SAM3SD) žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent, nesivadovaudamas:

-Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip,

-Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31), kurioje nurodyta, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, 9 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą,

-Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01), kurioje nurodyta, kad asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą,

-Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, to paties straipsnio 2 dalies nuostatas asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos,

UAB „N“ naudai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitydamas išmokų pagal sudarytas darbo sutartis dirbusioms darbuotojoms, 2016 metų pateiktoje metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) įrašė žinomai neteisingus duomenis: A. B. apskaičiavo 1 554,33 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 2 357,71 Eur daugiau, E. B. apskaičiavo 1 209,17 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 1474,99 Eur daugiau, J. B. apskaičiavo 1 066,27 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 486,17 Eur daugiau, J. Č. apskaičiavo 1 585,46 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 2 806,18 Eur, L. Č. apskaičiavo 709,89 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 22,05 Eur daugiau, J. D. (Ž.) apskaičiavo 589,68 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 397,17 Eur daugiau, L. D. apskaičiavo 4 335,56 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 4 671,16 Eur daugiau, L. G. apskaičiavo 461,55, nors faktiškai turėjo 2 031,74 Eur daugiau, A. J. apskaičiavo 584,46 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 4 483,07 Eur daugiau, A. K. apskaičiavo 1 026,46 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 1107,38 Eur daugiau, A. K. apskaičiavo 1018,63 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 479,35 daugiau, A. M. apskaičiavo 1 065,86 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 1 359,94 Eur daugiau, N. O. apskaičiavo 70 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 426,68 Eur daugiau, V. S. apskaičiavo 271,43 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 417,73 Eur daugiau, K. V. apskaičiavo 709,89 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo 57,83 Eur daugiau, tokiu būdu jis nedeklaravo ne mažiau kaip 22 945,12 Eur darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio bei nuo jo apskaičiuoto 2 606,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

taip pat Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose ataskaitose (SAM pranešimuose ir jų prieduose SAM3SD) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apskaičiuotą darbo užmokestį: A. B. apskaičiavo 1 501,81 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 2 410,23 Eur daugiau, E. B. apskaičiavo 1 458,43 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 2 104,85 Eur daugiau, J. B. apskaičiavo 237,50 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 1 585,27 Eur daugiau, J. Č. apskaičiavo 1 680,46 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 3 053,75 Eur daugiau, L. Č. apskaičiavo 446,73 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 285,21 Eur daugiau, J. D. (Ž.) apskaičiavo 430,10 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 556,75 Eur daugiau, L. D. apskaičiavo 5 892,16 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 5 326,25 Eur daugiau, L. G. apskaičiavo 422,85 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 2 070,44 Eur daugiau, A. J. apskaičiavo 641,96 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 4 895,64 Eur daugiau, A. K. apskaičiavo 687,42 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 1 779,97 Eur daugiau, A. K. apskaičiavo 1 216,90 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 583,28 Eur daugiau, V. K. apskaičiavo 245 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 70,79 Eur daugiau, A. M. apskaičiavo 1 098,94 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 1 557,63 Eur daugiau, N. O. apskaičiavo 276,33 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 553,90 Eur daugiau, J. S. apskaičiavo 604,98 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 210,43 Eur daugiau, V. S. apskaičiavo 651,43 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 262,45 Eur daugiau, K. V. apskaičiavo 446,73 Eur darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo apskaičiuoti 320,99 Eur daugiau, dėl to 2016 metų metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) nedeklaravo ne mažiau kaip 22 579,15 Eur darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio bei nuo jo apskaičiuoto 2 606,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai teiktose ataskaitose papildomai nedeklaravo 27 627,83 Eur apskaičiuoto darbo užmokesčio, dėl ko išvengė 11 137, 47 euro Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčių (veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. B. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį pripažino.

Dėl, veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje E. B. nurodė, jog 2016 m. gruodžio mėnesį pasirašė lizingo sutartį automobiliui BMW X6 įsigyti. Tuo metu įmonei buvo pradėję sektis, tačiau po kelių mėnesių pas užsakovą keitėsi situacija ir jis nebegalėjo duoti darbų, teko ieškoti naujų užsakovų. M. D. turėjo ryšių Anglijoje ir pasiūlė mėginti ten rasti tiesioginį kontraktą. Todėl 2017 m. vasarą pakrovė kelias siuvimo mašinas ir kitus būtinus daiktus į priekabą ir BMW X6 išvažiavo į Angliją. Lizingą mokėjo iki 2017 m. liepos 31 dienos. Tikėjosi padengti skolas. M. D. į Angliją važiavo kelis kartus. 2018 m. kovo mėnesį M. D. atsiuntė nuotrauką, kad automobilis yra Anglijoje. Tą nuotrauką jis, t. y. E. B. persiuntė E. P., M. D. žadėjo grįžti ir perduoti automobilį. Deja, 2018 m. vasarą, būdamas neblaivus, M. D. padarė avariją su tuo automobiliu, paliko įvykio vietoje, automobilis dingo, M. D. važiavo jo ieškoti, tačiau nerado. Pats E. B. taip pat bandė automobilio ieškoti per policiją ir kitas institucijas telefonu, tačiau nesėkmingai. Bendravo su E. P., siūlė perrašyti sutartį, t. y., kad įmokas E. B. mokėtų asmeniškai, tačiau E. P. nesutiko, kol nesumokėtas įsiskolinimas. Sutinka, kad automobilį davė naudotis M. D.. Kai policijos pareigūnai užklausė informacijos apie įmonės automobiliu padarytą pažeidimą, jis pasakė, kad nežino, nors ir žinojo, kad automobilis pas M. D.. Ar šias aplinkybes jis nurodė E. P. – nepamena. Po to, kai buvo sutartis nutraukta, informavo M. D. ir laukė, kol jis grįš, jokių kitų veiksmų, kad automobilis būtų grąžintas lizingo davėjui, nesiėmė. M. D. buvo direktoriaus pavaduotojas, tačiau gali būti, kad tuo metu, kai buvo nutraukta lizingo sutartis, M. D. oficialiai įdarbintas nebuvo, darbo santykius su juo nutraukė dėl to, kad M. D. reikėjo, jog nefigūruotų „Sodroje“ ir jis liko dirbti neoficialiai.

Dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, E. B. teisme nurodė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai – tiesiog rašydavo mažiau darbo valandų, mažesnius atlyginimus nei darbuotojai iš tikrųjų gaudavo. Tokiu būdu bandė sutaupyti, nemokėti tiek mokesčių kiek reikėtų. Nors rašydavo mažiau valandų, išmokėdavo daugiau nei surašydavo. Aplinkybių apie darbo laiko sumažinimą nežino. Apie siuvėjų darbą gali pasakyti tiek, kad kai ateidavo naujas žmogus, būdavo neaišku, ar jis sugebės tą darbą atlikti, todėl duodavo pasibandyti ir žmogus pats nuspręsdavo dirbti jam toliau ar ne. Jeigu norėdavo išmokti – palikdavo mokytis, visiems darbuotojams buvo pasakyta, kad dirbs pagal įkainius ir kiek susiūs, tiek ir gaus. Kai naujas darbuotojas mokydavosi, jis irgi siūdavo, už tai kiek susiūdavo gaudavo atlyginimą. Būdavo taip, kad, jei asmuo neturėjo įgūdžių ir susiūdavo mažai, gaudavo tik 50 eurų per mėnesį. Suprato, kad žmonės įmonėje dirbdavo nelegaliai, tačiau, kurie norėdavo – tuos įdarbindavo legaliai. Įrangos nuomos sutartys buvo sudaromos dėl mokesčių inspekcijos patikrinimo, siekiant sudaryti vaizdą, kad žmogus dirba ,,ant savęs“ (vykdo individualią veiklą ir nuomojasi įmonės mašinas), nors realiai buvo darbo santykiai, o tos sutartys sudarytos apsidraudimui. Kai kuriais atvejais buvo kreiptasi į teismą dėl to, kad tuo metu buvo prasidėjusi bankroto procedūra ir administratorė tas sutartis matė, kad už jas nebuvo gauta jokių pinigų, paklausė jo apie tai ir E. B. išsigandęs kreipėsi į teismą. Visos darbuotojos apie nuomos sutartis žinojo. Jos negalėjo nežinoti apie nuomos sutartis, nes visoms paaiškino, dėl ko tas sutartis pasirašo.

Dėl išvengto socialinio draudimo mokesčio gali pasakyti, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinime.

Darbuotojams mokėjo daugiau nei nurodyta buhalterinėje apskaitoje. Nors specialistė pagal liudytojų parodymus ir apskaičiavo, kad buvo išmokėta tik dvidešimt šeši tūkstančiai, tačiau E. B. sudarytose lentelėse viskas suskaičiuota pagal įkainius. Negali pasakyti, kiek siuvėjų dirbo 2016 m. sausio mėnesį. Meistrė vesdavo siuvėjų pasiūtų gaminių apskaitą. Suvesdamas į ataskaitą išmokėtus atlyginimus, turėjo tuos duomenis, kiek siuvėjos pasiuvo. Meistrės atlyginimas būdavo mokamas pagal susitarimą. Meistrėms mokamas atlyginamas neatitiko žiniaraščiuose nurodomo atlyginimo. Realiai gaunama suma nuo 2014 m. buvo didesnė. Deklaruotas darbo užmokestis meistrėms, siuvėjoms ir kontrolieriams, algalapiuose būdavo mokamas mažesnis nei gaudavo. Taip pat būdavo mokamas atlyginimas vairuotojams ir mechanikams. M. D. direktoriaus pavaduotoju tapo, nes atrodė, kad jis išmano verslą, buvo užsidegęs jį daryti – atrodė normalus žmogus. Idėja perkelti verslą į Angliją buvo M. D.. Juo pasitikėjo, nes buvo geras draugas, tačiau įmonei jis nevadovavo. E. B. dabar suvokia, kad jis, kaip įmonės direktorius, yra atsakingas už įmonės turtą, apskaitos tvarkymą, mokesčių teisingumą bei pateikimą, o tuomet tiesiog vadovavo, patarėjas buvo M. D.. Žalos atlyginimo iš jo neprašė, nes nieko nebuvo pasirašę. Savo veiklą vertina blogai. Turi aukštesnįjį išsilavinimą – baigęs grafinį dizainą, iki tapdamas UAB „N“ direktoriumi, patirties versle bei siuvime neturėjo, įmonę perėmė iš mamos, nes dėl per didelio streso, ji toliau dirbti nenorėjo.

Automobilio ,,BMW X6“ iššvaistymas

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kurie pripažįstami tinkamais įrodymais.

E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė sudariusi bendradarbiavimo sutartį su „SEB banko lizingu“. Įmonė užsiima turto paieška ir turto sugrąžinimu savininkui. Buvo gautas užsakymas iš SEB banko suieškoti automobilį BMW. Visų smulkmenų neprisimena, tik pamena, kad buvo ieškotas kaltinamasis kaip įmonės direktorius, kuris disponavo SEB bankui priklausančiu turtu. Susisiekus su E. B., jis paaiškino, kad šiuo metu automobilį valdo kitas asmuo, kuris yra Anglijoje. Susisiekė su tuo asmeniu (M. D.), ir jis patvirtino, kad automobiliu naudojasi ir artimiausiu metu planuoja grįžti į Lietuvą ir automobilį grąžinti, tačiau to nepadarė. Siuntė to automobilio nuotraukas, įrodant, kad tikrai jį turi, tačiau po to paaiškėjo, kad automobilis sudaužytas ir jį perėmė Anglijos policija. Ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes nurodė tiksliau, kadangi tuo metu geriau viską prisiminė. Po to, kai buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, M. D. sakė, kad jis yra turtingas, duos E. B. pinigų ir bus už viską sumokėta, tačiau nieko neįvyko. Praėjus ilgesniam laiko tarpui paaiškėjo, kad automobilis sudaužytas. Vis laukė, kol jį pargabens į Lietuvą, netgi buvo suderinta, kad patys vyks į Angliją pasiimti automobilį, bet po to paaiškėjo, kad automobilio nėra.

Nurodžius, jog liudytojas bylos aplinkybes tiksliau nurodė ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityta jo parodymų dalis (1 t., 146-147 b. l.) ir liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad E. B. jam nurodė M. D. telefono numerį, kuriuo su juo bendravo (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo mėnesį apie 14-15 d. ir M. D. žadėjo grįžti automobiliu į Lietuvą. Po šio pokalbio, pareikalavo, kad E. B. atsiųstų nuotrauką, patvirtinančią, kad automobilis Anglijoje ir pastarasis jam atsiuntė automobilio nuotrauką su šalia esančiu Anglišku tos dienos, t. y. 2018-03-18, laikraščiu.

Liudytojas M. D. nurodė, jog dirbo E. B. siuvykloje – vadovu, padėjo įvairiuose reikaluose, kokiuose konkrečiai negali pasakyti, kadangi yra po neseniai įvykusio insulto. Įmonė turėjo automobilių, t. y. ,,Mercedes“ ir ,,BMW X6“. Šį automobilį jis, t. y. M. D., sudaužė ir paliko Anglijoje. Juo vyko į Angliją tikėdamasis rasti verslo partnerių ir perkelti ten verslą, kadangi jis Anglijoje buvo pragyvenęs 16 metų ir turėjo kontaktų. Tuo automobiliu važiavo į Angliją keletą kartų – kam priklausė mašina – E. B.ar kompanijai – nežino. Po jo padaryto eismo įvykio, kurį padarė būdamas neblaivus, jis automobilį paliko įvykio vietoje, nes nenorėjo būti už tai įkalintas. Paskambino E. B., jis supyko. Kai grįžo į Lietuvą, gavo iš E. B. pinigų ir važiavo į Angliją ieškoti tos mašinos, bet įvykio vietoje jos nerado, kreipėsi į policiją, ten pasakė, kad pagal registracijos numerį pas juos automobilio nėra, todėl liepė kreiptis į kompanijas, kurios nutempia automobilius, bet taip pat nerado, važinėjo po lietuvių garažus, bet ir ten nerado. Prisimena, kad siuntė žmogui iš banko nuotraukas, kad įrodytų, jog automobilis tikrai yra, tačiau nuotraukos buvo fotošopas, nes automobilio tuo metu jau nerado. Taip bandė nuraminti, žadėjo automobilį grąžinti. Avarija įvyko prieš liepos mėnesį. Nors eismo įvykis įvyko dėl jo, t. y. M. D. kaltės, grįžęs į Lietuvą žalos klausimo nesprendė, nors žinojo, kad privalo atlyginti žalą E. B..

Perskaičius M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad juos tvirtina. Patikslino, jog tikrai automobilio BMW raktelius, registracijos liudijimą perdavė E. B.. Pokalbio su E. P., kad automobilį parvarys 2018 metų kovo mėnesį, nepamena. Mašina būtų pasiekusi Lietuvą, jei būtų nesudaužyta.

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. nurodė, jog žinojo, kad E. B. UAB "N" vardu nupirko automobilį ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pirktas bendram naudojimui, tuo automobiliu važinėjo, juo naudojosi kaip darbuotojas, taip pat juo naudojosi ir E. B.. Tuo automobiliu išvyko į Angliją, apie tai, kad šis automobilis yra įgytas lizingo būdu ir tikrasis savininkas yra bankas – nežinojo. Apie birželio-liepos mėnesiais, važiuodamas keliu M-11, automobilio nesuvaldė ir trenkėsi į kelio atitvarus, įvyko eismo įvykis, tačiau jis iš įvykio pasišalino kadangi buvo išgėręs. Informavo apie tai E. B., bet jis supykęs numetė ragelį. Po kelių dienų, vasarą, grįžo į Lietuvą, su E. B. nusprendė sutvarkyti tą automobilį, todėl vėl nuvažiavo į Angliją paimti automobilio iš įvykio vietos, tačiau nerado. Apie tai, kad automobilis įgytas lizingo būdu ir kad bankas nuolat E. B. ragina mokėti įmokas – nežinojo. Telefonu kalbėjo su E. P., kad jis turi grąžinti automobilį, žadėjo jam automobilį parvaryti, tačiau jis buvo jau sudaužytas (1 t., 153-154 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu D. R. nurodė, kad dirba Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, administravo įmonę ,,N“, kuomet jai buvo iškelta bankroto byla. Kaip ir visuose procesuose, direktorius yra įpareigojamas perduoti turtą, sudaryti finansinę atskaitomybę ir apie tai jis yra informuojamas registruotais laiškais, kitais visais įmanomais būdais. Šiuo atveju, buvo pasitelkta ir antstolės pagalba, kuri sugebėjo įteikti dokumentus įmonės direktoriui. Tiesioginio kontakto ir konstruktyvaus bendravimo su „N“ direktoriumi nebuvo. Finansinės atskaitomybės bankroto bylos įsiteisėjimo dienai jis nesudarė, pagal ją turto ir dokumentų neperdavė. Kadangi pagal registrų duomenis matėsi, kad įmonei priklauso transporto priemonės, todėl prašė, kad būtų paskelbta jų paieška. „N“ buvo tik „BMW X6“ valdytojas, kadangi jis lizingo būdu disponavo šia transporto priemone. Iškėlus bankroto bylą, automobilis nebuvo perduotas, su banku lizingo sutartis buvo nutraukta. Žinojo, kad yra daromi kelių eismo taisyklių pažeidimai tiek su BMW, tiek su „Mercedes Benz“, nes iš policijos gaudavo pranešimus su prašymu informuoti, kas tuo metu disponavo automobiliu.

2018-09-26 pareiškime su priedais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad pareiškėjas AB SEB bankas ir UAB ,,N“ direktorius E. B. sudarė ir pasirašė 2016-12-01 finansinio lizingo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas savo nuosavybėn įsigijęs UAB „N“ nurodytą turtą – 2008 metų gamybos automobilį "BMW X6", ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daikto perdavimo-priėmimo aktu naudotis ir naudotis valdyti aktu, jį perdavė Lizingo gavėjo įgaliotam asmeniui – direktoriui E. B., suteikdamas teisę Lizingo gavėjui automobiliu naudotis ir jį valdyti finansinio lizingo būdu, iki tinkamai ir galutinai bus įvykdyti visi iš sutarties kylantys įsipareigojimai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nustojus vykdyti finansinio lizingo sutarties sąlygas, sutartis buvo nutraukta vienašaliu sprendimu, atsakingam asmeniui E. B. išsiųstas 2018-02-08 pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir pareikalauta grąžinti turtą automobilį, tačiau turtas negrąžintas ir nerastas. Pareiškėjui padaryta turtinė žala 13 116, 20 Eur (1 t., 8-34 b. l.).

2019-04-02 rašte pareiškėjas AB SEB bankas papildomai nurodė padarytos turtinės žalos dydį bei sumokėtų privalomų įmokų dydį pareiškėjui, t. y. AB SEB bankui. Rašte nurodyta, kad negrąžinto turto įsigijimo kaina – turto likutinė vertė sudaro 12 593,73 Eur, neapmokėtų palūkanų suma sudaro 236,38 Eur, neapmokėto mokesčio už įgaliojimą – 15 Eur, neapmokėtų delspinigių 321,09 Eur. Kliento AB SEB bankui sumokėta suma per 2016-12-01-2017-07-31 laikotarpį sudaro 3 743,98 Eur (1 t., 56 b. l.).

Sodros duomenų bazėje užfiksuota, kad M. D. UAB ,,N“ dirbo laikotarpiais nuo 2016-11‑22 iki 2017-04-13 ir nuo 2017-04-28 iki 2017-07-01 (1 t., 158 b. l.).

E. P. prie apklausos pateikė siųstą jam nuotrauką, iš kurios matyti, jog prie automobilio BMW X, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nufotografuotas 2018 m. kovo 28 d. laikraštis (1 t., 149 b. l.).

Iš teismui pateiktos Lietuvos kelių policijos tarnybos informacijos matyti, jog automobiliu BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. fiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai Ukmergės rajone ir kelyje Vilnius-Kaunas, Kaišiadorių rajone (11 t., 45 b. l.).

2018-05-16 UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro raštu Kauno apskrities VPK nurodyta, kad bankroto administratorius negali pateikti duomenų apie asmenį, kuris 2018 m. balandžio 4 d. padarė pažeidimą, kadangi UAB ,,N“ automobilio neperdavė (11 t., 47 b. l.).

Iš policijai rašyto E. B. elektroninio laiško matyti, jog ir E. B. policijos pareigūnui nurodė, jog neturi informacijos, kas būtent tą dieną (pastaba 2018 m. balandžio 4 d.) vairavo automobilį (11 t., 48 b. l.).

