Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-162-1021/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-21
Bylos Nr.
1-162-1021/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09496-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
K. P.
Nukentėjusysis
O. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-162-1021/2016Proceso Nr. 1-01-1-09496-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.6; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.spalio 21 d.Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,kaltinimą palaikant prokurorams Gintarei Meškauskienei, R. M.,dalyvaujant kaltinamajam K. P.,nukentėjusiajam O. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., gyvenantis nesantuokoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, teistas 2015-02-24 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 1 d. 6 MGL ( 225,96 eurų) bauda, kuri sumokėta, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str.1 d..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2016 m. vasario 26 d. apie 01:00 val., prie adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., esančios kavinės - baro (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. viešoje vietoje, liudytojų V. J. ir K. D. akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju O. M. metu, tyčia sudavė kumščiais nukentėjusiajam O. M. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, bei ne daugiau kaip keturis smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str.1 d..

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, K. D. ir V. J. 2016 m. vasario 26 d. užsukę pas O. M. į svečius, į barą (duomenys neskelbtini) Važiavę su mašina, jis vairavęs, negėręs buvo, o kiti buvo nedaug gėrę. Kaip supratęs (duomenys neskelbtini) O. M. buvo išsinuomavęs kambarį. O. yra V. J. draugas, bendradarbis. Jis buvęs su K. D. tą vakarą, dviese, buvo privažiavęs V. su O. M. ir dar dviem žmonėmis, juos pasikvietė pas į svečius. Ten tam kambaryje buvo O. bendradarbis ir brolis. Iš viso buvę penkiese. Gėrė ten, nežinantis ką šventė. Gėrė bendradarbis, O. brolis negėrė, K. gėrė, V. gėrė. O. kažkiek gėrė. Ar jie buvo išgėrę, kai atvažiavę, nematęs. Persižodžiavęs su O. tarpusavyje ant bajerio, šiaip, ant bajerio, tokie pajuokavimai, dar nėra tokie įžeidžiantys, jis nelabai atsimenantis, pusė metų praėjo, žodis į žodį neatsimenantis. Nebuvo konflikto, kad šoktų vienas priešais kitą, muštis ar kažkas tokio, tik juoko forma. Nesijautęs įsižeidęs, nelabai jis atsimenantis. Blaivus buvęs. Paskui sugalvoję, kad išvažiuoti reikia namo, nulipę į apačią. Jie dar rūkė, parūkyti sugalvoję prieš išvažiuojant V., K., O. ir jis. Nebuvo nieko daugiau, vienas jau miegoti buvo nuėjęs. Apačioje jie buvo keturiese, buvo prie to įėjimo į tą barą, tokia kaip aikštelė yra. Buvo vienoje vietoje visi. Ratu sustoję, šnekėjęsi visi. Paskui pradėję užgaulioti vienas kitą žodžiais. Kuris pirmas pradėjo, neatsimenantis, neatkreipęs dėmesio, kuris pirmas ką pasakė. O. pasakė, kad jie kaimiečiai, jis buvo neblaivus, buvo gėręs, jis agresyviai nesielgė, nesikabinėjo per daug, tik žodžiais, nebuvo, kad šoktų muštis. Jis tuo pačiu atsakęs, irgi žodžiais, jis jam pasakęs, kad jis kaimietis. K.ir V. matė. Jie keturiese apačioje buvę – O., jis, V. ir K. Jis tik vienas negėręs buvo. Toliau žodžiavęsi. Jis buvo aukščiau laiptais palipęs, nukentėjusysis apačioje buvo. Nukentėjusysis šoko, pirma jį stūmė, priėjęs stūmė jį plaštakomis. Jis paėjęs pora metrų atgal. O. priėjęs prie jo bandė jam kirsti iš kumščio, užsimojo ranka paprastai, kumščiu dešiniu, iš šono. Aukščiau pečių buvo kumštis, jis išvengęs