Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovei L. R.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) skundą dėl Institucijos 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2021 m. kovo 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 70-ANR_P-668-2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis 2019 m. balandžio 18 d. apie 11.48 val. miškelyje priešais namą, esantį Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), tyčia, diskiniu pjūklu nupjovė krepšinio stulpą, kurio atstatomoji vertė pagal PVM sąskaitą faktūrą yra 121 Eur, tuo padarydamas 121 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 7-8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 400 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi ir 665 straipsnio 1 dalimi, iš V. P. I. S. ir R. G. naudai priteista 121 Eur suma turtinei žalai atlyginti. V. P. priteistą turtinę žalą I. S. ir R. G. įpareigotas atlyginti iki 2021 m. gegužės 2 d. (t. 1, b. l. 5-6).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. prašo skundžiamą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 70-ANR-N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) panaikinti ir administracinę teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti. Skunde (t. 1, b. l. 2-4) nurodoma, kad iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate V. P. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pateikė prašymą, kuriuo motyvuotai prašė: 1) atidėti 2021 m. balandžio 2 d. paskirtą administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 19100101252) nagrinėjimą; 2) pateikti visos administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) esančios medžiagos kopijas susipažinimui (registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini)); 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką skirti, atsižvelgiant į advokato D. S. užimtumą, nurodytą pridėtame priede. Tokį prašymo turinį suponavo nuo V. P. valios nepriklausantys laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. galioję karantino režimo apribojimai, prašymo pateikimo metu draudę gyventojams palikti gyvenamąją vietą (išskyrus atvejus, kai vykimas neišvengiamai būtinas) ir reikalavę klientų aptarnavimą įstaigose organizuoti saugiu nuotoliniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8. ir 2.2.1. punktai). Vis tik nei vienas iš nurodytųjų V. P. prašymų nebuvo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei skundžiamas nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant.

Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamą nutarimą surašiusi Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių R. G. ir I. S. laikyti nekilnojamojo daikto valstybinėje žemėje bendrasavininkiais, tačiau vis tiek įpareigojo V. P. atlyginti jiems turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos to nekilnojamojo daikto atstatymui. Vadinasi, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas įpareigojo V. P. atlyginti žalą už nekilnojamojo daikto sugadinimą asmenims, kurių nuosavybės teisė į tą nekilnojamąjį daiktą neįrodyta. Tuo tarpu aplinkybė, ar R. G. ir I. S. yra teisėti nekilnojamojo daikto savininkai, ar tik statybinių medžiagų, iš kurių tas nekilnojamas daiktas pastatytas, savininkai, ar apskritai neturi jokių teisių nei į nekilnojamąjį daiktą, nei į statybines medžiagas, iš kurių tas nekilnojamasis daiktas pastatytas, yra esminė nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nes pirmuoju atveju šiems asmenims atlygintina sugadinto nekilnojamojo daikto atkuriamoji vertė, antruoju atveju - tik sugadintų statybinių medžiagų vertė, na o trečiuoju atveju turtinė žala dėl to nekilnojamojo daikto sugadinimo jiems apskritai neatlygintina.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas įpareigojo V. P. atlyginti R. G. ir I. S. turtinę žalą pinigais, nors tuo tarpu žalos atlyginimo būdus reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.281 straipsnio 1 dalis prioritetą suteikia atlyginimui natūra (šiuo atveju – pataisyti sužalotą daiktą). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas skundžiamame nutarime iš karto pritaikė didžiausią finansinę naštą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukeliantį žalos atlyginimo būdą (pinigais), ir tokiu būdu pažeidė teisingo turtinės žalos atlyginimo principą, reikalaujantį atsižvelgti ne tik į žalą patyrusių, bet ir į už žalą atsakingų asmenų interesus.

Skundžiamame nutarime nurodyta sunkinanti aplinkybė – neva ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą V. P. padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, neatitinka tikrovės. Tuo tarpu ši tikrovės neatitinkanti aplinkybė buvo vertinama ir priimant skundžiamą nutarimą, ir skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijas.

V. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, netinkamai pritaikius įstatymus, pažeidžiant kanonines administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, todėl atsižvelgiant į tai, prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. ir jo atstovas advokatas D. S. teismo posėdyje skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus, susijusius su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybėmis, atsisakė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas atsiliepime (t. 1, b. l. 75-77) prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundo netenkinti. Nurodo, kad apie teisę ir galimybę susipažinti su visa administracinio nusižengimo medžiaga Nr. 19100101252 V. P. raštiškai informuotas 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato raštu Nr. 52-S-154.

Institucijos atsiliepime nesutinkama su V. P. teiginiu, jog Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių R. G. ir I. S. laikyti nekilnojamojo daikto valstybės žemėje bendrasavininkais. Kadangi pranešėjas R. G. apklausoje nurodė, kad jis asmeniškai (materialiai ir nematerialiai) prisidėjo prie sugadinto - nupjauto krepšinio stulpo (žalos sumą patvirtinančius dokumentus ketino pateikti tyrimo metu), jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Administracinio nusižengimo teisenos metu I. S. pateikus sąskaitą faktūrą Nr. ASA Nr. 040, patvirtinančią jos patirtą žalą (sugadinto krepšinio lanko ir konstrukcijos virinimo ir montavimo darbai), ji buvo pripažinta nukentėjusiąja.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. nebuvo pasiūlytas žalos atlyginimo būdas, reglamentuotas CK 6.281 straipsnio 1 dalyje (prioritetą suteikiant žalą atlyginti natūra (pataisyti sužalotą daiktą)), nes V. P. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino. V. P., vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi ir 665 straipsnio 1 dalimi, įpareigotas atlyginti 121 Eur turtinę žalą.