Lizingo sutartis yra civilinė sutartis, kurios sutarties sąlygas ir atsakomybę už jos sąlygų pažeidimą reguliuoja Civilinio kodekso normos. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iš jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, pagal civilinę lizingo sutartį gauto turto negrąžinant panaudos gavėjui, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketina mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, jog turtinę prievolę lizingo bendrovei UAB ,,N“ nustojo vykdyti dėl įmonėje susiklosčiusios sunkios padėties, kas vėliau nulėmė įmonės bankrotą. Šioje situacijoje būtina įvertinti, ar bendrovės direktoriaus – kaltinamojo E. B. veiksmai buvo sąmoningi, siekiant sumenkinti kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis . Nors šioje byloje nėra duomenų, jog E. B. kokiais nors tyčiniais veiksmais būtų siekęs įmonės nemokumo ir aktyviais veiksmais būtų vengęs mokėti įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį (nepaneigti E. B. parodymai, jog jis, neturėdamas finansinių galimybių ir negalėdamas grąžinti turto, derėjosi su lizingo bendrove dėl sutarties perkėlimo jam asmeniškai), tačiau vis tik E. B. veiksmai lėmė, jog SEB Bankui buvo užkirsta galimybė natūra atgauti lizinguojamą automobilį, dėl ko šioje situacijoje kaltinamojo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad E. B. negrąžino lizingo bendrovei jai priklausančio turto – automobilio BMW X6, tačiau iš kaltinamojo, liudytojų M. D. bei E. P. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, jog turto negrąžinimą iš dalies lėmė ir tai, jog M. D. juo buvo išvykęs į Junginę Karalystę, kur tas turtas buvo prarastas. Šioje situacijoje būtina įvertinti, jog, nors lizingo sutarties sudarymo momentu M. D., kuriam E. B. perdavė naudotis lizinguojamą automobilį, buvo UAB ,,N“ darbuotojas, tačiau nuo 2017 m. liepos 1 d. jis oficialiai įmonėje nedirbo, todėl akivaizdu, jog E. B. turėjo imtis priemonių minėtą turtą susigrąžinti, tačiau to nepadarė. Nors E. B., negrąžinęs turto ir nesumokėjęs įsiskolinimo, nesislapstė nuo lizingo bendrovės, tačiau akivaizdu tai, jog jis, būdamas perdavęs automobilį M. D. ir, gavęs kelių policijos paklausimą apie asmenį, kuris 2018 m. balandžio 4 d. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, apie tai ne tik, kad neinformavo kelių policijos (kas šiuo atveju nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas), bet ir nepranešė lizingo bendrovei, jog minėtą dieną automobilis buvo Lietuvoje. Kaip nurodė kaltinamasis, jis visą laiką tikėjosi, jog automobilį M. D. grąžins, tačiau pats, jokių veiksmų šiam tikslui pasiekti nesiėmė. Nors M. D. teisme nurodė, jog 2018 m. kovo 28 d. siųsta nuotrauka su Anglišku laikraščiu šalia automobilio buvo fotošopas, nes automobilis tuo metu jau buvo sudaužytas, o nuotrauka siunčiama siekiant tempti laiką ir tikintis automobilį surasti, tačiau akivaizdu, jog tokie M. D. parodymai netikslūs, kadangi 2018 m. kovo 28 d. šis automobilis sudaužytas nebuvo, kadangi 2018 m. balandžio 4 d. Lietuvoje fiksuotas juo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nuo M. D. oficialaus darbo įmonėje pabaigos iki lizingo sutarties nutraukimo 2018 m. liepos 31 d., t. y. per vienerius metus E. B. nesiėmė jokių priemonių iš buvusio darbuotojo susigrąžinti jam perduotą turtą arba bent sudaryti kokias nors savitarpio sutartis dėl automobilio vertės atlyginimo ar pan., pareikalauti, kad įmonės turtas būtų grąžintas, tačiau spręsti, jog tai E. B. darė tyčia – pagrindo nėra. Kaip jau buvo minėta, lizingo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo UAB ,,N“, E. B. ir po bankroto bylos iškėlimo bendravo su M. D., ragino jį grąžinti automobilį, ragino siųsti automobilio nuotrauką ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog, vertinant E. B. veiksmus, matyti, jog jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, tikslu nemokėti įmokų ar negražinti turto, tačiau akivaizdu tai, jog jis, nors ir nesitikėjo, kad M. D. perduoto turto pastarasis negrąžins, tačiau pagal savo užimamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti, juolab, kad laikotarpiu, kuomet M. D. naudojosi įmonės turtu, su pastaruoju buvo nutraukti darbo santykiai. Taigi tokiais savo veiksmais E. B. lizingo davėjo pažeistų teisių atkūrimą civilinės teisės priemonėmis padarė neįmanomą, todėl sprendžiama, jog E. B. veiksmai peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis veiką, numatytą BK 184 straipsnyje padarė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog ir iš kaltinimo formuluotės nėra pagrindo spręsti, kad E. B. buvo kaltinamas tyčia iššvaistęs jam patikėtą svetimą turtą.

Iššvaistyto turto – automobilio likutinė vertė sutarties nutraukimo momentui sudaro 12 593,73 euro, kas atitinka didelės vertės turto požymį, t. y. viršija 250 MGL (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), todėl E. B. veika pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo šios jam inkriminuotos veikos taip pat įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis.

Liudytoja V. D., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog dirbo UAB „N“ buhaltere. Dokumentus direktorius paduodavo į rankas, o dalį atsiųsdavo elektroniniu paštu ir pagal juos ji tvarkė apskaitą: skaičiuodavo darbo užmokestį, teikė deklaracijas, skaičiavo PVM ir atliko kitus buhalterinius darbus. Kartais vėluodavo sąskaitos, kartais reikėdavo skambinti direktoriui ir priminti, kad pateiktų informaciją, o šiaip viskas buvo gerai. Atlyginimai vėluodavo, kadangi viskas priklausydavo nuo tiekėjo, kuris irgi vėluodavo sumokėti. Didžioji dalis atlyginimų buvo išmokama grynaisiais pinigais. Būdavo mokėjimo žiniaraštis, kuris buvo siunčiamas vadovo elektroniniu paštu su pavardėmis ir su skaičiavimais kiek sumokėti ,,į rankas“, o suma ,,ant popieriaus“ deklaruojama „Sodrai“. Priežastys, kodėl buvo mokama grynais pinigais, galėjo būti įvairios, viena iš jų – kad darbuotojai nepateikdavo banko sąskaitos. Darbo sutartis ji matė, iš jų pakanka santraukos, kad buvo priimta tokia ir tokia darbuotoja, tokiam valandų skaičiui ir toks darbo užmokestis. Darbuotojams buvo mokama pagal darbo valandas, jei taip numatyta darbo sutartyje. Jei pagal darbo sutartį yra numatyta minimali alga, žmogus dirba pilnu etatu ir išdirbo visą mėnesį, t. y. nebuvo nedarbingume, neatostogavo, administracijos leidimu, jam išmokama visa minimali alga, jeigu dirbo puse etato – mokama pusė minimalios algos. Už darbo kiekį mokama nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjas rodė sąskaitas įrenginių nuomai, tačiau iki FNTT pradėto, ji apie jokias nuomos sutartis nežinojo, jos nebuvo teikiamos. Pačioje darbo pradžioje, vieną mėnesį laiko dirbo pagal darbo santykius, pasui perėjo dirbti pagal individualią veiklą, kadangi įmonė išsiaiškino, jog taip tvarkyti buhalterinę apskaitą yra legalu. Pranešdavo ,,Sodrai“ apie priimamą žmogų, kokia jo alga, koks valandų skaičius, jeigu kurie nors darbuotojai dirbdavo nestandartiškai, ji būdavo informuojama ir pagal tai skaičiuodavo atlyginimus. Pavyzdžiui, jei žmogus parašė prašymą, kad nori pereiti dirbti pilnu ar puse etato, ji būdavo informuojama, jeigu jokių pasikeitimų nėra, tai pagal tas darbo sutartis ir skaičiavo atlyginimą, įvertinus nedarbingumą, kurį matydavo „Sodroje“, atostogas ir panašiai. Dauguma darbuotojų buvo perkelti dirbti puse etato. Kadangi kasininkas buvo vadovas, jis ir turėjo mokėti pinigus, tačiau paties veiksmo ji nematė ir nežino kas tai darydavo. Atlyginimų žiniaraščiai, kuriuose darbuotojai pasirašydavo, kad gavo algas, buvo prie kasos išlaidų orderio ir tai pateikdavo vadovas. Grynųjų pinigų inventorizaciją gali inicijuoti tik vadovas savo įsakymu. Įmonę tikrino VMI, ką reikalavo atlikti neatsimena, jeigu tuo metu grynųjų pinigų inventorizacijos nereikalavo, tai ji ir nebuvo padaryta, arba gal ją atliko vadovas, faktas tas, kad ji pati tų pinigų neskaičiavo. Teisės daryti bankinius pavedimus neturėjo, tai darydavo vadovas, užsakovai atlygį už darbus darydavo tik bankiniu pavedimu, nebent būdavo kažkoks išskirtinis atvejis, neatsimena, ar visos sumos būdavo pervedamos ir nuimamos vienu kartu.

L. D. teisme parodė, jog dirbo UAB „N“, kur E. B. buvo direktorius. Pradžioje dirbo siuvėja, sukirpėja, o vėliau – gamybos vadove, meistre, technologe, kroviku, vežėju, apmokino siuvėjas ir panašiai. Atlyginimų ji nemokėdavo. Pati gaudavo minimalų atlyginimą, kuris ir buvo numatytas sutartyje, tačiau jeigu atlikdavo daugiau darbų, pvz., važiuodavo paimti užsakymo, gaudavo kurui 100 eurų, kiek likdavo pasilikdavo sau. Buvo gal kokie du atvejai, kad direktorius neturėjo laiko, tai prašė, jog pagal sąrašą darbuotojams ji atiduotų pinigus, pagal atspausdintą sąrašą su pavardėmis ir pinigų, kuriuos reikia išmokėti suma. Išmokėjo tiek, kiek buvo parašyta. Atlyginimai vėluodavo, nes būdavo, kad didelės įmonės, kurioms atlikdavo užsakymus nepadarydavo pavedimo ir todėl nebuvo galima atsiskaityti tuo metu ir tą dieną, kai būdavo nustatyta sutartyje. Žino tik tiek, kad darbą gaudavo iš kitų įmonių, o kadangi tekdavo bendrauti su jomis dėl atliktų darbų kokybės, tai todėl ir žinojo apie nepadarytus pavedimus. Asmuo vardu M. D., buvo įvardintas kaip direktoriaus pavaduotojas, bent jau taip jį pristatė. M. D. ir E. B. dažnai atvažiuodavo kartu, padėdavo kartais darbą atsivežti, išsikrauti. Kas atsitiko vėliau –nežino, bet mano, kad įtakos tam turėjo M. D., kuriam dažnai užeidavo nervinis šokas, savęs jis nevaldė, matyt, dėl to direktorius pasidavė M. D. įtakai. Kol M. D. nebuvo – viskas ėjosi sklandžiai – algos buvo mokamos, darbai buvo gaunami. Vėliau sužinojo, kad buvo sudaromos sutartys, jog moterys nuomojasi siuvimo mašinas. Kai iš darbo išėjo daug siuvėjų tada ateidavo laiškai dėl nuomos sutarčių, vėliau iš dirbusių siuvėjų sužinojo, kad jos nebuvo įdarbintos pilnoms valandoms.

Ji turėjo sąsiuvinį, kuriame žymėdavo tik tai, kas neateina į darbą. Darbo laikas būdavo nuo 8 val. iki 17 val., arba nuo 7 val. iki 16 val., žmogus galėjo pasirinkti kada dirbti jam patogiau. Rašydavo kiek kiekvienas siuvėjas susiuva ir atiduodavo direktoriui dėl pinigų apskaitos. Darbuotojoms visą laiką buvo mokama už atliktą darbą. Įkainiai už atliktas operacijas buvo, jie priklausė nuo operacijos sudėtingumo, įkainių kartelę nustatydavo užsakovai, o gauta pinigų suma turėjo disponuoti pati įmonė – skirti atlyginimams, mokesčių apmokėjimui – ir tuo rūpinosi E. B..

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti L. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad įmonėje dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos. 2016 m. pabaigoje buvo įpareigota direktoriaus atsiskaityti su darbuotojais už 2016 m. gruodžio ir 2017 m. sausio mėnesius. Išmokėjus, kiekvienas darbuotojas pasirašydavo, kad nurodytą sumą gavo. Nepamena tiksliai, kokią grynųjų pinigų sumą jai perdavė E. B. ir kokią sumą kiekvienai darbuotojai ji išmokėjo. Atlyginimas buvo fiksuotas ir ji faktiškai gaudavo 580 Eur grynaisiais. Darbo užmokestį visais atvejais išmokėdavo pats E. B., pateikdavo algalapį, kuriame ji pasirašydavo, kad atlyginimą gavo. Nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. iš E. B. piniginių išmokų negavo. Pati dirbo 8 val. per dieną ir daugiau. Kiek jai žinoma, UAB „N“ buvo tokia darbo užmokesčio sistema: E. B. buvo nurodęs, kad ji ir J. Č. fiksuotų darbuotojų išdirbį kiekvieną dieną, po to šią informaciją ji pateikdavo E. B., tačiau nežino, kaip kiekvienas darbuotojas susitarė su darbdaviu dėl mokėtino darbo užmokesčio. Jai nėra žinoma ir ji mano, kad nebuvo tokių atvejų, kad UAB „N“ darbuotojos būtų rašiusios prašymus E. B. leisti joms dirbti vieną valandą per dieną. Kas dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos, tai ji pildė žurnalą, kuriame fiksavo pravaikštas, o šią informaciją pareikdavo E. B.. Siuvimo įrengimų nuomos veiklos UAB „N“ nevykdė, E. B. aiškino, kad siuvimo įrengimų nuomos sutartys reikalingos tik suklaidinti valstybines institucijas, kurios atlikdavo patikrinimus, nes E. B., nenorėdamas sudaryti darbo sutarčių, sudarydavo siuvimo įrengimo nuomos sutartis, nes, kaip jis aiškino, tai ekonomiškai naudingiau dėl baudos dydžio, kadangi darbuotojos, kurios buvo sudariusios siuvimo įrengimo nuomos sutartis, dirbo be individualios veiklos pažymų, o kada VMI patikrindavo, tai joms skirdavo baudą, kuri santykinai buvo nedidelė, nei ta, kurią būtų gavusi UAB „N“. Negali paaiškinti, kodėl jis sugalvojo vėliau pasipelnyti iš tų žmonių, kurie neva tai realiai nuomojosi ir jam nemokėjo nuomos mokesčių (6 t., 48-49 b. l.).

Po šių parodymų paskelbimo, liudytoja patikslino, jog apie nuomos sutartis sužinojo vėliau, kai jau išėjo iš darbo, jai moterys pasakojo, kad iš jų reikalauja nuomos, ar apie tai kalbėjosi su E. B. neprisimena, neprisimena nuo kada buvo pradėtos pasirašinėti siuvimo mašinos nuomos sutartys. Iš pradžių sudarant tas nuomos sutartis, jokių mokesčių nebuvo prašoma, o kaip pradėjo byrėti „N“, tada galbūt ir sugalvojo, kad reikia atsiimti mokestį už tą nuomą, tačiau tiksliai nieko daugiau negali pasakyti, kadangi prieigos prie dokumentų neturėjo.

J. Č. teisme nurodė, jog internete rado skelbimą ir nusprendė pabandyti, nors siuvėjos darbas buvo ne pagal specialybę, labiau domino kontrolierės pareigos, kadangi tuo metu atsilaisvino darbo vieta, todėl buvo priimta. Į pareigas įėjo gaminių tikrinimas, jų pakavimas, paruošimas pakrovimui, išvežimui. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuota su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Atlyginimas buvo fiksuotas 350 eurų. Pirmus mėnesius viskas buvo tvarkingai, pasirašinėdavo dviem egzemplioriais kaip ir algalapius, kur buvo surašyta visų pavardės su atlyginimo suma, tačiau tai buvo apie kokius tris, keturis mėnesius. Kai norėjo stoti į darbo biržą, ,,Sodroje“ sužinojo, kad jiems buvo pateikiami melagingi duomenys: tris mėnesius atlyginimas buvo nurodytas tiek kiek ir buvo mokama, paskui jau rodyta, kad 116 eurų ir taip mažėjančia tvarka, paskutinį mėnesį buvo tik 47,50 Eur. Vėliau atlyginimas buvo mokamas į rankas ir neduodama pasirašyti jokių dokumentų. Paklausus kodėl, atsakė, kad duos pasirašyti vėliau. Paskui pradėjo mažėti užsakymų, gaudavo dalį atlyginimo, niekur nepasirašydavo, vasario mėnesį nusprendė išeiti.

Prašymų mažinti darbo laiką ar jį keisti nerašė, liko dar ir neišnaudotos atostogos, neapmokėti viršvalandžiai. Kai buvo apklausiama policijoje, jai rodė tuos dokumentus, tačiau ten nieko panašaus į jos parašą nebuvo. Nepraėjus nė mėnesiui po to, kai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, gavo raginimą apmokėti įsiskolinimą už siuvimo mašinos nuomą. Kad tai ne piktas pokštas suprato tik tuomet kai gavo ieškinį iš teismo.

Iš esmės analogiškai aplinkybes J. Č. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu J. Č. nurodė, jog darbo sutartis buvo sudaryta 2016 m. sausio 26 d., sulygtos šios darbo sąlygos: 40 val. per savaitę, mokant 1 MMA, nors dirbdavo per dieną ir daugiau valandų. UAB „N“ realiai dirbo iki 2017 m. kovo mėn. Darbo sutartį nutraukė jai pačiai prašant. Jos pareigos – gatavos produkcijos tikrinimas ir pakavimas (pagal darbo sutartį – kontrolierė). Bendrovėje taip pat dirbo technologė L. D.. L. D. buvo atsakinga už užsakymus, darbuotojų apmokymus, taip pat atliko ir kitas pareigas. Pamena, įmonėje dirbo M. D., direktoriaus pavaduotojas. Iš tam tikrų jo savybių, kaip jis elgdavosi su esamais darbuotojais ir kokius įsakmius nurodymus duodavo, ji manė, kad jis buvo faktinis vadovas. Ji gaudavo fiksuotą darbo užmokestį, o siuvėjoms atlyginimas buvo mokamas pagal išdirbio normas, kurias žinojo L. D.. Nežino, kas tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą. Atlyginimas jai buvo išmokamas grynaisiais pinigais. Kiek pamena, kokius tris mėnesius pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, kad atlyginimą gavo. Po to, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių E. B. nepateikdavo. Ji niekur nepasirašydavo, kai atlyginimą gaudavo. 2016 m. gruodį, 2017 m. sausio mėn., 2017 m. vasario mėn. atlyginimą grynaisiais gavo ne iš direktoriaus E. B., o iš technologės L. D.. Nuo įsidarbinimo (2016-01-26) iki 2017 m. sausio mėn. grynaisiais kiekvieną mėnesį gaudavo 300 Eur darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio išmokėjimas vėluodavo. Paskutinį kartą grynuosius 300 Eur už 2017 m. sausio mėn. išmokėjo L. D.. Po to grynųjų pinigų iš UAB „N“ atsakingų asmenų negavo. Pagal jai užduotą klausimą, kokias išmokas iš UAB „N“ atsakingų asmenų ji gavo 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn., 2017 m. vasario mėn. parodė, kad: 2016 m. gruodžio mėn. ji iš L. D. gavo 300 Eur grynaisiais kaip darbo užmokestį (pati L. D. jai pasakė, kad tai jos atlyginimas), po to 2017 m. sausio mėn. ji iš L. D. gavo 300 Eur grynaisiais kaip darbo užmokestį (pati L. D. išmokėjo, būnant šalia pavaduotojui M. D.), o 2017 m. vasario mėn. ji išmokų iš UAB „N“ atsakingų asmenų negavo. Gavus grynuosius pinigus už 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn., ji išmokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė, nes jų niekas jai nepateikė. Ji iš UAB „N“ direktoriaus E. B. kitų išmokų nebuvo gavusi. Apskritai nuo 2016 m. birželio mėn. ji su E. B. nebendravo. Iš jai parodyto 2016-06-01 prašymo, kuriame ji prašo leisti ją nuo 2016 m. birželio 2 d. dirbti po 1 val., tai šio prašymo ji nerašė, rankraštiniai įrašai suklastoti.

Prašymo direktoriui dėl GPM lengvatos taikymo nerašė, prašyme įrašyti rankraštiniai įrašai suklastoti. Bankinių pavedimų iš UAB „N“ negaudavo, atsiskaitymai būdavo grynaisiais. Gavo raginimą dėl įsiskolinimo neva tai jis susidarė pagal sudarytą suvimo įrengimo nuomos sutartį, kurios ji realiai nesudarė, o sutartyje esantys rankraštiniai įrašai suklastoti. (4 t., 90-106 b. l.).