to smūgio, atsitraukęs, po to grįžęs į savo vietą. Jis nesupratęs, kodėl jis jį stūmė, grįžęs į savo vietą, neklausęs, kodėl stūmė. Jei būtų neatsitraukęs, būtų gavęs. Tai tada jis kirtęs apie pora kartų, daugiau gal. Jis nelabai atsimenantis, viskas taip greitai įvyko. Buvo supykęs. Anksčiau nebuvo su juo pažįstamas, tada pirmą kartą su juo susimatę, nes iš anksčiau nepažįstantis. Galvojęs, kad draugiškai galima pajuokauti kompanijoj būdami. Jis nukentėjusiajam sutrenkęs kelis kartus. Nukentėjusysis buvo matyt parpuolęs, nelabai atsimenantis, viskas įvyko labai greitai. Po visko jis užlipo į viršų, ir jie išsiskirstę. K. ir V. buvo, daugiau tai niekas nematė. Ta vieta apšviesta buvo, viena lempa lauko kabo. Jie, liudytojai buvo toliau už jų, už poros metrų. Ar jie juos matė, jis neturėjęs kada žiūrėti. Jų išskirti jie nepriėjo stovėjo šalia ir viskas, nebuvo visai priėję po to. Baigę, kai jis nukentėjusiajam sudavęs kelis smūgius, atsitraukę nuo to konflikto vietos, jis į savo pusę, jis į savo pusę. Nukentėjusysis apsiramino, jis apsiraminęs, nusiraminę abudu, išsiskirstę. O. į kambariuką gyvenamą nuėjo, o jie išvažiavę namo. Jis smūgius sudavęs, nes gynęsis, nenorėjęs jo skriausti, visą vakarą jis kabinėjosi. Tikslo sumušti nukentėjusįjį nebuvo, taip įvyko. Kai jis su rankomis stūmė, ir kai susistumdę, kai sumušęs, 5 minutės truko. Tikslo viešąją tvarką pažeisti nebuvo. Jis pripažįstantis kaltę, kad jis jam sudavęs du smūgius. Liudytojai buvo šalia, tai manantis, kad matė tikrai. Jis pats nežinantis, ar jie juos stebėjo, ar ne. Po to jis bendravęs su K. ir V., jie tokiu jo elgesiu nepasipiktino, tiesiog sakė, kad O. pats pirmas pradėjo. Jie sakė, kad matė, kai jis jam davęs smūgius, kad O. pradėjo, jis gynęsis, tai jam ir sudavęs. Po tų smūgių sudavimo nieko nedaręs, jis irgi apsisuko ir į savo kambarį nuėjo. Daugiau niekas nematė. Buvo pirma valanda nakties, tamsu jau buvo. Žalą atlyginęs, nes norėjęs, kad užsibaigtų viskas, kad nereikėtų po teismus tampytis. Jis pripažįstantis savo kaltę, kad jis jam sudavęs du smūgius. Atsimenantis parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis neatsimenantis ką sakęs, praėjo daug laiko, ne viską galiu atsiminti žodis į žodį. Teismui pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 2 d., jis parodė, kad tas užgauliojimas gavosi juoko forma, tada, kai buvęs pas juos kambariuke. Neįsižeidęs, jis ne karštakošis. Pirminiai parodymai tikslesni, arčiau po įvykio, trumpesnis laikas buvo. Šie parodymai tikslesni. Gali būti, kad keturiais smūgiais sužalojimus padaręs, kai tai greitai vyko, neskaičiavęs smūgių. Nukentėjęs negalėjo būti susižalotas prieš tai, nesimatė tokių požymių. Nukentėjęs kreipėsi į policiją rytojaus dieną. Du smūgiai tai tikrai buvo, ne tas galvoje buvo, kad skaičiuoti smūgius. Smūgių sudavimas buvo gintis. Jis kada jam smogė, tai jis supratęs, kad jau čia negražiuoju baigsis, kad tikrai nepasišnekėti priėjo ir užsimojo. Nukentėjusysis jį pastūmė, po to jis priėjęs prie jo, atsistojęs į tą savo vietą, kur buvo. Ne iš draugiškumo jis pastūmė, bet gal kažkokia įtampa sukilo tarp jų. Jis priėjęs prie nukentėjusiojo, nes nuėjęs į tą bendrą ratą kur stovėjęs. Nukentėjusysis iš karto jam užsimojo. Kai užsimojo, to smūgio išvengęs, paskui jis pats smūgiavęs. Gali būti ne du smūgiai, gali būti ir daugiau. Nukentėjusysis pargriuvo, tada nesmūgiavęs. Nukentėjusiajam žalą atlyginęs. Nežinantis, ar jis gavo, bet jis jam pinigus pervedęs į banko sąskaitą. Gailisi, iš vienos pusės abudu kalti, bet kadangi pirmas kirtęs smūgius, jis kalčiausias, galėję ir išvengti to viso įvykio, pasikarščiavęs.

