- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-24500-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42158-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T-produkcija“, G. D.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Laimonas Pivoras
- Kategorijos
atsakovui ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T-produkcija“ atstovui G. D., atsakovo G. D. atstovui advokatui Laimonui Pivorui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams G. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „T-produkcija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu G. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „T-produkcija“ (toliau – UAB „T-produkcija“) (toliau kartu – atsakovai) (el. b. t. I, b. l. 1–6), prašydama priteisti jai iš atsakovų solidariai 43 443 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 21 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „MJR group“ (toliau – UAB „MJR group“) ir UAB „T-produkcija“, kurią atstovavo vienintelis (duomenys neskelbtini) G. D., buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „T-produkcija“ įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp šių dviejų sklypų, parengti planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir juos suderinti bei patvirtinti įstatymų numatyta tvarka, už šią paslaugą UAB „MJR group“ įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt (86 886 Eur), 2013 m. lapkričio 27 d. atsakovui G. D. buvo sumokėtas avansas 150 000 Lt (43 443 Eur). Nurodė, kad po Sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko jokių veiksmų siekiant įvykdyti Sutartį, pradėjo slapstytis; įtariant, kad šie asmenys sukčiauja, ir pasikreipus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių paaiškėjo, kad Sutartyje numatyti veiksmai netgi negalėjo būti atliekami, nes į valstybinės žemės plotą, kurio sąskaita norima padidinti esamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pretenduoja 4 asmenys pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl, ieškovės vertinimu, UAB „T-produkcija“ (duomenys neskelbtini) G. D. neteisėtai priėmė 150 000 Lt (43 443 Eur) avansą. Teigė, kad atsakovas G. D. gauto pagal Sutartį avanso neįnešė į UAB „T-produkcija“ kasą, kas, ieškovės vertinimu, patvirtina, jog jis jau prieš sudarant Sutartį buvo suplanavęs apgaulės būdu pasisavinti didelės vertės turtą ir išvengti prievolės pagal Sutartį, kadangi UAB „T-produkcija“ lėšų negavo ir neturi. Nurodė, kad UAB „MJR group“ 2014 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi perleido jai reikalavimo teisę pagal Sutartį, ir ji, manydama, kad tokie aukščiau nurodyti atsakovo G. D. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, kreipėsi į prokuratūrą, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje buvo nutrauktas, kadangi nagrinėjami šalių susitarimai ir prievolių nevykdymas kvalifikuoti kaip civiliniai teisiniai santykiai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, 2016 m. birželio 16 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiame nutarime buvo nurodyta, kad G. D. kaip įmonės (duomenys neskelbtini) neapskaitė iš UAB „MJR group“ gautų 43 443 Eur (150 000 Lt) grynų pinigų, todėl neatvaizdavus 2013 m. gautų pinigų įmonės apskaitoje buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. Ieškovės įsitikinimu, šioje byloje prejudicinėmis aplinkybėmis turi būti laikomos tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminiame tyrime ir nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 16 d. nutarime, o būtent tai, kad UAB „T-produkcija“ apskaitoje 150 000 Lt neatvaizduoti, kas, ieškovės vertinimu, reiškia, kad avanso gavėjo atstovas G. D. pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą, o neteisėtai pasinaudojo pats, todėl šiuo atveju turi būti taikoma solidarioji įmonės ir (duomenys neskelbtini) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 54–62), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai paaiškino, kad 