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo siuvykloje „N“, kurios direktorius buvo E. B., iš darbo išėjo dėl to, jog nemokėjo atlyginimo. Iš pradžių kelias dienas dirbo nelegaliai, o paskui sudarė darbo sutartį. Jei gerai atsimena, sutartyje buvo įrašytas minimalus darbo užmokestis. Kažkiek laiko tą minimumą mokėjo, pasirašydavo, kad jį gauna, lape būdavo nurodyta kiek priskaičiuota, kiek nuskaičiuota. Atlyginimą mokėdavo visaip – ir daugiau, ir mažiau, negu nurodyta sutartyje. L. D. buvo meistrė, kuriai direktorius kartais palikdavo pinigus atlyginimams išmokėti. Per darbo laikotarpį sudarė dvi darbo sutartis. Dėl neišmokėto atlyginimo niekur nesikreipė. Darbas buvo susijęs su baldų apmušalų siuvimu, kiek pasiūdavo, už tiek ir gaudavo atlyginimą. Negali pasakyti kiek į mėnesį gaudavo neapskaitytų pinigų, kadangi ten būdavo visaip, dabar neprisimena. Buvo sudaryta darbo sutartis 20 valandų per savaitę, bet dirbo visu etatu. 150 eurų buvo atlyginimas už pusę etato. Po to buvo sudaryta sutartis dėl 8 darbo valandų, bet SODROJE sužinojo, kad tokiam valandų skaičiui įforminta nebuvo. Pati turėjo tą darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad dirba pilnu etatu. Sutarties dėl nuomos nebuvo pasirašiusi, paprasčiausiai ji buvo pakišta pasirašyti, o kai išėjo iš darbo, gavo laišką, kad skolinga už nuomą ir ją padavė į teismą. Kuo pasibaigė byla nežino, iš teismo nieko negavo.

Liudytoja A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog UAB „N“ siuvėja įsidarbino 2015 m. ir dirbo iki 2016 m. gruodžio mėn. Darbo užmokestis priklausydavo nuo konkrečiai atlikto darbo per mėnesį. 2015 m. sudarytoje darbo sutartyje, buvo nurodytas 150 Eur atlyginimas ir 20 val. per savaitę darbo laikas, tačiau realiai dirbo 40 val. per savaitę, kartais ir daugiau. 2016 m. gegužės mėn. buvo sudaryta kita darbo sutartis, kuri taip pat buvo sudaryta formaliai, ji neatitiko tikrovės, nes realiai dirbo 40 val. per savaitę, o kartais ir daugiau. UAB „N“ direktorius E. B. argumentuodavo tuo, kad jam, kaip darbdaviui, reikės mokėti mažiau mokesčių. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. grynaisiais gavo nemažiau kaip 300 Eur atlyginimo. Atlyginimas visada buvo išmokamas grynaisiais pinigais, jai pasirašius dokumente, kad atlyginimą gavo. Atlyginimą kartais perduodavo L. D. (4 t., 73-74 b. l.).

I. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog UAB ,,N“ įsidarbino 2015 m. ir ten pradirbo kelis mėnesius. Neprisimena, koks sutartyje buvo nurodytas darbo užmokestis. Dirbo puse etato, nors sutartyje buvo nurodyta, kad dirba visą. Atlyginimo gaudavo irgi mažiau. Atsimena, kad ant lapuko pasirašė, kad įdarbinta 2 valandoms. Atlyginimą išmokėdavo grynais, duodavo pasirašyti, bet gaudavo ne visus, o mažiau. Tarkim paimtume vieną mėnesį tai buvo, kad pasirašydavo už 200, o duodavo tik 80. Kodėl taip buvo domėjosi, tai sakė, kad atiduos vėliau, bet toliau nesiaiškino. Iš ten išėjo dėl to, kad nesumokėjo pinigų. Atlyginimo vieną mėnesį gavo 50 eurų, kitą 80 eurų, nors dirbdavo 8 valandas per dieną. Atlyginimą išmokėjo E. B.. Jis už tai, kad sumoka atlyginimą, liepdavo pasirašyti ant algalapių. Negali atsakyti, kodėl neparašė prierašo, kiek iš tikrųjų gauna atlyginimo. Papildomai jai nieko nemokėjo.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., 77 - 79 b. l.), liudytoja juos patvirtino, nurodė, jog 50 eurų išmokėjo pirmą mėnesį, kai mokėsi. Tik atėjus įsidarbinti pasirašė, kad išsinuomoja siuvimo mašiną, tačiau dėl nuomos nemokėjimo į teismą kreiptasi nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose I. B. nurodė, jog įsidarbino 2016 m. kovo mėn. ir realiai dirbo iki 2016 m. gegužės mėn., darbdavys ją išdarbino 2016 m. birželio mėn. Žinojo, jog buvo nustatyti įkainiai už atliktų darbų kiekį. Darbo sutartyje buvo sulygta, kad ji dirbs 8 valandas per dieną t. y. 40 valandų per savaitę, po to darbo laiko režimas pasikeitė iš 40 valandų per savaitę į 20 valandų per savaitę, nors realiai ji dirbo 8 valandas per dieną, 40 valandų per savaitę. Kiekvieno mėnesio pabaigoje buvo pateikiamas dokumentas, kuriame buvo nurodoma išmokamų grynųjų pinigų suma, tame dokumente pasirašydavo, kad pinigus gavo, tačiau nepamena tikslios sumos. Iš direktoriaus atlyginimą gavo tik vieną kartą – 80 Eur grynaisiais. (4 t., 77-79 b. l.).

Apklausiama teisme G. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, jog pagal 2015 m. sudarytą darbo sutartį buvo įdarbinta 4 val. per dieną (pati to prašė, nes turėjo finansinių įsipareigojimų antstoliams). 2016 m. liepos mėn. nedirbo, kadangi darbdavys nemokėjo atlyginimo, 2016 m. rugpjūtį darbo sutartis buvo nutraukta. 2016 m. rugsėjo mėn. vėl sudarė darbo sutartį, realiai dirbo iki 2017 m. kovo mėn. Pagal sutartį dirbo pilną darbo dieną 8 val. ir 40 val. per savaitę. Pagal darbo sutartį buvo sulygtas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, tačiau darbo užmokestis priklausydavo nuo išdirbio normų. Kiekvienas gaminys turėjo savo atskirus įkainius, kurie būdavo skirtingi (pagal gobeleno struktūrą, dydį, sudėtingumą). Įkainius nustatydavo paslaugos pirkėjas. Pagal 2016 m. darbo sutartį atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais. Atlyginimą išmokėdavo direktorius. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą. Už 2016 m. spalio mėn. gavo ne mažiau kaip 200 Eur atlyginimo, už 2016 m. lapkričio mėn. gavo 260 Eur (tiksliai pamena), už 2016 m. gruodžio mėn. gavo 300 Eur atlyginimo, ši grynųjų pinigų suma buvo išmokėta sausio mėn., kiek pamena, ji už juos pasirašė, kad gavo. Už 2016 m. gruodžio mėn. kitų išmokų (neapskaityto darbo užmokesčio), be nurodytų 300 Eur, ji negavo. Už 2017 m. sausio mėn. gavo nemažiau kaip 300 Eur, kitų išmokų (neapskaityto darbo užmokesčio) nebuvo, už 2017 m. vasario mėn. darbo užmokesčio negavo, taip pat kitų darbdavio išmokų nebuvo (neapskaityto darbo užmokesčio). Kiek pamena, išmokamas atlyginimas grynaisiais pinigais sutapdavo su tuo, kuris būdavo nurodomas išmokėjimo žiniaraščiuose (4 t., 85-87 b. l.). Teisme ji patikslino, jog iš pradžių atlyginimas buvo mokamas laiku, bet paskui atsiradus E. B. draugui ar kolegai vardu M. D., atlyginimas pradėjo vėluoti, vis buvo sakoma, kad reikia palaukti, nėra pinigų. Iš darbo išėjo, nes laiku nemokėjo atlyginimo. Dėl neišmokėto, vėluojančio atlyginimo kreipėsi į darbo inspekciją. Būdavo taip, jog pasirašydavo, kad gauna atlyginimo dalį, kitą žadėdavo sumokėti vėliau, bet taip ir nesumokėdavo, o jeigu sumokėdavo – tai pasirašydavo ir už tą dalį. Nesusidūrė su prašymais pasirašyti, kad gauna daugiau nei realiai išmokama. Kai atlyginimai pradėjo vėluoti E. B. pradėjo vengti darbuotojų – neatvažiuodavo į darbą, arba liepdavo laukti, žadėdavo atvežti, bet neatvažiuodavo, telefonu neatsiliepdavo. Nesuprato, kokį vaidmenį atliko M. D., bet jis buvo pakankamai grubus, šiurkštus ir nemandagus, buvo sunku suprasti, kas šioje įmonėje yra direktorius – ar E. B., ar tas M. D.. Pirmą kartą dirbo trumpai, gal net nebuvo įdarbinta oficialiai ir buvo pasirašiusi siuvimo mašinos nuomos sutartį, kad darbo įrankį gali naudoti savo reikmėms. Antrą kartą kai darbinosi, pati prašė būti įdarbinta pusei dienos. Neatsimena ar siuvimo mašinos nuomos sutartyje buvo nurodytas nuomos terminas.

Liudytoja I. E., nurodydama, jog šiuo metu neprisimena jos darbo UAB ,,N“ aplinkybių, pareiškė, jog tvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose, nurodydama sumas apie išmokėtą atlyginimą, naudojosi savo užrašais. Patvirtino, jog dirbo 5 darbo dienas po 8 valandas siuvėja pagal sutartą atlyginimą – už atliktą darbą, kurį suskaičiuodavo meistrė L. D..

Ikiteisminio tyrimo metu I. E. nurodė, jog Darbo biržos specialistė jai pasiūlė įgyti siuvėjo profesiją, mokymuisi ji pasirinko įmonę „N“, dėl darbo kalbėjosi su įmonės direktoriumi E. B.. 2015‑01-20 buvo sudaryta trišalė mokymo sutartis tarp jos, Kauno teritorinės darbo biržos ir UAB „N“. Mokymai truko apie 6 savaites, po to, t. y. 2015 m. kovo 9 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią dirbo siuvėja. Darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ji nesugebėjo tinkamai atlikti jai paskirto darbo. Vis dėlto darbdavys jai pasiūlė tęsti darbą, tačiau su sąlyga, kad ji dirbs nelegaliai. E. B. taip pat pateikė sudaryti siuvimo įrengimo nuomos ir panaudos sutartis, kurios, kaip sakė direktorius, reikalingos tam, kad jeigu valstybinės institucijos tikrins darbo vietą ir dirbančiuosius, tai jis galės parodyti šias sutartis, neva ji vykdo individualią veiklą ir nuomojasi siuvimo įrangą iš jo bei neatlygintinai gauna patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo sudaryti du egzemplioriai siuvimo įrengimo nuomos sutarčių ir du egzemplioriai panaudos sutarčių. Visose sutartyse rankraštinius įrašus kur yra „nuomininkas“ atliko ji. Iš direktoriaus antrų egzempliorių ji negavo, sutartis jis pasiliko sau. Tik ji neįrašė įrašų ties skiltimi „sutartis galioja“. Nelegaliai ji dirbo nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. UAB „N“ direktorius E. B. jai mokėjo pinigines išmokas už atliekamą nelegalų darbą. Gavo šias išmokas: už 2015 m. gegužės mėnesį, grynaisiais gavo 87 Eur, už 2015 m. birželio mėn. – 118 Eur, už 2015 m. liepos mėn. – 107 Eur, už 2015 m. rugpjūčio mėn. – 247 Eur, už 2015 m. rugsėjo mėn. – 182 Eur, už 2015 m. spalio mėn. – 140 Eur, už 2015 m. lapkričio mėn. – 172 Eur, už 2015 m. gruodžio mėn. – 130 Eur, už 2016 m. sausio mėn. – 160 Eur, už vasario mėn. – 139 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 190 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 160 Eur, už 2016 m. gegužės mėn., grynaisiais gavo 200 Eur, už birželio mėn., grynaisiais gavo 195 Eur, už liepos mėn. – 260 Eur, už rugpjūčio mėn. – 160 Eur, už rugsėjo mėn. – 230 Eur, už spalio mėn. – 120 Eur, už lapkričio mėn. – 184 Eur., už gruodžio mėn. – 182 Eur, už 2017 m. sausio mėn. – 207 Eur, už vasario ir kovo mėnesius jokių išmokų negavo, o už 2017 m. balandžio mėnesį gavo 50 Eur. Visas šias iš direktoriaus E. B. gautas pinigines išmokas pamena tiksliai, kadangi visą informaciją kaupė savo asmeniniuose užrašuose. UAB „N“ dirbo iki 2017 m. balandžio mėn. ir gegužės mėnesio pabaigoje iš UAB „N“ atsakingų asmenų gavo raginimą dėl įsiskolinimo, kuriame buvo nurodyta padengti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Kadangi nesuprato, kokias paslaugas jai suteikė UAB „N“, bandė skambinti direktoriui, tačiau jis neatsiliepė. Tada ji parašė laišką, kuriame direktoriaus paprašė pateikti jai visas sąskaitas faktūras, pagal kurias jai neva buvo suteiktos paslaugos, atsakymo negavo. Po to ji sužinojo, kad raginimai dėl įsiskolinimo buvo siųsti darbuotojoms Aidai ir Astai, dėl kitų netgi kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už neva suteiktas paslaugas (3 t., 136-138 b. l.).

L. G. nurodė, jog Darbo biržos specialistė pasiūlė dirbti siuvėja (dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti ankstesnio darbo). Siuvėjos kvalifikacijos neturėjo, bet konsultantė informavo, kad įmonėje ji bus apmokyta ir davė įmonės telefoną. Įmonėje pasitiko moteris, parodė kaip siūti ir sutiko priimti į darbą. Paklausus dėl darbo sutarties, ta moteris informavo, jog šiuo metu nėra direktoriaus, todėl pakalbės vėliau. Po kelių dienų pati nuėjo pasikalbėti su direktoriumi, kuris pakišo pasirašyti lapą, kuriame buvo parašyta, kad atseit gali naudotis jų siuvimo mašinomis. Dėl darbo sutarties direktorius atsakė, kad ją pasirašys, kai įsitikins, kad ji tikrai moka dirbti ir maždaug po mėnesio su darbo birža pasirašys trišalę sutartį. Dėl sveikatos būklės L. G. toliau nedirbo. Po kažkiek laiko gavo laišką, kad įmonei ji skolinga pagal 12 sąskaitų už siuvimo įrengimų nuomą. Dar po kažkiek laiko gavo iš teismo sprendimą apmokėti skolą, kurį vėliau apskundė ir jos skundas buvo patenkintas. Realiai įmonėje prabuvo tik 2 dienas, darbo sutarties nepasirašė, atlyginimo negavo, už nuomą buvo reikalaujama virš trijų tūkstančių eurų, t. y. po 121 eurą už mėnesį.

Liudytoja L. G. nurodė, jog įmonėje ,,N“ dirbo siuvėja, siuvimo mašina, apsiuvinėjo baldus apmušalais, gobelenais. Nepamena, kas buvo susitarta darbo sutartyje dėl atlyginimo dydžio. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, jį mokėjo meistrė, už tai kiek gaudavo, už tiek ir pasirašydavo. Vėliau, kai atsirado M. D. viskas pradėjo vėluoti, kuo M. D. buvo įdarbintas – nežino. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė viską geriau ir davė teisingus parodymus, kuriuos tvirtina. Patikslino, jog iš direktoriaus gavo raginimą susimokėti už siuvimo mašinų nuomą, bet nemokėjo, į teismą niekas nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslias išmokėtų pinigų sumas, nes rašydavo tai į sąsiuvinį, kurį nešėsi į apklausą. Būdavo, kad direktorius dalį atlyginimo atveždavo jai ir į namus, jeigu paskambindavo ir paprašydavo, jog labai reikia.

Teisiamojo posėdžio metu perskaityti L. G. parodymai, kur ji nurodė, kad nepamena, kada įsidarbino UAB „N“, bet darbo sutartį nutraukė 2017 m. kovo mėn. jai pačiai prašant. Darbo sutartį sudarė su direktoriumi E. B., paprastai dirbo nuo 6 val. ryto iki 15 val., darbo užmokestis priklausė nuo įkainių ir išdirbio normų. Įkainius nustatydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įkainiai buvo pakankamai maži, tačiau, kiek pamena, L. D. juos padidindavo darbuotojų naudai, prieš tai pasitarusi su direktoriumi E. B.. Buvo sudaryti žurnalai su nustatytais įkainiais. Ji nebuvo 2016-07-18 darbo sutarties sudarymo iniciatore, kadangi tikrai nesutiktų įforminti 1 valandos per dieną. Jos darbo užmokestis nuo 2016 m. iki darbo santykių pabaigos svyruodavo nuo 200 Eur iki 300 Eur į rankas grynaisiais pinigais. Išmokant atlyginimą, direktorius pateikdavo dokumentus, kuriuose ji pasirašydavo, kad gavo atlyginimą. Faktiškai gaunamas atlyginimas nesiskyrė nuo minėtuose dokumentuose nurodyto atlyginimo. Darbo užmokesčio dydis priklausė nuo išdirbio normų, nors pagal 2016-07-18 darbo sutartį matyti, kad atlyginimas buvo fiksuotas. Nepamena ir negali paaiškinti, ar rašė prašymą dėl NPD ir PNPD taikymo UAB „N“ direktoriui E. B., tačiau rašysena kaip ir jos. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. gavo šį darbo užmokestį: už sausio, vasario, balandžio, birželio liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius grynais pinigais gavo atitinkamai 250 Eur, 282 Eur, 172 Eur, 160 Eur, 420 Eur, 395 Eur, 200 Eur ir 230 Eur. Kiek gavo už kovo, gegužės birželio ir spalio mėnesius – nepamena. Nors dirbo iki 2017 m. kovo mėn., tačiau už 2017 m. atlyginimo ir kitų piniginių išmokų negavo. Atlyginimą direktoriaus pavedimu už 2016 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn., išmokėjo L. D.. Siuvimo įrengimo nuomos sutarčių nesudarinėjo. Kada nutraukė darbo sutartį, t. y. 2017 m. kovo mėn., iš UAB „N“ direktoriaus registruotu laišku gavo raginimą padengti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Pabandė susisiekti telefonu su direktoriumi ir išsiaiškinti, kokios tai paslaugos, tačiau susisiekti nepavyko. Nuomos sutartys yra fiktyvios (4 t., 41-143, 144-148 b. l.).

Liudytoja A. G. nurodė, jog įmonėje ,,N“ dirbo apie dvi savaites, išėjo, nes nepatiko. Tą laikotarpį dirbo po aštuonias valandas, būdavo dienų, kad nedirbdavo. E. B. padavė pasirašyti lapą tuo tikslu, kad nebūtų jam problemų, jeigu ateitų jį tikrinti. Ten buvo smulkiai surašytas tekstas, todėl jo neskaitė, pasirašė. E. B. paaiškino, kad ji pasirašė, jog trumpam, kol bus bandomasis laikotarpis, nuomojasi siuvimo mašiną. Nuomos kaina nebuvo nurodyta, lapas buvo pusiau atspausdintas.

Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. G. nurodė, jog juos tvirtina, patikslino, jog po metų iš jos buvo reikalaujama susimokėti „pradelstą įsiskolinimą už suteiktas nuomos paslaugas“. Iš UAB „N“ vadovo piniginių išmokų nėra gavusi (6 t., 32-33 b. l.).