Nukentėjusysis O. M. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju nepažįstamas, pirmą kartą tą vakarą susipažinę, 2016 m. vasario 26 d. Nei draugai, nei ką, tiesiog susipažinę tą vakarą ir viskas. Po to laiko neturėję ryšių. 2016 m. vasario 26 d. dirbęs Šakiuose tam pačiam objekte su kolega V. J.. Jie susitarę susitikti vakare, nes seniai buvo matęsi, tai susitikę ir jis atėjo į bendrabutį ten, kur gyvenę Vasario 16-osios gatvėje, Pilviškiuose. Jis užėjo ir jie trise išgėrę – jis pats, V. J. ir P. M.. Paties brolis V.M. negėrė. Jiems pritrūkus alkoholio, nuėję į visą naktį ten dirbančią parduotuvę, nusipirkę alaus. Begrįždami kalbėję ir atvažiavo P. K. su draugu, ir jie tada užlipę į viršų visi. Ten sėdėję, išgėrę. Buvo V. J., jo draugas, K. P., brolis V. M., P. M. ir jis pats, šešiese. Sėdėję ir gėrę alų, degtinę, brolis V.M. negėrė. Kaltinamasis buvo išgėręs, gėrė. Pradėję jie ten aiškintis santykius dėl kažkokios mašinos, tiksliai jis neatsimenantis, negalintis pasakyti. K. pasakojo kur dirba, siūlė mašiną gal pirkti. Pradėję kirstis per piktumus, net nežinau kaip įvardinti. Buvo įžeidžiantys žodžiai, gali būti, kad ir jis pats pradėjęs, buvęs pats išgėręs, tai neįvardinsiąs, kuris pirmas buvo. Ten nebuvo nieko, tenai viskas gerai buvo. Atvažiavusieji sakė, kad važiuoja namo. Jis išėjęs parūkyti, apsirengęs, su V. nusileidęs laiptinėj kalbėję, dar atsisveikinę, o kaltinamasis stovėjo su draugu prie mašinos, ir pradėję tą konfliktą tokį. Jis pats turbūt buvęs daugiau tamsumoje, o jie aikštelėje, apšviestoje teritorijoje. Ne ratu sustoję, o jis prieš tai su V.u kalbėjęs dviese. Pradėjo konfliktas vykti, ir jis nulipęs, jį tada pastūmęs plaštakomis. Žodžiai buvo tarp jų. Jis stovėjęs ant laiptų ir tada pradėję konfliktą. Keiksmažodžiais jie vienas ant kito pradėję sakyti. Jis pradėjęs pats, kažkas nepatiko, buvo išgėręs, pirmą kartą toks įvykis, niekada neturėjęs. Girtumas padarė viską. Sakęs keiksmažodžius, jis tuo pačiu kažką atsakė, ir jis tada nulipęs laiptais plaštakomis pastūmęs kaltinamąjį į krūtinę iš jėgos. Kaltinamasis pasistūmė, tikrai paėjo kažkiek žingsnių atgal, jis priėjo, ir paskui jis prabudęs ant laiptų. Ar jam buvo užsimojęs ranka į galvą, šito negalintis pasakyti. Nes tada pasistumdę, ir jis atsimerkęs, kad jis laiptais lipantis susiėmęs už akies. Sąmonę buvo praradęs turbūt, apsvaigęs, nes prabudęs, kad jis prie