Institucija skundžiamame nutarime klaidingai nurodė, jog V. P. nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnyje, įvykdė pakartotinai metų bėgyje, todėl prašo teismo šią klaidą ištaisyti. Nesutinkama su V. P. teiginiu, jog dėl šios klaidos buvo netinkamai paskirta administracinė nuobauda. Skiriant administracinę nuobaudą pareigūnas vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta: „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą“. Taigi, ANK 115 straipsnyje nurodytą nusižengimą įvykdžiusiam asmeniui skiriama nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų bauda, todėl, nenustačius lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirtas minimalios ir maksimalios baudos vidurkis.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė V. P. skundą atmesti ir skundžiamą Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Nukentėjusioji I. S. teismo posėdyje parodė, kad su V. P. gyvena kaimynystėje Avirės gatvėje, jų nesieja jokie santykiai, nebendrauja, konfliktų nėra buvę. Paaiškino, kad, kiek jai žinoma pagal dokumentus, 2005 metais Avirės gatvės gyventojai kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl galimybės leisti įrengti žaidimų ir poilsio zoną vaikams. Savivaldybė pritarė gyventojų lėšomis minėtoje teritorijoje įrengti žaidimų bei poilsio aikšteles. Gavę šį raštą, gyventojai Avirės gatvės teritorijoje tarp garažų pradėjo įrenginėti vaikų žaidimų aikštelę, pastatė sūpuokles, pavėsinę, krepšinio aikštelę. Gyventojai 2007 m. kovo 23 d. raštu informavo Druskininkų savivaldybę apie pradėtas statyti sūpuokles, pavėsinę ir krepšinio aikštelę ir perdavė juos Druskininkų savivaldybės administracijos žinion, įsipareigodami ją toliau tvarkyti ir prižiūrėti. Visus tuos metus gyventojai naudojosi aikštele, vaikai žaidė krepšinį, kol 2019 m. balandžio mėnesį kaimynas V. P. nusprendė nupjauti krepšinio stovą. Įvykį matė kaimynas R. G., kuris iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai dalį krepšinio stovo rado kaimyno V. P. gyvenamojoje teritorijoje prie automobilio. Jos pačios tuo metu namuose nebuvo, kadangi ji dirbo, apie nupjautą krepšinio stovą vakare sužinojo iš kaimynų. Jai yra žinoma, kad R. G. filmavo tą įvykį, o J. Ž. girdėjo, kaip toje aikštelėje buvo įjungtas benzininis pjūklas. J. Ž. galvojo, kad kažkas eina malkauti. V. P. kaltės nepripažino, jis su kaimynais nekalba, todėl nieko nepaaiškino. V. P. nenori, kad tame plote būtų kokie nors įrenginiai. Po įvykio kaimynai raštu kreipėsi į savivaldybę su prašymu, kad leistų atstatyti nupjautą krepšinio stovą. Druskininkų savivaldybė 2020 m. vasario 3 d. raštu informavo, kad neprieštarauja krepšinio stovo su skersiniu atstatymui į jo buvusią vietą. Dėl saugumo stulpas įbetonuotas į žemę. Ar jie įregistruoti, jai nėra žinoma. Krepšinio stovo atstatymas kainavo 121 Eur. Kaimynai Ž., M. ir G. sumokėjo po 30 Eur, ji sumokėjo 31 Eur. Dėl nupjauto krepšinio stovo jai padaryta 31 Eur turtinė žala. 2007 metais Druskininkų savivaldybės administracijai Avirės ir Ringeliškės gatvių gyventojai pateikė raštą dėl žaidimų ir poilsio aikštelės Avirės gatvėje perdavimo. Rašte nurodyta, jog Druskininkų miesto Veisiejų, Avirės, Ringeliškės, Snaigupės gatvių gyventojai, sutinkamai su Druskininkų savivaldybės 2005 m. vasario 3 d. raštu Nr. S13-496, Avirės gatvės teritorijoje, tarp garažų pradėjo įrenginėti vaikų žaidimo aikštelę, tolimesniam disponavimui šią nebaigtą statyti aikštelę perdavė Druskininkų savivaldybės administracijos žiniai bei įsipareigojo ją toliau tvarkyti ir prižiūrėti. Po to E. G. gavo atsakymą iš Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. SA 142 (17.25) dėl laikinosios pavėsinės. Šie dokumentai patvirtina, kad gyventojai nieko savavališkai nedarė, jie derino su atsakinga institucija ir gavo leidimus, kad galėtų įrengti krepšinio, kaip minėjo pavėsinę ir krepšio stovą. Visus tuos metus gyventojai naudojosi krepšinio aikštele, vaikai žaidė krepšinį, kol 2019 m. balandžio mėnesį kaimynas V. P. nusprendė nupjauti krepšinio stovą. Įvykio dieną R. G. iškvietė policiją, policiją užfiksavo, kad buvo nupjautas krepšinio stovas. Dalį krepšinio stovo rado pas kaimyną V. P. prie jo automobilio. Policija buvo iškviesta 2019 m. balandžio mėn.

Nukentėjusysis R. G. teismo posėdyje parodė, kad jų santykiai su V. P. yra neaiškūs, iš jo pusės piktumų nėra, tačiau piktumai yra iš V. P. pusės. Jie yra turėję administracinių bylų, baudžiamąją bylą. V. P. yra jį sužalojęs, bet išteisintas dėl to, kad pritrūko įrodymų. Jis su šeima (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2004 metų. Gyventojai maždaug 2005 metais kreipėsi į institucijas, kad leistų padaryti vaikams žaidimų aikštelę. Savivaldybė raštu informavo, kad sutinka. Jis su kaimynu M. pastatė pavėsinę, krepšinio stovą, dėl to buvo kilęs ginčas dėl statybos teisėtumo, jiems Aplinkos apsaugos pareigūnai surašė protokolus. Klausimas dėl pavėsinės nugriovimo buvo išspręstas teisme, kartu buvo išspręstas ir klausimas dėl krepšinio stovo pastatymo. Savivaldybės administracija išdavė sutikimą, kuris prilygo leidimui, nes leidimas, norint įteisinti pavėsinę, krepšio stovą ir sūpuokles, nereikalingas. P. apie savivaldybės raštą buvo žinoma. 2019 m. kovo 18 d. (ketvirtadienį) apie 12 val. jis pietavo namuose ir išgirdo pjūklo burzgimą. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad yra nugriuvęs krepšinio stovas, o prie jo stovi V. P. ir jį pjausto. Jis tuomet paskambino žmonai, jai pasakė, kad V. P. nupjovė krepšinio stovą, ir liepė skambinti į policiją, nes R. G. bandys tai nufilmuoti. Filmuoti iš namų nesigavo, nes buvo toli, todėl telefoną padėjo ant palangės, o pats pasislėpė, kad jų neišgąsdintų. Pavyko nufilmuoti, kaip V. P. su motoriniu pjūklu stovi prie pavirtusio stovo, ateina jo žmona ir jie išeina, V. P. turi motorinį pjūklą. Po kelių minučių V. P. su žmona grįžo prie krepšinio stovo ir, pasiėmę vieną krepšinio stovo koją, ją laužė, nes kažkas buvo nedapjauta. Jis per kitus kambario langus dar bandė nufilmuoti, bet toliau jau jų nematė. Po kelių minučių atvyko policijos ekipažas. R. G. išėjo iš namų, pareigūnus pasitiko. Tuo metu P. stovėjo savo kieme prie vartų. Jis paaiškino policijos pareigūnams, kas įvyko ir ką matė. Atėjo ir M. M., po kiek laiko atvažiavo kaimynas Ž. Kaimynas Ž. sakė, kad matė kaip V. P. vaikščiojo užsivedęs pjūklą. M. M. sakė, kad, būdama balkone, girdėjo, kad kažkas pjauna. Pateikus policijos pareigūnams pirminius paaiškinimus, pamatė P. kieme už automobilio padėtą vieną krepšinio stovo vamzdį. Matė, kad krepšinio aikštelėje likęs vienas vamzdis yra be tos kojos. Apžiūrėjęs krepšinio stovą matė, kad nupjauta ta dalis ir skersinio vamzdis, krepšinio lentos kampuočiai supjaustyti. Buvo pažeista visa konstrukcija ir nuleista ant žemės. Krepšinio stovas buvo nepataisomai sugadintas. Policijos pareigūnai atnešė stovą į R. G. namus, po pietų taip pat atnešė P. valdoje rastą metalinę dalį. Policijos pareigūnai sutikrino ar atitinka atnešta dalis. Jos vėliau buvo panaudotos krepšinio atstatymui. Filmuotą medžiagą iš savo mobiliojo ryšio perrašė į laikmeną ir perdavė policijos pareigūnams. Pareigūnams jis pateikė du įrašus - vieną originalų iš telefono, kitą – išdidintą, kad matytųsi, kas pjauna. Policijos tyrėjas jo telefoną apžiūrėjo. Krepšinio stovo atstatymas kainavo 121 Eur, R. G. kainavo 30 Eur.