2013 m. rudenį į atsakovą G. D., kaip UAB „T-produkcija“ (duomenys neskelbtini), kreipėsi UAB „MJR group“ (duomenys neskelbtini) M. J., prašydama atstovauti jos užsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Narda“ (toliau – UAB „Narda“) interesams, šiai įmonei siekiant suformuoti tarp jos jau turimų žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsiterpusį žemės sklypą. Nurodė, kad įsiterpusiame žemės sklype buvo valstybinė miško paskirties žemė, todėl pirmiausia šį sklypą reikėjo suformuoti kaip du sklypus po 4,5 aro, po to reikėjo pakeisti jo paskirtį iš miško į ne miško, nes galimybės išsipirkti valstybinę miško paskirties žemę nebuvo, visa ši darbų eiga ir papildoma informacija buvo suteikta UAB „MJR group“ (duomenys neskelbtini) M. J., bei UAB „Narda“ atstovams susitikimo metu, išdėstytas veiksmų planas UAB „Narda“ atstovams tiko, todėl 2013 m. lapkričio 19 d. atsakovui G. D. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti šiai įmonei, numatyta tvarka išsiperkant iš valstybės įsiterpusį žemės sklypą, suderinus minėtų paslaugų apimtį ir teikimo sąlygas 2013 m. lapkričio 21 d. tarp UAB „T-produkcija“, atstovaujamos G. D., ir UAB „MJR group“, atstovaujamos M. J., buvo pasirašyta Sutartis, pagal kurią UAB „T-produkcija“, be kita ko, įsipareigojo parengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui – žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padidinti laisvoje valstybinėje žemėje bei šiuos planus suderinti ir patvirtinti įstatymuose numatyta tvarka atsakingose institucijose, o UAB „MJR group“ įsipareigojo iki 2013 m. lapkričio 25 d. avansu grynaisiais pinigais sumokėti UAB „T-produkcija“ 150 000 Lt, šį sutartinį įsipareigojimą UAB „MJR group“ įvykdė 2013 m. lapkričio 27 d. Nurodė, kad Sutarties vykdymui 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su A. P., kuriam sumokėjo 110 000 Lt ir pagal kurią A. P. įsipareigojo G. D. suteikti paslaugas, susijusias su žemės sklypo suformavimu. Teigė, kad po sutarties su A. P. pasirašymo A. P. inicijavo procedūras Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje siekiant išpirkti žemės sklypą iš valstybės bei pradėjo kitus darbus, jis taip pat žodžiu informavo, kad žemės paskirtis pakeista iš valstybinės miško žemės paskirties į ne miško paskirtį. Pažymėjo, jog nors pradžioje darbai ėjosi sklandžiai, vienu metu sutarties su A. P. vykdymas sustojo, tačiau A. P. tikino, kad sutrikimas laikinas ir kad netrukus bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), planą, jis taip pat parodė ir tokio įsakymo projektą, tačiau vėliau iš A. P. sužinojo, kad atsirado 4 pretendentai paveldėti žemės sklypą, šie pretendentai buvo atstovaujami S. L., kuris 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė komercinį pasiūlymą A. P. įsigyti žemės sklypą tiesiogiai iš pretendentų į ginčo žemę, jei žemės sklypas būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems, be to, šiame komerciniame pasiūlyme S. L. nurodė, jog jis, kaip pretendentų į žemės sklypą atstovas, yra gavęs pasiūlymą iš UAB „MJR group“ (duomenys neskelbtini) M. J. žemės sklypą, jie šis būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems, parduoti jos (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „MJR group“ arba jos pasiūlytam klientui – tokiu būdu G. D. sužinojo, kad apeidama šalių sudarytos Sutarties nuostatas, UAB „MJR group“ (duomenys neskelbtini) M. J. siekė tiesiogiai derėtis ir įsigyti žemės sklypą iš pretendentų. Teigė, kad 2015 m. sausio 26 d. G. D. paštu iš UAB „Narda“ gavo pranešimą apie jam suteikto įgaliojimo negaliojimą, o 2015 m. vasario 20 d. – pranešimą iš ieškovės apie kreditoriaus pasikeitimą. Pabrėžė, kad iki pat 2015 m. vasario 20 d. jie nei iš UAB „MJR group“, nei iš M. J. nebuvo gavę jokių pranešimų ar kitų dokumentų dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar ketinimo Sutartį nutraukti, M. J. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradžios su jais jokio ryšio nepalaikė, jokių prašymų ar reikalavimų grąžinti UAB „MJR group“ sumokėtą 150 000 Lt avansą niekada nepateikė. Nurodė, kad šiuo metu UAB „T-produkcija“ veiklos nevykdo, iš gauto 150 000 Lt avansinio mokėjimo UAB „T-produkcija“ kasoje yra likę 40 000 Lt, kiti 110 000 Lt buvo išmokėti kaip avansas A. P.. Paaiškino, kad UAB „T-produkcija“ Sutartį vykdė tinkamai; Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovės UAB „T-produkcija“ pareiga paslaugas teikti asmeniškai, todėl UAB „T-produkcija“, atstovaujama G. D., 2013 m. lapkričio 21 d. sudarydama sutartį su A. P., veikė sąžiningai, teisėtai ir vadovaudamasi geriausiais kliento interesais, dėl šios priežasties visi A. P. pagal su juo sudarytą sutartį atlikti darbai, apie kuriuos buvo informuotas UAB „T-produkcija“ (duomenys neskelbtini), o jis savo ruožtu apie juos informavo ir UAB „MJR group“ (duomenys neskelbtini) M. J., laikytini tuo pačiu ir UAB „T-produkcija“ suteiktomis paslaugomis vykdant Sutartį, kadangi šių sutarčių dalykas iš esmės sutapo. Pabrėžė, kad Sutartis buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo, o ne dėl rezultato pasiekimo, todėl 150 000 Lt avansas buvo sumokėtas pagrįstai ir neturi būti grąžintas ieškovei, sisteminė Sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad su vykdytoju užsakovas įsipareigojo atsiskaityti ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet už jo veiklą to rezultato siekiant. Pažymėjo, kad nors Sutartyje nebuvo identifikuota, už kokią konkrečiai paslaugų apimtį yra sumokamas 50 procentų avansas, tačiau, atsakovų vertinimu, iš Sutarties 2.2.2 punkto turinio galima spręsti, jog 150 000 Lt turėjo būti sumokėta už paslaugas, suteiktas vykdant Sutartį iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje priėmimo, šios – antrosios – paslaugų dalies, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vykdytojas (UAB „T-produkcija“) objektyviai nebegalėjo suteikti, todėl į likusias Sutartyje nurodytas paslaugų kainos dalis UAB „T-produkcija“ nepretenduoja ir jų sumokėjimo nereikalauja. Pabrėžė, kad UAB „T-produkcija“, pasitelkdama trečiuosius asmenis, sąžiningai ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, atliko sutartus darbus ir dėjo maksimalias pastangas įvykdyti Sutartį užsakovui tinkamiausiu būdu, todėl teisėtai ir pagrįstai už suteiktas paslaugas gavo iš anksto sutarto atlyginimo dalį; atsakovas G. D. nesiekė nei pasisavinti iš UAB „MJR group“ gautą avansinį mokėjimą (40 000 Lt yra likę UAB „T-produkcija“ kasoje, o likę 110 000 Lt buvo sumokėti asmeniui, kurį pasitelkė vykdyti Sutartį – A. P.), nei atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, priešingai, jis visais būdais siekė tinkamai įvykdyti Sutartį, tam pasitelkė atitinkamą patirtį ir žinias turinčius asmenis, pats asmeniškai dalyvavo susitikimuose su atitinkamų institucijų ir pretendentų į įsiterpusį žemės sklypą atstovais ir, kiek leido objektyvios galimybės, padėjo jo vadovaujamai įmonei suteikti tą dalį paslaugų pagal Sutartį, už kurias buvo sumokėtas avansas, jokių pretenzijų iš užsakovo dėl netinkamo Sutarties vykdymo nė vienas iš atsakovų nesulaukė visą Sutarties vykdymo laikotarpį (daugiau kaip 1 metus ir 2 mėnesius), tokį UAB „MJR group“ elgesį galima suprasti tik kaip patvirtinimą, jog teikiamos paslaugos užsakovą visiškai tenkina arba kaip visišką pasyvumą, nesikooperavimą ir nebendradarbiavimą.
Dublike (el. b. t. I. b. l. 108–112) ieškovė nurodė, kad šalys Sutartimi susitarė dėl konkretaus rezultato – darbų atlikimo, kurių UAB „T-produkcija“ neatliko, siekiant užtikrinti užsakovo įsipareigojimus buvo sumokėtas 150 000 Lt avansas, tačiau UAB „T-produkcija“ savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl įgijo prievolę grąžinti avansą, kurio reikalavimo teisė buvo perleista jai, o paaiškėjus, kad avansu gauti pinigai nebuvo įnešti į įmonės sąskaitą, o buvo pasisavinti UAB „T-produkcija“ (duomenys neskelbtini) G. D., jis turi būti pripažintas solidariu skolininku.