Liudytoja A. J. nurodė, jog dirbo įmonėje ,,N“, kiek uždirbdavo, tą ir gaudavo, pinigus mokėdavo į rankas. Pradėjo dirbti dar tuomet, kai direktorė buvo kaltinamojo mama I. B.. Kažkiek buvo įdarbinta oficialiai, paskui lyg ir puse etato. Kai išėjo iš darbo, iš jos buvo pareikalauta susimokėti už siuvimo mašinų nuomą. Kas tai buvo per nuoma nežino, iš teismo gavo laišką, kad yra skolinga tris su puse tūkstančio eurų, kokiu pagrindu ta skola atsirado – nežino. Teisme bylą laimėjo. Ar pasirašinėjo kokią nors nuomos sutartį – neprisimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog pirmą dieną atėjusi kažką pasirašė, bet nesuprato ką. E. B. sakė, kad pasirašo vienai dienai, paskui tą sutartį suplėšys ir išmes, tačiau to nepadarė, o panaudojo prieš darbuotojus. Taip pat nurodė, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė sumas, kurias ji buvo užsirašiusi savo sąsiuvinyje. Prašymo dirbti mažiau nei aštuonias valandas nerašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog siuvėja dirbo nuo 2013 m. iki 2015 m., po to įsidarbino 2016 m. kovo mėn. 2016-03-15 darbo sutartį sudarė su E. B., tačiau realiai dirbti pradėjo nuo 2016 m. sausio mėn., du mėnesius dirbo nelegaliai. Direktoriui nuolat primindavo, kad reikalinga sudaryti darbo sutartį, tačiau jis vengė tai padaryti. Pats direktorius žodžiu kalbėjo, kad neįdarbinus darbuotojo jam mažiau mokesčių reiks mokėti, anot jo, geriau gauti baudą, kuri yra mažesnė. Pamena, kad 2016 m. kovo mėn. institucijos atliko patikrinimą, kurio metu tikrino, ar visi realiai dirbantys yra sudarę darbo sutartis. Pamena atvejį, kad nelegaliai dirbusios darbuotojos, tarp jų ir ji, turėjo bėgti, prieš tai gavusios iš meistrės L. D. nurodymą. Jai buvo aktualu įsidarbinti pilną darbo dieną, t. y. 8 val. per dieną, gaunant 1 MMA, tačiau darbdavys atsisakė sudaryti tokią darbo sutartį. Pagal 2016‑03-15 darbo sutartį numatyta 20 val. per savaitę, mokant 0,5 MMA. Reali darbo trukmė buvo nemažiau kaip 8 val. per dieną, tekdavo ir savaitgaliais padirbėti. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, jai pasirašant algalapiuose, išskyrus 2016 m. sausio mėn., vasario mėn., darbo užmokestis priklausydavo nuo įkainių, kurie buvo nustatyti UAB „N“. Nors darbo sutartyje buvo numatytas fiksuotas darbo užmokestis, bet realus priklausydavo nuo atlikto darbo. Nepamena, kiek realiai atlyginimo gavo kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. Prisimena, kad už 2016 m. gruodžio mėn. 2017 m. sausio mėn. gavo paskutinį atlyginimą, po to piniginių išmokų ir darbdavio negavo. UAB „N“ išmokėdavo grynaisiais, bankiniu pavedimu atlyginimo nebuvo gavusi. Prašymas nuo 2016-06-02 leisti dirbti po 1 val. per dieną yra suklastotas, nes ji tokio nerašė. Priedų prie 2016-03-15 darbo sutarties dėl sutarties pakeitimo (2016-05-30 ir 2016-06-01), kur yra jos rekvizitai, ji nepasirašė, nežino, kas pasirašė. Siuvimo įrengimo nuomos ir panaudos sutartys yra fiktyvios. Direktorius minėtas sutartis pateikė apie 2016 m., kada ji realiai dirbo pagal darbo sutartį. Yra nelogiška, kad ji dirbdama pagal darbo sutartį, nuomotųsi siuvimo įrangą iš UAB „N“. Taip sutartyse ji nurodė savo rekvizitus ir atliko rankraštinius įrašus (vardas, pavardė, adresas, gimimo data, parašas), tačiau sutarties turinys klaidinantis, nes ji neturėjo tikslo išsinuomoti siuvimo įrangos. Taip pat iš jai parodytos siuvimo įrengimo nuomos sutarties ir panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodytas „sutarties galiojimas“, ji šių įrašų neįrašė. Nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ji buvo bedarbė ir lankėsi darbo biržoje. 2017 m. birželio mėn. iš UAB „N“ direktoriaus E. B. registruotu paštu gavo raginimą susimokėti įmokas už siuvimo įrangos nuomą. Iš viso su delspinigiais buvo nurodyta daugiau kaip 2 000 Eur skola. Po to 2017 m. rugpjūčio mėn. gavo šaukimą iš teismo, vyko į teisminį nagrinėjimą.

Namuose rado užrašus, kuriuose yra realiai užfiksuotas gautas darbo užmokestis nuo 2016 m. kovo mėn. Už 2016 m. kovo mėn. E. B. grynaisiais išmokėjo 427 Eur, balandžio mėn. 186 Eur, gegužės mėn. 357 Eur, birželio mėn. išmokėjo 479 Eur, liepos mėn. 394 Eur, rugpjūčio mėn. 578 Eur, rugsėjo mėn. 588 Eur, spalio mėn. 306 Eur, lapkričio mėn. 356 Eur ir gruodžio mėn. 443 Eur. 2017 m. sausio mėn. L. D. grynaisiais išmokėjo 397 Eur, vasario mėn. atlyginimo negavo, nes turėjo nedarbingumą, už 2017 m. kovo mėn. atlyginimo ir kitų išmokų iš UAB „N“ negavo. Nepamena kokias išmokas gavo kai nuo 2016 m. sausio mėn. iki kovo mėn. 15 d. dirbo nelegaliai (4 t., 161-162, 163-164 b. l.).

J. J. nurodė, jog apie mėnesį dirbo UAB „N“, vėliau patyrė kojos traumą ir daugiau įmonėje nedirbo. Dirbant darbo sutarties nepasirašė, bet pasirašė tokią nuomos sutartį. Neprašė būti įdarbinta, nes nežinojo, ar sugebės dirbti, kokia bus aplinka, ar darbas patiks ir panašiai. Tas darbas patiko, būtų įsidarbinusi, tačiau autobuse patyrė traumą. Žino, kad buvo pasirašyta nuomos sutartis tuo tikslu, jog nebūtų problemų patikrinimo atveju. Už nuomą niekam nemokėjo, iš teismo nieko negavo. Gamybos vadovė buvo L. D.. Darbo sutarties nepasirašė ne jos, o vadovo iniciatyva. Gavo atlyginimą už tai, ką buvo padariusi, gavo ne mažiau kaip 100 eurų grynais pinigais, tačiau dabar tiksliai neprisimena. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal gaminių įkainius.

Liudytoja R. J. nurodė, jog įsidarbino įmonėje ,,N“ per savo seserį, dirbo siuvėja, atlyginimo negavo, kiek laiko dirbo neprisimena. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė viską kaip buvo, parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. nurodė, jog jos sesuo G. J. pranešė, jog įmonė ieško darbuotojų, todėl su savo seserimi R. J. nuvyko į tos įmonės patalpas. Ją ir jos seserį pasitiko vyras, kaip suprato, jis buvo įmonės direktorius, jis pasikvietė tose patalpose dirbusią moterį, kurią pristatė kaip atsakingą už darbų priežiūrą, kontrolę. Direktorius pasakė, kad tai bus bandomasis laikotarpis ir tą dieną ji įmonėje praleido nuo 8 val. iki 13 val. Kai į įmonę nuvyko be sesers, įmonės vadovas jai pateikė kažkokį lapą ir liepė greitai pasirašyti (vardas, pavardė, parašas, telefono numeris, asmens kodas). Kur parašyta sutarties galiojimas, ji rankraštinių įrašų neparašė. Nepaaiškino, kokiu tikslu ji tai turi daryti (pasirašyti), dokumento turinio neskaitė. Parodžius siuvimo įrengimo nuomos sutarties kopiją, liudytoja paaiškino, kad tai jos ranka atlikti rankraštiniai įrašai, tačiau tuo metu ji jos neperskaitė ir iš vadovo paaiškinimo nesulaukė. Ir dabar ji, perskaičius šią siuvimo įrengimo nuomos sutartį, nelabai gali paaiškinti jos prasmę, turinį, nes tiesiog ji nesupranta. Apskritai, ji yra iš dalies darbingas žmogus (jos darbingumas 40%). Moteris, kuri buvo atsakinga už darbuotojų priežiūrą, kontrolę apmokė, kaip reikia dirbti su siuvimo mašina, taip pat parodė kitas su darbu susijusias funkcijas. Taip ji dirbo apie mėnesį laiko. Apie įsidarbinimą nebuvo kalbėta, kadangi vadovas norėjo pirma įsitikinti, ką ji sugeba ir kaip jai sekasi atlikti patikėtą darbą. Po mėnesio ją pasikvietė vadovas, kuris pasakė: „Ačiū, kad pabandei ir viso gero“. Neatsimena, kad jai buvo pateikę pasirašyti kokius tai dokumentus. Nepamena kada, bet įmonė atsiuntė laišką, kuriame ragino susimokėti už nuomą, bet ji nieko nesinuomojo, tai nelabai gali daugiau ką paaiškinti. Visus gautus dokumentus iš įmonės perdavė savo sesei G. J. (3 t., 124-125 b. l.).

G. J. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausiama kartu su seserimi Renata. Jai paskambino iš įmonės, kurioje ji anksčiau buvo bandžiusi įsidarbinti ir pasiūlė darbą. Kadangi ji dirbti neketino, pasiūlė savo seserį. Nuvykus jas pasitiko direktorius ir moteris, viską aprodė ir pasakė, kad tai bus sesers bandomasis laikotarpis, pasižiūrės ar iš viso gali dirbti. Kiek žino, sesuo siuvo pagalvių užtrauktukus. Ji bandė dirbti apie dvi savaites ar mėnesį, bet jai niekas nieko nemokėjo. Dar klausė, ar jai mokės, bet buvo pasakyta, kad nėra už ką jai mokėti ir galiausiai vieną dieną sesė grįžo namo ir sako, jog jai davė pasirašyti kažkokį lapą ir pasakė „ačiū ir viso gero“. Praėjo metai laiko ir gavo laišką, kad yra skolinga už siuvimo mašinų kažkokią nuomą. G. J. paskambino kaltinamajam, bet jis labai negražiai kalbėjo, po to nebekėlė ragelio. Pasakė, jog paduos į teismą, ką ir padarė. Sesuo jai sakė, kad liepė kažką jai pasirašyti būtent tą dieną, kai sesuo išėjo iš darbo. Kadangi sesuo labai neaiškiai išreiškia mintis, buvo sunku suprasti, ką ji iš tikro pasirašė.

Liudytoja V. K. nurodė, jog kaltinamojo vadovaujamoje įmonėje, Šiauliuose dirbo siuvėja. Su kaltinamuoju nebendravo, kadangi jo praktiškai nematydavo – jis tik sumokėdavo atlyginimus ir viskas. Ją įdarbino kaltinamasis, įsidarbino pagal skelbimą, įmonė buvo dar tik pradėjusi dirbti, rinkosi darbuotojai. Tuo metu jau buvo įdarbinta keletas siuvėjų. Darbo sutartį sudarė darbui pilnu etatu, neterminuotą, buvo numatytas minimalus atlyginimas. Neprisimena, ar per darbo laikotarpį darbo sutarti keitėsi. „N“ dirbo labai neilgai, gal du ar tris mėnesius. Atlyginimą gavo labai mažą, dėl ko buvo nepatenkinta, todėl išėjo. Minimumo negavo, kadangi buvo sakyta, kad dirbama pagal įkainius. Visų įkainių už gaminius nežinojo, bet kažką turėjo susirašiusi į sąsiuvinį. Kai buvo iškviesta į FNTT Šiauliuose, tuos užrašus jiems atidavė. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, pasirašydavo, kad jį gauna kažkokioje knygoje. FNTT rodė ir klausė apie sutartį, jog dirbs vieną valandą, tačiau ji nieko panašaus nerašė. Mano, kad ten buvo į jos panašus parašas. Tikrai nesiprašė dirbti vieną valandą, kadangi augina du mažamečius vaikus ir šiaip padėtis tuo metu buvo prasta. Tokio atvejo, kad susitartume, jog jai mokės viena, o sutartyje bus nurodyta kita, nebuvo.

Kadangi liudytoja V. K. nurodo, jog aplinkybių gerai neprisimena teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., 86-88 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Patikslino, jog turėjo tokią knygutę ir ten visą laiką viską susirašydavo – kokie įkainiai, kiek sumokėta.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė, jog atvyko dėl darbo į UAB ,,N“, kur jau dirbo kelios siuvėjos. Po to kartu su meistre L. Č. apžiūrėjo cechą ir meistrė jai pasakė, kad jeigu jai tinka, kitą dieną atvyks vadovas ir ją įdarbins. Kitą dieną ji vėl atvyko į tą pačią įmonę ir E. B. su ja surašė 2015‑12-14 darbo sutartį Nr. 191, pagal kurią ji buvo įdarbinta UAB „N“ siuvėja-operatore, mokant 0,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tokiomis sąlygomis ji dirbo apie dvi tris dienas, tačiau vėliau, t. y. 2015-12-17 parašė prašymą ir pareikalavo, kad darbo sutartis būtų pakeista ir ji būtų įdarbinta pilnu etatu su nustatytu minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Šis pakeitimas darbo sutartyje buvo padarytas. Nuo pat jos darbo pradžios E. B. jai buvo pasakęs, kad reikės dirbti pilną darbo dieną, tokiu grafiku ir dirbo. Vienu metu ceche dirbdavo 14 siuvėjų. Medžiagas atveždavo savininkai E. B. ir M., kurio pavardės nežino. Dėl jos atlyginimo E. B. paaiškino, kad jai bus mokamas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas, plius tiek, kiek ji užsidirbs. Tai yra kiekvienas gaminys turi nustatytą įkainį, kuris jai ir turėjo būti mokamas už gaminio pasiuvimą. Faktiškai įmonė jai už darbą nesumokėjo ne tik to, ką užsidirbo papildomai, tačiau ir darbo sutartyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Už 2015 metų gruodžio mėn. jai buvo sumokėta apie 170 Eur atlyginimas, už 2016 metų sausio mėn. apie 270 Eur atlyginimas. Darbo užmokestį visada išmokėdavo grynaisiais. Dėl jo gavimo reikėdavo pasirašyti kažkokiame žiniaraštyje. Atlyginimą išmokėdavo E. B., kuris visada atvažiuodavo kartu su M. D., o pastarasis taip pat dalyvaudavo išmokant darbo užmokestį. Dėl 2016-01-18 prašymo surašymo aplinkybių ji nieko negali pasakyti, kadangi tokio prašymo ji nerašė ir jo nepasirašė. Žodžiai „V. K.“ ir parašas šiame prašyme yra rašyti ne jos ranka. Kas ir kokiu tikslu tai darė jai nėra žinoma. Iš darbo UAB „N“ ji išėjo dėl to, kad nebuvo išmokėtas net minimalus darbo užmokestis, bet to dažnai trūkdavo darbo, dėl ko būdavo prastovos, o už jas nemokėdavo, nors buvo pažadėtas mokėti. (3 t., 86-88 b. l.).

K. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo kaltinamojo įmonėje apie 2015- uosius metus. Dirbo visu etatu, gaudavo minimumą, toks darbo užmokestis buvo numatytas darbo sutartyje. Dirbo apie tris mėnesius, išėjo, nes rado kitą darbą. Atlyginimą mokėdavo į rankas E. B. arba dar vienas asmuo, kurio vardo neprisimena. Už gautą atlyginimą pasirašydavo, sumos įrašytos ir gaunamos sutapdavo. Per darbo laikotarpį pakeitimai dėl darbo laiko nebuvo daromi, sutrumpinti darbo laiką – pareiškimo pati nerašė. Ikiteisminio tyrimo metu klausė apie parašus dokumentuose, patvirtino, jog tie parašai buvo ne jos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. V. nurodė, jog darbo sutartį sudarė su E. B., ji sudaryta 2015-12-04, pradėjo dirbti 2015-12-07 Darbo užmokestis bendrovėje buvo mokamas grynaisiais pinigais, gaudavo minimalų apie 320 Eur į rankas užmokestį, kurį mokėdavo E. B. savo kabinete. Su juo kartu būdavo dar toks M., kurio pareigų, pavardės, nežino. Įrašyta pinigų suma atitikdavo tą pinigų sumą, kurią gaudavo. Darbo laikas nebuvo keičiamas, jokių prašymų nerašė, neprašė darbo laiko sumažinti iki 1 val. Prie įrašų „darbo sutartis pakeista (papildyta)“, pavardė – yra ne jos parašas. Jai pateiktas darbo grafikas su jos parašais yra neteisingas, nes ji dirbo nuo 07 val. iki 16 val.. Lape „Sutarties pakeitimas 2016-01-18“ prie jos vardo ir pavardės nepasirašė. Lape „Darbo grafikas surašyto 2016-01-18 prie įrašo „SUDERINTA“ yra ne jos ranka surašyta vardas ir pavardė bei pasirašyta. Ji nesurašė ir nepasirašė (3 t., 51-52 b. l.)

J. B. nurodė, jog dirbo siuvėja kaltinamojo vadovaujamoje įmonėje. Galėjo dirbti 2014 – 2017 metais, tiksliai dabar neprisimena. Dirbdama visuomet galvojo, kad dirba kaip ir kitos siuvėjos, visu etatu, bet vėliau paaiškėjo, kad – ne. Visa tai paaiškėjo tada, kai išėjo iš darbo ir gavo iš „Sodros“ laišką, jog nėra sumokėti mokesčiai, ir tada sužinojo, kad darbovietė nemokėjo „Sodros“ mokesčių. Tiksliai neprisimena, ar buvo sudariusi dar vieną darbo sutartį. Darbo užmokestį gaudavo ne pagal valandas, o pagal padarytą darbą. Darbo apskaita buvo tokia, kad pačios rašydavo savo darbą, paskui su meistre sutikrindavo ir, matyt, meistrė paduodavo direktoriui. Už darbą būdavo nustatyti įkainiai, kuriuos žinodavo. Atlyginimas buvo mokamas grynais, pradžioje normaliai, o paskui – ne. Kai darbinosi, niekas neklausė, kaip norėtų ji gauti atlyginimą. Uždirbdavo visaip – ir 400 eurų, ir daugiau, kiek prisimena. Už gautus pinigus pasirašydavo sąraše su pavardėmis. Sumą, kurią gaudavo su suma sąraše sutapdavo. Direktorius liko skolingas apie 160 eurų. Apie papildomas sutartis dėl nuomos tik girdėjo, pati nebuvo susidūrusi, niekas nereikalavo pasirašyti kokios nors sutarties ar sumokėti. Apie nuomos sutartis sužinojo po to, kai išėjo iš darbo ir buvo iškviesta į policiją. Kai apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu jai rodė visokias sutartis, kurių ji nerašė.

Perskaičius J. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, (4 t., 48-49 b. l.), ji nurodė, kad šie parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė, jog apklausos metu jai buvo parodyti 2016-05-30, 2016-06-01 prašymai, kuriuose ji UAB „N“ direktoriaus prašė nuo 2016-06-01 leisti dirbti po 8 val. per dieną ir nuo 2016-06-02 leisti dirbti po 1 val. per dieną. Taip pat jai buvo parodyti 2014-10-30 darbo sutarties priedai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose keičiasi jos darbo laikas. Juose rankraštinių įrašų neatliko ir nepasirašė, jai nėra žinoma, kas atliko rankraštinius įrašus. Papildomai patikslino, kad jos darbo laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. realiai dirbo 8 val. per dieną, iš jai parodytų dokumentų, patvirtino, kad savo valia jų nesudarė, nežino, kas ir kokiu tikslu juos surašė ir pasirašė. Žino kai kurias darbuotojas, kurios išėjusios iš darbo gavo iš UAB „N“ atsakingų asmenų raginimus susimokėti įmokas už siuvimo įrangos nuomą, nors visos jos dirbo pagal darbo sutartis ir iš UAB „N“ siuvimo įrangos nesinuomojo (4 t., 48-49 b. l.).

A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog E. B. pažįsta, kadangi dirbo UAB „N“. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet vėliau pradėjo nemokėti. Jei gerai prisimena, pradėjo dirbti 2017 metais, susitarė, jog bus mokamas minimumą. Ten pradirbo apie keturis mėnesius, o paskui susirgo ir gulėjo ligoninėje. Klausė, kodėl nemokamas atlyginimas, sakė sumokės, bet nesumokėjo. Kažkaip ir nelabai suprato, kaip buvo su „Sodra“, kadangi kai skaičiavo nedarbingumą, buvo parašyta, pagal „Sodrą“ yra sumokėti tam tikri mokesčiai, bet ji realiai jokių pinigų negavo iš ,,N“. Kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė kiek konkrečiai gavo nuo 2016 iki 2017 m., kadangi buvo užsirašiusi į užrašų knygelę. Rašėsi, kadangi kai pradėjo dirbti, liepė užsivesti savo sąsiuvinį, kuriame žymėtųsi atliktą darbą. Atrodo, kad pirmus tris mėnesius gavo minimumą, o paskui pagal įkainius. Darbų įkainių nepamena. Neprisimena, ar iš direktoriaus gaudavo kažkokį papildomą atlygį už padarytą darbą.