laiptų, kad jis lipa. Pastūmimą atsimenantis, o užsimojimo ne. Prie jo nepriėjo kiti asmenys, tik prabudęs ir lipęs į viršų. Tada brolis pamatė jį, kadangi jį prikėlęs, nes reikėjo apsiprausti. Smūgių davė du kartus tai tikrai, o daugiau kitų nežinantis. Vieną smūgį tikrai atsimenantis, tada sąmonę praradęs. Kairės pusės antakis prakirstas, guziukas po akimi, nematęs visiškai, žandas buvo ištinęs. Jis buvęs pas specialistą, atliko jo sužalojimo tyrimą. Keturiais poveikiais sužalojimai padaryti, vėliau susižaloti tikrai negalėjęs. Krisdamas negalėjęs susižaloti. Grįžus į kambarį, brolis apiprausė ir išvažiavęs į namus, kad nekiltų dar kažkas. Brolis išvežė. Į policiją kreipęsis kitą rytą. Žala buvo padaryta, įvardinęs 500 eurų, nes plius tas visas važinėjimas bendroje sumoje. Kaltinamasis atlygino, tą pačią dieną jie pasirašę. Jis buvęs laikiname nedarbingume savaitę, įvardinęs datą, nėra problemų dėl to. Ta aikštelė tai buvo apšviesta, ne itin ten gerai apšviesta. K. D. ir V. J., ar matė smūgių sudavimą, jis negalintis pasakyti. Jie tik dviese stovėję, jis matęs jį, o jis turbūt matė jį. Kaltas dėl to įvykio ir jis kažkiek, ir jis yra pradėjęs tą konfliktą. Jis suprantantis, jis gynėsi tiesiog nuo jo, o kad sužalojo, turėjo atsižvelgti, kad jis gerai išgėręs buvo, nelabai ką ir sužalosi. Jis irgi išgėręs, bendrai gėrę. Gal kaltinamasis daugiau jėgos turi. Prieš tai dvi alaus ir butelį 0,5 l. degtinės, pradžiai trise išgėrę, jis pats, V. J., P. M.. Prieš tai su V. tik buvę, o jie paskui prisijungė. Jis buvo apsvaigęs, ant kojų laikęsis, judesiai ne tokie, galėjęs parkristi. Į lauką kai išėjęs, ne grasinimus, tiesiog keiksmažodžius pradėjęs vardinti, jam žodžius sakęs, įžeidinėjimas tiktai buvo. Ar kaltinamasis galėjo iš jo jausti grėsmę, labai abejojantis, ar jis būtų galėjęs tą vakarą tokiam stovyje ką nors padaryti. Jis žinantis, kad pastūmęs, o suduoti tikrai abejojantis, kad jis galėjęs padaryti ką nors. Kad pastūmęs, tai tikrai pastūmęs, šito neneigiantis. Rankomis pastūmęs tikrai, o užsimoti, nežinantis tiksliai, net labai abejojantis, kad galėjęs tai padaryti. Pastūmęs, kaltinamasis priėjo prie jo, šitą pamenantis, o kas toliau buvo, tikrai neatsimenantis. Manantis, kad gynyba buvo, išgėręs buvo irgi, tai jeigu jis aiškina, kad bandęs sutrenkti, tai gynėsi, kaip kitaip galima įvertinti. Nemanantis, kad norėjo specialiai paimti ir sumušti.

