Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-25 · Byla Nr. N1-1113-506/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
N1-1113-506/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01678-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. M.
Advokatai
Mamertas Misiūnas
(S)Baudž. bylos Nr. N1-1113 -506/2015
Proceso Nr. 1-65-1-01678-2013-1
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui, gynėjui advokatui Mamertui Misiūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. M. (P. M.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis, 2013-10-24, apie 22.18 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), į interneto tinklalapį www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną Apple „Iphone 4“ už 600 Lt (173,77 Eur). Dėl parduodamo telefono paskambinus interesantui T. P. ir su juo susitarus dėl telefono pardavimo sąlygų, po to, kai 2013-11-05 T. P. pervedė sutartą 760 Lt (220,11 Eur) sumą į P. M. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Swedbank“ banke, šiam melagingai žadėjo atsiųsti mobiliojo ryšio telefoną Apple „Iphone 4s“, nors pažado neketino vykdyti ir pervestus pinigus pasisavino, taip apgaule savo naudai juos įgydamas;

P. M., panaudojęs svetimą asmens dokumentą, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą:

jis, tikslu apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-12-31, apie 14.45 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini) į interneto tinklalapį www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną Apple „Iphone 4s“ už 650 Lt (188,25 Eur), po ko, ne vėliau kaip 2014-01-16, dėl parduodamo telefono paskambinus interesantui R. P., šiam melagingai pažadėjo išperkamuoju paštu atsiųsti telefoną už sulygtą 590 Lt (170,88 Eur) sumą, kurią R. P., kaip sutarė, turėjo sumokėti AB „Lietuvos pašto“ skyriuje išpirkdamas siuntinį, nors P. M. žinojo, kad susitarimo siųsti telefoną vykdyti neketina. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2014-01-17, apie 18.10 val. P. M. AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus 3-ojo pašto skyriuje, esančiame Vilniuje, Priegliaus g. 1, vietoj mobiliojo ryšio telefono Apple „Iphone 4s“ išsiuntė R. P. kartoninę dėžutę, kurioje buvo 0,5 l talpos mineralinio vandens „Neptūnas“ buteliukas. Sužinojęs, kad 2014-01-20, apie 14.40 val. R. P. AB „Lietuvos pašto“ Panevėžio centriniame pašte Panevėžyje, Respublikos g. 60 sumokėjo siuntinio išperkamąjį 607,70 Lt (176,00 Eur) mokestį, P. M. netrukus – apie 18 val., tame pačiame Vilniaus 3-ojo pašto skyriuje, esančiame Priegliaus g. 1, panaudodamas svetimą asmens dokumentą - M. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kaip siuntėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paėmė 590 Lt (170,88 Eur) ir taip apgaule juos įgijo.

Sukčiavimas 2013-11-05

Apklaustas kaltinamuoju P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 metų pabaigoje, būdamas savo namuose, portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą dėl telefono „Apple IPhone 4“ pardavimo. Netrukus sulaukė interesanto T. P. skambučio, po ko, susirašinėdami SMS žinutėmis, susitarė dėl telefono pardavimo už 760 Lt. Sužinoję už kokią kainą ketina parduoti telefoną, draugai jį išjuokė ir įkalbėjo telefono pirkėjui nesiųsti, o pervestus pirkėjo pinigus panaudoti sau. Tuomet jis telefoną pardavė kitam žmogui brangiau, o jam į sąskaitą atsiųstus T. P. pinigus pasisavino ir išleido. Mintis neparduoti T. P. telefono jam kilo tuomet, kai su pastaruoju jau buvo sutarta dėl sandorio sąlygų, tai yra, tuomet, kai laukė į savo sąskaitą pervedamų pinigų. Dėl savo poelgio labai gailisi. Neužilgo jis buvo iškviestas apklausai į policiją ir tuomet grąžino nukentėjusiajam pastarojo pervestą pinigų sumą (760 Lt). To anksčiau nepadarė, nes buvo praradęs nukentėjusiojo kontaktus.