Liudytojai neprisimenant bylos aplinkybių teisme buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog įmonėje dirbo nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017‑05‑07. Pirmus du mėnesius dirbo pilnu etatu (8 val. per dieną, 40 val. per savaitę). Tačiau nuo 2016 m. spalio mėn., kaip paaiškino direktorius, įmonė gavo mažiau užsakymų, dėl ko buvo sumažintas darbo laiko rėžimas iki 20 val. per savaitę, tačiau realiai ji dirbo 8 val. per dieną ir daugiau. Kada direktoriaus ji paklausė, kokiu tikslu yra sumažintas darbo laikas, jis paaiškino, kad įmonė sumokės mažiau mokesčių. Ji prašymų dėl darbo laiko rėžimo sumažinimo nerašė. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynaisiais. Paprastai atlyginimą išmokėdavo direktorius E. B., kartais meistrė L. D.. Išmokėjus atlyginimą grynaisiais, ji pasirašydavo, kad atlyginimą gavo, tačiau nepamena dokumento pavadinimo. Prieš įsidarbinant direktorius jai paaiškino, kad uždirbs tiek, kiek pasiūs, tačiau darbo sutartyje tai nebuvo apibrėžta, o tik nurodyta 1 MMA, mokant kito mėnesio paskutinę dieną. 2016 m. liepos mėn. gavo 95 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. rugpjūčio mėn. gavo nemažiau kaip 290 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. rugsėjo mėn. gavo nemažiau kaip 290 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. spalio mėn. gavo nemažiau kaip 165 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. lapkričio mėn. gavo nemažiau kaip 165 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. gruodžio mėn. gavo nemažiau kaip 265 Eur darbo užmokesčio, tačiau ne daugiau kaip 300 Eur, už 2017 m. sausio mėn. gavo nemažiau kaip 275 Eur darbo užmokesčio, tačiau nedaugiau kaip 300 Eur, už 2017 m. vasario mėn. darbo užmokesčio ir kitų išmokų negavo, už 2017 m. kovo mėn. turėjo nedarbingumą dėl ligos, darbo užmokesčio ir kitų išmokų negavo, už 2017 m. balandžio mėn. turėjo nedarbingumą dėl ligos, darbo užmokesčio ir kitų išmokų negavo. Paaiškino, kad kitų išmokų, išskyrus paminėtų prieš tai, iš direktoriaus negaudavo. (4 t., b. l. 192-193)

Nurodė, jog šie parodymai yra teisingi ir patikslino, kad sumos nurodytos apytikslės, kadangi taip patarė tyrėjas, gali būti, kad duodama parodymus neturėjo savo sąsiuvinio, kur buvo užsirašiusi visas sumas. Kreipėsi į teismą ir jai buvo priteistas neišmokėtas atlyginimas. Ta suma už kurią pasirašydavo ir kurią gaudavau, atrodo, jog sutapdavo.

A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo siuvimo įmonėje UAB „N“. Darbo sutartis buvo sudaryta, po savaitės nuo darbo pradžios. Buvo siūlyta ne keisti darbo sutarties sąlygas, o nuomotis siuvimo mašiną, bet kadangi nesutiko, tai įdarbino normaliai 8 valandoms, kuris ir dirbo visą laiką. Atlyginimą gaudavo į rankas, už jį pasirašydavo. Sumos ne visą laiką sutapdavo, būdavo plius minus 20 eurų skirtumas, nes kartais gaudavo mažiau. Būdavo taip, kad paimdavo pinigus sumokėti antstoliams, bet jiems taip ir nesumokėdavo. Nebuvo taip, kad gautų daugiau, nei pasirašydavo. Nuomos sutarties nesudarinėjo, nors siūlė. Paskui paaiškėjo, kad apiforminta buvo ne 8, o tik 4 valandoms. Apie šiuos dalykus sužinojo tada, kai turėjo nedarbingumą ir sužinojo iš „Sodros“. Dabar gerai visko neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu, nurodė visas sumas kiek gavo, kadangi tada prisiminė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti A. K. parodymai. Ji nurodė, kad UAB „N“ siuvėja dirbo nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Darbo sutartį sudarė su direktoriumi E. B.. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek jai žinoma, direktoriaus iniciatyva buvo sudarytos siuvimo įrengimo nuomos sutartys su kai kuriomis darbuotojomis, pagal sudarytas darbo sutartis E. B. nuomojo siuvimo mašiną, nors faktiškai nuomos nebuvo, visos darbuotojos dirbo pagal darbo sutartis. Kuomet UAB „N“ darbuotojos nutraukė darbo santykius, jos iš direktoriaus E. B. gavo raginimus susimokėti už nuomą bendrovei. Pagal jai parodytą 2016 m. birželio 16 d. darbo sutartį Nr. 207 paaiškino, kad: direktorius E. B. pateikė šią darbo sutartį ir nurodė ją sudaryti, nebuvo jokių derybų dėl darbo užmokesčio ar darbo laiko. Nors darbo sutartyje nurodyta, kad „darbo savaitės trukmė nustatoma 20 val. per savaitę“, tačiau ji realiai dirbo 40 val. per savaitę, kartais ir daugiau valandų. Taip pat nors darbo sutartyje buvo nurodyta 0,5 MMA, tačiau realiai į rankas ji gaudavo daugiau. Sudarant šią darbo sutartį, direktorius paaiškino, jog jo tikslas mokėti mažiau mokesčių. Taip pat jai yra žinoma, kad kai kurios įmonėje dirbančios darbuotojos (vardų, pavardžių nepamena) buvo įdarbintos 40 val. per savaitę, mokant joms 1 MMA, tačiau, kada jos darbo funkcijų nevykdydavo dėl nedarbingumo, darbuotojos skundėsi, kad Sodra joms nedarbo išmokas paskaičiuodavo ne nuo 1 MMA, o nuo mažesnės sumos. Darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais, dažniausiai išmokėdavo grynaisiais direktorius arba meistrė L. D.. Išmokant atlyginimą grynaisiais, L. D. arba E. B. pateikdavo dokumentą, kuriame ji turėjo pasirašyti, kad atlyginimą gavo, pasirašiusi pastebėdavo, kad suma skirdavosi nuo tos, kurią realiai gaudavo į rankas. Darbo užmokesčio realiai gaudavo daugiau nei buvo nurodyta dokumente, kuriame pasirašydavo. Parodė, kad realiai gavo šį darbo užmokestį: už 2016 m. liepos mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, už 2016 m. rugpjūčio mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, už 2016 m. rugsėjo mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, už 2016 m. spalio mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, už 2016 m. lapkričio mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, už 2016 m. gruodžio mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, bet ne daugiau kaip 350 Eur, už 2017 m. sausio mėn. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, bet ne daugiau kaip 350 Eur, už 2017 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius darbo užmokesčio negavo, nes direktorius paaiškino, kad neturi galimybių sumokėti (4 t., b. l. 197-198).

Išklausiusi parodymus, A. K. patikslino, kad galėjo būti toks variantas, kad kai buvo įdarbinta 4 valandoms gaudavo tiek, kiek ir uždirbdavo. Ji per kelis kartus buvo išėjusi ir sugrįžusi ir pirmą kartą ar antrą žinojo, kad forminama 8 valandoms. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. balandžio, dirbo jau puse etato.

L. Č. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo UAB ,,N“, pasirašė darbo sutartį, pagal kurią buvo numatytas minimalus atlyginimas ir pilna darbo diena. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, pasirašydavo algalapyje, sumos sutapdavo. Darbo laikas pagal sutartį nebuvo keičiamas, pati to niekada neprašė, nepamen, kad būtų mažinima darbo laikas. Pradirbo nuo gruodžio iki vasario, išėjo į geriau apmokamą darbą. Ikiteisminio tyrimo metu rodė dokumentus, kuriuose parašas nebuvo labai panašus į jos.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur L. Č. grynais pinigais į rankas, pasirašant atitinkamame žiniaraštyje, atlyginimą mokėdavo direktorius E. B.. Ji gaudavo per mėnesį ne mažiau 300 eurų, ji pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Darbo rėžimas keičiamas niekada nebuvo. Iš jai pateiktų dokumentų nurodė, kad nepasirašė 2016-01-29 prašymo sumažinti jos darbo valandas, nepasirašė 2016-01-29 darbo grafiko, minėtuose dokumentuose jos vardas, pavardė ir parašas rašyti ne jos ranka. Per visą jos darbo laiką, t. y. visus 3 mėnesius ji dirbdavo 5 darbo dienas per savaitę ir 8 valandas per dieną, iš viso 40 val. per savaitę. Per visą laiką jos darbo grafiko nesikeitė niekada. Su UAB „N“ nutraukė darbo sutartį, nes nebetenkino darbo sąlygos (5 t., 10-11 b. l.)

R. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis – jos darbdavys. Dirbo UAB ,,N“ (duomenys neskelbtini). Pradirbo nepilnai 3 mėnesius. Sudarė darbo sutartį, kurioje darbo laikas buvo nuo 8 iki 17 val., atlyginimas – minimumas. Atlyginimas buvo mokamas į rankas, pasirašydavo į knygą, suma atitikdavo tą, kurią gaudavo. Darbo sąlygų keisti neprašė, perspėta dėl jų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu rodė dokumentus, kurie buvo ne su jos parašais.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus R. B. parodymus, kuri ji nurodė, kad grynais pinigais į rankas atlyginimą gaudavo iš direktoriaus E. B., tikslios sumos nepamena, bet ne mažiau kaip 300 eurų, ji pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Darbo rėžimas keičiamas nebuvo niekada. Iš jai pateiktų susipažinti dokumentų nurodė, kad nepasirašė 2016-01-18 prašymo sumažinti jos darbo valandas, nepasirašė 2016-01-18 sutarties Nr. 181 pakeitimo, nepasirašė 2016-01-18 darbo grafiko, minėtuose dokumentuose jos vardas, pavardė ir parašas rašyti ne jos ranka. Per visą savo darbo laiką, t. y. visus 3 mėnesius ji dirbdavo 5 darbo dienas per savaitę ir 8 valandas per dieną, viso 40 val. per savaitę. Per visą laiką jos darbo grafikas nesikeitė niekada. Su UAB „N“ nutraukė darbo sutartį, nes nebetenkino darbo sąlygos. (5 t., b. l. 23-24)

Liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog E. B. buvo darbdavys, smulkiai papasakoti negaliu, tačiau apie gruodžio mėnesį įsidarbino (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje siuvykloje, dirbo apie porą-tris mėnesius, siuvo baldų apmušalus. Atlyginimas buvo mokamas į rankas, o už gautą sumą pasirašydavo. Kadangi dirbo pagal įkainius, visos skirtingai ir gaudavo. Kiek atsimena, pasirašydavo ant kažkokio lapo. Ji gavo visus pinigus, bet nežino, ar buvo daromo atskaitymai „Sodrai“. Dirbo nuo aštuonių iki pusės penkių, atrodo, kad darbo sutartyje buvo nurodyta 8 valandų darbo diena. Su E. B. atvažiuodavo dar kažkoks vyrukas, ką jis darydavo – nežino. Darbo sutarties sąlygų per darbo laikotarpį nekeitė. Atlikto darbo apskaitą vedė technologė L. Ji dirbo kiekvieną dieną. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t. 103-104 b. l.), jog kada tiksliai buvo įdarbinta pasakyti negali, kai pradėjo dirbti, darbo sutarties nebuvo pasirašiusi. Dirbo iki 2016 m. kovo pradžios, darbo užmokestį mokėjo pagal įkainius, o ne pagal nustatytą minimalų užmokestį. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu rodė dokumentus, tačiau, viename iš jų jos parašų nebuvo. Apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą nieko nebuvo žinoma, kadangi visą laiką dirbo pilną darbo dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. nurodė, jog 2016-01-18 prašyme, 2016-01-18 darbo grafike jos vardas, pavardė ir parašas yra rašyti ne jos ranka. Tokių dokumentų ji nematė ir jų nepasirašinėjo. Kaip jau ir minėjo, visą laiką dirbo 8 valandų darbo dieną, 5 dienų darbo savaitę. 2015-12-10 darbo sutartyje Nr. 189 visi ties jos pavarde esantys parašai yra jos. Kiek prisimena, jai pasirašant darbo sutartyje dėl jos pakeitimo (papildymo) ir nutraukimo, šios grafos buvo tuščios. Apie kokį nors darbo sutarties sąlygų pakeitimą jai nieko nebuvo žinoma, kadangi ji visą laiką dirbo pilną darbo dieną (3t., b. l. 103-104).

A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog maždaug prieš trejus metus kreipėsi pas E. B. dėl darbo (duomenys neskelbtini). Buvo renkamas kolektyvas turėjo būti siuvykla ir kažkurį laiką, kažkiek tai dirbo. Ji turėjo dirbti, kaip gamybos vadovė. Ji buvo įdarbinta kažkiek vėliau – dirbo gal nuo gruodžio ar nuo lapkričio mėn. vidurio ir gruodžio mėnesio 19 d. gavo darbo sutartį. Žodiniu susitarimu buvo nustatytas atlyginimas 700 eurų į rankas, bet tokio atlyginimo negavo. Negavo išvis jokio atlyginimo. Pagal darbo sutartį dirbo iki sausio mėn. 31 d. ir negavusi atlyginimo išėjo. Darbas vyko, ji buvo įdarbinta pilnu etatu, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nevedė. Mes ranka surašydavo kiek padarydavo ir atiduodavo direktoriui. Jokio dokumento, kad gavo darbo užmokestį – nepasirašė, nors kažkiek gavo pinigų, bet niekur nepasirašė. Kokią sumą gavo – dabar neprisimena, ją teisingai buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog ji įdarbinta tik pusei etato, nors dirbo visą darbo dieną.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos parodymai, kur ji nurodė, kad dėl darbų stokos būdavo dažnos prastovos, darbams reikalingas medžiagas atveždavo pats direktorius, ji nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kas jai pasirodė keista, nes ji buvo atsakinga už siuvėjų darbą. Jos parašo negali būti ant jokio dokumento, susijusio su darbo užmokesčio išmokėjimu jai, kadangi jokio darbo užmokesčio iš UAB „N“ ji negavo (5 t., 119-120 b. l.), ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, jog direktorius sakė, kad jai reikės dirbti visą darbo dieną, o už tai jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Jokių priedų jai nebuvo numatyta ir jie jai nebuvo išmokėti. Pamačiusi E. B. jai atvežtą 2016-12-19 darbo sutartį Nr. 218, ji pamatė, kad buvo įdarbinta tik 0,5 etato. Paklausus E. B., kodėl taip buvo padaryta, jis paaiškino, kad kai bus geresni laikai, bus įdarbinta pilnu etatu. Bet darbo sutartis taip ir nebuvo pakeista. Jos darbo diena faktiškai ir tęsdavosi apie 4 darbo valandas, kadangi dėl darbų stokos būdavo dažnos prastovos. Darbams reikalingas medžiagas atveždavo pats direktorius. Tokiomis sąlygomis ji dirbo visą laiką, iki pat išėjimo iš darbo 2017 metų sausio mėn. pabaigoje. Jos tiesioginės funkcijos buvo meistrė. Ji kalbėdavo su darbuotojomis, mokė jas siūti. Jai nereikėjo siūti, taip pat ji nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kas jai pasirodė keista, nes ji buvo atsakinga už siuvėjų darbą. Iš darbo UAB „N“ ji išėjo dėl to, kad jai taip ir nebuvo išmokėtas joks, net minimalus darbo užmokestis. Jos parašo negali būti ant jokio dokumento, susijusio su darbo užmokesčio išmokėjimu jai, kadangi jokio darbo užmokesčio iš UAB „N“ ji negavo (5 t., b. l. 119-120).

L. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. įsidarbino kaltinamojo vadovaujamoje firmoje ,,N“, siuvėja. Buvo pasirašyta kažkokia sutartis, dabar neprisimena, tik žino, kad joje buvo kažkas priprašyta – parašai ar dar kažkas. Dirbo iki 2017 metų. Ir prieš tai buvo atėjusi pabandyti ten dirbti, bet nepatiko ir nepradėjo. Jokių dokumentų tada nepasirašinėjo. Atlyginimas buvo mokamas pagal įkainius – turėdavo padaryti tam tikrą kiekį produkcijos.

Kadangi liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, teisme buvo perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Č. nurodė Liudytojos L. Č. apklausa, kur ji parodė, kad: 2016 m. pradžioje ieškojo darbo, www.skelbiu.lt rado darbo skelbimą, kad UAB „N“ ieško siuvėjų. Skelbime buvo nurodytas įmonės telefono numeris, kuriuo jai paskambinus, atsiliepė vyras, prisistatęs esantis UAB „N“ direktorius E. B.. Jis jai pasiūlė atvykti į įmonės veiklos vykdymo patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Jai nuvykus ją pasitiko UAB „N“ direktorius E. B. ir meistrė L. D.. E. B. aprodė bendrovės patalpas, o meistrė supažindino su būsimomis siuvėjos pareigomis, taip pat parodė darbo vietą. Meistrė L. D. ir E. B. jai pasakė, kad atlyginimas priklausys nuo išdirbio, t. y. „kiek pasiūsiu tiek uždirbsiu“. Su direktoriumi dėl darbo santykių įforminimo bendravimo nebuvo. Be to jai L. D. paaiškino, kad jeigu ji suinteresuota dirbti, tai nuo kitos dienos gali ateiti ir pradėti dirbti, o ji, L. D., įvertins, kaip jai sekasi. Kitą dieną jai nuvykus į darbą, L. D. jai parodė, ką ji konkrečiai turi dirbti, pateikė gaminius, kuriuos turėjo apsiūti. Kiek pamena, šis bandomasis laikotarpis truko apie 3 dienas. Vis dėlto ji nepradėjo dirbti toje įmonėje, kadangi paskutinę mano darbo dieną, bendrovės patalpose įvyko konfliktas tarp darbuotojų ir asmens vardu M. (šis žmogus visada būdavo kartu su direktoriumi, tačiau jai nežinoma, kokios jo funkcijos įmonėje), po šio konflikto ji nusprendė nebedirbti šioje bendrovėje. Apie tai informavo L. D.. Taip nutrūko darbinė patirtis UAB „N“. Kadangi 2016 m. pradžioje ieškodama darbo UAB „N“ L. Č. skambino iš draugo mobiliojo telefono, apie 2016 m. liepos mėn. L. Č. draugas sulaukė UAB „N“ direktoriaus E. B. skambučio su darbo pasiūlymu. Ji jam perskambinusi sužinojo, kad UAB „N“ ieško darbuotojų-siuvėjų. Pamanė, kad gal įmonėje esanti situacija bus pagerėjusi, nusprendė nuvykti į įmonės veiklos vykdymo vietą esančią (duomenys neskelbtini). Direktoriaus nesutiko, tačiau ją pasitiko meistrė L. D., kuri ją prisiminė iš anksčiau. Taip ji pradėjo dirbti, tačiau apie darbo įforminimą darbdavys su ja nekalbėjo. Tik po savaitės laiko ji sutiko UAB „N“ direktorių E. B., kuris pasikvietė ją pasikalbėti. Jis jos paklausė, ar ji dirbs UAB „N“, ji pasakė, kad taip dirbs. Apklausos metu jai buvo parodytos dvi sutartys: panaudos sutartis ir siuvimo įrengimo nuomos sutartis (galiojimo laikotarpis nuo 2016-07-22 iki 2017-07-22). Pagal šias jai parodytas sutartis paaiškino, kad: panaudos sutartis jai buvo pateikta direktoriaus E. B., kuris, kiek pamena, paaiškino, kad kol yra ruošiami įdarbinimo dokumentai, ji turi sudaryti šią sutartį, anot jo, tai jam padės apsisaugoti nuo darbo inspekcijos ar VMI, jei šios institucijos atliktų patikrinimus. Jis jai paaiškino, kad sudarius šią sutartį, ji jam neturės mokėti pinigų. Ji suprato, kad ši sutartis fiktyvi, tai buvo UAB „N“ siekis paslėpti nelegalų darbą. Praėjus keliems mėnesiams, E. B. jai pateikė kitą dokumentą, kaip dabar suprato, tai yra siuvimo įrengimo nuomos sutartis, tačiau ji neprisimena, kada tiksliai, kokiomis aplinkybėmis ši sutartis jai buvo pateikta, turinio ir nepamena. Patvirtino, kad ji atliko rankraštinius įrašus abejose sutartyse. Tik kur nurodyta sutartys įsigalioja nuo 2016-07-22 iki 2017-07-22 ji šių įrašų neatliko. Apskritai, galėjo pasakyti, kad ir kitos darbuotojos: A. J., B. B., gavo sudaryti analogiškas sutartis ir po to iš UAB „N“ gavo raginimus susimokėti nesumokėtas įmokas už nuomą. Tai tuo metu, kada ji dirbo, nesuprato E. B. ketinimų, tikslų, nes jai pateikdamas sudaryti šios apklausos metu parodytas sutartis, jis teigė, kad tai tik būdas apsisaugoti nuo Darbo inspekcijos ar VMI. Ji direktoriaus paklausdavo, kada bus įforminti oficialūs darbo santykiai, tačiau atsakymo iš jo nesulaukdavo. UAB „N“ dirbo iki 2017 m. balandžio mėn. vidurio. Suprato, kad UAB „N“ neįformindama darbo santykių pažeidžia įstatymus, o ji dirbo nelegalų darbą. Tačiau ji, kaip darbuotoja, siekė ir ragino direktorių sudaryti darbo sutartį. Dėl jai parodytų siuvimo įrengimų nuomos ir panaudos sutarčių, paaiškino, kad tai tik buvo dėl akių, o ji neįtardama tikrųjų E. B. ketinimų savo ranka atliko įrašus jose. Taip pat iš paaiškinimo suprato, kad ji neva nuomojosi siuvimo įrangą už mokestį ir dirbo patalpose (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį. Bet ji to nedarė, nes nevykdė individualios veiklos, dirbo UAB „N“ naudai, tai buvo darbuotojo ir darbdavio santykiai. Be to, pateiktame raginime dėl įsiskolinimo matyti, kad įsiskolinimas susidarė pagal sąskaitas faktūras, kurių ji neturi ir negaudavo už tą laikotarpį. Tai tik parodo, kad nuomos sutartis neatspindi tikrųjų sutartinių santykių. Prie šios apklausos pridėjo ir prašymą, kurį ji siuntė UAB „N“, kai gavo minėtą raginimą. Prašė UAB „N“ atsakingų asmenų paaiškinti susidariusią situaciją, bet atsakymo iš jų nesulaukė. UAB „N“ dirbo nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., tačiau pinigines išmokas iš UAB „N“ gavo už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. vasario mėn. Iš viso gavo ne mažiau kaip 1000 eurų. Pinigus išmokėjo E. B. arba E. B. nurodymu perduodavo L. D. (5 t., 129-130 b. l.).

