Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. (toliau –ir Pareiškėjas) skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Institucija) 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-69079223-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-69079223-16 J. S. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 2 dalį skirta 440 eurų bauda už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 11 d., 09.30 val., Rodūnios kelias 2, Vilniuje automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas, t. y. vežė keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai ir tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kelių transporto kodeksas) 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau -Taksi taisyklės) 3 punkto ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus.

J. S. padavė teismui skundą, nurodydamas, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu skirti jam už ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą 440 eurų ir prašo nutarimą panaikinti. Pareiškėjo nuomone, nebuvo padaryta veikla, kuri yra uždrausta įstatymo ir nebuvo tyčios. Nesutikimą su nutarimu grindžia šiais argumentais, t.y. kad sutinkamai su Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalimi, įstatymo leidėjas numato keturias keleivių vežimo alternatyvas: autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Nurodydamas Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 7 dalį ir Taksi taisyklių 7.3 punktą teigia, kad taksi paslauga Lietuvos Respublikos įstatymų yra apibrėžta, kaip keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais taksi, o ne lengvaisiais automobiliais. Teigia, kad Protokole nurodytos aplinkybės „vežė keleivę lengvuoju automobiliu taksi" neatitinka tikrovės. Važiavo su lengvuoju automobiliu Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė neturėjo taksometro ir nebuvo su taksi plafonu, nebuvo pažymėta kaip taksi automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenaudojo lengvojo automobilio taksi, tokia veikla negali būti traktuojama kaip taksi veikla. Todėl tokiai veiklai nėra reikalingas leidimas teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi, nes tokio leidimo nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl pareiškėjo nuomone, negalima bausti asmens už veiką, kuri nėra uždrausta įstatymo. Skunde taip pat nurodo, kad vykdė keleivių vežimą lengvuoju automobiliu (taip vadinama „Uber" paslauga), o tokiai veiklai įstatymai nenumato gauti leidimo. Vykdydamas šią veiklą konsultavosi su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovais, kad „Uber" paslaugai leidimo nereikia ir niekas neišduoda. Skunde taip pat nurodo, kad sutinkamai su Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) internetiniame tinklapyje pateikta pozicija bei vadovaudamasis Kelių transporto priemonių 7 straipsnio 2 dalimi ir Europos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsniu bei nenorėdamas pažeisti įstatymų, gavo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 695489, kurioje nurodyta, kad nuo 2016-05-04 jis vykdo individualią veiklą pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 49.39 „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas" ir yra sudaręs sutartį su UAB „Dallis" dėl naudojimosi „E-trasport" sistema („Uber" analogas). Vykdydamas šią veiklą išduoda pinigų priėmimo kvitus. Todėl nagrinėjamu atveju veiklą vykdė naudodamas mobiliąją aplikaciją, gavus pinigus - išdavė pinigų priėmimo kvitą Serija BUH1- Nr. 10175184.Pareiškėjas teigia, kad keleivių vežimo paslaugai lengvaisiais automobiliais nėra numatytas leidimas, darė viską, kad nepažeistų įstatymų ir jo veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tai pat Komisija neteisingai įvertino aplinkybę, kad jis buvo baustas už ATPK 172 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Administracinė komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į pažeidėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais nesutinka, nes Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalis numato, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis - autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Atkreipia dėmesį, kad nei viename iš minėtų teisės aktų nėra reglamentuotas Pareiškėjo įvardintas veiklos modelis. Taip pat pažymi, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Tokios aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi lengvasis automobilis, nebuvo taksometro, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, nenaudojamos racijos, savaime nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi. Pareiškėjo vykdytos paslaugos turinys atitinka taksi veiklą. Taksi veiklai būdingi požymiai: paslaugos užsakymas (ryšio priemonėmis), paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama už konkretų maršrutą) (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-01 nutartis byloje Nr. ATP-818-628/2013). Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju keleivė J. R., gim. (duomeny neskelbtini), buvo vežama iš L. Giros g. į Tarptautinį Vilniaus oro uostą (Rodūnios kelias 2), Vilniuje. Užsakymas gautas per E-transport mobiliąją programėlę. Pareiškėjas neneigia, kad ši keleivė buvo vežama už atlygį. Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad keleivė sumokėjo 7,71 Eur. Atsiskaičius už kelionę buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas. Pagal surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos formai, o paslaugos turiniui, traktuojama, jog šia veikla de facto buvo teikiamos taksi paslaugos. Taip pat nurodė, kad paslauga, leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį taksi internetu, trumpąja žinute, skambučių ar aplikacijomis išmaniuoju telefonu, vertinama kaip paslaugos užsakymas ryšio priemonėmis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išreikšta pozicija, iš esmės atitinka taksi dispečerinės apibrėžimą, kuris įtvirtintas Taksi taisyklių 7.1 punkte: taksi dispečerinė - taksi vežėjo ar kito fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis priimami keleivių užsakymai. Institucijos nuomone, pareiškėjo vykdoma veikla pagal savo veiklos formą ir galiojančius teisės aktus atitinka taksi veiklą, kuriai vykdyti yra privalomas leidimas.

Pažymi, kad pareiškėjo minima veikla - keleivių vežimas lengvuoju automobiliu („UBER" paslauga) nėra reglamentuota Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose, nėra reglamentuoti šiai veiklai keliami reikalavimai. Kelių transporto reguliavimas yra viešosios teisės sritis, o viešojoje teisėje vyrauja imperatyvaus reguliavimo metodas ir galioja principas „leidžiama tik tai, kas nurodyta teisės akte". Todėl atsakingos institucijos, kurios yra įgaliotos kontroliuoti keleivių vežimą, negali nereglamentuotai veiklai išduoti leidimo.

Taip pat nurodo, kad VMI pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio bei pažymi, kad VMI, kaip institucija, atsakinga už mokesčių administravimą ir pateiktas išaiškinimas dėl pavėžėjimo (keleivių vežimo lengvuoju automobiliu) veiklos (konkrečiai „Uber") yra tik dėl mokesčių sumokėjimo. Pareiškėjo nurodytame VMI paaiškinime neteikiama pozicija dėl pavėžėjimo (keleivių vežimo lengvuoju automobiliu) veiklos modelio teisinio reglamentavimo, esančio ministerijų kuravimo srityje. VMI atkreipia dėmesį, kad gyventojas pradėdamas vykdyti atitinkamos rūšies individualią veiklą, pats privalo pasidomėti šią veiklą kuruojančiose institucijose apie reikalavimus jo ketinamai vykdyti veiklai bei pasirūpinti visais veiklos vykdymui reikalingais leidimais, licencijomis, pažymomis ar kitais dokumentais (jei jie yra privalomi). Todėl vadovautis institucijos, šiuo konkrečiu atveju VMI, pateikta nuomone ir traktuoti, kad tai yra dokumentas, suteikiantis teisę verstis nelegalia taksi veikla yra nelogiškas. Pareiškėjo minima nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma nesuteikia teisės teikti taksi paslaugų, tai yra tik vienas iš privalomų dokumentų, norint gauti leidimą teikti paslaugas lengvuoju automobiliu taksi.

Pažymi, jog J. S. minima pavežėjimo veikla nėra reglamentuota Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose, taip pat kelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl tokia veikla yra negalima. Pagal veiklos turinį J. S. minima veikla atitinka taksi paslaugas ir ši veikla buvo vykdoma be privalomo leidimo. Pareiškėjui surašytas ATP protokolas už ATPK 172 straipsnio 2 dalį, t. y. už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą. Savo veiksmais J. S. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje, Leidimų išdavimo taisyklių 3 punkto ir Taksi taisyklių 2 punktuose reglamentuotus reikalavimus, t. y. taksi veikla buvo vykdoma neturint išduoto leidimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų pripažinti J. S. kaltu ir skirti jam baudą. Taip pat nurodo, kad Pareiškėjo tai pakartotinai per metus padarytas analogiškas pažeidimas, todėl kritiškai vertinamas pareiškėjo argumentas, kad jo padarytame pažeidime nebuvo tyčios, o sutinkamai su ATPK 32 straipsnio 5 dalimi - tai sunkinanti aplinkybė. Institucijos nuomone, J. S. skundas atmestinas, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, bauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nuomone, skunde išdėstyti pareiškėjo teiginiai nėra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b.l. 46-49).