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad 2013 metų lapkritį rado internete skelbimą apie parduodamą telefoną „Apple“, susiskambino su pardavėju P. M., sutarė dėl kainos (760 Lt), po ko, P. M. SMS žinute atsiuntė savo sąskaitos numerį ir jis pervedė šiam sutartą sumą. Kaltinamasis SMS žinute patvirtino, kad pinigus gavo, žadėjo atsiųsti telefoną. Žinutėmis juodu bendravo dar 4-5 dienas, po to P. M. telefoną išjungė. Kelių savaičių bėgyje negavęs telefono, kurį P. M. žadėjo atsiųsti autobusu, be to, negalėdamas pastarajam prisiskambinti, suprato, kad buvo apgautas, todėl kreipėsi į policiją. Maždaug po mėnesio ar dviejų sulaukė P. M. tėvo skambučio, kad P. M. nori grąžinti pinigus ir atsiprašyti. Kaltinamasis su tėvu atvyko į Kauną, atsiprašė ir atidavė pinigus. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi ir neprieštarautų, jei byla jo atžvilgiu būtų nutraukta.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2013 metų pabaigoje, tuomet, kai jo sūnus buvo iškviestas į policiją apklausai, sužinojo, kad sūnumi sukčiavimo tikslais pasinaudojo pastarojo draugai ir, kad sūnus yra skolingas žmogui pinigų už pažadėtą, bet neparduotą telefoną. Jis (liudytojas) susiskambino su nukentėjusiuoju, su sūnumi nuvažiavo į Kauną ir atlygino nukentėjusiajam žalą. Sūnus nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Kaltinamojo P. M. kaltė apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą įrodyta paties kaltinamojo, patvirtinusio tiek objektyviąsias, tiek ir subjektyviąsias nuskalstamos veikos – sukčiavimo aplinkybes. Jis parodė, kad iš savo namų kompiuterio internete patalpino skelbimą dėl telefono pardavimo, pats tarėsi su pirkėju dėl telefono pardavimo sąlygų ir jo kainos, ir, laukdamas, kol pirkėjas persiųs į jo banko sąskaitą pinigus už perkamą telefoną, nutarė telefono pastarajam nesiųsti. Pažymėtina, kad kaltinamojo teiginys, jog telefono nukentėjusiajam jis nepardavė paveiktas draugų, anaiptol, nešalina baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia tiesioginės tyčios apgaule įgyti nukentėjusiojo persiųstus pinigus požymio. Kaltinamasis parodė suvokęs, jog neišsiųsdamas telefono, jis apgavo žmogų. P. M. parodymus atitinka ir juos papildo nukentėjusiojo P. P. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys. Nukentėjęs parodė, jog kaltinamasis patvirtino gavęs pinigus už telefoną ir dar kelias dienas, bendraujant telefonu, žadėjo telefoną atsiųsti, po ko telefoną išjungė ir tapo nebepasiekiamas, o žalą atlygino tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui.

T. P. pateikė AB „Šiaulių bankas“ esančios jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, patvirtinantį 760 Lt pavedimo 2013-11-05 į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią P. M. už telefoną „iPhone 4s baltos spalvos su pilnu komplektu, atrištas“., faktą (1 t. b.l. 34-35). Tai matoma ir iš AB „Swedbank“ pateikto P. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (1 t. b.l. 41-45).

Atlikus telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę nustatyta, kad tai UAB „TELE2“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinės mokėjimo paslaugos. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-11-04 iki 2013-11-28 minėta SIM kortelė veikė mobiliojo ryšio telefone, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) ir, kad minėta SIM kortelė veikė bazinių stočių bokštų (celių) esančių Vilniaus m. veikimo zonoje. Nustatyta, kad minėtą laikotarpį su nukentėjusiuoju T. P., besinaudojusiu mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) bendrauta 37 kartus, bendravimo metu skelbime nurodytas mobiliojo ryšio telefonas buvo Vilniuje. Nustatyta, kad su mobiliojo ryšio abonentu (duomenys neskelbtini) per aukščiau nurodyta laikotarpį bendrauta 4 kartus, abonentas priklauso S. M. – kaltinamojo tėvui (1 t. b.l. 46-63).

UAB „Diginet LT“ pranešime nurodyta, kad www.skelbiu.lt interneto sistemoje patalpintas skelbimas „Gero stovio iphone4g“ ID 17154743 buvo įkeltas neregistruoto vartotojo, registracijos el. pašto adresas p(duomenys neskelbtini), tel. numeris (duomenys neskelbtini). Skelbimas apmokėtas SMS žinute, išsiųsta iš tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimas įkeltas 2013-10-24 22:18:28 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 65).