N. S. nurodė, jog su kaltinamuoju susipažino prieš 12-13 metų per jo mamą. Įsidarbino jo įmonėje, padirbo pora savaičių ir išėjo, nes pati matė, o ir kitos darbuotojos skundėsi, kad įmonėje blogai su darbais, nemokami atlyginimai. Jai E. B. atlyginimą sumokėjo. Vėliau prašė grįžti dirbti, ji grįžo dirbo nelegaliai, siūlė jam suderinti su Darbo birža, tačiau jis to nedarė, todėl N. S. iš darbo išėjo. Įdarbinta nebuvo, bet E. B. davė jai pasirašyti dokumentą, sakydamas, kad juo apsidraus nuo Mokesčių inspekcijos patikrinimo. Kas tame dokumente parašyta – nežinojo, tik vėliau sužinojo, kad tai buvo siuvimo mašinų nuomos sutartis Už atvežtus pinigus man į namus, lygtai niekur nepasirašinėjo. Kiek laiko dirbo neprisimena, už tą darbo laikotarpį atsiskaitė, sumokėjo apie 100 Eur, kitą kartą virš 120 Eur. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo parodymus (6 t., 26-27 b. l.), liudytoja nurodė, jog teisingai nurodyta, kad visą darbo dieną ji nenorėjo dirbti dėl sveikatos problemų. Visi parodymai yra teisingi, išskyrus tai, kad ne jis jos, o ji pati ieškojosi darbo.

Ikiteisminio tyrimo metu N. S. nurodė, jog UAB „N“ įsidarbino apie 2007 m. ir dirbo apie pusę metų. Po to apie 2016 m. vasarą pradėjo dirbti. Jai parodyta 2016-07-01 siuvimo įrengimo nuomos sutartis, kurią pasirašė neskaičiusi, nes E. B. jai paaiškino, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija dažnai atlieka patikrinimus dėl to jam reikia apsisaugoti ir pateisinti jos buvimo vietą UAB „N“ patalpose. Tačiau, kaip dabar suprato, tai buvo ne laikino įdarbinimo sutartis, o siuvimo įrengimo nuomos sutartis, kurią jis, suklaidinęs, pateikė sudaryti. Kur yra sutarties galiojimo laikas, tai šių skaitmenų ji neįrašė. Už tą kelių savaičių darbo laikotarpį E. B. jai į namus atvežė 120 Eur. Ji jokių sutartinių nuomos santykių su UAB „N“ neturėjo, buvo apgauta, nes jis, nenorėdamas įdarbinti, pateikė jai siuvimo įrangos nuomos sutartį neva ji nuomininkas, tačiau tai netiesa (6 t., b. l. 26-27).

V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo įmonėje dirbo labai trumpai, paskui susilaužė abi rankas ir daugiau pas jį negrįžo. Su ja atsiskaitė pilnai. Dėl nuomos sutarčių tai, kai buvo sudaroma darbo sutartis, galėjo būti pakišta pasirašyti ir nuomos sutartis. Kai pradėjo dirbti, tai visą laiką klausė, kada įdarbins, tačiau technologė sakydavo, kad direktorius laiko neturi. Vieną dieną atėjo mokesčių inspekcija tikrinti, tai V. S. liepė slėptis. Tą pačią dieną atvažiavo E. B. ir jo pavaduotojas, toks M.. Kai jie atvažiavo, sėdėjo prie siuvimo mašinos, jie atnešė du lapus pasirašyti. Patraukė tuos skudurus, ant stalo padėjo ir tik pirmą lapą spėjo tik paskaityti, kad ten darbo sutartis, ir pasirašė neskaičiusi, nes dėl buvusio patikrinimo buvo susijaudinusi, labai drebėjo rankos. Paskui, kai jau nedirbo, paaiškėjo, kad kažkokias mašinas nuomojosi. Raginimo sumokėti negavo, ar gavo ką iš teismo neprisimena. Buvo nustatyti įkainiai už komplektus ir kiek tų komplektų pasiūdavai, tiek už juos ir gaudavai. Įkainius žinojo, kadangi jie visada būdavo surašyti. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kiek gaudavo, kadangi tuo metu turėjo sąsiuvinį, kurį vedė vos tik pradėjusi dirbti. Be to viskas tuo metu buvo šviežia, buvo praėję labai mažai laiko. Atlyginimas buvo išmokamas grynais pinigais. Kai išmokėdavo atlyginimą, iš pat pradžių pateikdavo pasirašyti kažkokį lapą, o po to daugiau nieko, nes jau pinigai būdavo suskaičiuoti ir suvynioti į celofaninį maišelį. Ant maišelio būdavo parašytas vardas, o paskui nei maišelių, nei nieko. Pinigai būdavo perduodami technologei ir technologė išmokėdavo. Jei kam nors kažkiek trūkdavo tai ji iš savo piniginės pridėdavo, o kaip ji atsiskaitydavo su direktoriumi – nežino.

Kadangi liudytoja nurodė, jog gerai visko neprisimena, perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, jog UAB „N“ dribo, kai jai vadovavo I. B., E. B. mama. Vėliau, jau 2016 m. būdama pensininke, nusprendė padirbėti ir pradėjo dirbti. Jai dirbant prie siuvimo įrangos ir atliekant darbo funkcijas, prie jos priėjo E. B. ir pateikė dokumentus, pamena, kad vieno dokumento pavadinimas buvo darbo sutartis, kurią ji perskaitė ir pasirašė. Tarp pateiktos darbo sutarties buvo ir kiti dokumentai, tačiau jų pavadinimų ji nepamena, kadangi E. B. ją ragino greičiau pasirašyti dokumentus ir toliau tęsti darbą. Jai parodyta siuvimo įrengimo nuomos sutartis, kurios sudarymo aplinkybių nepamena, bet šita sutartis galėjo būti jai pateikta tuo metu, kada ji sudarinėjo darbo sutartį. E. B. paaiškino, kad neturi įmonės spaudo bei nurodė, kad antrus egzempliorius pateiks kitą kartą, tačiau jų negavo. Tikėjosi, kad ji įdarbinta oficialiai, tačiau kaip suprato iki 2016 m. spalio mėn. dirbo nelegaliai. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. kiekvieną dieną dirbo apie 4 val. Savaitgaliais nedirbo. Atlyginimus mokėjo E. B., kartais L. D., grynaisiais. Kiek pamena, gavo šias išmokas grynaisiais: už 2016 m. vasarį 180 Eur, už 2016 m. birželį 156 Eur, už 2016 m. liepos mėn. 154 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. 154 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. 207 Eur. 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ji E. B. pasakė, kad nuo 2016 m. spalio mėn. ji nebedirbs. Jis jai pasakė, kad ji visą laikotarpį dirbo puse etato, dėl to, anot jo, ji privalo dar savaitę tęsti darbą. Po to 2016 m. spalio mėn. ji patyrė traumą, jai lūžo žastikaulis, dėl to ji jau nebegalėjo papildomai savaitę atidirbti. Spalio mėn. pabaigoje ji dar atvyko į darbą, nes E. B. žadėjo išmokėti neišmokėtus pinigus. Tačiau jo nebuvo, pinigus perdavė L. D.. 2017 m. pavasarį iš UAB „N“ gavo raginimas dėl įsiskolinimo. Iš karto skambino E. B., tačiau į jos skambučius ir žinutes jis nereagavo. Po to gavo 2017-07-20 Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad ji turi sumokėti teismo priteistas sumas. Iš jai parodytos kopijos, matyti, kad rankraštinius įrašai padaryti jos raštu, tačiau teigia, jog buvo apgauta, nes nematė ant ko pasirašo. Neturėjo tikslo vykdyti individualią veiklą savarankiškai nuomojantis įrangą iš UAB „N“ (6 t., b. l. 38-40).

Liudytoja patvirtino, jog parodymai yra teisingi, taip pat nurodė, jog pagal teismo sprendimą nieko nėra sumokėjusi. Kaip ir sakė, mėnesį ar du pasirašydavo už gautą atlyginimą, o paskui jau nei E. B., nei jo to pavaduotojo nematė.

E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog per darbo biržą sudarė trišalę sutartį ir pradėjo dirbti pas E. B.. L. D. buvo technologė, kuri labai aiškiai viską rodė ir išmokė dirbti. Dirbti patiko, nes darbo laikas nebuvo labai griežtas, tačiau po kažkiek laiko viskas pradėjo prastėti, prasidėjo visokie konfliktai, dėl ko – neprisimena, be to dėl asmeninių priežasčių jai reikėjo geriau apmokamo darbo, todėl išėjo iš ,,N“. Kuriais metais dirbo – neprisimena. Atlyginimas buvo mokamas į rankas. Darbo sutartis buvo sudaryta, kadangi atėjo iš darbo biržos. Darbo sutartyje buvo numatyta aštuonios valandos darbo pradžioje, o paskui neatsimena, nes tai buvo labai seniai. Atsimena, kad lyg vienu metu valandas sumažino. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, tuo metu viską prisiminė gerai. Negali dabar pasakyti, koks atlyginimas buvo mokamas pagal darbo sutartį. Ko gero atlyginimą gaudavo ne pagal nustatytą minimumą. Kiek suprato – minimumas buvo apskaičiuojamas pagal kažkokius įkainius. Kiek matė, išmokama suma būdavo tokia pati kaip ir nurodyta, tačiau galėjo ir neatkreipti dėmesio ar taip buvo iš tikrųjų.

Teisme buvo perskaityti liudytojos E. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad UAB „N“ ir Kauno teritorinė darbo birža sudarė trišalę mokymų sutartį, o 2015-08-04 baigė siuvėjos – operatorės profesinio mokymo modulinę programą. Po to, 2015-08-04 sudarė su UAB „N“ darbo sutartį, kur susitarė, kad dirbs 40 val. per savaitę ir bus mokamas 1 MMA. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, atlyginimą dažniausiai išmokėdavo direktorius E. B., taip pat būdavo atvejų, kai atlyginimą išmokėdavo technologė L. D.. Prieš išmokant atlyginimą, dažniausiai pasirašydavo dokumentuose, kad atlyginimą gavo. 2017 m. balandžio mėn. ji nutraukė darbo sutartį su UAB „N“. Alyginimą gaudavo grynaisiais, t. y. nemažiau kaip 200 Eur. Jai pačiai prašant 2015-09-17 surašė prašymą, nuo 2015-10-01 dirbti 20 val. per savaitę. Darbo laiko rėžimas buvo sutrumpintas dėl jos asmeninių priežasčių. Ji nepamena, kiek gaudavo atlyginimo, kai sumažėjo darbo trukmė iki 20 val. per savaitę. Nepamena, koks realus darbo užmokestis buvo mokamas grynais. Nuo 2016-01-04 darbo laiko rėžimas pasikeitė ir vėl pradėjo dirbti 8 val. Nepamena, koks jai buvo mokamas atlyginimas nuo 2016 m., tačiau atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Iš jai parodyto 2015-08-04 prašymo dėl „NPD ir PNPD Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str.“, paaiškino: kad nepamena, kokiu tikslu surašė šį prašymą. Iš jai parodytų 2016-05-30 ir 2016-06-01 prašymų dėl darbo laiko rėžimų, kuriuose ji prašė sumažinti darbo laiko rėžimą iki 1 val. per dieną ir iki 8 val. per dieną, parodė, kad: šių prašymų nerašė, rankraštiniai įrašai esantys prašymuose suklastoti (4 t., 124-127 b. l.).

A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo siuvėja, siuvykloje „N“. Iš pradžių buvo sudaryta sutartis dėl darbo puse etato, o vėliau dėl darbo pilnu etatu. Atlyginimas priklausė nuo padaryto darbo ir vidutiniškai pradžioje uždirbdavo po tris šimtus eurų, o paskui krito iki dviejų šimtų, pusantro – būdavo visaip. Prašymų dėl darbo laiko pakeitimo, jog dirbs sutrumpintą darbo dieną, nerašė. Gautą atlyginimo dydį ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokį, už kokį pasirašydavo atlyginimo lapuose, nors apklausos metu tu lapų nerodė. Kiek tada atsiminė, tiek ir nurodė, į apklausą jokių užrašų nesinešė. Suma, už kurią pasirašydavo paskutiniais mėnesiais nesueidavo su suma, kurią gaudavo – buvo išmokama daugiau negu įrašyta. Kiek prisimena, tokių atvejų buvo keli paskutiniai mėnesiai. Įmonė skolinga neliko. Nuomos sutarčių nebuvo. Pamena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur A. M. nurodė, jog UAB „N“ realiai dirbo nuo 2014 m. vasario mėn., tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, vietoj to, UAB „N“ direktorius E. B. pateikė siuvimo įrengimo nuomos sutartį, aiškindamas jai, jog tai yra laikina sutartis, sudaroma tik tam, kad, jei įvyktų mokesčių inspekcijos patikrinimas, E. B. galėtų pasiteisinti, jog ji neva nuomojasi siuvimo įrangą. Ji direktoriaus paklausė, kokiu tikslu jis taip daro, direktorius jai paaiškino, kad nekreiptų dėmesio į šią sudaromą siuvimo įrengimo nuomos sutartį, tai tik dėl mokesčių inspekcijos. 2014 m. kovo mėn. direktorius paaiškino, kad šį mėnesį darbo nebus, tai ji 2014 m. kovo mėn. nedirbo, o 2014 m. balandžio mėn. sulaukė direktoriaus skambučio, ji sutiko dirbti, tačiau jam paaiškino, kad UAB „N“ dirbs, jei bus sudaryta darbo sutartis. Nuo 2014 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti, o darbo sutartį sudarė tik balandžio mėn. pabaigoje. UAB „N“ dirbo iki 2017 m. vasario mėn. E. B. jai paaiškino, kad darbo užmokesčio dydis priklausys nuo atlikto darbo. Nors darbo sutartyje įkainiai nebuvo apibrėžti. Kiek ji suprato UAB „N“ buvo nustatyti įkainiai nuo kurių priklausydavo atlyginimo dydis. Kada dirbo UAB „N“ ji žinojo apie nustatytus įkainius, jų dydžius, tačiau atlyginimo dydis nebuvo toks, kokį ji pagal nustatytus įkainius pasiskaičiuodavo, darbo užmokestis skirdavosi. Dėl įkainių kreipdavosi pas L. D.. Kiek pamena po 2014 m. balandžio mėn. 23 darbo sutarties sudarymo, direktorius E. B. sudarydavo ir kitas terminuotas darbo sutartis, nežino, kokiu tikslu, direktorius taip elgdavosi, jai direktorius terminuotų darbo sutarčių nepateikė. Pamena, kad ji direktoriaus prašė, kad jis ją įdarbintų pilnai darbo dienai, nes realiai dirbdavo 8 val. per dieną, kartais ir daugiau. Taip pat pamena, kad 2015 m. irgi prašė, kad įdarbintų pilnai darbo dienai, tačiau nepamena, ar buvo pakeistas darbo laikas. Direktorius ją vis patikindavo, kad darbo rėžimas pakeistas į pilną etatą. Ji pati prašymų dėl darbo laiko keitimo neteikė. Dažniausiai atlyginimą grynaisiais išmokėdavo pats direktorius E. B., o nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki gruodžio mėn. – L. D.. Nepamena, kokį tiksliai atlyginimą gavo nuo 2016 m. iki 2016 m. lapkričio mėn., tačiau, ne mažiau kaip 180 Eur. Už 2016 m. gruodžio mėn. gavo ne daugiau kaip 220 Eur atlyginimo, o už 2017 m. sausio mėn. gavo ne daugiau kaip 210 Eur, po to už 2017 m. vasario mėn., kovo mėn. darbo užmokesčio ar kitų išmokų negavo. Jai parodytuose 2016-05-30, 2016-06-01 prašymuose, kur yra rankraštiniai įrašai dėl darbo laiko rėžimo paaiškino, kad jų nesudarė ir direktoriui nepateikė, nežino, kas sudarė (4 t. b. l. 178-179).

Išklausiusi parodymus, A. M. nurodė, jog dabar viską prisiminė ir patvirtino, jog tie parodymai teisingi. Patikslino, jog tyrėjas rodė jai kažkokį dokumentą dėl darbo laiko rėžimo. Ar tas dokumentas buvo pasirašytas jos, ar ne - pasakyti negali, nors jos raštas yra negražus, o ten parašyta gražiai, panašu, kad ne jos raštu, bet tuo nėra įsitikinusi. Galėjo ir pasirašyti, nes pasirašinėjo daug dokumentų. Realiai gaudavo daugiau nei pasirašydavo, o paskutinius mėnesius gaudavo tiek kiek būdavo nurodyta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu perskaityti asmenų, kurių nepavyko apklausti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja N. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ,,N“ ji pradėjo dirbti 2016 m. sausio mėn. pradžioje, o mėnesio bėgyje direktorius E. B. padavė pasirašyti darbo sutartį. Kai įsidarbino 2017 m. sausį, irgi mėnesio bėgyje direktorius padavė pasirašyti darbo sutartį. Kartu su direktoriumi visada būdavo M. D., kuris tikriausiai dirbo vadybininku. Dirbti bendrovėje nuo 2016 m. sausio mėn., tikslios datos neatsimena. Padirbo kelis mėnesius ir išėjo iš šio darbo pačiai prašant, nes nieko negalėjo uždirbti. Antrą kartą į tą bendrovę įsidarbino 2017 m. sausio mėnesį, tikslios datos neatsimena. Dirbo siuvėja, siuvo baldų apmušalus, nuo 2017 m. sausio negavo darbo užmokesčio nei vieno euro. Kai dirbo 2016 metais, atlyginimas buvo mokamas grynais į rankas, išmokėdavo visada direktorius savo kabinete. 2016 m. už sausio mėn. gavo apie 400 eurų, dar kartą gavo užmokestį ir atsiskaitymą kai išėjo iš darbo, apie 300 eurų. Ji buvo pasiskaičiavusi, kad direktorius turėjo jai išmokėti, kaip buvo susitarę įsidarbinant, apie 500 eurų, bet jis nesumokėjo pinigų. Už 2016 m. sausį gautą darbo užmokestį pasirašė kažkokiame dokumente prie savo pavardės, kur buvo įrašyta, kad jai išmokama apie 100 eurų mažesnė suma. 2016 m. įsidarbinus, buvo nustatyta pagal sutartį, jog dirbs puse etato, o realiai visada dirbo pilnu etatu. 2017 metais taip pat realiai dirbo pilnu etatu, jokių prašymų dėl darbo laiko nerašė. Atsimena, kad rodė kažkokį sudarytą darbo grafiką direktorius, bet valandos buvo surašytos kitokios (nepamena kokios) nei jai parodytame šiandien apklausos metu dokumente. Prašymo dėl darbo laiko sumažinimo iki 1 val. nerašė ir nepasirašė. Apklausos metu parodytuose dokumentuose: darbo grafike, prašyme bei sutarties pakeitimo dokumente yra ne jos ranka rašytas vardas, pavardė, skaičiai bei ne jos parašai. Šiuos dokumentus ji matė šiandien pirmą kartą (5 t., 37-39 b. l.).