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje parodė, kad su V. P. yra kaimynai, jis gyvena (duomenys neskelbtini), jie nebendrauja, turėjo administracinę bylą dėl pavėsinės. Jo žmona buvo nubausta 15 Eur, kad važiuodama užkabino šiukšlines. Rašė skundą dėk vaizdo kamerų stebėjimo duomenų apsaugos inspekcijai. Krepšinio stovas buvo pastatytas 2005-2007 metais, tarp garažų ir Avirės gatvės. Jį statė su R. G., prisijungė ir kiti kaimynai. Kuomet buvo nupjautas krepšinio stovas, jis buvo ne Lietuvoje, jam apie tai tą pačią dieną pranešė dukra M. M.. Kas jį nupjovė, tuo metu nesiaiškino. Daugiau sužinojo grįžęs 2019 m. balandžio 23 d. iš R. G. ir I. Jie papasakojo, kad nupjovė V. P.. R. G. sakė, kad įvykį nufilmavo, sakė, kad viena dalis krepšinio stovo buvo rasta pas P. Po kažkiek laiko kaimynai bendrai nusprendė, kad reikia krepšinio stovą atstatyti, kiti pritarė. Krepšinio stovo atstatymas kainavo 121 Eur, jis sumokėjo 30 Eur. Dėl šio įvykio jis patyrė 30 Eur žalą.

Nukentėjusysis J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jie su P. yra kaimynai, su jais nekonfliktuoja. J. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš kokius 5 metus nustojo sveikintis, bet vėliau vėl pradėjo. Pretenzijų jam neturi, mano, kad ir jis jam neturi. Krepšinio stovas buvo įrengtas 2005 metais. Statė visi kaimynai. Jam žinoma, kad dėl krepšinio stovo kažkas buvo suderinta. 2019 m. balandžio 18 d. J. Ž. gatvėje tvarkė automobilį, keitė ratą. Matė, kaip V. (P.) užsivedęs pjūklą nuėjo per gatvę ir miškelį link krepšinio. Buvo garsas, bet per tvorą nematė, ką jis pjauna. Jam tvarkant atvažiavo policija ir paklausė, ar kvietė policiją. J. Ž. atsakė, kad jis nekvietė. Tuomet pamatė R. G. Pareigūnai nuvažiavo prie jo, prie P. sklypo ir to krepšinio. J. Ž. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė D. su V. pasislėpusius už sunkvežimio, o krepšinio stovo stulpas buvo jų kieme. Pareigūnai paprašė įleisti juos į kiemą ir pamatė, kad krepšio stovo viena dalis buvo pas P., šalia jų sunkvežimio. Policija atvažiavo maždaug po 20 minučių, kai V. P. „burzgino“ su pjūklu. Paties momento, kai buvo pjaunamas krepšinio stovas, jis nematė, matė tik V. P. su pjūklu einantį į miškelį. Kai nešė krepšinio stovą, taip pat nematė, kadangi J. Ž., tvarkydamas automobilį, nueidavo į kieme esantį garažą pasiimti reikalingų raktų. Iki to laiko krepšinio stovas stovėjo sveikas, nes jei jis būtų gulėjęs, J. Ž. būtų atkreipęs dėmesį. Dėl šio įvykio jam padaryta 30 Eur žala, kuriuos jis sumokėjo I. S..

Liudytojas E. T. teismo posėdyje parodė, jog atsimena tik tiek kad buvo iškvietimas, atvykus krepšinio stovas jau buvo nupjautas ir buvo padėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kieme. Pamena, kad rado vamzdžius. Pagarsinus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jas patvirtino. Kiek pamena, jis prie šio įvykio dirbo tik iškvietimo dieną. Jis įvykio metu bendravo su V. P., kuris pasakė, kad nežino, kaip krepšinio stovas atsirado pas jį.

Liudytoja M. M. teismo posėdyje parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), D. P. jau seniai stebėjo jos tėvus L. M. ir A. M., nes matomai jau seniai norėjo nugriauti krepšinio aikštelę. Įvykio metu jos tėvai buvo išvykę į kelionę, ji namuose buvo viena. Tą dieną ji atsikėlusi ryte nuėjo į terasą, kurioje gėrė kavą. Būdama terasoje išgirdo „drūžbos“ ir kritimo garsą. Garsas sklido iš aikštelės pusės, ji yra priešais jų terasą. Iš terasos aikštelė matosi ne pilnai, tačiau ji matė, jog kažkas vaikšto ir kažką daro, paties pjovimo momento ji nematė. Ji galvojo, kad tai kaimynas R.. Nutilus garsui, ji už maždaug 5-10 minučių nuėjo pasižiūrėti ir aikštelėje pamatė kaimyną V. P. su pjūklu rankose. Aikštelėje buvo ir kaimynas R. Gerai neprisimena, ar į aikštelę pirma atėjo ji pati, ar R. Jei gerai atsimena, R. turėjo rankose telefoną, o kaimynas V. buvo su pjovimo įrankiu, aikštelėje nebuvo krepšinio stovo. Krepšinio stovą per tvorą matė pas P. kieme. Jis buvo šalia V. P. automobilio, jį bandyta paslėpti. Vėliau atvyko gal du policijos ekipažai. Policininkai nufotografavo krepšinio stovo dalį, ji su R. tuo metu stovėjo už tvoros. Kieme buvo V. P., P. nebuvo. Paties pjovimo momento ir kai nešė stovą, ji nematė. Jai atrodo, kad pirma buvo nuneštas stovas, vėliau V. P. atėjo pasiimti įrankių, nes aikštelėje, kai ji atėjo, stovo jau nebuvo. Papildomai apklausta liudytoja M. M. teismo posėdyje parodė, kad jai nėra žinoma, kokia yra „Družba“ pjūklo paskirtis. Jai atrodė, kad ji girdėjo metalo pjovimo ir kritimo garsą.

Liudytojas D. S. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skriaus vyriausiuoju patruliu. 2019 m. pavasarį jis dirbo kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju E. T. ir M. L.. Jie gavo pranešimą, kad Druskininkų mieste, Baltašiškėje, yra nupjautas bendruomenės ar kažkieno asmeniškai krepšinio stovas. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas G. ir mergina su chalatu. Jos pavardė M. Jie sakė, kad kaimynas nupjovė krepšinio stovą ir nusitempė į savo kiemą. Tolimesnius veiksmus atliko tyrėjas, jis bendravo su pranešėju ir su to namo savininku, kuris nupjovė vamzdį. E. T. ėjo ieškoti vamzdžio ir rado pas V. P. kieme prie automobilio. Jis jokių veiksmų neatliko, nes tai darė tyrėjas E. T..

Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. 2019 m. balandžio mėnesį jam buvo vizuota medžiaga dėl turto sugadinimo – nupjauto krepšio stovo miškelyje, Avirės gatvėje. Jam buvo pateikti du vaizdo įrašai, vienas filmuotas iš toliau, kitas - tas pats įrašas, tik pritrauktas vaizdas, kad būtų galima identifikuoti asmenį. Vaizdo įrašus pateikė R. G. kaip įrodymą. Vaizdo įrašai buvo pateikti USB laikmenoje. R. G. parodė telefoną, todėl jis sulygino įrašus, abejonių jam nekilo, todėl įrašus jis perrašė į kompaktinį diską ir pridėjo prie medžiagos. Laikmena ir telefonas buvo grąžinti R. G.. Jis buvo nuvažiavęs apžiūrėti įvykio vietą ir, kiek atsimena, atliko kažkokį procesinį veiksmą. V. P. buvo apklaustas du kartus, jis savo kaltę neigė. Apklausus liudytojus ir paskutinės apklausos metu V. P. parodžius vaizdo įrašą, nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl turto sugadinimo. Tyrimas užtruko, kadangi aiškinosi, kaip nustatyti padarytą žalą, nes krepšinio stovas buvo seniai statytas, prasidėjo Covid, todėl su visais asmenimis buvo stengiamasi kiek įmanoma bendrauti nuotoliniu būdu. Jokių neaiškumų jam nebuvo kilę, todėl peržiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, automobilio kamerų vaizdo įrašus nebuvo reikalo.

Liudytoja E. G. teismo posėdyje parodė, kad jie su V. P. yra kaimynai, nėra susipykę. 2019 m. balandžio 18 d. jai susijaudinęs paskambino vyras ir pasakė, kad V. P. pjauna krepšinio stovą, jis jau nugriautas ir jį pjausto gabalais. Vyras paprašė greičiau skambinti į policiją, sakė, kad bandys tai nufilmuoti. Ji paskambino į policiją ir pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) yra gadinama aikštelė, pjaustomas krepšinio stovas. Ji buvo darbe, negalėjo grįžti, namo grįžo apie 16 val. Grįžusi rado vieną policijos pareigūną, kuris jai pasakė, kaip žmogus gali taip meluoti, kai krepšinio stovas yra pas jį kieme. Ar vyrui pavyko nufilmuoti, ji neatsimena. Ką konkrečiai jis matė, nurodyti negali. Aikštelė buvo įrengta bendru kaimynų susitarimu 2005 metais. Ji kasdien pro aikštelę praeina, nes vedžioja šunį. Įvykio išvakarėse krepšinio stovas stovėjo. Šiuo metu krepšinio stovas yra sutvarkytas, sutvarkė kaimynė I. S., susidėjo kaimynai.

Liudytoja N. Č. teismo posėdyje parodė, kad ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2005-2006 metų. V. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, dirba vienas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius tvarko pats V. P.. Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame kioske. Ji pas V. P. į jo darbo vietą atvyko 2019 m. balandžio 18 d. po 8.00 val., nuvežė jam akcininkų susirinkimo protokolui reikalingus dokumentus. Juos pasiėmė atvažiavusi 10 ar 15 min. prieš 12 val. Šią dieną labai gerai atsimena, nes tuo metu jos gyvenime buvo labai svarbūs įvykiai, buvo ketvirtadienis, prieš Velykas. Ji žinojo, kad dešimt dienų jos nebus darbe, todėl reikėjo iki 30 d. padaryti, ką privaloma padaryti. Duomenų, kad V. P. visą laiką nuo 8.00 val. iki 12.00 val. buvo darbo vietoje neturi. Nežino, ar ji turi teisę surašyti pažymas, patvirtinančias, kad V. P. tuo metu buvo darbo vietoje.

Liudytojas M. L. teismo posėdyje parodė, kad jis 2019 m. balandžio mėnesį dirbo patruliu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate. Šiuo metu smulkiai visų aplinkybių neprisimena. Tą dieną jis dirbo su tyrėju E. T., buvo gautas iškvietimas Baltašiškėje, tikslaus adreso neprisimena. Atvykus į vietą, pranešėjas paaiškino, kad jis pats ar kartu su kaimynais buvo įrengę krepšinio aikštelę. Į žemę buvo įkastas metalinis stulpas ir padarytas krepšys. Jis kaltino kaimyną, kad šis nupjovė krepšinį ir nusinešė pas save į namus. Jie rado kaimyną, kurio kieme gulėjo tas vamzdis. Ar tas žmogus buvo apklaustas, neprisimena, viskas buvo nufotografuota. Įvykio vietoje pasitiko pranešėjas R. G., asmeniškai jo nepažįsta. Ar asmuo buvo vienas, neatsimena. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prisimena iš veido, jo asmeniškai nepažįsta. Kiek prisimena, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kieme gulėjo metalo vamzdis. Jiems šį vamzdį parodė pranešėjas. Ar buvo kitų asmenų neprisimena. Tyrimą atliko E. T., ar pranešėjas rodė vaizdo įrašą, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Skundžiamu nutarimu V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 18 d. apie 11.48 val. miškelyje, priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia diskiniu pjūklu nupjovė krepšinio stulpą, kurio atstatomoji vertė pagal PVM sąskaitą faktūrą yra 121 Eur, tuo padarydamas 121 Eur turtinę žalą.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tiek 2021 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 70-ANR_P-668-2021, tiek ir skundžiamame 2021 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. 70-ANT_N-324-2021 grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad V. P. padarė ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (t. 2, b. l. 2-3, 4-5). Tačiau ANK 115 straipsnis dalių neturi, todėl šis netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, skundžiamame nutarime šią nuorodą į ANK 115 straipsnio 1 dalį keičia nurodydamas ANK 115 straipsnį. Nuorodos į ANK 115 straipsnį patikslinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties nesunkina ir veiksmų kvalifikacijos nekeičia, todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl V. P. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, kai minėtas straipsnis struktūrinių dalių neturi, pagrindo nėra.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad V. P. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. nurodė, jog su skundžiamu nutarimu jis nesutinka, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, todėl prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 115 straipsnį nutraukti. Analogišką poziciją baigiamųjų kalbų metu nurodė ir V. P. atstovas advokatas D. S..

Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Savo nekaltumą ir nepakankamą įrodymų visumą jo kaltei patvirtinti V. P. visų pirma grindžia tuo, kad jis skundžiamame nutarime nurodytų veiksmų neatliko, krepšinio stovo nenupjovė. Teismo posėdžio metu jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise atsisakyti duoti paaiškinimus bei atsakyti į klausimus apie šio nusižengimo aplinkybes ir paaiškinimo nepateikė. Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, pareigūnams V. P. pateikė paaiškinimus (t. 2, b. l. 41, 58-59) bei nurodė, jog jis 2019 m. balandžio 18 d. 11.48 val. buvo darbe, adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje, kur buvo krepšinio stovas, 2019 m. balandžio 18 d. apie 12.00 val. jis nebuvo, krepšinio stovo nenupjovė, o tą dieną jam priklausančio namo kieme rastą metalinį vamzdį 2019 m. balandžio 17 d. apie 17 val. miške rado jo žmona, todėl tą pačią dieną D. P. šį vamzdį parnešė į savo namo kiemą. Šiais V. P. paaiškinimais teismas, spręsdamas skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, nesivadovauja, nes paaiškinimai buvo duoti neišaiškinus asmeniui, galimai padariusiam administracinį nusižengimą, teisės atsisakyti duoti paaiškinimus ir atsisakyti atsakyti į klausimus, teisės turėti atstovą, betarpiškai ištirti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jį apklausiant teisme bei užduodant patikslinamus klausimus, galimybės nebuvo, V. P. atsisakius teikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus. Darytina išvada, kad V. P. pareigūnams teikti paaiškinimai neatitinka leistinumo reikalavimų.

Visgi, teismo nuomone, V. P. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažinimas nepaneigia fakto, kad V. P. skundžiamame nutarime nurodytą dieną, laiku ir vietoje diskiniu pjūklu nupjovė krepšinio stulpą, kurio atstatomoji vertė pagal PVM sąskaitą faktūrą yra 121 Eur, tuo padarė 121 Eur turtinę žalą.

Minėta, jog nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. (ketvirtadienį) apie 12 val. jis pietavo namuose ir išgirdo pjūklo burzgimą. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad yra nugriuvęs krepšinio stovas, o prie jo stovi V. P. ir jį pjausto. Jis tuomet paskambino žmonai, jai pasakė, kad V. P. nupjovė krepšinio stovą, ir liepė skambinti į policiją, nes R. G. bandys tai nufilmuoti. Filmuoti iš namų nesigavo, nes buvo toli, todėl telefoną padėjo ant palangės, o pats pasislėpė, kad jų neišgąsdintų. Pavyko nufilmuoti, kaip V. P. su motoriniu pjūklu stovi prie pavirtusio stovo, ateina jo žmona ir jie išeina, V. P. turi motorinį pjūklą. Po kelių minučių V. P. su žmona grįžo prie krepšinio stovo ir, pasiėmę vieną krepšinio stovo koją, ją laužė, nes kažkas buvo nedapjauta. Jis per kitus kambario langus dar bandė nufilmuoti, bet toliau jau jų nematė. Po kelių minučių atvyko policijos ekipažas. R. G. išėjo iš namų, pareigūnus pasitiko. Tuo metu P. stovėjo savo kieme prie vartų. Jis paaiškino policijos pareigūnams, kas įvyko ir ką matė. Atėjo ir M. M., po kiek laiko atvažiavo kaimynas Ž. Kaimynas Ž. sakė, kad matė kaip V. P. vaikščiojo užsivedęs pjūklą. M. M. sakė, kad, būdama balkone, girdėjo, kad kažkas pjauna. Pateikus policijos pareigūnams pirminius paaiškinimus, pamatė P. kieme už automobilio padėtą vieną krepšinio stovo vamzdį. Matė, kad krepšinio aikštelėje likęs vienas vamzdis yra be tos kojos. Apžiūrėjęs krepšinio stovą matė, kad nupjauta ta dalis ir skersinio vamzdis, krepšinio lentos kampuočiai supjaustyti. Buvo pažeista visa konstrukcija ir nuleista ant žemės. Krepšinio stovas buvo nepataisomai sugadintas. Policijos pareigūnai atnešė stovą į R. G. namus, po pietų taip pat atnešė P. valdoje rastą metalinę dalį. Policijos pareigūnai sutikrino, ar atitinka atnešta dalis. Jos vėliau buvo panaudotos krepšinio atstatymui. Iš esmės analogiškus parodymus apie tai, kad R. G. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)) 2019 m. balandžio 18 d. apie 11.45 val. matė, kaip priešais R. G. namą esančioje krepšinio aikštelėje V. P. pjūklu pjaustė metalinę krepšinio stovo konstrukciją, R. G. nurodė apklausos 2019 m. balandžio 18 d. metu (t. 1, b. l. 30).

Nukentėjusiojo R. G. parodymus, susijusius su nagrinėjamu įvykiu, patvirtina nukentėjusiųjų J. Ž., A. M., I. S., liudytojų M. M., E. T., D. K., D. S., M. L., E. G. parodymai, rašytiniai bylos duomenys.

Nukentėjusysis J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 18 d. J. Ž. gatvėje tvarkė automobilį, keitė ratą. Matė, kaip V. (P.) užsivedęs pjūklą nuėjo per gatvę ir miškelį link krepšinio. Buvo garsas, bet per tvorą nematė, ką jis pjauna. Jam tvarkant atvažiavo policija. Tuomet pamatė R. G.. Pareigūnai nuvažiavo prie jo, prie P. sklypo ir to krepšinio. J. Ž. nuėjus pasižiūrėti, kas ten vyksta, pamatė D. ir V. (P.), pasislėpusius už sunkvežimio. Krepšinio stovo stulpo viena dalis buvo jų kieme.

V. P. į bylą pateikė kartografinę medžiagą iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo geoportal.lt, iš kurios matyti, kad atstumas nuo J. Ž. nurodytos jo buvimo vietos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu iki krepšinio stulpo yra maždaug 70 metrų, o atstumas iki vartų, pro kuriuos į vaikų žaidimų aikštelę iš savo namų ėjo V. P., yra maždaug 46 metrai (t. 4, b. l. 35-38), todėl, V. P. teigimu, J. Ž., būdamas garbingo amžiaus ir nešiodamas akinius, V. P. matyti negalėjo. Su tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentu teismas sutikti negali, nes nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m. balandžio 18 d., pavasarį, dienos metu (apie 11.48 val.), kuomet matomumas yra geras, 46 metrų atstumas nėra didelis, todėl pagrindo išvadai, jog J. Ž., kuris nešioja akinius, negalėjo matyti ir pažinti maždaug 46 metrų atstumu nuo jo buvusį kaimyną, nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (t. 1, b. l. 100-108) matyti, kad aikštelė, kurioje yra atstatytas krepšinio stovas, yra miškelio masyve priešais namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Priešais krepšinio stovą miškelio masyve yra aikštelė. V. P. į bylą pateikta kartografinė medžiaga iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo geoportal.lt (t. 4, b. l. 38) patvirtina, kad V. P. išėjus iš jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pro jo nurodytus vartelius ir perėjus toje vietoje Avirės gatvę, patenkama būtent į miško masyvą, kuriame yra krepšinio stovas ir priešais jį esanti aikštelė. Nors V. P. pateiktas vaizdo įrašas (t. 3, b. l. 24) ir fotonuotraukos (t. 3, b. l. 25-35) patvirtina, kad J. Ž., būdamas jo nurodytoje vietoje prie automobilio, negalėjo matyti, ar V. P. tuo metu nuėjo prie krepšinio stovo, nes vaizdą jam užstojo tujų tvora, kiti byloje esantys įrodymai šią aplinkybę, jog V. P. nuėjo prie krepšinio stovo, patvirtina.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo J. Ž. parodymus, jog jis matė per gatvę į mišką nueinantį V. P., kuris buvo užsivedęs pjūklą, patvirtina liudytojos M. M. parodymai. Teismo posėdyje ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jos tėvai buvo išvykę į kelionę, ji namuose buvo viena. Tą dieną ji atsikėlusi ryte nuėjo į terasą (balkoną), kurioje gėrė kavą. Būdama terasoje išgirdo „drūžbos“ ir kritimo garsą. Garsas sklido iš aikštelės pusės, ji yra priešais jų terasą. Iš terasos aikštelė matosi ne pilnai, tačiau ji matė, jog kažkas vaikšto ir kažką daro, paties pjovimo momento ji nematė. Ji galvojo, kad tai kaimynas R. Nutilus garsui, ji už maždaug 5-10 minučių nuėjo pasižiūrėti ir aikštelėje pamatė kaimyną V. P. su pjūklu rankose. Aikštelėje buvo ir kaimynas R. Gerai neprisimena, ar į aikštelę pirma atėjo ji pati, ar R. Jei gerai atsimena, R. turėjo rankose telefoną, o kaimynas V. buvo su pjovimo įrankiu, aikštelėje nebuvo krepšinio stovo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. M. M. teigimu, išgirdusi „drūžbos“ ir kritimo garsą bei po maždaug 5-10 min. nuėjusi į aikštelę priešais jų namo terasą, ten ji pamatė V. P. su rankose turėtu pjūklu. O tai patvirtina J. Ž. nurodytą aplinkybę, jog jis matė, kaip V. P. užsivedęs pjūklą nuėjo per gatvę ir mišką, bei girdėjo garsą, tačiau nematė, ką pjauna.