Teismo posėdyje J. S. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad Institucija nori jam inkriminuoti tai ko nebuvo, nes jis užsiima pavėžėjimo paslauga, o ne taksi veikla. Taksi veiklai naudojamas automobilis turi būti su skiriamaisiais ženklais, apipavidalintas, turi turėti taksi plafoną, turi būti įrengtas skaitiklis, o jo automobilis nėra taksi automobilis ir buvo apklijuotas lipdukais, nesusijusiais su taksi, ant jo yra tik įmonės telefono numeris, palydovo simbolis, specifinė reklama. Jis atliko tik pavežėjimo paslaugas, naudodamas bendrovės programėlę, t.y. žmogus programėle išsikviečia, vairuotojas atvažiuoja ir paveža, ir ta paslauga atlygintinė. Kelionės pabaigoje išrašomas kvitas, kuriame nurodytas maršrutas, asmens duomenys, tačiau tai nėra taksi veikla. Jungtinės veiklos sutartis sudaryta su įmone, kuri leidžia vairuotojui dirbti su programėle, pagal kurią gaunami užsakymai. Taip pat nurodė, kad jis buvo baustas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nes kilo incidentas su keleiviu, kuris nenorėjo mokėti, o jis bandė išaiškinti keleiviui, kad tai buvo pavežėjimo paslauga. Minėtos nuobaudos neskundė, baudą sumokėjo. Prašė nutarimą panaikinti, nes jam inkriminuotas pažeidimas- nėra teisingas, nes jis taksi paslaugų neteikė.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnis).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog ATP protokolas J. S. surašytas už tai, kad 2016-08-11 apie 09.30 val., Rodūnios kelias 2, Vilniuje automobiliu Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas, t. y. vežė keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. Tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kelių transporto kodeksas) 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau -Taksi taisyklės) 3 p. ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 2 dalyje (b.l. 15). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Oro uosto poskyrio tyrėjo D. R. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-08-11 apie 9.20 val. dirbant kartu patruliais A. K., G. B., Vilniaus oro uoste, prie išvykimo terminalo pastebėjo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apklijuotas taksi įmonės lipdukais 1424), kurio vairuotojas atvežė keleivę ir ją išlaipino, todėl nutarė patikrinti vairuotoją dėl galimai neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos. Minėtu automobiliu važiavusi keleivė J. R. paaiškino, kad minėtu automobiliu ji atvyko iš L.Giros gatvės į Vilniaus oro uostą, už suteiktas paslaugas vairuotojui sumokėjo 7,71 euro (b.l. 16). Minėtas automobilis užfiksuotas fotonuotraukose (b.l. 18, 21). 2016-08-17 nutarimu J. S. už pažeidimą, numatytą TPK 172 straipsnio 2 dalyje skirta 440 eurų bauda (b.l. 13), bylos nagrinėjime J. S. nedalyvavo (b.l. 14).