Liudytojas V. J. parodė, kad kaltinamasis K. pažįstamas, draugas, o O. kolega, pažįstamas, draugas. Nenusiteikęs priešiškai nei prieš vieną. Buvo susitarę, kad pasisėdės vakare su O., jo broliu, ir dar vienas kolega buvo. Jis nuvykęs pėsčiomis į barą (duomenys neskelbtini), viešbučio kambary. Buvo O. brolis ir dar vienas bendradarbis, nepažįstantis jis jo, tik iš matymo. Keturiese buvę. Jis nuvykęs blaivus, visi blaivi buvo, paskui vartoję alkoholį, degtinę. Kiek išgėrę, neatsimenantis tiksliai, negalintis pasakyti. Pusė metų praėjo, iš kur jis gali atsiminti. Gal litro butelis, gal 0.7 buvo. Alaus negėrę, kiek pamenantis. Paskui vėl atvyko K. su K.. Jis nuėjęs apie 7 val. vakare, o jie apie 11 val., abu buvo blaivūs. Sėdėję, bendravę, toliau vartoję alkoholį, nes dar turėję, o atvykę jie negėrė, kaltinamasis negėrė, o K. jam atrodo, vartojo brendį. Sėdėję ir kalbėję. Jam atrodo, kad viduje nevyko konfliktai, kiek pamenantis. Paskui jie išėję, ruošęsi namo eiti, jau vėlu buvo, pusė pirmos vakaro. Ir buvo pasibaigęs alkoholis, kitą dieną į darbą reikėjo eiti. Ruošęsis išeiti jis, K. ir K., nes kiti trys ten gyveno, jiems nebuvo kur eiti. Nusileidę į apačią parūkyti, į lauką, prie (duomenys neskelbtini) durų lauke stovėjimo aikštelėje. Jam atrodo ten yra apšvietimas, lempa nuo judesio įsijungia. Jie rūkę. O. su K. apsižodžiavo, apsistumdė. Iš pradžių buvę vienoje vietoje, ant laiptų buvę, gal dviese buvę aikštelėje. Kai apsistumdymas buvo, buvęs kažkur gretimai netoliese. Visi kartu buvę. Kodėl apsistumdė nežinantis, paskui jie susimušė. Konfliktą pradėjo kas, nežinantis, gal O. šiek tiek ant K., kaimiečiu vadino, ką pastūmė, nematęs tiksliai. Nežiūrėjęs, tamsu buvo, išgėręs, jautęsis neblogai girtas, gal nesvirduliavęs. Grįžau iš karto ėjęs miegoti. Kitą dieną važiavęs į darbą. Muštynių pačių nematęs, prietema buvo ten, kur jie mušėsi. Tik kai susistumdė, jis paskui nematęs nieko. Kai susistumdė, vienas kitam kepštelėjo ir viskas. Į krūtinę gal pastūmė vienas kitą, K. su O.. Nelabai gerai prisimenantis, jam atrodo, kad į krūtinę. Susistumdė, o paskui susimušė, voliojosi. Kaip toliau buvo, nėjęs, nežiūrėjęs. Daug laiko praėjo ir girtas pakankamai buvęs. Savo parodymus teisingus davęs. Sudavė smūgius tikriausiai, kad nepatiko vienas kitam.

Liudytojas K. D. parodė, kad nukentėjusiojo nepažįstantis visai, kaltinamasis draugas. Nukentėjusiojo nematęs anksčiau. Su kaltinamuoju geri santykiai. Žinantis dėl ko kviestas, smulkiai nepapasakosiąs, neatsimenantis. Šių metų vasario mėnesį jis su K. P. susitikę V. J. prie parduotuvės, su Valdu pašnekėję. Valdas pasivadino juos kartu eiti Pilviškiuose į barą ,,Magiją“ barą, sakė – jie ten ,,daro“ butelį. Jie nuėję. Ar Juškevičius buvo išgėręs, nežinantis, neatsimenantis. Tai vakare jau buvo, apie 10 val. kažkur. Nuėję ten, buvo nukentėjusysis ir du jo draugai, jų nepažįstantis, nematęs. Jie buvo išgėrę. Nukentėjusysis buvo išgėręs, ne visiškai girtas. Jie su Valdu pradėję gerti butelį, gėrė ir nukentėjusysis. Jie šnekėjęsi visi tarpusavyje trise, jis, Kazimieras, Valdas, pasišaipydavę, kaip pripratę, ir to pasekoje buvo ir neigiamų emocijų iš nukentėjusiojo Ovidijaus, kad jie šaipėsi iš V. J.. Jie dar pasėdėję neilgai, žodžiais keliais nemaloniais apie kaimą persimetę, ir viskas. Nebandę santykių aiškintis kumščiais. Jie paskui nusprendę skirstytis su Kazimieru, nes matę, kad nepageidaujami- kaimiečiai, visokie, tokie, dėl to, kad jie pradėję su Valdu šaipytis. Dėl Ovidijaus veiksmų pasijutę nepageidaujami. Paskui