V. P. į bylą pateikė kadastro vietovės žemėlapio ištrauką iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo geoportal.lt, iš kurios matyti, kad atstumas nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, iki krepšinio stulpo yra maždaug 60 metrų (t. 4, b. l. 60-61), todėl, V. P. teigimu, nurodytas atstumas ir želdiniai neabejotinai daro įtaką M. M. matymui ir suvokimui. Su šiuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. nurodytu argumentu teismas sutinka iš dalies – toks atstumas iki įvykio vietos ir miškelyje buvę želdiniai neabejotinai darė įtaką matomumui, tačiau šiuo konkrečiu atveju liudytoja M. M. ir neteigia, jog krepšinio aikštelėje matė konkretų žmogų bei tai, ką jis konkrečiai veikė. Liudytojos teigimu, paties pjovimo momento ji nematė, matė, jog kažkas vaikšto ir kažką daro. V. P. nurodytas 60 metrų atstumas ir miškelyje buvę medžiai, M. M. būnant terasoje (balkone), išgirsti „drūžbos“ ir kritimo garsą, teismo nuomone, jai nekliudė. Taigi, šis rašytinis V. P. pateiktas įrodymas liudytojos M. M. parodymų nepaneigia. O aplinkybę, jog chalatu vilkinčią merginą, pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, matė liudytojas D. S., šis liudytojas patvirtino apklausos teisme metu, nurodydamas ir prisistačiusios merginos pavardę – M. (nuo įvykio iki pareigūno apklausos praėjus daugiau nei pusantrų metų pareigūnas, nurodydamas šią pavardė, galėjo suklysti, nes liudytojos pavardė – M.).

Nukentėjusieji I. S. ir A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jie nagrinėjamo įvykio nematė, tačiau apie tai, kad krepšinio stovą nupjovė V. P., I. S. įvykio dienos vakare pasakė kaimynai, A. M. apie tai pasakojo R. G. ir I. S.. I. S. teigimu, įvykį matė kaimynas R. G., kuris iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai dalį krepšinio stovo rado kaimyno V. P. gyvenamojoje teritorijoje prie automobilio. Jos pačios tuo metu namuose nebuvo, kadangi ji dirbo, apie nupjautą krepšinio stovą vakare sužinojo iš kaimynų. Jai yra žinoma, kad R. G. filmavo tą įvykį, o J. Ž. girdėjo, kaip toje aikštelėje buvo įjungtas benzininis pjūklas. Nukentėjusiojo A. M. teigimu, R. G. ir I. S. jam pasakojo, kad krepšinio stovą nupjovė V. P.. R. G. sakė, kad įvykį nufilmavo, sakė, kad viena dalis krepšinio stovo dalis buvo rasta pas P.

Liudytoja E. G. apklausos teisme metu patvirtino nukentėjusiojo R. G. parodymus, jog jis, pamatęs V. P., pjaustantį krepšinio stovą, paskambino savo sutuoktinei E. G. ir paprašė jos paskambinti į policiją pranešti apie įvykį. E. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. jai susijaudinęs paskambino vyras ir pasakė, kad V. P. pjauna krepšinio stovą, jis jau nugriautas ir jį pjausto gabalais. Vyras paprašė greičiau skambinti į policiją, sakė, kad bandys tai nufilmuoti. Ji paskambino į policiją ir pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) yra gadinama aikštelė, pjaustomas krepšinio stovas. Iš įvykio registravimo kortelės (t. 4, b. l. 101-103) matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate 2019 m. balandžio 18 d. apie 11.45 val. buvo gautas pranešimas, kad krepšinio aikštelėje nepažįstamas asmuo pjausto krepšinio stovą. Pranešėja – G.

Liudytojas E. T. teismo posėdyje parodė, jog atsimena tik tiek kad buvo iškvietimas, atvykus krepšinio stovas jau buvo nupjautas ir buvo padėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kieme. Pamena, kad rado vamzdžius. Pagarsinus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jas patvirtino. Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l . 9) E. T. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko R. G., kuris paaiškino, kad būdamas namuose pastebėjo, kaip kaimynystėje gyvenantis V. P. pjausto kitoje kelio pusėje esantį krepšinio stovą. Visa tai pamatęs R. G. iš karto paskambino savo žmonai ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Apžiūrėjus įvykio vietą akivaizdžiai matėsi ką tik nupjautas metalinis krepšinio stovas. Bendraujant su V. P., jo kieme pastebėjo vieną krepšinio stovo metalinę konstrukciją. V. P. savo kaltę neigė ir sakė, kad jokio krepšinio nepjovė, kaip atsirado metalinė krepšinio konstrukcija jo kieme, paaiškinti negalėjo. Nupjauta krepšinio konstrukcijos detalė, buvusi pas V. P., daiktų dokumentų paėmimo protokolu išimta ir saugojimui, kaip ir visa likusi krepšinio konstrukcija, perduota R. G. (t. 1, b. l. 28-29). Tarnybiniame pranešime pareigūnas E. T. nurodė, kad, sudėjus krepšinio konstrukcijas iš įvykio vietos ir rastą V. P. namų kieme, akivaizdžiai matėsi vienoda pjovimo siūlė. E. T. tarnybiniame pranešime nurodytą pastarąją aplinkybę, bei aplinkybes, jog įvykio vietoje buvo rastas nupjautas krepšinio stovas, viena jo detalė – P. namo kieme, patvirtina fotonuotraukos (t. 1, b. l. 10-27).

