Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovui Arūnui Kasparavičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis nuo 1996 metų dirbo Kelmės rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje inžinieriumi-energetiku. 2011-12-22 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos DK 129str. 1d. / dėl etatų mažinimo reorganizacijos metu /; jam pavesta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nuo atleidimo iš darbo momento iki šiol išeitinė išmoka jam nėra išmokėta motyvuojant tuo, kad jis dirba J. G. gimnazijoje.

Šioje mokykloje jis dirba nuo 1983 metų. Iki atleidimo iš darbo savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje dirbo mokytoju antraeilėse pareigose, o nuo 2012-01-02 buvo pervestas į pirmaeiles pareigas tik tam, kad būtų tinkamai apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, tačiau nei jo pareigos, nei atlyginimas nepasikeitė. Nuo atleidimo iš darbo savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje papildomai dirbti niekur nepradėjo, todėl atsakovas privalėjo jam išmokėti įstatyme nustatyto dydžio išeitinę kompensaciją. Kadangi atsakovo atstovai iš pradžių klausimo sprendimą vilkino, o vėliau išvis atsisakė tai daryti, jis dėl kompensacijos priteisimo buvo priverstas kreiptis į teismą. Patenkinus šį jo reikalavimą pagal įstatymą taip pat turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį iki kompensacijos išmokėjimo. Be to, laiku negaudamas jam teisėtai priklausančios išmokos ir būdamas priverstas ilgą laiką savivaldybėje jos reikalauti, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš atsakovo 500 lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Jei teismas nuspręstų, kad ši išmoka ieškovui priklauso, prašo nepriteisti vidutinio atlyginimo už laikotarpį iki išeitinės išmokos sumokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nes su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovui atsakovas nemoka ne savo iniciatyva, o vykdydamas įstatymus, kurių turinys nėra visiškai aiškus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ieškovas V. P. pagal 2011-09-21 darbo sutartį Nr. 203 Kelmės G. G. gimnazijoje technologijų mokytojų nepilnu darbo krūviu tęsia darbą, pradėtą 1983-09-01 / sutarties 15p. /; 2012-01-02 įsakymu Nr. PM-24 jis pervestas į pirmaeiles mokytojo pareigas / 37 l. /. 1996-09-16 Kelmės rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 21 jis buvo priimtas dirbti energetiku-inžinieriumi nepagrindinėje darbovietėje / 5 l. /. 2011-12-22 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PA-321 V. P. buvo atleistas iš šių pareigų pagal Lietuvos DK 129str. 1d., jam pavesta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas / 7 l. /. Šalys pripažįsta, kad įsakyme nurodoma išeitinė išmoka V. P. nebuvo sumokėta.

Pagal Lietuvos DK 140str. 1d. 5p. nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos DK 129 straipsnį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje : nuo 120 iki 240 mėnesių – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Darbuotojui, atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje..., išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų..., ši išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje..., išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų / Lietuvos DK 140str. 2d. /.

Šalys pripažįsta / ir tai yra akivaizdu /, kad byloje kyla ginčas tik dėl teisės taikymo – ar pagal Lietuvos DK 140str. 2d. turi būti mokama išeitinė išmoka iš darbo biudžetinėje įstaigoje pagal Lietuvos DK 129str. atleistam darbuotojui, jei jis dar iki atleidimo dirbo ir toliau tebedirba kitoje biudžetinėje įstaigoje. Bylos nagrinėjimo metu šalys / jų atstovai / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant šį klausimą nenurodė, teismui tokia praktika taip pat nežinoma / Lietuvos CPK 4str. /.

Darbo kodekso normos turi būti aiškinamos pagal Lietuvos DK 10str. nustatytus principus. Lietuvos DK 140str. 1d. numatyta išeitinė išmoka pagal savo prigimtį yra piniginė kompensacija darbuotojui, netekusiam darbo, o tuo pačiu – pajamų; jos tikslas yra tam tikrą įstatymo nustatytą laikotarpį kompensuoti asmeniui pajamų netekimą. Lietuvos DK 140str. 2d. / 2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1702 redakcija / nuostatos riboja šios kompensacijos mokėjimą, jei asmuo pradeda eiti pareigas ar priimamas į darbą, t.y. pradeda iš valstybės biudžeto gauti naujas pajamas, kurios pilnai ar dalinai kompensuoja pajamų netekimą, susijusį su atleidimu iš ankstesnės darbovietės. Šio įstatymo tikslas – užkirsti kelią valstybės lėšų neracionaliam naudojimui, kai iš darbo atleistas asmuo įsidarbina naujoje darbovietėje ir kurį laiką gauna dvigubas išmokas – išeitinę išmoką ir atlyginimą naujoje darbovietėje. Tokia įstatymo paskirtis nurodoma ir LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus 2011-12-21 rašte Nr. S-2011-11314 / 11-12 l. /. Pažymėtina, kad išeitinės išmokos mokėjimas / ar mokėjimo nutraukimas / nesiejamas su naujoje darbovietėje gaunamo atlyginimo dydžiu. Tokiu būdu savanoriškas asmens įsidarbinimas naujoje darbovietėje vertinamas kaip patvirtinimas, jog jį tenkina susidariusi padėtis / naujo darbo gavimas, nepriklausomai nuo užmokesčio dydžio /, dėl ko nelieka būtinumo jam toliau mokėti išeitinę išmoką.