J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė kad yra dirbusi UAB „N“, dėl įsidarbinimo kalbėjosi su direktoriumi, kurio vardas E. B., su juo sudarė ir darbo sutartį. Pradėjo dirbti 2016-10-14, o darbo sutartį bei visiškos materialinės atsakomybės sutartį surašė 2016-11-30, dirbo siuvėja-operatore, siuvo baldams užvalkalus. Dirbdavo nuo 08 val. iki 12 val. ar 12 val. 30 min., darbo užmokestį gaudavo į rankas grynaisiais, išmokėdavo direktorius E. B.. Per mėnesį išmokėdavo du kartus – avansą ir likusią atlyginimo dalį, atlyginimas turėjo būti apie 300 eurų, bet 300 eurų sumą per visą laiką, kol dirbo toje bendrovėje, gavo tik kartą, rodos, prieš Naujuosius metus. O taip direktorius išmokėdavo jai apie 200 eurų, sakydamas, kad vėliau sumokės dar apie 100 eurų, kad dabar neturi pinigų, bet taip ir nesumokėdavo. Pasirašydavo kažkokiame dokumente prie savo pavardės, pinigų suma būdavo visada kokiu 100 eurų mažesnė nei ji gaudavo į rankas, suprato, kad jai mokama dalis neoficialaus atlyginimo. O kai buvo prieš Naujuosius sumokėta 300 eurų – niekur nepasirašė. Darbo laiko rėžimas keičiamas nebuvo. Jokio prašymo, kiek atsimena, nerašė. Kada oficialiai ją išdarbino, nežino, išėjo savo noru, nes nebuvo darbo (5 t., 64-65 b. l.).

J. D. nurodė, jog iki 2017-07-07 jos pavardė buvo J. Ž.. 2015 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, Šiaulių darbo biržoje rado skelbimą apie tai, kad įmonė ieško baldų apmušalų siuvėjo ir meistrės. Ji paskambino nurodytu telefonu direktoriui ir atvyko pokalbiui į įmonę Šiaulių mieste. Pamatė, kad ten yra visiškai tuščios patalpos, kurios buvo ruošiamos siuvimo mašinų sumontavimui. Direktoriumi prisistatęs asmuo jos išklausinėjo, ką ji moka dirbti, po ko paaiškino, kad ji dirbs 5 darbo dienų savaitę, nuo 8:00 val. iki 17:00 val. ir gaus tokį atlyginimą, kurį užsidirbs siūdama gaminius pagal įkainius. Sakė, kad jai norės, galės dirbti viršvalandžius ir taip užsidirbti papildomai. Jai paklausus, ar ji uždirbs bet minimumą, buvo pasakyta, kad turėtų uždirbti daugiau, tačiau kokį apytikriai atlyginimą galėtų gauti, jai nepasakė. Buvo surašyta 2015-12-04 darbo sutartis Nr. 186, pagal kurią ji buvo įdarbinta UAB „N“ siuvėjos-operatorės pareigoms, mokant 0,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tokiomis sąlygomis ji dirbo keletą dienų, tačiau vėliau jos (darbuotojos) išsireikalavo, kad darbo sutartis būtų pakeista ir jos būtų įdarbintos pilnu etatu su nustatytu minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Šis pakeitimas darbo sutartyje buvo padarytas. Nuo pat jos darbo pradžios direktorius jai buvo pasakęs, kad reikės dirbti 5 dienas per savaitę, pilną darbo dieną t. y. nuo 8:00 val. iki 17:00 val., su 60 min. pietų pertrauka. Tokiu grafiku ir dirbo. Medžiagas siuvimui atveždavo asmeniškai pats savininkas su kuriuo beveik visada kartu būdavo direktoriaus pavaduotoju prisistatęs vyriškis. Jos atlyginimo vidurkis šioje bendrovėje buvo apie 280 eurų „į rankas“. Dėl mažų įkainių, jos mažiausias atlyginimas buvo apie 250 eurų, o didžiausias netoli 300 eurų „į rankas“. Į jų priekaištus, kad dėl mažų įkainių jos neuždirba net minimalaus atlyginimo joms buvo pasakyta, kad gali dirbti viršvalandžius ir užsidirbti. Darbo užmokestį visada išmokėdavo grynais pats direktorius. Dėl jo gavimo reikėdavo pasirašyti kažkokiame buhalterės atspausdintame žiniaraštyje. Dėl 2016-01-12 prašymo surašymo aplinkybių ji nieko negali pasakyti, kadangi tokio prašymo ji nerašė ir nepasirašė. Žodžiai „J. Ž.“, data ir parašas šiame prašyme yra rašyti ne jos ranka. Taip pat ne jos ranka yra darytas įrašas „J. Ž.“ bei parašas 2016-01-12 darbo grafike (5 t., 76-77 b. l.).

J. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 metų gruodžio mėnesį, kai ji buvo užsiregistravusi darbo biržoje, jai buvo pasiūlyta įsidarbinti UAB „N“ siuvėjos pareigose. Atvykusi į įmonę, kuri buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neprisimena), ji pamatė, kad ten siuvimo ceche jau dirbo kelios moteriškės. Jai buvo pasiūlyta puse dienos padirbėti siuvėjos pareigose ir pabandyti, ar šis darbas jai tiks. Kadangi darbas jai tiko ir patiko, ji su bendrovės direktoriumi E. B. sudarė 2016-12-07 darbo sutartį Nr. 217, pagal kurią ji buvo įdarbinta puse etato, mokant 0,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo. Vėliau ji prašė, kad būtų priimta dirbti pilnu etatu, tačiau jai žadėjo, kad galbūt vėliau priims, bet taip ir nebuvo įdarbinta pilnu etatu. Tokiomis sąlygomis ji dirbo visą laiką, iki pat išėjimo iš darbo 2017 m. vasario mėn. viduryje. Iš darbo UAB „N“ ji išėjo dėl to, kad kartais trūkdavo darbo, dėl ko būdavo prastovos, o už jas nemokėdavo. Nuo pat jos darbo pradžios E. B. jai buvo pasakęs, kad reikės dirbti 5 dienas per savaitę, po pusę dienos, tai yra po 4 darbo valandas. Tokiu grafiku ir dirbo visą laiką. Jos darbas buvo siūti baldų apmušalus. Dėl jos atlyginimo E. B. paaiškino, kad jai bus mokamas toks atlyginimas, kiek ji užsidirbs siūdama pagal įkainius. Kiekvienas gaminys turėjo vadovo nustatytą įkainį, kuris jai turėjo būti mokamas už gaminio pasiuvimą. Šių įkainių dydžio ji nebeprisimena, tačiau bendrovėje atlyginimas jai buvo mokamas ne visiškai pagal įkainius, o dar ir priklausomai nuo vadovo nuotaikos. Kuo tiksliai remdamasis jis skaičiuodavo ir išmokėdavo jai atlyginimą ji pasakyti negali. Darbo užmokestį visada išmokėdavo E. B. grynais. Dėl jo gavimo reikėjo pasirašyti kažkokiame žiniaraštyje. Kokio dydžio buvo išmokamos sumos šiuo metu ji nebeprisimena, tačiau dokumente, kuriame ji pasirašydavo, visada buvo įrašytos mažesnės pinigų sumos už jai faktiškai išmokėtą atlyginimą (5 t., 115-116 b. l.).

T. M. teisme nurodė, jog dėl įsidarbinimo bendravo su direktoriumi E. B.. Šalia direktoriaus visada būdavo vyras, vardu M. D.. Ji pradžioje galvojo, kad tas M. D. yra įmonės direktorius, o ne E. B.. M. D., jos akimis, daugiau reiškėsi bendrovės veikloje nei pats direktorius. „N“ dirbo nuo 2017‑01-16 iki 2017-03-05, siuvėja, dėl atleidimo turėjo su direktoriumi E. B. ginčų, nes jis liepė jai rašyti prašymą, jog ją atleistų jos pačios noru. Ji atsisakė tokį prašymą rašyti, nes dirbo bandomuoju laikotarpiu. Kreipėsi dėl to ir į Darbo inspekciją. Vėliau parašė prašymą, kad ją atleistų iš darbo, nes darbdavys neįvykdė nustatytų darbo sąlygų, tai vis tiek gavo pranešimą, jog nuo 2017-03-05 atleista, nes nepraėjo bandomojo laikotarpio. Pagal darbo sutartį buvo sutarta dirbti puse etato, taip ir dirbo, nes darbo nelabai buvo. Darbo užmokestis buvo mokamas visoms darbuotojoms į rankas. Išmokėdavo pats direktorius E. B., kiekvienai į rankas, tačiau tai žino iš kitų darbuotojų, nes pati darbo užmokesčio negavo. direktorius paaiškino, kad neturi pinigų. Dėl neišmokėto atlyginimo kreipėsi į Darbo inspekciją. Paskaičiavo, jog jai neišmokėtas darbo užmokestis bei atostoginiai sudarė apie 500 eurų su trupučiu, tačiau iki šiol jai šie pinigai nesumokėti. Girdėjo, kad darbuotojos pasirašydavo ant kažkokio lapo, kad gavo pinigus, bet kas tai per dokumentas, kokios ten pinigų sumos būdavo įrašytos ir kokios darbuotojoms realiai išmokamos, nežino, nes pati nematė. Pati darbo užmokesčio negavo ir net nežino, kokio jis turėjo būti. Kai darbinosi, direktorius sakė, kiek gaus tiek, kiek padarys darbo. Oficialiai darbo laikas nebuvo keičiamas, jokio prašymo dėl to nerašė. Tačiau būdavo, kad paskambina ir pasako direktorius, kad rytoj darbo nebus. Būdavo, kad visą dieną prasėdėdavo darbe laukdamos, kol atveš darbo ir nesulaukdavo (5 t., 67-49 b. l.).

V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbo sutartį su ja sudarė direktorius E. B., antra sutarties egzempliorių jai davė. Pradėjo dirbti kai buvo sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis, dirbti pradėjo po sutarties pasirašymo, dirbo nuo 2016-10-18 iki 2017 m. sausio pabaigos ar vasario pradžios, tikslios datos neatsimena, siuvėja. Dirbo puse etato, kaip ir nurodyta sutartyje. Nors prašė direktoriaus, kad darbo užmokestį jai perverstų į sąskaitą banke, atlyginimas vis tiek buvo mokamas grynais į rankas. Darbo užmokestį visada išmokėdavo direktorius E. B.. Gaudavo apie 50 eurų avansą, likusią dalį gaudavo apie 150 eurų, bet tiksliai sumos negali pasakyti, kartais truputį daugiau keliais eurais, kartais mažiau, priklausydavo, kiek ji pasiuvo užvalkalų ir nuo užvalkalo įkainio. Mokėdavo direktorius E. B. savo kabinete visoms darbuotojoms, pasirašydavo lape prie savo pavardės. Prie jos pavardės įrašyta pinigų suma atitikdavo jai išmokamą pinigų sumą. Pavardės darbuotojų ir pinigų sumos, prie kurių pasirašydavo, būdavo surašytos ant paprasto balto A4 formato popieriaus. Darbo laikas nesikeitė, dirbo toliau puse etato. Jokio prašymo nėra rašiusi. Iš darbo išėjo savo noru, nes nebebuvo darbo, su ja iki galo neatsiskaityta apie 150 – 180 eurų, tikslios sumos neatsimena. Kreipėsi į Šiaulių darbo inspekciją 2017 m. balandį dėl neišmokėto likusio darbo užmokesčio (5 t., 71-72 b. l.).

2018 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal bylos medžiagą matyti, kad asmenys gavo neoficialų darbo užmokestį, tokiu atveju bendrovės „N“ buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos: darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose buvo apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis ir buhalterinėje apskaitoje fiksuojami mažesni įsipareigojimai darbuotojams, finansinėms institucijoms teikiamos neteisingos ataskaitos apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir nuo jo apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, garantinio fondo įmokas, gyventojų pajamų mokestis, apskaitoje fiksuotas mažesnio darbo užmokesčio išmokėjimas grynaisiais pinigais. Dėl to buhalterinė apskaita nebuvo tinkama ir objektyvi. Todėl UAB „N“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 4 straipsniu, o būtent: 12 straipsnis – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnis – „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis, kurioje nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 14 straipsnis – „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 d. nuostatomis „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.“

Iš dokumentiniam tyrimui pateiktų UAB „N“ dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „N“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ (2012-04-24 redakcija Nr. XI-1988).

Išvadoje nurodyta ir tai, jog dokumentiniam tyrimui nepateikti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai už 2016 m. gegužės, birželio, liepos, lapkričio, 2017 m. sausio mėn., tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio priskaitymo – atskaitymo žiniaraščiai, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kasos apskaitos registrai, ilgalaikio turto apskaitos registrai, finansinės ataskaitos bei kiti dokumentai. Jei jie buvo pildomi, bet neišsaugoti, tokiu atveju nesivadovauta: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsniu „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatomis „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ (2008-07-03 redakcija Nr. X-1679), 2 dalies nuostatomis jog „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ (2008-07-03 redakcija Nr. X-1679), „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei 4 d. nuostatomis „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“ (2008 07 03 redakcija Nr. X-1679).

- 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 d. nuostatomis „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka“.

Jei UAB „N“ tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos registrų nepildė, tokiu atveju nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d., kurioje nurodyta „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Dėl to, kad nesivadovaujant nurodytų norminių aktų reikalavimais nebuvo išsaugoti arba iš viso nebuvo pildyti minėti buhalterinės apskaitos registrai iš dalies negalima nustatyti UAB „N“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (8 t., 114-115 b. l.).

2018-11-30 Specialisto išvadoje nurodyta, jog: 2016-05-30 ir 2016-06-01 A. M. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-05-30 ir 2016-06-01 A. M. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 142; 2016-05-30 ir 2016-06-01 J. B. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-05-30 ir 2016-06-01 J. B. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 156; 2016-06-01 J. Č. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-06-01 priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 199; 2016-05-30 ir 2016-06-01 E. B. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo; 2016- 05-30 ir 2016-06-01 A. J. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016- 05-30 ir 2016-06-01 A. J. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 204; 2016-01-29 L. Č. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-29 L. Č. darbo grafiką; 2016-01-18 R. B. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-18 R. B. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 181 bei 2016-01-18 R. B. darbo grafiką; 2016-01-26 N. O. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-26 N. O. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 198 bei 2016-01-26 N. O. darbo grafiką; 2016-01-18 K. V. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-18 K. V. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 185 bei 2016‑01-18 K. V. darbo grafiką; 2016-01-12 J. D. (J. Ž.) prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-12 J. Ž. darbo grafiką; 2016- 01-18 V. K. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo; 2016-01-18 D. D. prašymą dėl darbo laiko režimo pasikeitimo ir 2016-01-18 D. D. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 189 bei 2016-01-18 D. D. darbo grafiką – pasirašė ne juose įvardinti asmenys (8 t., 161-172 b. l.).

Aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad sąmoningai į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas įmonės darbuotojams mokamo atlyginimo, E. B. suvokė ir suprato (to neneigia ir pats kaltinamasis), kad tokiu būdu jis sumokės mažiau mokesčių. Būtent šių išmokų neapskaitymas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir lėmė, jog vėliau netinkamai, t. y. ne pagal realią situaciją, buvo pildomos ir mokesčių administratoriui teikiamos deklaracijos. Nagrinėjamu atveju, pasirenkant nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikiant, buvo sąmoningai netinkamai vykdomi buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai ir taip buvo nuslėpta tikroji įmonės situacija, numatant, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėta. Nustatytos aplinkybės rodo, jog buhalterinė apskaita nebuvo tinkama ir objektyvi, kadangi dokumentuose buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos: darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis ir buhalterinėje apskaitoje fiksuojami mažesni įsipareigojimai darbuotojams, finansinėms institucijoms teikiamos neteisingos ataskaitos apie nuo darbo užmokesčio apskaičiuotas gyventojų pajamų bei nuo jų mokėtinas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo sumas. Dėl šių pažeidimų buvo padaryta žala valstybės biudžetui ir iš dalies negalima nustatyti UAB ,,N“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Dėl anksčiau aptartų argumentų E. B. yra tinkamas atsakomybės subjektais tiek pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o jo veika pagal šiuos baudžiamojo įstatymo straipsnius kvalifikuota tinkamai.

Be to, bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog dalis į buhalterinę apskaitą įtrauktų duomenų buvo įtraukti pagal netikrus dokumentus, o būtent A. M., J. B., J. Č., A. J., L. Č., R. B., N. O., K. V., J. D. (J. Ž.), V. K., D. D. prašymus dėl darbo laiko režimo pasikeitimo, priedus prie šių asmenų darbo sutarčių ir kai kurių (kaltinime nurodytų) darbuotojų darbo grafikus. Kaltinamasis E. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog pats šių dokumentų neklastojo ir nežino, kas tai padarė, tai, jog vietoje nurodytų darbuotojų pasirašė būtent E. B. nenustatyta ir atlikus rankraštinių įrašų tyrimą, tačiau neabejotina tai, jog E. B., teikdamas šiuos dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, negalėjo nežinoti ir nesuprasti, jog teikia netikrus dokumentus, kadangi, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų A. M., J. B., J. Č., A. J., L. Č., R. B., K. V., V. K., D. D. bei ikiteisminio tyrimo metu duotų N. O. ir J. D. (J. Ž.) parodymų – nei viena iš jų dėl darbo laiko keitimo su direktoriumi nekalbėjo ir jokių prašymų jam nerašė, o darbo sutarties sąlygų keitimas įmonėje buvo būtent direktoriaus prerogatyva. Taigi, esant šioms aplinkybėms sprendžiama, jog E. B. veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu negavus jokių duomenų apie minėtų dokumentų surašymo aplinkybes ir tai, jog šiuos dokumentus surašė būtent E. B. – iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog E. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pasitelkęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, pagamino netikrus dokumentus.

E. B. dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, panaudojant netikrus dokumentus, tvarkymo, inkriminuotas 2015-08-28 iki 2017-08-22 laikotarpis, tačiau kaltinant jį sudarius fiktyvias siuvimo įrangos nuomos sutartis nurodytas jau kitas, t .y. 2015 m. sausio 2 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. laikotarpis, nors kaltinant dėl išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio vėliausia mokėjimo data nurodyta 2017 m. balandžio mėnuo. Todėl iš kaltinimo šalintinas fiktyvių sutarčių sudarymo laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., kadangi jis išeina už kaltinimo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ribų, t. y. nėra duomenų apie apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą po 2017 m. rugsėjo 22 d. Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo baigtos 2017 m. rugpjūčio 22 d. Taip pat teismas sprendžia, jog veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo baigta 2017 m. birželio 30 d., kuri buvo paskutinė termino pateikti teisingas deklaracijas diena. Kadangi veika padaryta įsigaliojant BK 220 straipsnio 1 dalies 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcijai, kuri galiojo iki 2017 m. lapkričio 29 d., BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika vertinama nesunkiu nusikaltimu (kaip tai buvo numatyta minėtoje redakcijoje).

Veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje

Šioje byloje E. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas UAB „N“ direktoriumi ir kasininku, atsakingu už tinkamą šios įmonės veiklos organizavimą, kasos dokumentų apskaitą ir operacijų grynaisiais pinigais atlikimą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 pasisavino jo žinioje buvusį jam svetimą UAB „N“ didelės, ne mažiau kaip 54 650 Eur, vertės turtą, o būtent: jis, disponuodamas įmonės grynaisiais pinigais kaip materialiai atsakingas asmuo ir išimtinai pats vykdydamas grynųjų pinigų operacijas, 2017-05-31 įmonės kasoje fiksavus 81 415,16 Eur likutį, patikrinimo metu piniginių lėšų, esančių kasoje, faktiškai nepateikė, nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu darbuotojams išmokėjo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, t. y. ne mažiau kaip 37 250 Eur, tačiau faktiškai įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjo ne mažiau kaip 26 765 Eur, tokiu būdu jis, apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą bei įmonės piniginės lėšomis disponuodamas kaip asmeninėmis lėšomis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės ne mažiau kaip 54 650 Eur vertės svetimą turtą.