Liudytojai D. S. ir M. L. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad jiems nuvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą Baltašiškėje, ten buvęs pranešėjas (R. G.) nurodė, jog krepšinio stovą nupjovė kaimynas, kurio kieme buvo rastas nupjautas vamzdis.

Aukščiau aptarti, teismo ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad krepšinio stulpą miškelyje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), diskiniu pjūklu 2019 m. balandžio 18 d. apie 11.48 val. nupjovė V. P. Nors V. P. į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl V. P. darbo laiko (t. 4, b. l. 59), kurioje nurodyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. V. P. nuo 8.00 val. iki 12.00 val. dirbo adresu (duomenys neskelbtini), teismas šioje pažymoje nurodytus duomenis vertina kritiškai, nes pažyma surašyta 2021 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei dviems su puse metų nuo pažymoje nurodytos 2019 m. balandžio 18 d. datos. Pažymą surašiusi N. Č. teismo posėdyje parodė, kad ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2005-2006 metų. V. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, dirba vienas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius tvarko pats V. P.. Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame kioske. Ji pas V. P. į jo darbo vietą atvyko 2019 m. balandžio 18 d. po 8.00 val., nuvežė jam akcininkų susirinkimo protokolui reikalingus dokumentus. Juos pasiėmė atvažiavusi 10 ar 15 min. prieš 12 val. Šią dieną labai gerai atsimena, nes tuo metu jos gyvenime buvo labai svarbūs įvykiai, buvo ketvirtadienis, prieš Velykas. Ji žinojo, kad dešimt dienų jos nebus darbe, todėl reikėjo iki 30 d. padaryti, ką privaloma padaryti. Duomenų, kad V. P. visą laiką nuo 8.00 val. iki 12.00 val. buvo darbo vietoje neturi. Liudytojos N. Č. parodymai patvirtina, jog ji V. P. pažįsta nuo maždaug 2005-2006 metų, tvarko jo įmonės buhalterinę apskaitą. Esant nustatytai šiai aplinkybei, bei atsižvelgiant į tai, kad abejonių kelia N. Č. nurodyta aplinkybė, jog ji minučių tikslumu prisimena įvykius, vykusius prie daugiau nei dvejus su pusę metų (nurodė, jog į V. P. darbo vietą ji nuvyko 10-15 min. prieš 12 val.), teismas šios liudytojos parodymus ir jos pasirašytoje pažymoje nurodytus duomenis laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja.

Fakto, jog krepšinio stulpą miškelyje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), diskiniu pjūklu 2019 m. balandžio 18 d. apie 11.48 val. nupjovė V. P., nepaneigia ir V. P. į bylą pateikti duomenys apie tai, kad V. P. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 172-175), bei skambučių išklotinė (t. 4, b. l. 6), kurioje užfiksuoti V. P. skambučiai 2019 m. balandžio 18 d. 11.30, 11.48 ir 12.04 val. atitinkamai 8, 25 ir 23 sek. trukmės, nes akivaizdu, jog krepšinio stovas buvo pjaustomas ne vieną minutę, taigi, V. P. šio proceso metu neabejotinai turėjo galimybę 8, 25 ir 23 sek. trukmės skambučiams.

V. P. į bylą pateikta pažyma dėl D. P. darbo laiko (t. 4, b. l. 58), kurioje nurodyta, kad D. P. 2019 m. balandžio 18 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. vedė pamokas virėjo padėjėjo grupės mokiniams, taip pat nepaneigia nukentėjusiojo R. G. nurodytos aplinkybės, jog į aikštelę prie pjaustomo krepšinio stovo ateidavo ir V. P. žmona D. P., nepaneigia ir nukentėjusiojo J. Ž. nurodytos aplinkybės, jog V. ir D. P. buvo savo namo kieme atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams. Minėta, jog pranešimas apie įvykį policijos komisariate buvo gautas 2019 m. balandžio 18 d. 11.45 val., todėl V. P. turėjo galimybę į namus grįžti po 12.00 val., tuomet akivaizdu ją matė R. G. ir J. Ž..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. į bylą pateikė teismo procesinių sprendimų ir kitų dokumentų kopijas (t. 3, b. l. 48-175), iš kurių matyti, jog ginčai, kilę tarp nukentėjusiųjų R. G., A. M., liudytojos R. G. ir V. ir D. P., buvo sprendžiami teismų ir kitų institucijų pagalba. Šių įrodymų pagalba V. P. siekia pagrįsti nukentėjusiųjų R. G., A. M., liudytojos E. G. suinteresuotumą apkaltinti V. P. administracinio nusižengimo padarymu. Tačiau teismas su tokiais V. P. teiginiais nesutinka. Nors byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų R. G., A. M., liudytojos R. G. ir V. ir D. P. yra buvę ginčų ir konfliktų, kuriuos sprendė teismai ir kitos institucijos, jų santykiai nėra geri, vien tai savaime neduoda pagrindo teigti, jog šie asmenys tyčia apkalba administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir siekdami jam pakenkti nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Nukentėjusiojo R. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės buvo nuoseklūs. Be to, V. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, grindžiama ne tik nukentėjusiųjų R. G., A. M., liudytojos E. G. parodymais, tačiau ir kita byloje surinkta medžiaga, kuri patvirtino šių asmenų nurodytas aplinkybes. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą bei kiekvieną jų, šios visumos kontekste, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų R. G., A. M., liudytojos R. G. parodymai nuoseklūs, atitinka kitus bylos duomenis, todėl netikėti jais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atskirai teismas pažymi, kad nukentėjusysis R. G. pareigūnui D. K. pateikė du vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 59), vienas jų, kaip nurodė R. G., yra originalus iš telefono, kuriuo nukentėjusysis filmavo įvykį, kitas – padidintas. Liudytojas D. K., atlikęs nagrinėjamo administracinio nusižengimo tyrimą, šias R. G. nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį jam buvo vizuota medžiaga dėl turto sugadinimo – nupjauto krepšio stovo miškelyje, Avirės gatvėje. Jam buvo pateikti du vaizdo įrašai, vienas filmuotas iš toliau, kitas - tas pats įrašas, tik pritrauktas vaizdas, kad būtų galima identifikuoti asmenį. Vaizdo įrašus pateikė R. G. kaip įrodymą. Vaizdo įrašai buvo pateikti USB laikmenoje. R. G. parodė telefoną, todėl jis sulygino įrašus, abejonių jam nekilo, todėl įrašus jis perrašė į kompaktinį diską ir pridėjo prie medžiagos. Laikmena ir telefonas buvo grąžinti R. G.. Apžiūros protokole (t. 1, b. l. 57-58) ir peržiūrint vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 59) buvo nustatyta, kad vaizdo įrašas, pavadintas 2019-04-18 114700, filmuojamas iš namo vidaus, pro langą matosi kitoje gatvės pusėje esantis miškelis. Miškelyje ant žemės guli daiktas, panašus į krepšinio stovą, prie kurio stovi asmuo Nr. 1. Tuo metu į Avirės gatvės važiuojamąją dalį išeina asmuo Nr. 2 ir eina link miškelyje stovinčio asmens Nr. 1. Asmuo Nr. 1 sparčiu žingsniu išeina į gatvę ir eina paskui nuėjusį asmenį Nr. 2. Vaizdo įraše, pavadintame Project.mp4, užfiksuota, kaip asmuo laiko daiktą, panašų į krepšinio stovo apatinę dalį, tuo metu link jo Avirės gatvės važiuojamąja dalimi eina kitas asmuo, tuo metu pirmasis asmuo išjungia pjūklą ir nueina iš miškelio į gatvę. Nors šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų atpažinti dėl prastos įrašų kokybės galimybės nėra, šių įrodymų negalima vertinti atsietai nuo kitų įrodymų visumos. Vertinant byloje esančius vaizdo įrašus atsietai nuo kitų įrodymų visumos, būtų galima teigti, jog jie V. P. kaltės nepatvirtina. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodoma byloje surinktų įrodymų visuma, juos nuosekliai ir išsamiai išanalizavus ir susiejus į jungiančią loginę grandinę. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad šis įrodymas, vertinamas kartu su aukščiau aptartaisiais, sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri leidžia neabejotinai teigti, jog 2019 m. balandžio 18 d., apie 11.48 val., iki atvykstant pareigūnams, miškelyje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nupjautas krepšinio stovas, ir tai padarė ne kas kitas, o V. P.. Tiek nukentėjusysis A. Ž., tiek ir liudytoja E. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio krepšinio stovas nebuvo nupjautas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. skunde nurodė, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog R. G. ir I. S. yra krepšinio stovo savininkai.