UAB „Diginet LT“ pateiktas www.skelbiu.lt interneto sistemoje patalpinto skelbimo „parduodu gero stovio nota, Vilnius, tel. (duomenys neskelbtini)“ ID 16586304“ kopija. (1 t. b.l. 66)

Kauno AVPK Kauno r. PK pranešimas patvirtina, kad IP adresu 78.60.39.153 jungtasi 2013-10-24 22:18:28 iš (duomenys neskelbtini) namo priklausančio S. M. (1 t. b.l. 69).

Aptartų faktinių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad P. M. tyčia, apgaule savo naudai įgijo 760 Lt (220,11 Eur) vertės svetimą turtą. P. M. veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Sukčiavimas 2014-01-20 ir svetimo asmens dokumento panaudojimas

Apklaustas kaltinamuoju P. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad į nusikalstamą veiką jį įtraukė kaimynystėje gyvenantis M. L., kuris paprašė patalpinti skelbimą internete apie parduodamą telefoną, taip pat nurodė parduodamo telefono duomenis. M. L., be to, davė jam savo SIM kortelę su telefono numeriu, kurį paprašė nurodyti skelbime. Jis (kaltinamasis) SIM kortelę įsidėjo į savo telefoną ir ja naudojosi. Maždaug po dviejų savaičių sulaukė pirkėjo skambučio, su juo susitarė dėl telefono kainos -590 Lt ir kitų telefono pardavimo detalių. Po to, paskambino M. Juodviem susitikus, M. nuvežė jį prie pašto skyriaus, automobilyje padavė jam kartoninę dėžutę ir paprašė užrašyti siuntėjo duomenis – adresą, pavardę. Taip pat užrašė gavėjo duomenis - „R. P.“. Po to, M. į dėžutę įdėjo mineralinio vandens butelį. Telefonas turėjo būti siunčiamas išperkamuoju paštu, tai yra pirkėjas siuntinį galėjo atgauti tik po to, kai perves pardavėjui pinigus. Po poros savaičių M. vėl jį pasikvietė ir nuvežė į paštą, davė kažkokio asmens tapatybės kortelę ir pašto čekį bei prašė paimti pinigus, ką jis ir padarė, tai yra pateikė pašto darbuotojui svetimą asmens tapatybės kortelę ir pašto čekį. Asmens tapatybės kortelėje buvo to paties asmens vardas ir pavardė, kuriuos jis anksčiau M. nurodymu užrašė ant dėžutės. Šio žmogaus jis nepažįsta. Visus pašte paimtus pinigus jis atidavė M., o šis už paslaugą jam davė 20 Lt. Tuomet M. grąžino ir pastarojo SIM kortelę. Suprato, kad vykdė sukčiavimą, nes neteisėtai įgijo kito žmogaus pinigus už neva parduodamą telefoną, nors, kai siuntė mineralinio vandens butelį, nesuprato, kad butelis siunčiamas vietoje telefono. Jis neklausė M. dėl ko šis į siuntinį įdėjo butelį. Dėl savo, kaip M. L. bendrininko, veiksmų labai gailisi.

Nepripažįsta kaltės dėl svetimos asmens tapatybės kortelės laikymo ir gabenimo, nes minėtą kortelę jam davė M. L. tik panaudojimui pašte atsiimant pinigus, po ko, jis kortelę iškart grąžino M. L.

Liudytojas M. L. parodė, kad kartą, P. M. (jie gyvena kaimynystėje) prašymu, jis vežė pastarąjį į pašto skyrių (paštas yra už maždaug 4 km). P. M. reikėjo kažkam kažką išsiųsti jis su savimi turėjo dėžutę. Tuo metu, kai P. M. nuėjo į pašto skyrių, jis nuėjo į „Iki“ parduotuvę, tačiau P. netrukus atėjo paskui jį į parduotuvę ir paprašė nupirkti atsigerti, sakė, kad neturi smulkių pinigų. Jis nupirko ir davė P. buteliuką mineralinio vandens ir šis nuėjo į paštą. Grįžęs į automobilį, jau be dėžutės, P. M. nieko nepasakojo. Rankose turėjo kvitą. Nei P. jam, nei jis P. jokių dokumentų nedavė. Jis P. M. neįkalbinėjo daryti nusikalstamą veiką ir niekada nėra jam davęs savo SIM kortelės. Tai, kad jis (liudytojas) yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką veiką į ją įtraukiant jo ir kaltinamojo bendrą pažįstamą – nepilnametį A. B. ir tai, kad P. M. tuo pačiu laiku kaltinamas padaręs tokią pačią nusikalstamą veiką, nurodydamas jį (M. L.), kaip nusikalstamos veikos organizatorių, yra atsitiktinis sutapimas.