Triplike (el. b. t. I, b. l. 116–121) atsakovai nurodė, kad ginčo laikotarpiu G. D. reguliariai bendravo su UAB „MJR group“ (duomenys neskelbtini) M. J. bei jos atstovu R. J., būtent M. J. kurį laiką vengė kontakto su jais dėl tuo metu buvusių UAB „MJR group“ įsiskolinimų UAB „T-produkcija“ už atliktus darbus, o ne atvirkščiai. Pabrėžė, kad po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo, iš kurio paaiškėjo aplinkybės dėl 4 pretendentų, pretenduojančių į klausimo išsprendimui aktualią valstybinę žemę pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nei UAB „MJR group“, nei M. J. asmeniškai nepareiškė jiems jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, jos nutraukimo ar avanso grąžinimo, be to, jei UAB „MJR group“ laikė, kad avansas buvo sumokėtas nepagrįstai, ji galėjo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tačiau tokio įskaitymo niekada neatliko, priešingai, mokėjimo pavedimais dengė savo įsiskolinimus UAB „T-produkcija“ pagal kitas sutartis. Pažymėjo, kad tiek pats A. P., tiek ir jo paslaugų, suteiktų atsakovų pavedimu UAB „MJR group“ naudai ir interesais, turinys visą Sutarties vykdymo laikotarpį UAB „MJR group“ vardu veikusiems asmenims M. J. ir R. J. buvo žinomas ir dėl tokio atsakovų bei trečiojo asmens bendradarbiavimo jokių pretenzijų niekada pareikšta nebuvo, pati M. J. tiek G. D., tiek ir A. P. siuntė pavedimų vykdymui reikalingą informaciją. Pabrėžė, kad prieš sudarydama reikalavimų perleidimo sutartį UAB „MJR group“ privalėjo atskleisti visas su Sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, jei šios aplinkybės nebuvo tinkamai atskleistos pradinio kreditoriaus, ieškovė privalėjo išsiaiškinti jas savo iniciatyva. Teigė, kad ieškovė nagrinėjamoje istorijoje dalyvavo nuo pat pradžių, nes būtent ji suteikė 150 000 Lt paskolą UAB „MJR group“, kurią UAB „MJR group“ turėjo sumokėti UAB „T-produkcija“ kaip avansą. Pažymėjo, kad apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ieškovė teigė, jog apie UAB „MJR group“ jai niekas nėra žinoma, M. J. nepažįsta, o net 150 000 Lt sumą paskolino tik dėl to, kad to prašė jos buvęs (duomenys neskelbtini) S. L., kuris buvo ir paaiškėjusių 4 pretendentų paveldėti įsiterpusį žemės sklypą atstovas, be kita ko, pateikęs 2014 m. lapkričio 14 d. komercinį pasiūlymą jų partneriui A. P. įsigyti įsiterpusį žemės sklypą tiesiogiai iš pretendentų, jei šis žemės sklypas būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems. Atsakovų vertinimu, Sutarties turinys patvirtina, kad Sutarties šalys aiškiai suvokė, jog norimo tikslo pasiekimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o daugybės veiksmų – nuoseklaus proceso – padarinys, todėl, atsakovų įsitikinimu, UAB „MJR group“ turėjo pareigą sumokėti dalį kainos UAB „T-produkcija“ net kai Sutarties nuostatos nebuvo iki galo įgyvendintos, kadangi sudariusi Sutartį UAB „T-produkcija“, pasitelkdama trečiąjį asmenį A. P., ėmėsi darbų ir dalį sutartų paslaugų suteikė, o pabaigti pradėtų darbų negalėjo dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, ir dėl faktinio Sutarties nutraukimo anksčiau sutarto termino (įgaliojimo panaikinimo, kreipimosi į teisėsaugos institucijas). Pabrėžė, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakomybė yra subsidiari, t. y. atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nepajėgi patenkinti kreditorės reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų manyti, kad netgi teismui pripažinus, jog UAB „T-produkcija“ neįvykdė Sutarties sąlygų ir privalo grąžinti visą jai sumokėtą avansą ar jo dalį (su kuo atsakovai nesutinka), būtų pagrindo manyti, kad UAB „T-produkcija“ šios pinigų sumos ieškovei negalės grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškovės poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškindamas, kad atsakovai ieškovei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kažkokie darbai pagal Sutartį būtų buvę atlikti.
Teismo posėdžio metu atsakovas G. D. papildomai paaiškino, kad po avanso sumos paėmimo, dalį sumos (110 000 Lt) perdavė A. P., kuris padėjo vykdyti darbus su savivaldybe ir žemėtvarkos skyriumi, buvo vykdomos derybos, buvo teikti prašymai, gauti atsakymai, po 3–5 susitikimų savivaldybėje buvo gautas pritarimas formuoti sklypus ir prijungti prie UAB „Narda“ turimų žemės sklypų, vyko procedūros Nacionalinėje žemės tarnyboje, buvo atliktas išmiškinimas, pretendentams šis sklypas negalėjo būti grąžintas, nes tai įsiterpęs sklypas, iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gauti 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. spalio 24 d. raštai, iš A. P. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo leisti pradėti rengti žemės sklypų planus projektą, kurį jis gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, jei šis projektas būtų buvęs pasirašytas pagal Sutartį jau turėjo būti mokami toliau 100 000 Lt, pirmąjį darbų etapą už gautą avansą atliko, jokių neigiamų atsakymų iš Nacionalinės žemės tarnybos negavo, apie pretendentus sužinojo iš S. L. oficialaus pasiūlymo, tuomet buvo norima organizuoti pirkimą iš pretendentų.
