Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono PK tirti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. 2015-07-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-07-22, apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini)rajone, jis vairavo automobilį be vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo teisė nesuteikta, vengė pasitikrinti alkotesteriu dėl neblaivumo, automobilis nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nepateikė vairuojamo automobilio registracijos liudijimo, pakartotinai metų eigoje vairavo be vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17, 18 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., 123 str. 5 d., 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartis teisėta ir pagrįsta. Skundžiamos nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono PK tirti iš naujo, naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl mano, jog bylą grąžintina Institucijai surašiusiai administracinės teisės protokolą. Šių teismo padarytų išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Teismas, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono PK nagrinėti iš naujo, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados, jog teismas pats negali nustatyti kas skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, negali pats nusistatyti liudytojų, negali tinkamai bei objektyviai išnagrinėti administracinės bylos, nes nesurinkti įrodymai bei neišsiaiškintos esminės aplinkybės, todėl byla grąžinama institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomų veiksmų atlikimui, nustatyti skambinusį asmenį, jo gyvenamąją vietą bei apklausti jį, pagrįstos.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai grąžino pagrįstai, nes iš pateiktos medžiagos matyti akivaizdūs trūkumai, dėl kurių nėra galimybės nustatyti pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo.

Šiuo atveju įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai pagrįsti ir tai sudaro pagrindą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono PK tirti iš naujo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. Z. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.