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (jo parodymais teismas remiasi pastarojo pareiškimo pagrindu, pripažinus nukentėjusiojo nedalyvavimo procese priežastis svarbiomis (t.3, b.l. 109)) kad 2014-01-16, interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kad už 650 Lt skubiai parduodamas mažai naudotas mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 4S“, skelbime buvo nurodytas pardavėjo mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) ir miestas – Panevėžys. Jis nurodytu numeriu parašė SMS žinutę ir ėmė susirašinėti su telefono pardavėju, nuderėjo kainą iki 590 Lt, taip pat sutarė, kad pardavėjas išsiųs telefoną išperkamuoju paštu per „Lietuvos paštą“. 2014-01-19, apie 12.52 val. (buvo sekmadienis), jam paskambinęs vyriškis iš minėto numerio paklausė, kodėl jis (R. P.) neatsiima siuntinio ir patikslino, kad iki 18 val. paštas dirba. 2014-01-20, ryte, rado pašto pranešimą apie gautą siuntinį. Nuvykęs į „Lietuvos pašto“ skyrių Respublikos g. 60 sumokėjo 590 Lt išperkamąjį mokestį bei 17,70 Lt už pašto perlaidą. Pašte prašė leisti pažiūrėti siuntinį prieš sumokant mokestį, tačiau to jam padaryti pašto darbuotoja neleido. Sumokėjęs pinigus ir gavęs dėžutę, pamatė, kad dėžutės viduje ne žadėtasis telefonas, o 0,5 l talpos mineralinio vandens „Neptūnas“ buteliukas. Suprato, kad buvo apgautas ir kreipėsi į policiją. Su pardavėju nebeieškojo kontakto, neberašė ir nebeskambino. Ant dėžutės buvo užrašyti pardavėjo duomenys – M. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Pažiūrėjus ant pašto čekio, ten buvo parašyti duomenys – M. S. Jam padaryta 607,70 Lt žala yra pilnai atlyginta, jis su kaltinamuoju susitaikė ir prašė bylą nutraukti.

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką

Kaltinamojo P. M. kaltė apgaule savo naudai įgijus nedidelės vertės svetimą turtą tam tikslui panaudojus svetimą fizinio asmens dokumentą įrodyta paties kaltinamojo, iš dalies pripažinusio kaltę, parodymais, nukentėjusiojo R. P., liudytojo M. L. parodymais, taip pat rašytiniais duomenimis.

Kaltinamojo teiginys, jog į nusikalstamą veiką jį įtraukė M. L., nėra ta aplinkybė, kuri šalintų P. M. baudžiamąją atsakomybę, juolab, kai iš paties kaltinamojo parodymų yra žinoma, jog jo veiksmai, vykdant sukčiavimą, buvo sąmoningai suvokti (tyčiniai).

Proceso metu kaltinamojo P. M. ir liudytojo M. L. parodymai dėl M. L. vaidmens darant nusikalstamas veikas išliko prieštaringi. Kaltinamasis tvirtino, kad jis tik vykdė M. L. nurodymus, o pastarasis parodė, kad išvis nieko nežinojo apie P. M. reikalus ir su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis niekaip nesusijęs. Kita vertus, jų abiejų parodymai byloja būtent apie tai, kad kaltinamasis P. M. realiai ir sąmoningai atliko nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus: jis paskelbė apie telefono pardavimą, kurio išvis neturėjo, bendraudamas su skambinusiais interesantais P. M. naudojosi svetima SIM kortele, nukentėjusiajam vietoj žadėto telefono siuntė mineralinio vandens buteliuką, pats ant siuntinio užrašė melagingus duomenis apie telefono siuntėją, vėliau pašto darbuotojui, apsimesdamas teisėtu pašto perlaidos gavėju, pateikė svetimą asmens tapatybės dokumentą. Visos šios aplinkybės patvirtina ne tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, bet ir suvoktą kaltinamojo tyčią apgaule įgyti svetimą turtą.