Dėl svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) E. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog kaltinime nurodytos sumos pasisavinti negalėjo, kadangi tiek pinigų kasoje nebuvo. Ta suma susidarė per kelis metus, nes grynais pinigais išmokėdavo didesnę sumą nei užrašydavo, todėl kasos knygoje kaupėsi ,,popierinis“ likutis. Kad sumokėjo ne dvidešimt šešis tūkstančius, o daugiau, gali pagrįsti skaičiuokle, kurią pats sudarė ir visada naudojo algoms skaičiuoti. Pateiktose lentelėse suvesta tai, ką gaudavo ir tai, ką išmokėdavo realiai. Komunalinių mokesčių negalėjo pasitikrinti, todėl juos užrašė simboliškai – po 200 eurų per mėnesį. Mokesčiai „Sodrai“ surašyti tiksliai pagal buhalteriją. Už patalpų nuomą iš pradžių mokėjo po 217 eurų, kol dirbo (duomenys neskelbtini) buities namuose, po to, kai persikėlė į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, mokėjo pusę kainos, kol įsirengs, o jau tada kaina pakilo iki 800 eurų. Vėliau dar prisidėjo nuoma (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo žmogus pagal skelbimą. Kadangi pradžioje veždavo mažiau, jam mokėdavo mažiau, paskui, kai padaugėjo užsakymų, vežė dažniau, todėl atlyginimas irgi didėjo. Mechanikas taip pat nebuvo įdarbintas, jis buvo žmogus pagal skelbimą. Į administraciją įėjo direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir vadybininkas, bendrai visiems išmokėdavo 1 700 eurų. Paties direktoriaus atlyginimas buvo 500 eurų. Kai M. D. nedirbo, direktoriaus pavaduotoja buvo jo (E. B.) mama. Kai nebūdavo pinigų tai negaudavo ir atlyginimo.

Analogiškus parodymus E. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog pateikė dokumentus, kurie įrašyti skaitmeninėje laikmenoje. Atkreipė dėmesį į laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio suvestinę, kurioje nurodoma: apyvarta be PVM (UAB „N“ gautos pajamos už kiekvieną mėnesį atskirai); vienetai, tai kiek gaminių pasiūta per laikotarpį (mėnesį); meistrės alga (pareigybė, kuri buvo nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn.). Nuo 2013 m. iki 2014 m. meistre dirbo A. I., taip pat laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. dirbo L. D., kuri dirbo (duomenys neskelbtini) bei A. K. ir L. Č., kurios dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. dirbo dvi meistrės tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), dėl to jų bendra alga sudarė nuo 1 150 Eur per mėnesį iki 1 450 Eur. Kontrolierės atlyginimas buvo išmokamas nuo 2014 m. liepos iki 2017 m. kovo mėn. Nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. kontroliere dirbo E. P., o nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. J. Č.. Kas kontrolierės pareigas ėjo nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. jis nepamena, tai šios piniginės lėšos nevertintos. Vairuotoju dirbo pagal skelbimą laisvai samdomas žmogus, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. vairuotoju dirbo R., kuriam kas mėnesį buvo išmokami 500 Eur, kaip nurodyta PDF santraukoje. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. kovo mėn. dirbo pavieniai asmenys, kurių identifikuoti nėra galimybės. Kaip nurodyta santraukoje mechaniko pareigybės UAB „N“ nebuvo, jis buvo samdomas, kaip paslaugas teikiantis asmuo kiekvieną mėnesį. UAB „N“ mechaniko paslaugas teikė E., jis paslaugas teikė visą laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Jam kiekvieną mėnesį buvo išmokami 200 Eur. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. UAB „N“ nuomojosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius D. V.), nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio UAB „N“ komercines patalpas nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius L. V.). Po to už nuomą Kaune nebuvo mokama. N. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio iki 2017 m. vasario mėn. buvo perkama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius P. L.. Šiuo atveju nori paaiškinti, kad jis negalėjo pasisavinti jam inkriminuojamos sumos, kadangi pagal šią jo pateiktą santrauką, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2017 m. kovo mėn. UAB „N“ turėjo išlaidas, kurios buvo apmokėtos iš UAB „N“ piniginių lėšų. Kitų išlaidų kaip mokesčiai, komunaliniai atsiskaitymai, jis nepamena, dėl to ir nenurodė. Už nuomą pagrinde buvo apmokama bankiniu pavedimu, o visa kita, buvo atsiskaitoma grynaisiais. Kasoje likutis didėjo nuo 2013 m. rugsėjo mėn., kadangi išmokos buvo mokamos iš UAB „N“ kasos. Atlyginimai buvo išmokami grynaisiais, nurodyta suma susideda tiek iš oficialaus darbo užmokesčio, tiek iš neoficialaus (7 t. 49, 64-65 b. l.).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-278-699/2016, 2K-150-628/2018, 2K-314-693/2018 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-144-788/2017 ir kt.).

Kaltinamajame akte nurodoma, jog E. B. nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 pasisavino ne mažiau kaip 54 650 eurų. Iš kaltinimo formuluotės seka, kad pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasoje fiksuotas 81 415,16 Eur grynųjų pinigų likutis, tačiau ši suma patikrinimo metu nebuvo pateikta. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog įmonėje buvo mokami pinigai ,,vokeliuose“ ir pagal liudytojų parodymus nustačius apytikrę ,,vokeliuose“ išmokėtą pinigų sumą įmonės darbuotojoms, t. y., jog išmokėta ne mažiau kaip 26 765 Eur, likusi jokiais dokumentais nepagrįsta suma – 54 650 eurų inkriminuota E. B. kaip pasisavinto turto vertė. Taigi kaltinamajame akte preziumuojama, jog 81 415,16 Eur, kaip tai nurodyta buhalterinėje apskaitoje, iš tiesų egzistavo ir, nesant pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų, nuspręsta, jog šiuos pinigus galimai E. B. pasisavino. Iš tiesų specialisto išvadoje dėl UAB ,,N“ ūkinės finansinės veiklos yra nurodyta, jog septyniolikai įmonės darbuotojų 2016 – 2017 m. laikotarpiu buvo išmokėta 26 765 eurai. Įmonės darbuotojos, apklausiamos teisiamajame posėdyje, nurodė, jog kai kurios gautą atlyginimą žymėjosi savo asmeniniuose užrašuose ir pakviestos į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apklausai nurodė būtent tas jų užsirašytas sumas, kai kurios nurodė, jog, duodamos parodymus, gerai neprisiminė gautų sumų ir jas nurodė tik apytiksliai. Atkreiptinas dėmesys, jog kai kurios iš jų faktiškai net nežinojo, jog dirbo mažiau darbo valandų nei buvo numatyta sutartyje (kadangi buhalterijai buvo pateikti netikri darbo sutarčių priedai dėl darbo laiko sutrumpinimo), todėl, akivaizdu, jog jos nežinojo ir negalėjo žinoti, koks jų atlyginimas buvo ,,oficialus“, t .y. pagal sutartį ir kokia dalis – neoficiali, t. y. išmokėta kaip atlyginimas ,,vokelyje“. Todėl pagal darbuotojų parodymus nustatyti ,,vokeliuose“ jų gautą atlyginimo dalį jokios galimybės nebuvo ir nėra šiuo metu. Pavyzdžiui, E. B., J. B., V. K., A. M. nuo 2016 m. birželio 1 d. sudariusios darbo sutartį 8 valandų darbo dienai, jau nuo kitos dienos, t. y. birželio 2 d. buvo įdarbintos vienos valandos per dieną darbui ir tuo laikotarpiu joms buvo oficialiai mokamas atlyginimas nuo 47,50 iki 58,34 Eur per mėnesį (8 t., 124-125 b. l.). Tačiau pagal atlyginimų vokeliuose mokėjimo specialistės sudarytą lentelę (8 t., 128-129 b. l.) matyti, kad E. B., J. B., V. K. ir kt. nurodė vokeliuose gavusios praktiškai tokią pačią pinigų sumą, kaip ir tos, kurios pagal darbo sutartį dirbo 8 ar 4 valandų darbo dieną. Taigi, spręsti, jog liudytojomis apklaustos įmonės darbuotojos nurodė tikslias joms išmokėtas ,,vokeliuose“ pinigų sumas – pagrindo nėra. Svarbu tai, jog tokių aplinkybių jos iš esmės negalėjo nurodyti, kadangi pinigai buvo mokami vienu metu ir nuspręsti, kuri dalis yra mokama oficialiai, o kuri ,,vokeliuose“ – galimybės nėra. Spręsti, jog darbuotojoms galėjo būti išmokėtos didesnės pinigų sumos, nei nurodyta specialisto išvadoje, suteikia pagrindą ir išvados teiginiai apie tai, jog papildomai apskaičiuoti mokesčiai yra preliminarūs, o taip pat ir paties kaltinimo formuluotė, jog darbuotojoms buvo išmokėta ne mažiau kaip 26 765 Eur. Taigi, iš kaltinimo galima spręsti, jog jeigu konstatuojama, kad darbuotojams išmokėta ne mažesnė nei nurodyta suma, akivaizdu, jog kaltinamojo akto autorius daro prielaidą, jog galėjo būti išmokėta ir didesnė suma, kas sudarytų pagrindą E. B. inkriminuoti mažesnę pasisavinto turto vertę.

Tai, jog darbuotojams galimai buvo išmokėta ir didesnė suma, galima spręsti iš to, jog įmonėje, be teisiamajame posėdyje apklaustų (įrašytų į apklaustinų teisme asmenų sąrašą ir papildomą prokuroro pateiktą sąrašą) asmenų, įmonėje dirbo ir daugiau darbuotojų. Nors ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo nurodę, jog gavo daugiau pinigų nei tuos, už kuriuos pasirašydavo, tačiau iš specialisto išvados 6 lentelės, kurioje išvardinti pagal darbo sutartis tiriamuoju laikotarpiu dirbę asmenys matyti, jog vienai darbo valandai per dieną buvo įdarbinta ir daugiau asmenų (R. B., K. B., S. Č., G. D., A. G., Z. J., I. K., A. K., R. M., D. T., L. V., G. Z.), keletas asmenų buvo įdarbinti dviem valandoms per dieną. Taigi, nors duomenų, kad jie gavo papildomą atlyginimą ikiteisminio tyrimo metu negauta, tačiau tokios aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių, kad jiems taip pat nebuvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, juolab, jog kai kurie iš šių darbuotojų įmonėje dirbo daugiau kaip pusę metų (pvz. R. M., D. T.). Įvertinus, jog net praėjus vieneriems-dvejiems metams po išėjimo iš darbo daugelis įmonės darbuotojų neprisiminė gautų pinigų sumų – šiuo metu nėra jokios galimybės šias aplinkybes išsiaiškinti, kadangi nuo paskutiniojo darbuotojo darbo pabaigos įmonėje praėjo beveik ketveri metai. Be to, jokie objektyvūs duomenys nepaneigia ir E. B. nurodytos aplinkybės, jog grynaisiais pinigais buvo mokama už patalpų nuomą, samdomi vairuotojai ir mechanikas. Bylos duomenys patvirtina, jog E. B. vadovaujama įmonė buvo reali – ji vykdė veiklą, gaudavo užsakymus, joje įvairiais laikotarpiais dirbo 15-20 siuvėjų, buvo nuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, jog sklandžiam darbui užtikrinti reikėjo sąnaudų tiek komunaliniams mokesčiams, tiek nuomai, tiek pervežimui bei siuvimo įrangos aptarnavimui. Duomenų, jog įmonė būtų likusi už šias paslaugas kam nors skolinga – nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog tokias išlaidas įmonė patyrė, nors tai jokiais dokumentais ir nepagrįsta. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti, jog įmonėje buvo samdomas vairuotojas, mechanikas ir kad šiems asmenims mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Be to, nors teismas visiškai sutinka, jog pinigų panaudojimas nepagrįstas jokiais buhalteriniais ar kitais dokumentais, tačiau, negali sutikti, jog nėra visiškai jokių duomenų apie pinigų panaudojimą įmonės veikloje. Kaip jau buvo minėta, vykdant siuvimo veiklą tokios išlaidos buvo būtinos ir akivaizdu, jog be jų veikla nevyktų. Taigi, įvertinus teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visetą, teismas sprendžia, jog nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog buhalterinėje apskaitoje fiksuotas 81 415,16 Eur likutis buvo realūs pinigai. Taigi, nustačius, jog realių pinigų nei įmonės kasoje, nei sąskaitose nebuvo, sprendžiama, jog jie negalėjo būti ir E. B. žinioje.

Nagrinėjamoje situacijoje, kaltinamojo akto autorius, remdamasis specialisto išvada, pateisina pinigų panaudojimą įmonės reikmėms pagal darbuotojų parodymus apie išmokėtas pinigų sumas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių visiškai nevertina kitų neabejotinai įmonės turėtų išlaidų. Atkeiptinas dėmesys, jog įmonės patikrinimas buvo atliekamas nuo 2016 metų, nors įmonė veikė ne mažiau kaip treji metai iki patikrinimo ir, kaip matyti iš liudytojų parodymų, iš esmės visą darbo laikotarpį darbuotojai dirbo kitu, nei darbo sutartyse nurodytas darbo laikas, dirbo nelegaliai, kas nekelia abejonių, jog jiems buvo mokami atlyginimai ,,vokeliuose“. Be to, buvo samdomi darbuotojai pagal skelbimus, kurie, nors ir gaudavo iš įmonės užmokestį, tačiau įmonėje nebūdavo įdarbinti, o jiems išmokamos sumos niekaip neatsispindėdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taigi, esant šiems duomenims, teismas sprendžia, jog jokiais duomenimis nepaneigtos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad 81 415,16 Eur pinigų likutis susikaupė nuo 2013 metų ir jis buvo tik ,,popierinis“.

Taigi, konstatavus, jog nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog kasoje pinigai iš tiesų buvo, nėra pagrindo spręsti, jog E. B. juos pasisavino tokiu būdu įmonei padarydamas žalą.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, tesimas sprendžia, jog kaltinimas E. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino, todėl E. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmių skyrimas

Teismas, parinkdamas kaltinamajam E. B. skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. B. padarė vieną nusikaltimą nuosavybei dėl neatsargumo ir tiesiogine tyčia padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą finansų sistemai bei vieną nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Nustatyta viena E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors E. B. anksčiau teistas, tačiau teismų baudžiamieji įsakymai priimti vėliau nei padarytos šioje byloje nagrinėjamos veikos (išskyrus vieną, pagal kurį E. B. bausmę yra atlikęs). Kaltinamasis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalį, 416 straipsnio 3 ir 4 dalis, 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį (9 t., 68-73 b. l.), psichinių ir narkologinių ligų gydymo įstaigose neįrašytas, jam nustatytas 50 procentų darbingumas (11 t., 73-74 b. l.), jis yra dirbantis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausias BK 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – baudas, jų dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų, todėl šios rūšies bausmė ir skirtina.

Baudos dydį reglamentuoja BK 47 straipsnio nuostatos, kurios buvo keičiamos, o nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė iki 500 MGL, o už apysunkio – iki 1 000 MGL baudas. Kadangi ši redakcija numatė švelnesnes bausmes, nei numatyta šiuo metu galiojančioje BK 47 straipsnio redakcijoje, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ji turi grįžtamąją galią. BK 184 straipsnio 2 dalies redakcija nekito. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir tai, kad jis yra dirbantis, turintis sveikatos problemų (50 procentų darbingas), sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, už veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, paskyrus baudas, mažesnes už baudų, skirtinų už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą vidurkį, o dėl veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, skiriant laisvės atėmimo bausmę, ji nustatytina ženkliai mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artima laisvės atėmimo bausmės minimumui, įvertinus šiuo nusikaltimu padarytos žalos dydį (kuris tik kiek daugiau kaip 3 000 eurų viršija ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal šio straipsnio 2 dalį) ir tai, jog nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo.

Už veikas, numatytas BK 222 straipsnio ir 300 straipsnio 1-osiose dalyse paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bendrintina su bausmėmis paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų veikų padarymo E. B. buvo nuteistas 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 80 MGL baudą, 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio bauda ir 2019 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeista į 13 MGL baudą, nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su minėtais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis dalinai jas sudedant ir pagal juos atliktos bausmės įskaitytinos į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tiek šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75-ojo straipsnio 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, tiek šiuo metu galiojanti redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Šiuo atveju, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas svarstomas, įvertinus tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, anksčiau E. B. laisvės atėmimo bausme neteistas, taip pat atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę bei vertinamas bausmės vykdymo tikslingumas bausmės paskirties kontekste. Teismas atsižvelgęs į tai, kad laisvės atėmimo bausmė E. B. paskirta už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, ji neviršija 6 metų, kaltinamasis dirba, jam nustatytas 50 (penkiasdešimties) procentų darbingumas bei, įvertinęs nusikaltimo padarytos žalos dydį, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ir tuo nebus pažeista bausmės paskirtis bei teisingumo principas. Be to, nepasiuntus E. B. atlikti laisvės atėmimo bausmės bus efektyviau apginti civilinių ieškovų interesai gauti jiems nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimą, o tuo tikslu taikytini teismo įpareigojimai, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti bei uždraudžiant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Civiliniai ieškiniai

AB SEB bankas pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 66-71 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų asmenų, kurių veiksmai lėmė turtinės žalos padarymą ieškovui 13 166,20 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, jog ieškinio sumą sudaro automobilio ,,BMW X5“ likutinė vertė sutarties su UAB ,,N“ nutraukimo metu, t. y. 12 593,73 euro bei neapmokėtos palūkanos pagal 2014-12-01 Finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį bei neapmokėti delspinigiai – 321,09 eurų ir neapmokėtas mokestis už įgaliojimą – 15 eurų.

Ieškinys pagrįstas įrodytas pateiktais dokumentais, o būtent: finansinio lizingo sutartimi (1 t., 43-44 b. l.), mokėjimo grafiku (1 t., 47-48 b. l.), PVM sąskaita-faktūra (1 t., 49 b. l.), pirkėjo knygos įrašais 2016-12-01 – 2019-03-12 (1 t., 53 b. l.). kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad tarp E. B. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, jog AB SEB bankui turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, iš E. B. AB SEB banko naudai priteistina civiliniame ieškinyje nurodyta suma, o būtent 13 166,20 euro, t. y. suma, kurios Bankas negavo pagal Lizingo sutartį. Taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos (LAT nutartis Nr. 2K‑P‑75‑788/2019).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. B. priteisti 2 606,674 euro turtinės žalos padarytos valstybės biudžetui. Nurodo, jog pagal AVMI specialisto išvadą nustatyta, kad E. B. tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2016-01-01 – 2017-06-30 būdamas UAB ,,N“ direktoriumi, bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitydamas išmokų pagal sudarytas darbo sutartis dirbusioms darbuotojoms, 2016 m. metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje įrašė žinomai neteisingus duomenis tokiu būdu nedeklaruodamas ne mažiau kaip 22 945,12 Eur darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio bei nuo jo apskaičiuoto 2 606, 67 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 606,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio (6 t., 138-140 b. l.).

Ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nustatyta, kad E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, veikdamas kaip įmonės direktorius, jos interesais ir naudai. Iš teismui pateiktos specialisto išvados matyti, jog direktorius E. B. pateikė žinomai neteisingus duomenis, o būtent nedeklaruodamas darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio bei nuo jo apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, į biudžetą nesumokėjo ieškinyje nurodytos sumos. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis, kaip įmonės vadovas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, nesumokėdamas turtinės prievolės mokėtinų valstybei privalomų mokesčių, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius ir šių mokesčių išvengė. Todėl Kauno apskrities VMI civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš E. B. ieškovo naudai 2 606,67 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: UAB ,,N” buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriuje – perduotini Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriui, kadangi Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu UAB ,,N“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veikla pabaigta.

Kompaktinė plokštelė su E. B. pokalbiais (1 t., 127 b. l.) – paliktina prie bylos medžiagos.

2018 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV vyriausiosios tyrėjos M. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus nuosprendį vykdyti – naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui ,,Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstą 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą kitų asmenų nuosavybėn), leidžiant juo naudotis ir jį valdyti – paliktinas iki civilinio ieškinio įvykdymo. Turto saugotoju paskiriant E. B. ir įspėjant jį, jog už turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio bauda;

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda;

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda;

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį E. B. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmes, paskirtas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu (taikant bausmių apėmimą) ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL, t. y. 7 532 eurų baudą.

Šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinai sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) MGL, t. y. 9 415 eurų baudą.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinti su 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 80 MGL bauda, 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL bauda ir 2019 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri 2020 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeista į 13 MGL baudą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 300 (trijų šimtų) MGL, t. y. 11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmes, atliktas pagal 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo bei 2019 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. B. bausmės atlikimo metu dirbti bei uždraudžiant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Priteisti iš E. B. 13 166,20 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus, 20 euro centų) ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos AB SEB Banko naudai ir 2 606,67 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus ir 67 euro centus) Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. B. turtui – automobiliui ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui ,,Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) – pratęsti iki civilinio ieškinio įvykdymo, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą kitų asmenų nuosavybėn), turto saugotoju paskiriant E. B. ir įspėjant jį, jog už turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį.

2018 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV vyriausiosios tyrėjos M. B. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: UAB ,,N“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriuje – perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriui.

Kompaktinę plokštelę – palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė