- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-320-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32058-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- N. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria ieškinys laikomas nepaduotu, civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei N. G., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovo P. G. ieškinį atsakovei N. G., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas, atlikęs paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, nustatė, kad 2017 m. liepos 10 d. ieškovas pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-33661-1050/2017, kuriam 2017 m. liepos 14 d. nutartimi buvo nustatyti trūkumai: ieškovas buvo įpareigotas iš ieškinio pašalinti reikalavimus padalinti ne Lietuvos Respublikoje esantį turtą arba sumokėti už šį reikalavimą įstatymo numatytą žyminį mokestį; tikslinti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nurodant laikotarpį, nuo kada yra prašoma priteisti išlaikymo sumą; nurodyti ir aptarti klausimus, susijusius su dalyvavimu auklėjant nepilnametį vaiką ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymu; tikslinti reikalavimą dėl keleivinio motorolerio PIAGGIO VESPA PRIMAVERA padalinimo; pateikti į bylą santuokos liudijimo originalą.Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. liepos 24 d. aukščiau nurodytoje byloje ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pašalino teismo nustatytus trūkumus, tačiau 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį, įpareigojo jį primokėti 7 300 Eur žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jo ieškinys buvo laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui.2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių šioje civilinėje byloje, pateikdamas analogišką ieškinį, su analogiškais trūkumais, kurie buvo nustatyti civilinėje byloje Nr. e2-33661-1050/2017 2017 m. liepos 14 d. nutartimi.Teismas, remdamasis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, 95 straipsniu, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pakartotinai pateikė ieškinį, kuriam teismas jau buvo nustatęs trūkumus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovui išaiškino, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti paskirta iki penkių tūkstančių eurų bauda.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir įpareigoti priimti nagrinėti pateiktą ieškinį.Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo instituto. Teismui iškart atsisakius priimti ieškinį, nesuteikiant galimybės pašalinti ieškinio trūkumus, ieškovui buvo užkirstas kelias į teisminį bylos nagrinėjimą ir pasinaudoti apskundimo teise su nutartyje nustatytais trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos duomenis nustatyta, kad 2017 m. liepos 10 d. ieškovas pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-33661-1050/2017, kuriam 2017 m. liepos 14 d. nutartimi buvo nustatyti trūkumai: ieškovas buvo įpareigotas iš ieškinio pašalinti reikalavimus padalinti ne Lietuvos Respublikoje esantį turtą arba sumokėti už šį reikalavimą įstatymo numatytą žyminį mokestį; tikslinti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nurodant laikotarpį, nuo kada yra prašoma priteisti išlaikymo sumą; nurodyti ir aptarti klausimus, susijusius su dalyvavimu auklėjant nepilnametį vaiką ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymu; tikslinti reikalavimą dėl keleivinio motorolerio padalinimo; pateikti į bylą santuokos liudijimo originalą. 2017 m. liepos 24 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pašalino teismo nustatytus trūkumus, tačiau 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį, įpareigojo jį primokėti 7 300 Eur žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jo ieškinys buvo laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui. 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių nagrinėjamoje civilinėje byloje, pateikdamas analogišką ieškinį, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-33661-1050/2017.Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nurodo, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo instituto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str.) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys neatitinka minėtų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.).Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).Iš ieškovo reiškiamo ieškinio turinio matyti, kad jis akivaizdžiai neatitinka ieškiniui keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tikruosius ieškovo ketinimus, privalėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti, nepriklausomai nuo to, kad ieškovui jau buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti kitoje civilinėje byloje. Apeliantui turi būti suteikta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus ir tik tada, priklausomai nuo to, bus ar ne pašalinti ieškinio trūkumai, kliudantys pradėti teisminį procesą, turės būti sprendžiama dėl tolesnio ieškinio procesinio likimo (CPK 115 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.