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad J. S. skirta nuobauda už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą. Pareiškėjas J. S. neneigia protokole nurodytomis aplinkybėmis vežęs keleivę, bei tai, kad už jo suteiktą paslaugą gavo apmokėjimą (b.l. 12). Tačiau nurodo, kad jis teikė ne taksi paslaugas, o pavežėjimo paslaugas, kurias teikė jungtinės veiklos sutarties su UAB „Dallis“ (b.l. 6-10) bei nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos (b.l. 11) pagrindu. Pareiškėjas teigia, kad vykdė keleivių vežimą lengvuoju automobiliu, o tokia jo veiklai LR įstatymai nenumato reikalavimo gauti leidimo. Dėl savo tokios vykdomos veiklos konsultavosi tiek su VMI, tiek su kitomis institucijomis, ir gavo atsakymą, kad „Uber“ teikiamai paslaugai leidimo nereikia ir jo niekas neišduoda. Taip pat pažymi, kad jo automobilis nėra taksi automobilis, jame nėra visų būtinų taksi automobiliui būtinų požymių, o ant automobilio yra tik įmonės, su kuria sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl naudojimosi eTransport sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas, aplikacijos, reklaminiai lipdukai. Nors pareiškėjas teigia, kad jis tik teikė pavežėjimo paslaugas lengvuoju automobiliu, kurios nėra reglamentuotos jokiais teisės aktais, todėl atsakomybė už juos nenumatyta, o ne taksi paslaugas, tokie jo argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. J. S. veika pasireiškė tuo, kad jis vežė keleivę lengvuoju automobiliu pagal užsakymą, gautą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, gavo už tai atlygį.

Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalis numato, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis - autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad jungtinės veiklos sutartyje, taip pat nurodyta, kad Partneris turi ir kitas Sutarties ir Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatytas teises bei pareigas (4.5 p.).

J. S. inkriminuotas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 pavirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimų pažeidimas.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu vežėjo lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Analogišką reglamentavimą nustato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliai taksi taisyklės, kurių 2 punkte numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktas numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse vežėjas yra apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje. Minimame Reglamente kaip įmonė gali būti ir fizinis asmuo, kuris siekia ar nesiekia pelno. Sutinkamai su jungtinės veiklos sutarties 2.2 punktu, bendrovė „Dallis“ nėra vežėjas ir neteikia transporto paslaugų, todėl nagrinėjamu atveju vežėjas yra J. S., kuris turi laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų, nes kiekvienai vežimo rūšiai įstatymai numato papildomų reikalavimų.

Pareiškėjo vykdytos paslaugos turinys atitinka taksi veiklą, nes turi taksi veiklai būdingus požymius: paslaugos užsakymas (ryšio priemonėmis), paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama už konkretų maršrutą), o tai, kad J. S. naudotas automobilis nebuvo tinkamai apipavidalintas, jis neturėjo taksometro ir nesilaikė kitų reikalavimų, privalomų taksi veiklai, savaime nereiškia, kad tai buvo nauja veiklos rūšis. Tai reiškia, kad taksi veikla verčiamasi nesilaikant teisės aktų keliamų šiai veiklai reikalavimų.

Šioje byloje surinktų rodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. S. 2016-08-11 vykdė individualią veiklą, teikė keleivių vežimo paslaugas lengvuoju automobiliu už atlygį, t.y. pareiškėjo vykdoma veikla pagal savo veiklos formą ir galiojančius teisės aktus atitinka taksi veiklą, kuriai vykdyti yra privalomas leidimas.

J. S. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė komercinės ar ūkinės tvarkos pažeidimą, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. 2016 m. gegužės 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (SAVA -13AN-31402379-16) su administraciniu nurodymu už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, administracinis nurodymas įvykdytas, 72 eurų bauda sumokėta ( b. l. 22, 23-24, 42). Esant byloje tokiems duomenims, konstatuotina, kad J. S., įvykdęs jam paskirtą administracinį nurodymą, negali būti prilyginamas asmeniui, nubaustam už 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. jis nėra laikomas padaręs administracinį teisės pažeidimą, kadangi sutiko su administraciniu nurodymu ir jį įvykdė (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1095-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 575-4446/2011). Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, vadovaujantis ATPK 284 straipsniu, J. S. veikimas perkvalifikuotinas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus – dėl teisės aktų reikalavimų nežinojimo, į asmenybę – baustas administracinėmis nuobaudomis, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant ATPK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimalaus dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Institucija) 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-69079223-16, J. S. veiksmus perkvalifikuoti iš ATPK 172 straipsnio 2 dalies į ATPK 172 straispnio1 dalį, ir skirti jam 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16060437460).

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.