Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovės atstovui pranešta tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, norint kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis nustatomas teismo pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos bylai turinčios reikšmę aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A520-1168/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A756-2072/2013).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 2 dalis įtvirtino nuostatą, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis įtvirtino draudimą, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos policijos generalinis komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės, ginčui aktuali 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-177) 80 punktas nustatė, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Pagal minėtojo punkto nuostatą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į kameroje skirto ploto apskaičiavimą plotas, užstatytas baldais, turėtų būti įtraukiamas. EŽTT taip pat pažymėjo, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinio ir konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, todėl kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., t. y.: nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m) su dviem asmenimis; nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. kameroje 14 (10,2 kv. m) su vienu asmeniu; nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 1 (18,53 kv. m) su dviem asmenimis; nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 3 (21,38 kv. m) su dviem asmenimis ir vėliau toje pačioje kameroje iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. su vienu asmeniu, iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. – su dviem asmenimis, o iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. toje pačioje kameroje vienas; 2016 m. rugpjūčio 26 d. kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis; nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 12 (12,17 kv. m) su vienu asmeniu; 2016 m. spalio 27 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 (20,29 kv. m) su dviem asmenimis ir tą pačią perkeltas į kamerą Nr. 3, kurioje iki 2016 m. spalio 31 d. buvo laikomas su dviem asmenimis; nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 3 su trimis asmenimis; nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 18 (13,81 kv. m) su vienu asmeniu; nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 23 (10,88 kv. m) su vienu asmeniu; nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 14 su vienu asmeniu; nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 12 su vienu asmeniu; nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 8 (16,90 kv. m) su dviem asmenimis ir vėliau toje pačioje kameroje iki 2017 m. sausio 6 d. vienas, o iki 2017 m. sausio 9 d. su vienu asmeniu; nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis ir vėliau toje pačioje kameroje iki 2017 m. sausio 16 d. su trimis asmenimis; nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 12 su vienu asmeniu; nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 20 (14,80 kv. m) su vienu asmeniu; nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis; nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 8 su dviem asmenimis; 2017 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 12 su vienu asmeniu ir tą pačią dieną perkėlus į kamerą Nr. 1, joje buvo laikomas iki 2017 m. balandžio 18 d. su dviem asmenimis; 2017 m. liepos 20 d. laikomas kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis ir tą pačią dieną perkėlus į kamerą Nr. 4, joje laikomas iki 2017 m. liepos 24 d. su vienu asmeniu; 2017 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 8 su vienu asmeniu ir tą pačią dieną perkėlus į kamerą Nr. 3, joje laikomas iki 2017 m. rugsėjo 21 d. su dviem asmenimis (b. l. 12-14).

Vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjo laikymą Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose, Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerų ir jose esančių sanitarinių mazgų užimamą plotą (b. l. 13-14), teismas daro išvadą, kad iš viso 8 dienas, Panevėžio apskrities VPK areštinės kamerose skirtingais laikotarpiais, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 14, nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. – kameroje Nr. 23 ir nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. – kameroje Nr. 14, nurodytose kamerose pareiškėją laikant su dar vienu asmeniu, jam tekęs plotas buvo nežymiai mažesnis nei 5 kv. m., t. y. svyravo nuo 4,46 iki 4,79 kv. m. Į nurodytą 8 dienų pažeidimo laikotarpį, taip pat įskaičiuotina ir 2016 rugpjūčio 26 d. pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis diena, kadangi atsakovės atstovas nei atsiliepime, nei pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nenurodė šios kameros bei joje esančio sanitarinio mazgo užimamo ploto, todėl tokia aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais Asmens paskirstymo į kameras išrašų (b. l. 35-42) duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas į kamerą Nr. 14 buvo perkeltas 16 val. 00 min. ir joje laikomas iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. 15 val. 47 min.; taip pat ir 2016 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas į kamerą Nr. 23 buvo perkeltas 13 val. 44 min. ir joje laikomas iki 2016 m. gruodžio 5 d. iki 11 val. 35 min., ir 2016 m. gruodžio 21 d. nuo 11 val. 24 min. iki 2016 m. gruodžio 22 d. iki 13 val. 16 min. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog aptariamas pareiškėjo teisių pažeidimas nurodytomis dienomis truko ne visą parą, o nustatytais laiko intervalais, todėl į tokią pažeidimo trukmę atsižvelgtina, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu privatumo naudojantis sanitariniu mazgu sąlygą įtvirtino Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktas ir Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio apskrities VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 6.14 punktas, kuriuose nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Vadovaujantis Panevėžio apskrities VPK Areštinės ir konvojaus ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. Masiulio 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. V. skundo“ (b. l. 15) pateiktais duomenimis, visose Areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara. Remiantis minėtojo specialisto 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinio pranešimu „Dėl Areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ (b. l. 16), nustatyta, kad 2005 m. atlikus Panevėžio apskrities VPK Areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontą visų kamerų, t. y. kamerose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus. Tas pats buvo padaryta ir 2013 m., atlikus Panevėžio apskrities VPK Areštinės pirmojo korpuso remontą kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 10. Areštinės darbuotojo paaiškinimais, asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, sanitarinius mazgus jie užsidengia iš jiems išduodamų arba savo turimų paklodžių ar kitų audeklų. Tai, jog tokia galimybė Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose ginčo laikotarpiu buvo sudaryta patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus.