Jau minėta, kad dabartinės redakcijos Lietuvos DK 140str. 2d. paskirtis yra užkirsti kelią dvigubų išmokų mokėjimo asmeniui tuo pačiu metu atvejams. Tačiau dvigubomis išmokomis šio įstatymo prasme turi būti laikomos ne bet kokios išmokos, o tik susijusios su ankstesnio darbo netekimu / t.y. išeitinė išmoka / ir naujo darbo gavimu / t.y. naujas darbo užmokestis, pilnai ar dalinai kompensuojantis išeitinę išmoką /. Tokią išvadą atitinka Lietuvos DK 140str. 2d. vartojami žodžių junginiai / išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti pareigas ar priimamas į darbą – Lietuvos DK 10str. 2d. /. Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė darbo inspekcija / 13-14 l. /. Priešingu atveju būtų pažeistos darbuotojo teisės - sudaroma galimybė vienoje darbovietėje dirbantį asmenį atleisti iš darbo kitoje darbovietėje, niekaip nekompensuojant su šiuo atleidimu susijusių neigiamų pasekmių / atlyginimo praradimo / arba asmuo būtų priverstas pats nutraukti antrą darbo sutartį, kad gautų išeitinę išmoką pirmojoje darbovietėje, kas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui / Lietuvos CK 1.5str. /.

Todėl teismas nesutinka su minėtame Teisės departamento direktoriaus rašte pareikšta nuomone / 12 l. /, jog pareiga mokėti ar nemokėti išeitinę išmoką priklauso tik nuo juridinio fakto / ar išmokos mokėjimo dieną asmuo dirba valstybės įstaigoje / buvimo ar nebuvimo ir daro išvadą, jog išeitinė kompensacija turi būti mokama visais atvejais, kai asmuo po darbo sutarties nutraukimo neįsidarbina naujoje darbovietėje ir nepradeda gauti naujo darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto, pilnai ar dalinai kompensuojančio atlyginimo netekimą ankstesnėje darbovietėje.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas V. P. po atleidimo iš darbo savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje naujoje darbovietėje neįsidarbino, jo pervedimas į pirmaeiles pareigas gimnazijoje neturi įtakos ginčo esmei / nes nepasikeitė nei darbo krūvis, nei užmokestis /, todėl Lietuvos DK 140str. 1d. 5p. nustatyto dydžio išeitinė kompensacija jam privalėjo būti išmokėta, šis ieškovo reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas / Lietuvos DK 140str. /. Patikslinant nustatoma, kad ieškovui priteisiama išeitinė kompensacija po 1468,88 lt., t.y. viso 7434,40 lt. / suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių pagal patikslintą pažymą Nr. RP-86 – 35 l. /, o ne ieškinyje prašomi 7434 lt. / pagal ankstesnę pažymą – 9 l. /.

Ieškovas taip pat prašo priteisti vidutinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki visos išeitinės išmokos išmokėjimo / 4 l. /. Lietuvos DK 141str. 3d. nustatyta, jog kai su atleidžiamu iš darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam turi būti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog formalus neadekvačios sankcijos taikymas pažeidžia ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir gali padaryti žalos kitų darbuotojų interesams / 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-267/2008, kt. /. Tai, kad Lietuvos DK 297 straipsnyje ir kituose straipsniuose nereglamentuojama vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumažinimo galimybė, nėra teisinio reguliavimo spraga, kas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2011-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2011.

