Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-830-106-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
1A-830-106-2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01363-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Stasys Valužis, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
R. S.
Nukentėjusysis
J. N.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Kristina Baškienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-830-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01363-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.1.2.2..; 1.2.14.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

D. B. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiojo J. N. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. S. 1740 Lt turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys pareikštas D. B. atmestas, neįrodžius, kad D. B. dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą: jis 2011 m. rugsėjo 22 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, „(duomenys neskelbtini)“ name, Klaipėdos mieste, išdaužė buto Nr. 120 sienoje esantį lango stiklą, 1200 Lt vertės, pro jį įsibrovė į J. N. butą ir pagrobė 540 Lt vertės J. N. turtą: spalvoto vaizdo televizorių „Seleko“, 200 Lt vertės, kepimo krosnelę „Hotpan“, 130 Lt vertės, kambarinę anteną, 60 Lt vertės, maisto produktų ir alkoholinių gėrimų bendros 150 Lt vertės.

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. S. 2011 m. Rugsėjo 22 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ name, išdaužė buto Nr. 120 sienoje esantį lango stiklą, 1200 Lt vertės, pro jį įsibrovė į J. N. butą ir pagrobė: spalvoto vaizdo televizorių „Seleko“, 200 Lt vertės, kepimo krosnelę „Hotpan“, 130 Lt vertės, kambarinę anteną 60 Lt vertės, maisto produktų ir alkoholinių gėrimų bendros 150 Lt vertės, bei bute nulaužė šaldytuvo kojelę ir apgadino dušo kabinos apdailą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti arba sumažinti apylinkės teismo priteistą turtinę žalą. Nurodo, kad nukentėjusysis J. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu nepateikė jokių čekių ar pažymų dėl sugadinto turto remonto.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis J. N. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 1740 Lt sumai, kurią sudaro iš jo pagrobtų daiktų vertė - 540 Lt ir sugadinto turto remontas – 1200 Lt (b. l. 36). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo J. N. civilinį ieškinį tenkino visiškai, formaliai nurodydamas, jog tarp R. S. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam J. N. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl J. N. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Tačiau bylos duomenys liudija, kad J. N., prašydama priteisti jam iš R. S. 1200 Lt už sugadinto turto remontą, nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą ieškinio sumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą - tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-29/2009).

Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija sugadinto turto remonto išlaidas, o šią sumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydį, J. N. ieškinys dalyje dėl 540 Lt daiktų vagystės tenkintinas visiškai, o dėl nukentėjusiojo reikalavimo priteisti jam 1200 Lt už sugadinto turto remontą, pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalyje).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

Priteistą iš R. S. nukentėjusiajam J. N. turtinės žalos dydį sumažinti iki 540 Lt.

Nukentėjusiajam J. N. pripažinti teisę į jo pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl sugadinto turto remonto išlaidų, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėTeisėjai Violeta MiliuvienėStasys Valužis