Pastebėtina ir į tai, jog pagal atsakovo atstovo 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl Areštinės kamerų stebėjimo langelių“ (b. l. 17) pateiktus Areštinės vyriausiojo specialisto paaiškinimus, Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti Areštinės kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigūnai mato beveik visą kamerą, išskyrus kameroje esančius kampus, kurie yra kamerų dešinėje ir kairėje pusėje prie durų. Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktame skunde pareiškėjas savo teisių pažeidimą dėl privatumo neužtikrinimo iš esmės kildino dėl netinkamo sanitarinių mazgų Areštinės kamerose įrengimo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai neįtvirtino kitokių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, nei jie buvo įrengti Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti geresnes Areštinės kamerose laikomų asmenų sąlygas, asmenims sudarytos sąlygos, pasinaudojant kamerų sanitariniuose mazguose įrengtais kabliukais, audeklu ar paklode užsidengti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, jog Panevėžio apskrities VPK Areštinėje sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomiems asmenims sudaryta galimybė pasinaudoti turkiško tipo tualetu privačiai ir nesuvaržytai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio apskrities VPK areštinėje neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustatė teritorinėms policijos įstaigų areštinėms taikomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 17 punktas įtvirtino reikalavimą sudaryti galimybes išvėdinti gyvenamąsias patalpas bei numatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal aptariamos Higienos normos 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pareigą policijos areštinėje laikomiems asmenims rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose nustatė Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punktas. Pagal minėtųjų taisyklių 81 punktą, kameroje turi būti įrengiami kabliukai drabužiams.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 15), visiems Areštinės kamerose laikomiems asmenims išduodamos priemonės kameros švarai palaikyti (šepečiai, valikliai ir t. t. (atsargų pakanka). Areštinės kameros yra tvarkingos, sienos ir lubos švarios; rūbų pakabos tvarkingos. Šiuos duomenis patvirtina NVSC Panevėžio departamento atliktų patikrinimų metu nustatyti patikrinimo rezultatai. 2016 m. rugsėjo 20 d. NVSC Panevėžio departamentui atlikus periodinę visuomenės sveikatos kontrolę, patikrinimą atlikusi institucija 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322(20.14.3. 5.12) (b. l. 25-27) nustatė, jog Areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerose sudaryta galimybė jas vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi, taip pat veikia ir mechaninė patalpų vėdinimo sistema; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; kamerose yra talpos buitinėms atliekoms, šepečiai tualetui valyti, kempinėlės valymui. Šiame akte NVSC Panevėžio departamentas taip pat pažymėjo, kad kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, tam yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis; iš kamerų išvykus asmenims, jas valo areštinės darbuotojas.

Iš NVSC Panevėžio departamento 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-17(16.6.187.5.12) (b. l. 28-29) duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose atliekant operatyviąją kontrolę, nustatyta, kad kontrolės metu patikrinus I korpuso kameras Nr. 4 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio 27 d. ir nuo 2017 m. liepos 20 d. iki iki 2017 m. liepos 24 d.) ir Nr. 8 (kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 9 d.; nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d.) ir II korpuso kameras Nr. 12 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 20 d.; nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.; nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. balandžio 13 d.) ir Nr. 18 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d.) kameras, jose yra dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis, veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema; langai užsidaro sandariai. Kamerų patalpos (sienos, lubos) ir jose esantys įrenginiai (sanitarinis mazgas)yra techniškai tvarkingi. Be to, kontrolės metu buvo atlikti oro temperatūros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio matavimai Areštinės kamerose Nr. 4, Nr. 8, Nr. 12 ir Nr. 18. Matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri nustatė, kad kamerose oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodytus dydžius. Patikrinimo akte NVSC Panevėžio departamentas užfiksavo patikrinimo išvadą, jog pažeidimų nenustatyta.

NVSC Panevėžio departamento 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-200(16.3.187. 5.12) (b. l. 23-24) nustatyta, kad Areštinės kameroje Nr. 8 yra dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis, visi langai atsidaro, veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema.

Iš byloje Panevėžio apskrities VPK pateiktų pareiškėjo asmens kortelės išrašo duomenų (b. l. 32-34, 59-64) nenustatyta, kad pareiškėjas prašymais ir (ar) skundais dėl netinkamų jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Panevėžio apskrties VPK Areštinės administraciją ar jos darbuotojus. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas jo laikymo sąlygų nevertino kaip išskirtinai nebūdingomis bei netinkamomis laikymo salygomis asmeniui, kurio laisvė suvaržyta.

Nagrinėjamoje byloje remiantis nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, skirtingais laikotarpiais, iš viso 8 dienas, buvo laikomas minimaliai, t. y. 0,21 kv. m – 0,54 kv. m. pažeidžiant 5 kv. m ploto normos reikalavimą, tačiau taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovės atstovas, nesilaikydamas reikalavimų dėl minimalaus ploto užtikrinimo, sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų Areštinėje laikomų asmenų. Nustatytas pažeidimas nebuvo intensyvus ar ilgalaikio pobūdžio (nepertraukiamai dvi dienas pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą). Teismas konstatuoja, jog toks pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje skirtingais laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo pažeista.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.