Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelna“ pareikštu ieškiniu (CBP-3681) prašo iš atsakovo UAB „Solutus Logistics“ priteisti 250 Eur skolą už suteiktas krovinio ekspedijavimo paslaugas, 363 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu susirašinėjant elektroniniu paštu 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas užsakė suorganizuoti vieno jūrinio konteinerio prekių pargabenimą laivu iš Majamio uosto (JAV) į Klaipėdos uostą ir iš Klaipėdos uosto autotransportu nuvežti į Vilnių. Sutarė kainą – 2 621 JAV dolerių už atvežimą iki Klaipėdos uosto, 380 Eur už pervežimą iš Klaipėdos į Vilnių. Sutarties sąlygų patvirtinimui ieškovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui ekspedijavimo užsakymą-sutartį Nr. 2102358 (toliau – Užsakymas-sutartis), sudarymo data – 2021 m. rugpjūčio 17 d. Paaiškino, kad prekes sukrovė į 20 pėdų jūrinį konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atgabeno į Klaipėdos uostą 2021 m. spalio 7 d. Prieš pakraunant prekes į laivą, atsakovo prekių siuntėjas nurodė, kad prekes sudarė 9 pakuotės vnt. Tokį pakuočių skaičių nurodė konosamente ir prekių pakavimo sąraše. Prekių pervežimui iš Klaipėdos į Vilnių jų neišmuitinus, ieškovas pateikė muitinei prekių tranzitinę deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Deklaracija T1). Prieš teikiant muitinei Deklaraciją T1, atsakovas atsiuntė ieškovui naują prekių pakavimo sąrašą, nurodė, kad krovinį sudaro ne 9 vnt., bet 15 pakavimo vnt. Kadangi prekės atvyko į Klaipėdos uostą su dokumentais, kuriose nurodytos 9 pakuotės, o konteineris užplombuotas ir be muitinės pareigūno jo atidaryti negalima, tai ir Deklaracijoje T1 nurodė 9 krovinio pakuočių vienetus. Tokį patį pakuočių skaičių nurodė ir vežėjo iš Klaipėdos į Vilnių 2021 m. spalio 7 d. CMR važtaraštyje, kurio duomenis iš anksto suderino su atsakovu (toliau – CMR važtaraštis).

3. Ieškinyje paaiškino, kad 2021 m. spalio 8 d. konteinerį su prekėmis atvežė į Vilnių, į atsakovo nurodytą muitinės sandėlį. Atsakovo pasamdytas muitinės tarpininkas prekių deklaravimui laikinai sandėliuoti muitinės sandėlyje, pastebėjo, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose ir atsakovo jam pateiktuose dokumentuose skyrėsi pakuočių skaičius. Dėl krovinio dokumentų neatitikimo atsakovo pasirinktas muitinės sandėlis nusprendė atlikti prekių fizinį tikrinimą kviečiant muitinės inspektorių. Teigė, kad atsakovas informavo ieškovą, jog muitinės sandėlis už krovinio tikrinimą ims 250 Eur mokestį, kurį, atsakovo nuomone, turės sumokėti ieškovas. Ieškovas teigė, kad 2021 m. spalio 8 d., penktadienį, atsakovo pasirinktam muitinės sandėliui nusprendus tikrinti prekes kviečiant muitinės inspektorių, konteinerio nenukrovė nuo jį atvežusio vilkiko priekabos iki 2021 m. spalio 11 d. darbo dienos pabaigos. Tariantis dėl konteinerio nuvežimo į Vilnių, atsakovas informavo, kad yra vilkikas skiriamas vienai dienai ir nuvežus konteinerį jis turi būti paleistas tą pačią dieną. Faktiškai vilkikas su vairuotoju, priekaba, konteineriu patyrė 3 dienų prastovą. 2021 m. spalio 11 d. laiške atsakovas nurodė, kad dėl to, jog Klaipėdoje forminant Deklaraciją T1 nurodė 9 vnt. pakuočių, o ne 15 vnt., kaip, kad nurodė atsakovas, ieškovas privalo sumokėti muitinės sandėlio (UAB „Žemės tinklai“) 250 Eur tikrinimo mokestį. Atlikus krovinio patikrinimą, nustatė, kad konteineryje faktiškai sukrovė 14 pakavimo vienetų. Ieškovo teigimu, tai reiškia, jog krovinio pakuočių skaičius skyrėsi ir nuo krovinio siuntėjo dokumentuose nurodytų pakavimo vienetų (9 vnt.) ir nuo atsakovo pateikto sąrašo (15 vnt.).