Nesutapimai kaltinamojo P. M. ir liudytojo M. L. parodymuose teismo vertinami kaip abejonės, neaiškumai. Išnaudojus įrodinėjimo priemonės šių neaiškumų nepavyko pašalinti, tad, jie, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, visais atvejais turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Taigi būtent kaltinamojo naudai vertinama, jog nusikalstamas veikas jis padarė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupėje, kas pagal Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p. yra laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai yra sunkintų kaltinamojo padėtį.

Rašytiniai duomenys papildo ir patvirtina objektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir 302 str. 1 d. požymius:

nukentėjusysis R. P. pateikė 2014-01-20 AB „Lietuvos paštas“ kvito ir skelbimo, publikuoto 2013-12-31 interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt kopijas bei kartoninę dėžutę, kurioje 0, 5 l talpos mineralinio vandens buteliukas (1 t. b.l. 78-81);

apžiūrėjus pateiktą dėžutę nustatyta, kad ant jos užrašai: „R. P. (duomenys neskelbtini)“, „M. S. (duomenys neskelbtini)“, „Išperkamasis mokestis: 590 Lt penki šimtai devyniasdešimt litų“; taip pat matomi anspaudai „MOKESTIS SUMOKĖTASTAXE RERCUE Vilnius 3 b“, „Vilnius 3, 2014-01-17 Lietuva“ ir lipdukas „Pirmenybė prioritaire“, „Lietuvos paštas R RN (duomenys neskelbtini) (brūkšninis kodas)“, „Išpirktinė“. Dėžutės viduje yra melsvo plastiko butelis (1 t. b.l. 82-86; 88-89);

UAB „Diginet LT“ pranešime nurodyta, kad www.skelbiu.lt interneto sistemoje patalpintas skelbimas ID 17842138 buvo įkeltas registruoto vartotojo „(duomenys neskelbtini“, registracijos el.pašto adresas (duomenys neskelbtini), tel. numeris (duomenys neskelbtini). Skelbime „Iphone 4s Neverlock“ nurodytas tas pats, kaip ir registracijoje el. pašto adresas bei kontaktinis tel. numeris (duomenys neskelbtini). Skelbimas apmokėtas SMS žinute, išsiųsta 2013-12-31 14:55 iš tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimas įkeltas 2013-12-13 14:44:36 iš IP adreso (neskelbtini). (1 t. b.l. 97);

Panevėžio AVPK NTB APGTS pranešime nurodyta, kad IP adresu (duomenys neskelbtini) jungtasi 2013-12-13 14:44:36 iš (duomenys neskelbtini) namo, priklausančio S. M. (1 t. b.l. 100);

atlikus tel. numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę nustatyta, kad tai UAB „BITĖ“ operatoriaus išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojo telefono numeris. SIM kortelė buvo naudota mobiliojo ryšio aparate, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 117);

atlikus tel. numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę nustatyta, kad tai UAB „TELE2“ operatoriaus išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojo telefono numeris, SIM kortelė buvo naudota mobiliojo ryšio aparate, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) (P. M. naudotas telefonas) (1 t. b.l. 120-132);

P. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Apple „Iphone 4s“. Jo apžiūros metu nustatyta, kad jame nėra SIM kortelės, telefono IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 150-154);

AB „Lietuvos paštas“ pranešime su priedais nurodoma, kad pašto siuntų apdorojimo AB „Lietuvos paštas“ tvarkos apraše nėra numatyta privalomai įvesti į brūkšninio kodo informacinę sistemą siuntų siuntėjų duomenis, todėl siuntų siuntėjų asmens dokumentai netikrinami. Siuntos kortelėje nurodyta, kad siunta, kurios brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus 3-ačiame pašte 2014-01-17, 18.10 val. buvo priimta iš siuntėjo M. S., gyv. (duomenys neskelbtini) ir 2014-01-20, 14:40:28 val., Panevėžio centriniame pašte įteikta gavėjui R. P. gyv. (duomenys neskelbtini). Panevėžio centrinio pašto 2014-01-18 atiduotų pašto siuntų sąrašo blanke užfiksuota, kad 2014-01-20 R. P. pasirašė už pašto siuntos (duomenys neskelbtini), kurios išperkamasis mokestis 607,70 Lt gavimą ir siuntą atsiėmė. AB „Lietuvos paštas“ pašto perlaidos (išperkamojo mokesčio) blanke užfiksuota, kad 2014-01-20 už siuntinį (duomenys neskelbtini) pinigų perlaida 590 Lt buvo įtekta pasirašytinai M. S. (1 t. b.l. 106-112).

