Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste patarėjai I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste ieškinį atsakovams V. M., K. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. M., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu atsakovams V. M., K. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - L. M. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, prašydama laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams į nepilnametį sūnų K. S., gimusį (duomenys neskelbtini); vaiko K. S. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja L. M.; priteisti iš V. M. išlaikymą sūnui K. S. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, valdytoja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją L. M..

Ieškovė nurodo, kad K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovų V. M. ir K. S. vaikas. Atsakovai santuokos nebuvo sudarę, SPIS duomenimis kartu gyveno sugyventinių statusu. Dėl smurto artimoje aplinkoje V. M. paliko šeimos namus ir nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio su sūnumi išsikėlė gyventi pas mamą L. M.. V. M. teigimu, sugyventinis K. S., vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, smurtavo, buvo finansiškai neatsakingas (ėmė greituosius kreditus), yra teistas, lombarde buvo įkeitęs sūnaus vežimėlį. Atsakovė nurodė, kad su K. S. ryšių nepalaiko, nežino jo deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos. Taip pat nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-824/2016 patvirtinta atsakovų taikos sutartis, pagal kurią K. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. M., iš vaiko tėvo K. S. priteistas išlaikymas po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2019 m. gegužės 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau-Skyrius) buvo gautas pranešimas dėl vaiko K. S. nepriežiūros. Apie mažamečio vaiko teisių pažeidimus V. M. šeimoje informavo atsakovės mama L. M.. Pranešime buvo nurodyta, kad V. M. nesirūpina sūnaus priežiūra, 2017 metų eigoje po keletą dienų (net iki penkių parų) negrįžta namo, neatsiliepia telefonu, neatsako į SMS žinutes. Į Skyriaus paklausimą apie ugdytinį K. S. buvo gautas atsakymas iš Palangos lopšelio - darželio „Žilvinas“. Įstaiga nurodė, kad vaiko mama nesidomi sūnaus ugdymu, neatveda ir nepasiima vaiko iš darželio, nedalyvauja vaikų šventėse. Rašte pažymėta, kad vaiko tėvas K. S. taip pat sūnumi nesidomi, su įstaigos administracija nebendradarbiauja, nedalyvauja tėvų susirinkimuose bei vaikų šventėse. Pasitvirtinus informacijai apie K. S. nepriežiūrą, Skyriuje buvo priimtas sprendimas įrašyti V. M. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir 2017 m. gegužės 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-588 V. M. šeima buvo įrašyta į šią apskaitą ir jai skirta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga. Šeimai nustatytas vidutinis rizikos lygis. Ieškovė pažymi, kad socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu šeimoje pasiekti teigiamų pokyčių nepavyko. Šeimoje vyravusios problemos neišnyko, tęsėsi V. M. atsakomybės už sūnaus priežiūrą bei auklėjimą perleidimas mamai L. M.. Nustačius netinkamą bei nepakankamą mažamečio vaiko K. S. priežiūrą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. Al-741 K. S. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba). Globėja paskirta vaiko senelė L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 15 d. Palangos miesto socialinių paslaugų centre (toliau - Centras) vyko K. S. laikinosios globos peržiūra, kurios metu specialistai vertino situaciją ir pokyčius šeimoje. Socialinė darbuotoja informavo, kad buvo fiksuotas V. M. išėjimas iš namų dviejų savaičių laikotarpiui, nežinant artimiesiems jos buvimo vietos, piktnaudžiavimas alkoholiu. Pripažintas mamos negebėjimas savarankiškai rūpintis vaiku, užtikrinti jo poreikius į saugią aplinką ir reikiamą priežiūrą. Specialistų teigimu, atsakovė stokoja motyvacijos ir realių veiksmų, aktyvesnio įsitraukimo į sūnaus auklėjimą, nėra linkusi priimti pagalbą, dėl ko komunikavimas yra vienašališkas. Pagalbą šeimai, teikiančių specialistų duomenimis, nesant artimųjų paramos bei pagalbos, kiltų reali grėsmė mažamečio K. S. saugumui bei visapusiškai emocinei ir psichologinei raidai. Atsižvelgiant į tai, kad teikiama pagalba nepadėjo mamai pasikeisti ir pradėti rūpintis sūnumi, kad ji ir toliau vengia atlikti motinos pareigas, buvo numatytos laikinos pagalbos priemonės, tęsiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. 2019 m. gegužės 8 d. buvo inicijuota vaiko K. S. laikinosios globos peržiūra ir vertintas pagalbos plano šeimai bei plane numatytų pagalbos priemonių įgyvendinimas. Ieškovė taip pat pažymi, kad V. M. nerodo iniciatyvos prisiimant atsakomybę už vaiko ugdymą ir priežiūrą, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, nėra pajėgi savarankiškai auginti sūnų. Ieškovės teigimu, atsakovė nesistengia vykdyti socialinių darbuotojų įpareigojimų ir savo gyvenimo būdo keisti neketina. Vaiko išlaikymui lėšų neskiria, turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, kiekvieną mėnesį moka įsiskolinimus.

