- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- e2-667-474/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00370-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Atsakovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 576,84 Eur skolos, 635,79 Eur palūkanų, 104,98 Eur delspinigių, 116,15 Eur palūkanų delspinigių, iš viso 1433,76 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 14 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės 576,84 Eur skolos, ir 32,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnis). Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, pripažįstama, kad yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnis 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2007-09-06 AB „Swedbank“ bankas su atsakovu sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-093296-RK, pagal kurią AB „Swedbank“ bankas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas, delspinigius ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties, nesilaikė nustatyto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė. 2009-05-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. nustatyta tvarka ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kadangi pirminis kreditorius savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovui. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas, pažeidžia atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo nepateikė, reikalavimo neginčijo, priešpriešinių įrodymų neteikė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nėra. Ieškovei iš atsakovo priteistina 576,84 Eur skola, 104,98 Eur delspinigių ir 14 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės 576,84 Eur skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 635,79 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2017-02-15 (2697 dienos), taikant 14 procentų palūkanų normą. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi palūkanų apskaičiavimo lentelę. Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2006-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti netesybas už pradelstas atsiskaityti net 2697 dienas. CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Ieškovės paskaičiuota 635,79 Eur palūkanų suma sudaro nemažą dalį pačios skolos sumos, terminas, už kurį ieškovė prašo priteisti netesybas, laikytinas neprotingai dideliu, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad ir pats ieškovas pernelyg ilgai nesikreipė į teismą dėl susidariusios skolos išieškojimo, nors tam nebuvo jokių kliūčių, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovo ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieškovės neveikimu, todėl, esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais netesybų dydis apribotinas, taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto įtvirtintas taisykles, t. y. iki šešių mėnesių laikotarpio netesybų, kas sudaro 42,43 Eur sumą, atitinkamai ieškovė prašo priteisti 116,15 Eur palūkanų delspinigių, kurios mažintinos iki 7,64 Eur, t.y. 42,43 Eur x 0,1 : 100 = 0,042 ct už 1 dieną, atitinkamai už 180 dienų bus 7,64 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų ir palūkanų delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 731,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 32,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 731,89 Eur (septynių šimtų trisdešimt vieno euro ir 89 euro ct) skolos; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 14 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės 576,84 Eur skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio, ieškovės UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.