Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. U. atstovės viešosios įstaigos „Šv. Jono vaikai“ pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byloje vykusio 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad neturi duomenų apie S. B. įsipareigojimus kreditoriniams. Prašo išduoti leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. B. mirties, nepilnamečio vaiko O. U. vardu pagal turto apyrašą.

4. Suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į pareiškimą dėl pareiškimo reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. B. palikimo perėjimą valstybei.

6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateiktoje išvadoje prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad palikimas nepilnamečio vaiko vardu turi būti priimamas pagal turto apyrašą – toks palikimo priėmimas nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

7. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

9. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). S. B. palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini). Trijų mėnesių terminas S. B. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis niekas, taip pat ir pareiškėja, nėra priėmę S. B. palikimo.

10. Teismo vertinimu, palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pažymėtina, kad dėl mirusiosios S. B. palikimo priėmimo pareiškėja laiku nesikreipė todėl, jog palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu ji yra nepilnametė. Bylos duomenimis, teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos motinai D. B. buvo išduotas leidimas priimti palikimą nepilnametės pareiškėjos vardu, tačiau pareiškėjos motina tolimesnių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota pareiškėjos motinos D. B. motinos valdžia nepilnametės O. U. atžvilgiu, pareiškėjos globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme numatytų savo teisių. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametė įpėdinė praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis) ir todėl, kad jos atstovė pagal įstatymą (dėl informacijos (teisinių žinių) stokos ar kitų aplinkybių) neatliko aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, pažeistų jos interesus, todėl šis terminas atnaujintinas. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nereiškė ir suinteresuoti asmenys byloje.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos atstovės pareiškimą tenkina, atnaujindamas įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

12. Pareiškimu taip pat prašoma išduoti leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. B. mirties, nepilnamečio vaiko O. U. vardu.

13. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Reikalavimas gauti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nėra žinoma apie palikėjos finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tokie duomenys nenustatyti ir patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis.

14. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą laikyti, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko O. U. vardu galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovei VšĮ „Šv. Jono vaikai“ išduodamas teismo leidimas nepilnamečio vaiko O. U. vardu priimti palikimą.

15. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises bei interesus, nustatytina, kad palikimo priėmimas turi būti atliekamas palikimo priėmimo pagal turto apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis), kadangi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą S. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išduoti VšĮ „Šv. Jono vaikai“ (juridinio asmens kodas – 302776728) leidimą priimti palikimą, atsiradusį po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko O. U., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu pagal turto apyrašą.

Nutartis dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.