Atsakovas K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, jam teismo šaukimas įteiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu (viešo paskelbimo būdu). Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui K. S. Atsakovė V. M. ir trečiasis asmuo L. M. atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė, tačiau savo poziciją dėl ieškinio išdėstė teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečiui vaikui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. M. reikalinga priteisti išlaikymą po 120,00 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kadangi išlaikymas vaikui iš atsakovo K. S. jau yra priteistas teismo sprendimu.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. M. sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti, pripažino, kad ji nėra pajėgi savarankiškai užtikrinti sūnaus poreikių patenkinimo ir viena rūpintis vaiku, taip pat, kad negali ir nesugeba viena auginti savo vaiko. Nurodė, kad ji dirba parduotuvėje „Rimi“, gauna darbo užmokestį ir galėtų skirti pinigų vaiko išlaikymui. Ji sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu savo nepilnamečiui sūnui.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. M. paaiškino, kad atsakovė V. M. yra jos dukra. Nurodė, kad dukrai trūksta savarankiškumo, motinystės jausmo, socialinių įgūdžių ir atsakomybės užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, maitinimą, auklėjimą bei saugią aplinką, be to, ji piktnaudžiauja alkoholiu. Vaiko tėvas taip pat sūnumi nesirūpina, neteikia išlaikymo ir yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Trečiojo asmens teigimu, pastarąjį kartą su sūnumi trumpam buvo susitikęs 2018 m. rugsėjo mėnesį, tačiau su sūnumi nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Laikina vaiko globėja taip pat paaiškino, kad jos vaikaičiui K. S. yra nustatytas neįgalumas, jis turi sveikatos problemų, todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra, sistemingas lankymasis pas specialistus (logopedą, specialųjį pedagogą). Papildomai nurodė, kad vaiko mama turi draugą, su kuriuo leidžia visą laisvalaikį, o atsakomybės už savo sūnaus priežiūrą neprisiima, vaiko auklėjime nedalyvauja.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji yra Palangos miesto socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, paskirta dirbti su V. M. šeima. Nurodo, kad V. M. buvo siūlyta įvairi pagalba, ir nors ji iš pradžių lyg ir sutinka priimti siūlomą pagalbą, tačiau vėliau atsisako jos. Atsakovų vaiką prižiūri ir juo rūpinasi laikina globėja L. M..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai V. M. ir K. S. yra nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9, 10). 2015 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akte Nr. VT11-640 nurodyta, kad V. M. ir K. S. materialiai yra priklausomi nuo tėvų, turi problemų dėl girtavimo. L. M. nuomone, šeimą reikia įrašyti į apskaitą ir skirti socialinį darbuotoją (b. l. 35-36). Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-824/2016 patvirtinta atsakovų taikos sutartis, pagal kurią K. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. M., iš vaiko tėvo K. S. priteistas išlaikymas po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 31-32). 2017 m. gegužės 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-588 atsakovė V. M. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 20). 