- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-863-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alma Urbanavičienė
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (įkeisto turto savininko) R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas turtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą skolininkui (įkeisto turto savininkui) R. L. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš R. L., nukreipiant jį į Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą: areštuoti hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) Bankui įkeistą butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) Bankui įkeistą butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad pagal 2003-06-19 kreditavimo sutartį suteikė R. L. kreditą, sutarties užtikrinimui kredito gavėjas įkeitė nurodytą nekilnojamąjį turtą. Sutarties 6.2 p. numatyta Banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti skolą iš įkeisto Turto. 2010-07-22 raštu skolininkas buvo įspėtas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. 2010-11-16 Sutartis buvo nutraukta, apie tai skolininkas informuotas raštu. Iš viso skolininkas skolingas 214 348,79 EUR, 789 072,98 Lt ir 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-12-09 nutartimi areštavo įkeistą R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – 100,45 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 86,14 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti;
išaiškino daiktų savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę;
įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) R. L., kad negrąžinus kreditoriui AB SEB bankui skolos, t. y. 209 811,87 EUR ir 763 447,73 Lt negrąžinto kredito, 3 460,44 EUR ir 21 320,34 Lt nesumokėtų palūkanų, 1 076,18 EUR ir 4 304,91 Lt delspinigių, iš viso: 214 348,49 EUR ir 789 072,98 Lt ir 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti;
išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo jiems dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikiant hipotekos lakštų originalus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog kreditorius vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 6.2. p., esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2010-07-22 registruotu paštu įspėjimo išsiuntimo skolininkui (įkeisto turto savininkui) R. L. dienos, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pranešimas skolininkui įteiktas 2010-08-05 pasirašytinai. Nenustatyta, kad skolininkas laiku ir tinkamai būtų vykdęs įsipareigojimus bankui, kad su kreditoriumi būtų pilnai atsiskaitęs.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas (įkeistų daiktų savininkas) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-09 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės kreditoriaus AB SEB bankas 2010-11-30 pareiškimą atmesti. Nurodo, jog gavęs 2010-11-17 banko pranešimą, siekdamas geranoriškai bendradarbiauti pateikė atsakymą su konkrečiais pasiūlymais, kaip būtų galima išspręsti kilusį ginčą. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB „Nordic investicija“ bankroto byla, kurioje pagrindinis kreditorius yra AB SEB bankas, kurio reikalavimas kildinamas iš kredito sutarčių, sudarytų su UAB „Nordic investicija“, netinkamo vykdymo, pagal kurias užtikrinant kredito grąžinimą buvo taip pat įkeistas apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Be to, Vilniaus apygardos teisme AB SEB bankas pareiškė ieškinį dėl prievolės tinkamo įvykdymo; reikalavimai kildinami iš 2008-12-03 laidavimo sutarties Nr. 0740611010223-06, pagal kurią apeliantas bankui įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „Nordic investicija“ neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2006-06-30 kreditavimo sutartį. Taigi abiejų nurodytų teisminių procesų metu bus taip pat sprendžiamas klausimas dėl apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo (priteisimo) kreditoriui. Apelianto įsitikinimu, įvertinus minėtus šiuo metu jau vykstančius teismo procesus, dar vienos civilinės bylos iškėlimas nesudarytų sąlygų priverstinai realiai išsiieškoti kreditoriui priklausančias sumas vien dėl tos priežasties, kad pakankamai turto visiems reikalavimams patenkinti šiuo metu nėra. Atkreipia dėmesį, kad visas apeliantui priklausantis turtas yra areštuotas AB SEB bankas naudai. Tai žinodamas kreditorius vis tiek nesąžiningai pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apelianto vertinimu, kreditorius inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūrą akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise, o tai sudarė pagrindą remiantis CK 1.137 str. 3 d., atsisakyti ginti tokią teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-09 nutarties panaikinimo atmesti. Nurodo, jog atskirajame skunde nenurodoma, kuo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, t.y. kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas, priimdamas šią nutartį. Skunde kalbama tik apie kreditoriaus veiksmus, daugiausia susijusius su kredito sutarties nevykdymo aplinkybėmis ir, apelianto nuomone, netinkamu kreditoriaus bendradarbiavimu su skolininku. Tačiau šiuos klausimus apeliantas galėtų spręsti ginčo (ieškininės) teisenos pagrindais, nes tokių klausimų sprendimas nepriklauso hipotekos skyriaus kompetencijai. Nurodo, kad turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali būti sprendžiami tik bankroto byloje. Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teisių, kylančių iš laidavimo sutarčių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti įkeistą daiktą (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju, dėl to, jog kreditorius, žinodamas apie iškeltas bylas bei areštuotą apelianto turtą inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūrą akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal 2003-06-19 kredito sutartį Nr. 0740318010641-02 AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) suteikė R. L. 114 652,56 EUR kreditą iki 2013-06-18; 2006-11-06 susitarimu nustatyta kita palūkanų rūšis, pakeista fiksuota palūkanų norma, jos periodiškumas ir fiksuotų palūkanų nustatymo diena; 2007-02-01 susitarimu papildomai suteikta 950 000 Lt suma ir paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas papildomas turtas; 2007-10-22 susitarimu būsto remontui papildomai suteikta 185 819,64 EUR suma. Prievolių pagal 2003-06-19 kredito sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus užtikrinimui kredito gavėjas R. L. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – 100,45 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė 86,14 kv.m ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kreditorius vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 6.2. p., esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2010-07-22 registruotu paštu įspėjimo išsiuntimo skolininkui (įkeisto turto savininkui) R. L. dienos, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pranešimas skolininkui įteiktas 2010-08-05 pasirašytinai. Nenustatyta, kad skolininkas laiku ir tinkamai būtų vykdęs įsipareigojimus bankui, kad su kreditoriumi būtų pilnai atsiskaitęs.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną buvo skolingas 214 348,49 EUR ir 789 072,98 Lt. Byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
Kolegija dar kartą pažymi, kad skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti kredito sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.
Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d.).
Iš apelianto (skolininko) R. L. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,70 Lt (b.l. 155) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko R. L. 5,70 Lt (penkis litus, 70 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).