jie išėję į lauką. Jis gėręs nedaug, buvo išgėrę buteliuką degtinės. Jam atrodo, K. P. negėrė visai. Jis buvo su automobiliu, vairavo, užtat negėrė. Į lauką išėję jis, Kazimieras, V. J., jie su Kazimieru rūko, jie su Kazimieru buvo arčiau mašinos, aikštelėje prie kavinės baro ,,Magija“, ten yra laiptai. Valdas su Ovidijumi stovėjo viršuje laiptų, o jie stovėję aikštelėje prie mašinos arčiau, trys, kokie keturi metrai. Jie rūkė, jis pats nerūkęs. Juškevičius rūko. Ovidijus ir Juškevičius rūkė ant laiptų, o jis su Kazimieru stovėję apačioje prie mašinos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu nerūkė, Valdas rūkė. Paskui kažkaip žodžiais išsirutuliojo tas konfliktas. Pradėjo žodžius Ovidijus, kaip vadino, neatsimenantis, tačiau žodžiai nemalonūs buvo, neįvardinsiąs jų, Kazimieras galėjo įsižeisti. Tai jie pasistumdė, Ovidijus pastūmė Kazį, K. O., nepasakysiąs kuris smogė, nematęs kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam, tamsa buvo, konkrečiai negalįs pasakyti. Jo pirminiuose parodymuose apklausoje yra smulkiau paaiškinta. Dėl to, kad jie susistumdė, jam jokių pasekmių, jokio skirtumo nebuvo, buvo tai buvo, ir viskas. Tiksliai neatsimenantis. Teisėjui perskaičius liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bylos lapai Nr. 29-31, parodė, kad Ovidijui nepatiko žodžiai. Kaltinamasis smūgiavo rankomis, ne kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad matęs, kaip buvo suduoti smūgiai, o teisme sakęs, kad buvo tamsu: tai tada matęs pasirodo. Ovidijus sudavė Kazimierui iš pradžių. Kazimieras atsitraukė nuo smūgio ir klausė ką čia darai, pakartojo dar sykį ir viskas. Kazimieras kaip sudavė, nematęs, neatsimenantis, negalintis pasakyti tiksliai. Nukentėjusiojo po to nematęs, jie išsiskirstę, sėdę į mašiną ir išvažiavę. Baras tuo metu neveikė. Kambaryje, kur iš pat pradžių buvę, buvo jo du kolegos, nežinantis kaip įvardinti. Konfliktas vyko aikštelėje, ir iškart yra laiptai, įėjimas ir paskui vėl kiti laiptai, ir gatvė už 15 metrų. Pašalinių asmenų nebuvo, nematęs. Aikštelė atvira. Nukentėjusysis išgėręs buvo, iš pat pradžių žodžiais buvo. Ar galėjo jis kažką padaryti, jie nenorėję problemų, užtai išėję, galvoję, kad su juo gali kilti problemų, muštynės. Nebuvo arti to, bet jie iki to neprileidžia, kad priartėti, geriau iš anksto išeiti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. P. prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais bei įvertintais rašytiniais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad įvykio vieta yra prie Pilviškiai, Vasario 16-osios 2,Vilkaviškio raj. sav, kavinės - baro "Magija", esanti automobilių stovėjimo aikštelė (b.b. 7-8 l.);

Specialisto išvada Nr. G 184/13(10) nustatyta, kad O. M. konstatuota kairio antakio muštinė žaizda, veido hemotoma, kairės akies sumušimas, kraujosruvos kaktos, dešinės akies apatinio voko - nosies nugarinėje srityje ir kairio žasto srityje, kurie galimai padaryti 4 poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.b. 75-76 l.);

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).

Kaltinamasis prisipažįsta nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo O. M. sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau savo veiksmus vertina kaip gynybą, kad nenorėjęs pažeisti viešos tvarkos. Teismas šiuos jo teiginius vertina, kaip teisinių žinių neturėjimo sąlygotą sąžiningą klydimą dėl įvykio aplinkybių vertinimo teisiniu požiūriu, ir konstatuoja, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).

Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados matyti, kad sveikatos sutrikdymas padarytas tik nukentėjusiajam, kaltinamajam jokių sveikatos sutrikdymų nesukelta. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų matyti, kad prieš įvykį visi bendravo nukentėjusiojo išsinuomuotame viešbučio kambaryje, kai kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teigė vienas kito iki šio įvykio nepažinoję, jokių tarpusavio santykių ankščiau neturėję. Kaltinamasis tvirtina negėręs, nes vairavęs automobilį, o nukentėjusysis tvirtina, kad kaltinamasis buvo išgėręs ir gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytojas V. J. nurodė, kad kaltinamasis negėrė, o liudytojas K. D., kad jam atrodo, jog kaltinamasis negėrė, nes vairavo automobilį. Todėl teismas vertindamas šiuos iš esmės prieštaringus parodymus, remdamasis nekaltumo prezumcijos principu ,,In dubio pro reo“, reiškiančiu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, daro išvadą, kad neįrodyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis parodė, kad kambaryje tarp jo ir nukentėjusiojo vyko abipusis užgauliojimas, tačiau konfliktas į kokius nors smurtinius veiksmus neperaugo. Nukentėjusysis patvirtino kaltinamojo parodymus, teigdamas, kad kambaryje vienas kitą pavadino įžeidžiančiais žodžiais, galėjo ir pirmas pradėti, tačiau į tolimesnį konfliktą tai neperaugo. Liudytojas K. D. teigė panašiai, nurodydamas, kad viduje begeriant vyko pasišaipymai vienas iš kito, tačiau tai smurtiniais veiksmais nesibaigė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas daro išvada, kad nors viešbučio kambaryje ir buvo kilusi konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl menkaverčių priežasčių, t.y. tiesiog norint pasišaipyti vienas iš kito, tačiau ji pasibaigė be jokio smurto. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktinė situacija dėl menkaverčių priežasčių tarp jų vėl kilo jiems išėjus ir būnant viešoje vietoje aikštelėje prie kavinės - baro ,,Magija“. Kaltinamasis parodė, kad jis su nukentėjusiuoju vienas kitą išvadino kaimiečiais, taip pat kitais įžeidžiančiais žodžiais. Nukentėjusiojo parodymai, kad jis ir kaltinamasis viešoje vietoje konfliktavo, vienas kitą plūdo keiksmažodžiais, neprieštarauja kaltinamojo parodymams, juos papildo ir patikslina. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjęs jį pastūmė rankomis, po to bandė suduoti kumščiu, kurio jis išvengęs, tačiau grįžęs atgal ir smūgiavęs kelis kartus nukentėjusiajam, du kartus tai tikrai, galėjęs ir keturis kartus, kadangi viskas vyko greitai, smūgių neskaičiavęs. Nukentėjusysis pripažino, kad konfliktuojant su kaltinamuoju jį pastūmęs į krūtinę, tačiau neatsimena, kad būtų ant jo užsimojęs kumščiu, po ko kaltinamasis jam smūgiavo į galvą, ir jis apsvaigęs, daugiau smūgių neatsimenantis, atsipeikėjęs lipdamas laiptais. Liudytojas V. J. parodė, kad jis matęs, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, apsistumdė, paskui susimušė, muštynių pačių nematęs, kadangi ten buvo prietema. Liudytojas K. D. parodė, kad matęs kaip pirmas nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, tačiau nematęs, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktą vertiną kaip abipusį, kadangi kaltinamas, teigdamas įvykio vietoje buvęs blaivus, nedėjo jokių pastangų išvengti konflikto, pats aktyviai jame dalyvavo atsakydamas nukentėjusiajam keiksmažodžiais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, bei fiziniu smurtu, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, neįvertino, tai kad konfliktiškus nukentėjusiojo veiksmus galėjo kelti jo neblaivumas, nebandė sušvelninti esamos situacijos, pasišalinti nuo nukentėjusiojo, ar kitais būdais išvengti galimų konflikto pasekmių. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nebuvo kilusi jokia reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi nukentėjusysis kaltinamajam neišsakė jokių grasinimų sumušti, padaryti kokį nors kūno sužalojimą, nenaudojo ir nesikėsino naudoti kokias nors papildomas priemones, skirtas kūnui žaloti, nors kaltinamasis ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusį, tačiau pastarasis muštynių nepratęsė, be to šalia buvo jų draugai, kurie elgėsi neutraliai, ir į jų konfliktą nesikišo. Kaltinamojo smūgių kumščiais sudavimas nukentėjusiajam tiesiai į sveikatai ir gyvybei pavojingą kūno dalį – galvą, nesant tam jokio realaus pagrindo, nelaikytini gynybiniais veiksmais, jie yra puolamojo pobūdžio, todėl kaltinamojo atsakomieji veiksmai