2017 m. gegužės 22 d. Palangos lopšelis – darželis (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (4.3)-R2-74 nurodyta, kad atsakovų nepilnametis sūnus lanko darželį (duomenys neskelbtini). Vaiko mama V. M. vaiku nesidomi, per visus 2016-2017 metus mama sūnų į lopšelį-darželį atvedį du ar tris kartus, o iš įstaigos pasiėmė apie penkis ar aštuonis kartus. Pasiimdama vaiką, niekada su grupės auklėtoja nebendravo, nesidomėjo jo diena darželyje. Berniuko tėtis vaiko ugdymu nesirūpina, lopšelyje – darželyje nesilankė, su pedagogais nebendravo, K. S. ugdymu visada domisi močiutė L. M.. Ji laiku berniuką atveda ir pasiima iš darželio, dalyvauja visose grupės šventėse, susirinkimuose. Vaikas visada tvarkingas, prižiūrėtas. Auklėtoja teigia, kad berniukas labai prisirišęs prie močiutės ir visada jos laukia ateinant (b. l. 22). 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. gegužės 21 d. Palangos miesto socialinių paslaugų centro raštuose pateiktomis išvadomis nustatyta, kad V. M. pripažįsta vyraujančias problemas, priima socialinių darbuotojų teikiamą pagalbą. Nepaisant to, moteriai yra būtina artimųjų pagalba bei palaikymas, tarpininkavimas įvairiose socialinio gyvenimo srityse. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, fiksuoti pasikartojantys neigiami pokyčiai, kurių metu, nesant artimųjų paramai arba pagalbai, kiltų potenciali grėsmė mažamečio vaiko saugumui, emocinei ir psichinei raida. Atsižvelgiant į tai L. M. išsako poreikį apsvarstyti oficialios anūko, K. S., globos – rūpybos nustatymo galimybę (b. l. 24-25). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-741 K. S. nuo 2018 m. birželio 6 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja paskirta L. M., su kuria gyvena atsakovų nepilnametis sūnus (b. l. 11). 2019 m. balandžio 29 d. Palangos miesto socialinių paslaugų centro rašte Nr. V4-192 nurodyta, kad Palangos miesto socialinių paslaugų centras V. M. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą teikia nuo 2017 m. gegužės 18 d. Socialinių paslaugų teikimo priežastis – netinkamas bei nepakankamas K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimas ir priežiūra, socialinių įgūdžių stoka. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu sistemingai besikartojant V. M. neigiamiems elgesio pokyčiams, V. M. sūnui nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta vaiko močiutė L. M.. Globėja tinkamai vykdo savo pareigas, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, užtikrina jo teises ir teisėtus interesus. V. M. turi nuolatinį darbą, gauna reguliarias pajamas, turimi įsiskolinimai yra mokami. Nepaisant to, V. M. stokoja motyvacijos ir realių veiksmų, laiduojančių aktyvesnį įsitraukimą į sūnaus auklėjimą ir priežiūrą. Moteris nuo motinos pareigų yra nusišalinusi. Apsilankymo šeimos gyvenamojoje vietoje metu, socialinių paslaugų gavėja nėra linkusi palaikyti kontaktą, komunikacija vangi, vienašališka, neefektyvi. 2019 m. sausio 15 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl vaiko K. S. laikinosios globos peržiūros ir vertintas pagalbos plano šeimai bei plane numatytų pagalbos priemonių įgyvendinimas. Posėdyje dalyvavę specialistai vertino V. M. galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtų interesų įgyvendinimą. V. M. teigė, kad viena yra nepajėgi tinkamai užtikrinti sūnaus poreikių ir juo rūpintis. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo pareigas auklėti ir rūpintis vaiku, teikiama pagalba nepadėjo mamai pakeisti elgesio su vaiku, posėdžio metu sudarytas pagalbos planas, numatant laikinas pagalbos priemones, nutarta tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas V. M. iki teismas priims sprendimą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir tėvų valdžios ribojimo (b. l. 39). 