AB „Lietuvos paštas“ rašte nurodoma, kad pagal AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus patvirtintą „Pašto perlaidų siuntimo, apdorojimo ir išmokėjimo akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte tvarkos aprašą", gavėjui pinigai išmokami pašto darbuotojui patikrinus gavėjo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (3 t. b.l. 13);

Kaltinamojo P. M. veikos atitinka Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, esant kvalifikuojančiam nedidelės vertės apgaule įgyto turto požymiui.

P. M. šalinamas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. dalyje kaltinimo dėl M. S. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. 12486788 laikymo savo namuose (duomenys neskelbtini) bei jos gabenimo 2014-01-20 iki Vilniaus m. 3-čio pašto skyriaus, esančio Priegliaus g. 1, Vilniuje.

Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelias alternatyvias nusikalstamas veikas, tai yra už fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą neturint tam teisėto pagrindo. Taigi įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma nusikalstama veika. Tai bent viena iš minėtų veikų, todėl kiekvienos jos įrodinėjimui negali būti keliami skirtingi - mažesni ar didesni reikalavimai. Visos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Kaltinimas, jog P. M. laikė ir gabeno svetimą asmens tapatybės kortelę, nes vėliau jis ją panaudojo, pagrįstas prielaidomis, jis yra „išvedamas“ iš vėliau padarytos nusikalstamos veikos. Nėra jokių objektyvių minėtą P. M. reiškiamą kaltinimą pagrindžiančių duomenų.

Antra vertus, teismų praktikoje jau ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Svetimo asmens dokumento laikymo ir/ar jo gabenimo faktas, teisinėje apyvartoje šio dokumento nenaudojant, nesukelia teisiškai reikšmingų padarinių, tokios veikos nėra pavojingos baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012)

Dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės

P. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas 16 metų amžiaus. Jis ir dabar dar nepilnametis.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę matoma, kad P. M. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jis mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, charakterizuojamas teigiamai (2 t. b.l. 32), į VTAS rizikos grupės vaikų sąrašą neįrašytas (2 t. b.l. 34), Psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t. b.l. 26), Priklausomybės ligų centro įskaiton neįrašytas (2 t. b.l. 27).

Kaltinamojo įstatyminiai atstovai – jo tėvai Z. M. ir S. M. savo sūnų P. M. charakterizuoja teigiamai, nurodė, kad jis mokosi pakankamai gerai, pamokų nepraleidžia. P. yra draugiškas, nekonfliktiškas, ramaus būdo, ugdo savo asmenybę, lanko tinklinio būrelį, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. Sūnus turi lakią fantaziją, yra naivus ir, matyt, tai buvo nusikalstamo elgesio priežastis. Nukentėjusiesiems turtinė žala yra atlyginta, sūnus jų atsiprašė ir šie jam atleido. Sūnus nuoširdžiai gailisi, jis daugiau nenusikals.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal jų sunkumą priskiriamos prie baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus bei apysunkio nusikaltimų. P. M. nusikalto pirmą kartą. Po nusikalstamų veikų padarymo praėjo apie pusantrų metų ir per šį laikotarpį P. M. nebuvo pastebėtas darant teisės pažeidimus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų P. M. akivaizdžiai labai išgyvena.

Nukentėjusiesiems T. P. ir R. P. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala pilnai atlyginta, kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė ir pastarieji patvirtino, jog neturi kaltinamajam jokių pretenzijų.

Baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatyta bent viena iš kelių įstatyme numatytų sąlygų, tai yra, jei jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba, jei jis pripažintas ribotai pakaltinamu, arba, jei jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuojama, kad nustatytos Baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nes nukentėjusiųjų yra atsiprašyta ir jiems pilnai atlyginta turtinė žala, be to, nėra pagrindo manyti, jog P. M. ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikyti įstatymų.

Nepilnametis kaltinamasis P. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (Baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d. ir 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.)

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. ir BK 93 str.,

nusprendė:

atleisti P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Paskirti P. M. elgesio apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei tęsti mokslą bendrojo lavinimo mokykloje.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinį įrodymą - kartoninę dėžutę su 0,5 l talpos mineralinio vandens „Neptūnas“ buteliuku, saugomus Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK saugykloje pagal 2014-03-25 kvitą B serija BBB Nr. VRPK000442, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja L.Tarčevskaja