prilyginami muštynėms, kurių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Teismas vertina kaltinamojo veiksmus, kaip konfliktinės situacijos išsprendimo būdą, panaudojant smurtinius veiksmus prie nukentėjusįjį. Teismų praktikoje fizinio smurto, nesant tarpasmeninių santykių, panaudojimas viešoje vietoje sprendžiant iškilusias konfliktines situacijas, prilyginamas įžūliam elgesiui, ir vertinamas viešosios tvarkos sutrikdymu, bei laikoma, kad tokie panaudoti veiksmai automatiškai sutrikdo viešą tvarką ir rimtį, kadangi kiekvienas žmogus būdamas viešoje vietoje turi teisę į saugumą jausmą, galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi, sprendžia iškilusius konfliktus pagal įstatymus ir visuomenėje vyraujančias moralės normas. Teismas remdamasis ištirtais ir įvertintais įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, suprato, kad savo veiksmus atlieka dėl mažareikšmės priežasties viešoje vietoje, suprato, kad šalia yra liudytojai V. J. ir K. D., kad į viešą vietą prie kavinės gali įeiti ir pašaliniai žmonės. Nors nurodo, kad neturėjo tikslo pažeisti viešą tvarką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 284 str.1 d. gali būti padaromas ir neapibrėžta tyčia. Viešoje tvarka buvo sutrikdyta realiai, kadangi nukentėjusysis be jokios rimtos pateisinamos priežasties buvo sužalotas viešoje vietoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik tas faktas, kad nukentėjusiam be jokios rimtos priežasties viešoje vietoje buvo sutrikdyta sveikata, pripažįstama viešosios tvarkos sutrikdymu, kadangi kiekvienas žmogus būdamas viešoje vietoje turi teisę į saugumą, galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi pagal įstatymus ir moralės normas, konfliktus sprendžia teisinėmis priemonėmis. Kaltinamasis savo veiksmais šią viešą tvarką realiai sutrikdė, todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas.

BK 284 str.1 d. numatyto nusikaltimo padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.).

Kaltinamasis padarė vieną baigtinį nesunkų tyčinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis dėl nukentėjusiojo išsakytų įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu, bei pastūmimo rankomis, tikslas išspręsti konfliktinę situaciją panaudojant fizinį smurtą viešoje vietoje. Nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 2 ir ne daugiau 4 smūgių, jam nukritus, daugiau nemušė, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis ankščiau yra teistas pagal BK 254 str.1 d. bauda, kurią yra sumokėjęs. Dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.b.103 l.). Ankščiau administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nuobaudos negaliojančios. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai kad nusikalstamą veiką padarė būdamas ankščiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, t.y. recidyvistas (BK 27 str., 60 str.1 d.13 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Teismas taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str.1 d. 6 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. M. kaltinamajam pareiškė 500 EUR civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.b.18 l.), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 36,45 EUR civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti (b.b.34-35 l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kaltinamajam pareiškė 67,54 EUR civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti (b.b.45-46 l.). Kaltinamasis teismui nurodė, kad šiuos visus civilinius ieškinius atlygino, tai patvirtino nukentėjusysis, VSDFV Alytaus skyrius. Todėl ši aplinkybė, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą, taip pat pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d.3 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už jo padarytą numatytą BK 284 str.1 d. 8 p. skirtina 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.. Teismo manymu paskyrus tokią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.1, 2 d.).

Kaltinamajam K. P. 2016-03-02 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.b.1 tomas 122-124 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str., 59 str.1 d. 2 p. 3 p.,6 p., 60 str.1 d. 13 p., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str.., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti teismo įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p.- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas nuosprendžio vykdymas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Abraitis