Kaip matyti iš ANK struktūros, ANK 115 straipsnis yra ANK XIII skyriuje, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už nusižengimų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, padarymą. Pagal CK 4.38 straipsnį, nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.

Nukentėjusieji R. G.. I. S., A. M., J. Ž. teismo posėdyje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog byloje minimas krepšinio stovas buvo pastatytas gyventojų lėšomis. Iš Druskininkų savivaldybės administracijos rašto (t. 4, b. l. 187) matyti, jog valstybinėje žemėje įrengtoje vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje Avirės g., Druskininkuose, įrengtas poilsio ir sporto paskirties įrenginys – krepšinio stovas, buvo įrengtas Avirės ir Ringeliškių gatvių Druskininkuose gyventojų iniciatyva ir lėšomis. Šie įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu krepšinio stovas priklausė Avirės ir Ringeliškių gatvių Druskininkuose gyventojų bendruomenei. Šiuo konkrečiu atveju nėra svarbi aplinkybė, ar krepšinio stovas buvo pastatytas teisėtai, ar priešingai – neteisėtai, ar jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ar tokia registracija šiam daiktui yra būtina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. V. P., manydamas, jog krepšinio stovas pastatytas neteisėtai, turėjo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, prašydamas, kad galimi pažeidimai pastatant krepšinio stovą, jei jie egzistuoja, būtų pašalinti, o ne savo iniciatyva nupjaunat krepšinio stovą sugadinti bendruomenei priklausantį turtą, padarant 121 Eur žalą.

Nukentėjusiosios I. S. (buvusi pavardė – Š.) į bylą pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 40, 86) patvirtina, kad krepšinio stovo atstatymo darbai kainavo 121 Eur. Nukentėjusiųjų teigimu, jie šią sumą pasidalino keturiese, I. S. teko 31 Eur suma, likusiems trims nukentėjusiesiems – po 30 Eur. Šią žalą jie patyrė dėl krepšinio stovo sugadinimo.

Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Įvertinus bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, jog V. P. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Jis diskiniu pjūklu nupjovė krepšinio stulpą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių – bus sugadintas svetimas turtas, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesioginės tyčios forma. Jo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiesiems padaryta turtine žala, kuri pagal ANK 115 straipsnio prasmę neturi viršyti trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti V. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagrindo nėra.

Dėl V. P. paskirtos nuobaudos pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Skundžiamu nutarimu V. P. buvo skirta nuobauda - 400 Eur dydžio bauda.

Nagrinėjamame nutarime nurodyta, kad V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pastaroji nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybę neįrodyta, todėl ji šalintina.

Teismas, tikrindamas V. P. paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad Institucija, skundžiamu nutarimu V. P. už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirdama 400 Eur baudą, tinkamai jos neindividualizavo. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011). Atsižvelgdamas į V. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinį nusižengimą padarė būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, į padarytos turtinės žalos dydį – 121 Eur, kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas V. P. skirti baudą, artimą minimaliai, numatytai ANK 115 straipsnio sankcijoje. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas keistinas, V. P. paskiriant nuobaudą - 100 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teigimu, administracinio nusižengimo tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veikos skyriaus tyrėjas D. K., o skundžiamą nutarimą priėmė vyriausioji tyrėja L. R., neturėdami Institucijos įgaliojimo šiems veiksmams atlikti, todėl vien dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas naikintinas. Tačiau teismas šį argumentą laiko nepagrįstu. Į bylą pateiktų Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (t. 3, b. l. 195-197) 6.5 punkte ir Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (t. 3, b. l. 198-200) 6.4 punkte nustatyta šių valstybės tarnautojų funkcija pagal kompetenciją atlikti administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teiseną. Taigi, nurodyti pareigūnai pagrįstai nagrinėjamoje byloje atliko veiksmus, susijusius su administracinio nusižengimo tyrimu, bylos teisena ir nutarimo surašymu.

Skundžiamu nutarimu iš V. P. nukentėjusiesiems I. S. ir R. G. bendrai buvo priteista 121 Eur turtinė žala. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog nukentėjusieji R. G., J. Ž. ir A. M. už krepšinio stovo sutvarkymą sumokėjo po 30 Eur, o I. S. – 31 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į daikto sugadinimų pobūdį, daro išvadą, kad nurodyta 121 Eur krepšinio stovo sutvarkymo suma, kuri įrodyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, yra protinga, atitinkanti sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, todėl priteistina iš V. P. nukentėjusiesiems atitinkamomis jų sumokėtomis dalimis (ANK 664, 665 straipsniai).

Spręsti dėl įpareigojimo V. P. žalą atlyginti natūra, kaip tai numato CK 6.281 straipsnio 1 dalis, šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, nes bylos duomenys patvirtina, kad sugadintas krepšinio stovas jau yra sutvarkytas (atstatytas).

Kiti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai šios bylos išsprendimui reikšmės neturi, yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. V. P. skunde nurodytas argumentas, jog jam Institucijoje nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime yra nereikšmingas, teismas dėl jo plačiau nepasisako, nes šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu D. P. turėjo galimybę pasinaudoti jam ANK suteiktomis teisėmis, todėl jo teisės ir interesai pažeisti nebuvo.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252), skiltyje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ vietoje „115 straipsnio 1 dalis“ nurodant „115 straipsnis“.

Pašalinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) nurodytą V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252), kuriuo V. P. pagal ANK 115 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda, ir V. P. pagal ANK 115 straipsnį paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur dydžio baudą.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 70-ANR_N-324-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19100101252) dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti iš V. P. R. G., A. M. ir J. Ž. po 30 Eur turtinei žalai atlyginti, I. S. – 31 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad turtinė žala turi būti atlyginta per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje V. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.