Šioje byloje nustatyta, kad ginčas kilo ir jo sprendimas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl įstatymo taikymo problemų / jo teksto nepakankamo aiškumo, teismų praktikos šiuo klausimu nebuvimo, skirtingų nuomonių dėl įstatymo taikymo – 11-14 l. /. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas kiekvieną mėnesį nustatyta tvarka tikrino, ar ieškovas dirba biudžetinėje įstaigoje / 25-29 l. / ir į jo 2012-05-31 prašymą / 6 l. / iš karto pateikė atsakymą informuodamas, kodėl kompensacija nemokama / 10 l. /. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas, negavęs pirmosios išeitinės išmokos dalies, nuo 2012m. vasario 01d. turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl jos priteisimo ir ginčas galimai būtų išspręstas iki 2012-06-01. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos DK 2str. ir 35str. apibrėžtus darbo teisės principus būtų neteisinga atsakovui perkelti dėl ne nuo jo valios užsitęsusio neatsiskaitymo laikotarpio sukeltus neigiamus padarinius – pareigą sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį – už laikotarpį iki ginčo išsprendimo; ieškovui vidutinis darbo užmokestis / po 70,80 lt. už kiekvieną darbo dieną, suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių – 34 l. / priteisiamas tik už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos / kai nebelieka ginčo dėl įstatymo taikymo / iki išeitinės išmokos visiško išmokėjimo, šis reikalavimas tenkinamas dalinai / Lietuvos DK 141str. 3d. /.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500 lt. neturtinės žalos atlyginimo / 4 l. /.

Lietuvos DK 250str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad Lietuvos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas iš tikrųjų galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, susijusių su išeitinės išmokos nemokėjimu / turėjo kreiptis dėl jos į savivaldybės darbuotojus, vėliau – į teismą, jam tenka bylinėtis su buvusia darboviete, gaišti laiką, rinkti dokumentus ir kt. /. Tačiau ne bet kokie neigiami išgyvenimai gali būti vertinami kaip neturtinė žala. Šiame sprendime konstatuota ir visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl įstatymo taikymo klausimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų / Lietuvos CPK 178str. /, kad atsakovas būtų nemokėjęs jam išeitinės išmokos dėl kokių nors kitų priežasčių, sąlygotų jo darbuotojų valios / pvz., analogiškoje situacijoje išmokėdamas kompensaciją kitiems darbuotojams, jos nemokėdamas esant paskelbtam Aukščiausiojo Teismo sprendimui šiuo klausimu ir pan. / ar per visą ginčo laikotarpį būtų atlikęs kokius nors veiksmus, tyčia žeminančius ieškovą ar sukeliančius jam nepatogumų / informacijos ar reikiamų dokumentų nepateikimas, neatsakymas į pareiškimus ir pan. /. Priešingai, po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovas kiekvieną mėnesį kreipėsi į VSDFV, prašydamas pateikti duomenis apie ieškovo darbą biudžetinėje įstaigoje / 25-29 l. /, dėl įstatymo išaiškinimo kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentą / 11-12 l. / ir Valstybinę darbo inspekciją / 13-14 l. /, pateikė ieškovui duomenis apie jo darbo užmokestį / 8, 9 l. / ir atsakymą / 10 l. / į 2012-05-31 prašymą / 6 l. /, nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį / 22-24 l. / ir reikalautus / 30 l. / papildomus dokumentus / 34, 35 l. /. Visi šie faktai leidžia daryti išvadą, kad abi šalys ginče dėl įstatymo taikymo veikė pakankamai sąžiningai ir rūpestingai / Lietuvos CPK 7str. 2d. /. Atsakovas civiliniame ginče veikė vykdydamas įstatymo nuostatas, jo šių nuostatų supratimas negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai netinkamas / dėl jo skiriasi net Seimo Teisės departamento ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovų nuomonės /, todėl jam negali būti taikomos sankcijos Lietuvos CK 1.6str. pagrindu, reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas nesant atsakovo kaltės dėl ginčo; ieškovo nurodyti neigiami išgyvenimai laikytini įprastais civiliniame ginčeir negali būti vertinami kaip neturtinė žala Lietuvos CK 6.250str. 1d. prasme / Lietuvos DK 250str. /. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingu atveju vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo principu / Lietuvos CPK 17str. / nepatenkinus ieškinio atsakovas lygiai taip pat galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo.

Pagrindinis ieškovo reikalavimas / priteisti išeitinę išmoką / yra tenkinamas, todėl jam iš atsakovo priteisiamos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti / 800 lt. - 16, 17 l., Lietuvos CPK 98str. 1d. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti V. P., a/k (duomenys neskelbtini) iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis litus 40ct. / 7434,40 lt., suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių / išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį po septyniasdešimt litų 80ct. / 70,80 lt., suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių / už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išeitinės išmokos visiško išmokėjimo ir aštuonis šimtus litų / 800 lt. / išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Ieškovo V. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.