2019 m. gegužės 8 d. inicijuota vaiko K. S. laikinosios globos peržiūra. Pažymėta, kad V. M. nerodo iniciatyvos prisiimant atsakomybę už vaiko ugdymą ir priežiūrą, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, nėra pajėgi savarankiškai auginti sūnų. Posėdyje dalyvavusi V. M. patvirtino, kad negali ir nesugeba viena auginti savo vaiko. Taip pat situaciją paaiškino ir L. M.. Globėja paaiškino, kad vaiko mama turi draugą, su kuriuo leidžia visą laisvalaikį, o atsakomybės už savo sūnaus priežiūrą neprisiima, vaiko auklėjime nedalyvauja. Būtina atsižvelgti į tai, kad vaikui yra nustatytas neįgalumas ir jam reikalinga ypatinga priežiūra, sistemingas lankymasis pas specialistus (logopedą, specialųjį pedagogą). Socialinių darbuotojų ataskaitose apie teikiamas paslaugas bei pokyčius V. M. šeimoje nurodoma, jog vaiko mama negeba savarankiškai spręsti šeimoje kylančių problemų, yra pasyvi sprendžiant iškilusius sunkumus. Nurodo, jog teigiami pokyčiai yra trumpalaikiai, V. M. nesiima jokių veiksmų dėl sūnaus grąžinimo į šeimą. Socialinių darbuotojų teigimu, vaiko mamai skirti įpareigojimai, nėra vykdomi. Siūloma ir toliau tęsti socialinių paslaugų šeimai teikimą (b. l. 50-51). Skyriuje turimais duomenimis, socialinių darbuotojų bei vaiko globėjos teigimu, pagrindinė priežastis dėl kurios Kajui buvo tęsiama laikinoji globa - mamos nusišalinimas nuo motinos pareigų vykdymo visa apimtimi. V. M. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti savo sūnų ir pačiai juo rūpintis, kaip ir priklauso tėvams, išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės. Byloje esančiais duomenimis, taip pat nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 2226, K. S. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (b. l. 14, 15). Taip pat nustatyta, kad atsakovas K. S. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 54-63).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti, todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, tėvai yra nusišalinę nuo jų pareigų vykdymo visa apimtimi. Atsakovei V. M. buvo teiktos socialinės paslaugos ir pagalba, tačiau teigiamų rezultatų nebuvo pasiekta. Bylos medžiaga ir proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė negeba savarankiškai rūpintis vaiku, užtikrinti jo poreikių į saugią aplinką ir reikiamą priežiūrą, piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovas su vaiku nebendrauja, juo nesidomi, nesirūpina savo sūnumi, jo tinkamu auklėjimu, taigi, abu vaiko tėvai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų auklėti ir prižiūrėti vaiką. Atsakovas, kaip nustatyta teismo posėdžio metu šalių paaiškinimais, išlaikymo nepilnamečiui vaikui šiuo metu neteikia. 2016 m. birželio 21 d. Palangos miesto apylinkės teisme V. M. išduotas vykdomasis raštas iš civilinės bylos Nr. 2-80-824/2016.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad, atsakovai, būdami tėvais nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis savo vaiku, vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nes tinkamai jos neįgyvendina, faktiškai neaugina savo sūnaus ir nieko nekeičia, išvadų nedaro, ir nėra duomenų, kad situacija šiuo metu gali pasikeisti, todėl išnaudojus visas galimybes grąžinti vaiką į šeimą, teismo vertinimu, yra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai riboti tėvo ir motinos valdžią.

