Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Alinai Bružienei, Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovui D. B. bei jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovei I. K. bei jos atstovui advokatui Vytautui Griškevičiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei I. K., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-18 gautas atsakovo D. B. atsiliepimas į ieškovės I. K. ieškinį, kuriuo atsakovas prašo ieškinį patenkinti iš dalies, t.y. dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, kadangi dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėjo po 437,00 Lt. Prašo teismo nepilnametės dukros P. B. išlaikymui priteisti tokią sumą, kuri atitiktų vaiko interesus ir poreikius.

2014-01-28 nutartimi teismas sujungė abi civilines bylas.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nematė dukros jau vienerius su pusę metų dėl to, jog I. K. nuteikinėja dukrą prieš ieškovą D. B.. Paaiškino, kad pageidauja porą dienų per savaitę (savaitgaliais) bei per šventes matytis su dukra, dalyvauti dukros gimtadieniuose. Ieškovas teigia, kad visą laiką perka savo dukrai rūbus, reikmenis mokyklai. Sutinka per mėnesį skirti 600,00 Lt nepilnamečio vaiko P. B. išlaikymui. D. B. nurodė, kad nuo 2013-01-01 kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui moka 400,00 Lt, o anksčiau mokėdavo po 650,00 Lt. Mano, kad I. K. prašomas 1500,00 Lt mėnesinis išlaikymas dukrai yra per didelis, kadangi vaiko poreikiams patenkinti užtenka ir mažesnės sumos. Nurodo, jog ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, šiuo metu yra bevertis, kadangi VĮ Registrų centro nurodyta vertė neatitinka realios turto vertės.

Liudytoja I. Ž. (P. B. mokytoja) teismo posėdžio metu parodė, kad P. B. nenori bendrauti su tėvu, su juo kalbasi tik tuomet, jei šalia būna mokytoja. Paaiškino, kad P. turi baimės jausmą – pamokos metu kam nors pabeldus į duris, mergaitė krūpčioja ir mano, kad ateina jos tėvas, t.y. ieškovas D. B., kurio ji bijo. D. B. buvo atėjęs į mokyklą 2013-09-01, vėliau dar kelis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių parodymais nustatyta, kad santuoka tarp šalių nutraukta 2002-05-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS (2002-06-25, įrašo reg. Nr. 263) ( b.l. 13,41). Šalys yra P. B., gim. 2006-06-07, tėvai (2006-06-23 įrašo reg. Nr. 890) ( b.l. 10,42). Šalių nepilnametė dukra P. B. gyvena su savo motina (I. K.), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šiuo adresu yra deklaruota I. K. ir jos dukros P. B. gyvenamoji vieta (b.l. 43).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). LR civiliniame kodekse yra užtikrinama LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.).

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 straipsnis). Šiuo atveju bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (LR CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo dukteriai teisės būti globojamai abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. (LR CK 3.175 str. 1, 2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas ir atsakovė nutraukė santuoką ir gyvena skyrium. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija byloje nustatyta, jog paskutinis šalių dukters P. B. bendravimas su tėvu D. B. mergaitei kelia neigiamus prisiminimus, kadangi, jos teigimu, supykęs dėl to, kad ji tiesiog nenorėjo avėti šlepečių, D. B. grasino jai mušimu, be to, jai paprašius vykti namo pas mamą (I. K.), neleido jai net paskambinti. Šalių dukrai P. B. sunku teigiamai reaguoti į savo tėvą dėl to, kad jog jis yra įskaudinęs jos mamą. Žinodama tokius faktus, kad dar jai negimus tėtis yra mušęs jos mamą, vėliau bandė ją suvažinėti automobiliu, užpulti iš už krūmų, atimti jos automobilio raktelius ir pan., mergaitė ant tėčio pyksta, jai nesmagu, kad kartą netoli jos mokyklos vykusį tėvo ir mamos konfliktą matė jos draugai, mokytojai, todėl ji nedvejodama tvirtina, kad su juo bendrauti šiuo metu nenori. P. B. tikina, kad tai yra jos asmeninė nuomonė ir niekas jos neprivertė taip galvoti. Teismo posėdžio metu P. B. mokytojos parodymai patvirtina tai, jog mergaitė vengia bendravimo su savo tėvu, netgi bijo jo dėl šiurkštaus ir probleminio elgesio su dukra. P. B. darželio auklėtojų charakteristikose atsispindi tai, jog tėvas, ieškovas D. B., į darželį buvo atėjęs tik kelis kartus, mergaitė nenoriai eidavo su juo namo, visada sakydavo, kad pasiilgo mamos ir nori eiti pas ją (b.l. 105, 106). Byloje esantys įrodymai nenuginčytinai įrodo aplinkybę, jog ieškovo D. B. nepilnametė dukra P. B. atsisako bendrauti su tėvu dėl jo paties netinkamo ir pikto elgesio su ja, taip pat dėl barnių bei smurto naudojimo atsakovės I. K. (vaiko mamos) atžvilgiu.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei įvertinti byloje esantys įrodymai, leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovo D. B. ir nepilnamečio vaiko P. B. bendravimas balansuoja ties vaiko traumavimo riba ir kad tolesnis nepakitęs ieškovo elgesys vaiko atžvilgiu gali trukdyti darniai ir psichologiškai vaiko raidai.

Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir atsižvelgdamas išmitinai į vaiko teises ir interesus, į P. B. socialinius, dvasinius, moralinius ryšius su tėvu bei įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, ieškovo D. B. patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarką, tenkina iš dalies ir nustato minimalų ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą: ieškovas D. B. vieną kartą per mėnesį nuo sekmadienio 10.00 val. pasiima dukterį P. B. iš jos gyvenamosios vietos ir iki tos pačios dienos (sekmadienio) 20.00 val. pristato P. B. į jos gyvenamąją vietą. Apie tai, kurį savaitgalį ieškovas D. B. pasiims vaiką, jis informuoja vaiko mamą I. K. prieš tris kalendorines dienas (LR CK 3. 175 str. 2 d., LR CPK 376 str. 3 d.). Pažymėtina, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (LR CK 3.3 str., 3.170 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4,6,7,8,9,10,11,12 ir kt. str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota LR CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (LR CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas dirbo Norvegijoje West Industrier AS nuolatiniu vadovu, nuo 2014-02-08 yra atleistas iš darbo. Kaip teigia pats ieškovas, šiuo metu jis nedirba nei Lietuvoje, nei užsienyje. Gyvena iš santaupų. Iš teismui pateiktų banko išrašų už 2013-01-05 – 2014-11-17 laikotarpį, ieškovo darbinės pajamos buvo: 2013-02-07 – 216,58 Lt, 2013-05-13 – 6633,99 Lt, 2013-09-11 – 6950,10 Lt, 2013-10-14 – 7010,90 Lt, 2013-12-10 – 6714,57 Lt, 2014-01-14 – 6640,48 Lt, 2014-02-12 – 8833,46 Lt, 2014-05-09 – 125,56 Lt, 2014-05-15 – 205,61 Lt, 2014-06-16 – 211,26 Lt (b.l. 171-174). Kitose bankų sąskaitose D. B. lėšų neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso: 0,0183 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1012 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,2689 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui D. B. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Honda Odyseey, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas mano, jog dukters išlaikymui mokėti po 1500,00 Lt per mėnesį yra per didelė suma. Vaiko poreikiams patenkinti užtenka 1200,00 Lt (sutinka skirti 600,00 Lt). Nurodo, jog atsakovė, prašydama teismo priteisti po 1500,00 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui, siekia pinigus panaudoti ne tik dukros, bet ir savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė I. K. nuo 2009-10-05 vykdo individualią veiklą (automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma), nurodo, kad jos pajamas per mėnesį šiuo metu sudaro apie 7000,00 Lt. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 48). VĮ Regitra pažymoje nurodyta, jog atsakovės vardu yra įregistruota transporto priemonė Audi A4 Cabriolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tiek ieškovas, tiek atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju atsakovei tenka didžiausioji šalių dukters išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Vertinant vaiko poreikius ir jų dydį pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad preliminariai dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 3000,00 Lt suma (iš kiekvienos šalies po 1500,00 Lt), pateikė išlaikymo išlaidų detalizaciją (b.l. 62-66). Šalių dukra lanko meninės gimnastikos užsiėmimus, dalyvauja meninės gimnastikos turnyruose, siekia gerų rezultatų. Ieškovė I. K., pridėdama rašytinius įrodymus (b.l. 66), akcentuoja, jog dukros dalyvavimas meninės gimnastikos užsiėmimuose bei turnyruose reikalauja nemažai investicijų (gimnastikos trenerių samdymas, gimnastikos kostiumėliai, kelionės, susijusios su menine gimnastika ir t.t.). Pažymėtina, kad įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs vaiko amžių bei atsakovės nurodytas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams tenkinti, daro išvadą, kad ieškovės reikalaujama priteisti 1500,00 Lt suma yra faktiškai nepagrįsta ir neatitinkanti proporcingumo reikalavimų aštuonerių metų vaikui vienam mėnesiui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra jauno amžiaus ir tokio amžiaus vaikas neturi aukštų reikalavimų aprangai, padidintų išlaidų transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams, juolab, kad mokymosi reikmėmis, daiktais ir rūbais mergaitę aprūpina ir ieškovas, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, bei kitas aplinkybes, I. K. reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo D. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 600,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2013-11-20, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (LR CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė vaiko motina I. K. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovas nesutikimą priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą motyvuoja tuo, jog ieškovas visą laiką pirkdavo savo dukrai rūbus, nuo 2013-01-01 kiekvieną mėnesį perveda po 400,00 Lt dukters išlaikymui į I. K. sąskaitą, anksčiau mokėdavo po 650,00 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis nuo 2013-01-01 kiekvieną mėnesį skirdavo dukters P. B. išlaikymui po vidutiniškai 400,00 Lt (b.l. 47, 122). Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-01, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo D. B. ieškinį dėl bendravimo tvarkos patenkinus iš dalies, 144,00 Lt žyminio mokesčio priteistina ieškovui D. B. iš atsakovės I. K..

Atsakovė I. K. prašo priteisti 122,78 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad I. K. ieškinys patenkintas 40 proc., todėl I. K. iš D. B. priteistina 49,11 Lt.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš D. B. priteistina 216,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((600 Lt × 12 mėnesių = 7200 Lt) ×3 proc. = 216 Lt) (LR CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Kadangi šalys nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, šalims neatlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270-271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B. patikslintą ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: ieškovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį nuo sekmadienio10.00 val. pasiima dukterį P. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos ir iki tos pačios dienos (sekmadienio) 20.00 val. pristato P. B., gim. 2006-06-07 į jos gyvenamąją vietą. Apie tai, kurį savaitgalį pasiims vaiką P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), informuoja vaiko P. B., gim. 2006-06-07 mamą, I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prieš tris kalendorines dienas.

Kitoje dalyje D. B. patikslintą ieškinį atmesti.

I. K. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt mokamomis kas mėnesį nuo 2013-11-20 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti atsakovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko P. B., gim. 2006-06-07, išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Kitoje dalyje I. K. ieškinį atmesti.

Iš I. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 144,00 Lt žyminio mokesčio D. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 49,11 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų I. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 216,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.