Atsižvelgiant į tai, kad ryšys tarp motinos ir sūnaus nėra nutrūkęs, kad atsakovė šiuo metu kartu gyvena su mama L. M., kuri yra paskirta laikinąja vaiko globėja, vaikas su motina bendrauja, o atsakovas iš pradžių buvo išreiškęs norą bendrauti su vaiku, tačiau jo ir sūnaus ryšys yra nutrūkęs, teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog padėtis, susiklosčiusi tarp atsakovų ir nepilnamečio jų sūnaus gali pasikeisti, todėl šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų terminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus laikinai apriboti tėvų V. M. ir K. S. valdžią į sūnų K. S., todėl ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 3.180 straipsnis, (duomenys neskelbtini) 185, 186, 197 straipsniai).

Pažymėtina, kad CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta, todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Atsakovams išaiškintina, jog, vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios terminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-741 K. S. nuo 2018 m. birželio 6 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikina globėja paskirta vaiko senelė L. M., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su laikinąja globėja (b. l. 11).

Ieškovė prašo teismo nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja. Nurodo, kad šiuo metu nepilnametis atsakovų sūnus gyvena su laikina globėja L. M. jos gyvenamojoje vietoje, kur jam užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko ir atsakovė V. M.. Trečiasis asmuo L. M. sutinka ir toliau rūpintis savo vaikaičiu K. S. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su trečiuoju asmeniu L. M. prieštarautų ar kenktų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje K. S. buvimo vietoje kartu su laikinąja globėja L. M., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką K. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad išlaikymas vaikui iš atsakovo K. S. jau yra priteistas 2016 m. vasario 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-80-824/2016, todėl šiuo nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tik iš atsakovės V. M..

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė V. M. yra jauno amžiaus, darbinga, ir ji šiuo metu dirba UAB „Palink“ prekybos centre „Rimi“ pardavėjos – kasininkės pareigose, gauna – 400,00 Eur dydžio darbo užmokestį. Atsakovė turi įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos vykdo. Bylos duomenimis, atsakovas K. S. išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia. Atsižvelgiant į išdėstytą, į nepilnamečio K. S. amžių, sveikatos būklę ir poreikius, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į tai, kad kitų išlaikytinių atsakovė neturi, o ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymas akivaizdžiai nėra per didelis ir yra reikalingas tam, kad būtų užtikrintos būtinos atsakovės sūnaus vystymosi ir auklėjimo sąlygos, o, be to ir pati atsakovė sutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo sūnui dydžiu, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės V. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. S. po 120,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad iš atsakovės V. M. išlaikymas priteistinas jų nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. birželio 10 d., iki vaiko pilnametystės arba iki tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Vaiko K. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina laikinoji globėja L. M. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Kadangi tėvų valdžia apribojama terminuotai, teismas nesprendžia klausimo dėl globos (rūpybos) nustatymo. Tarp kitų CK 3.257 straipsnyje numatytų vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų yra numatyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas). Iš to seka, kad kai nėra CK 3.257 straipsnyje numatytų vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų, teismas nenustato vaiko laikinosios globos (rūpybos), o ją nustato savivaldybės administracijos direktorius sprendimu (CK 3.262 straipsnis). Vadovaujantis minėtomis įstatyminėmis nuostatomis. Minėta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-741 K. S. nuo 2018 m. birželio 6 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikina globėja paskirta vaiko senelė L. M., pas kurią gyvena vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šiuo nagrinėjamu atveju, pagrindinis reikalavimas byloje yra laikinas tėvų valdžios apribojimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes įstatymas numato, kokie klausimai privalomai turi būti išspręsti teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Taigi, už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 50,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 392 straipsniu, 400-406 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką K. S., gimusį 2015 m. sausio 23 d..

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką K. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur (po vieną šimtą dvidešimt eurų ir 00 ct), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d. iki vaiko pilnametystės arba iki tėvų valdžios apribojimo panaikinimo dienos, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko K. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti L. M., kad ji privalo naudoti gautą išlaikymą, skirtą nepilnamečiui vaikui K. S., išimtinai jo interesais.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteistą žyminį mokestį atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.