Teismo posėdžio metu atsakovo G. D. atstovas advokatas palaikė atsakovo G. D. poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškindamas, kad A. P. buvo atlikti išmiškinimo darbai, jis vyko į Miškotvarkos tarnybą, buvo važiuota į vietą, matuota, buvo atlikti ir kiti reikiami darbai bei jau buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas, visi veiksmai už 150 000 Lt avansą buvo atlikti, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas būtų pasirašytas, jau būtų tekę mokėti tolimesnę 100 000 Lt sumą; viso to rezultatas šiuo metu jau pasiektas, nes sklypas UAB „Narda“ (duomenys neskelbtini) akcininkės (duomenys neskelbtini) yra įsigytas iš pretendentų, atsakovai buvo susitikę su užsakovais, S. L. dėl sklypo išpirkimo, buvo sutarta kaina, bet staiga su UAB „T-produkcija“ Sutartis buvo nutraukta, taip buvo surastas kitas būdas, kad nereiktų atsiskaityti su UAB „T-produkcija“, valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, išskyrus įsiterpusius sklypus, kurie šiuo atveju priklausė UAB „Narda“, visi atliekami veiksmai, pasinaudojant trečiojo asmens pagalba, buvo skirti UAB „Narda“ naudai, o ne UAB „MJR group“ naudai, nes sklypai priklausė UAB „Narda“; pakeitus buhalterinę firmą 2014 m. birželio 10 d. G. D. gauti pinigai buvo apskaityti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, paaiškino, kad jis su G. D. yra pažįstami nuo vaikystės, su juo bendradarbiaudavo, jis (A. P.) turėjo didelę patirtį, iki G. D. pasirašant Sutartį su UAB „MJR group“ jie pradžioje apie metus laiko aiškinosi, ar bus įmanoma atlikti darbus, kai paaiškėjo, kad tai bus atlikti galima, buvo pasirašyta Sutartis, buvo atlikta eilė veiksmų, kol buvo gautas savivaldybės leidimas su schema nusipirkti įsiterpusį žemės sklypą, buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą ir po to kažkas įvyko – Nacionalinės žemės tarnybos pozicija pasikeitė, buvo imta primygtinai reikalauti grąžinti sklypus pretendentams, nors teisiškai tai nebuvo galima, tuomet jie susirado tų pretendentų atstovą S. L., kuris yra (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini), buvo gautas komercinis pasiūlymas iš jo, į jį kreipėsi, kadangi norėjo pabaigti darbus pagal Sutartį, komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad jei jie sklypo nepirks, jis bus parduotas M. J., t. y. užsakovei, kuri buvo pasirašiusi Sutartį, suprato, kad buvo eita tuo pačiu paraleliu keliu ir iš užsakovės pusės, nes užsakovei tapo nebenaudinga su jais atsiskaityti, Sutartis buvo neįvykdyta tik dėl UAB „MJR group“ kaltės, šiuo metu UAB „Narda“ (duomenys neskelbtini) savininkės (duomenys neskelbtini) sklypą yra įsigijusi, ko ji nebūtų padariusi, jei jie nebūtų atlikę tų veiksmų, kuriuos jie atliko, Sutarties pirmasis etapas buvo įvykdytas, netgi su pertekliumi, gautas savivaldybės pritarimas, gavus komercinį pasiūlymą 2014 m. lapkričio 14 d. vyko derybos, buvo ieškoma kompromiso, tačiau jų pradėta vengti, o jau 2015 m. sausio mėn. jiems suteiktas įgaliojimas buvo panaikintas ir jie jau nieko nebegalėjo daryti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo (avanso grąžinimo).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „MJR group“, atstovaujama M. J., (užsakovas) ir UAB „T-produkcija“, atstovaujama G. D., (vykdytojas) 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė Sutartį, Sutarties antrojo lapo apačioje 2013 m. lapkričio 27 d. yra padarytas G. D. įrašas ranka apie tai, kad jis pagal Sutarties 2.2.1 punktą gavo 150 000 Lt avansą (el. b. t. I, b. l. 8–9), UAB „MJR group“ 2013 m. lapkričio 21 d. 150 000 Lt pasiskolino iš ieškovės (Vilniaus apygardos prokuratūra, baudžiamoji byla Nr. 02-2-003775-15, t. I, b. l. 93, el. b. t. I, b. l. 8–9), G. D. ir A. P. 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos prokuratūra, baudžiamoji byla Nr. 02-2-003775-15, t. III, b. l. 10–11), 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „MJR group“ su ieškove sudarė Cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartį, pagal kurią UAB „MJR group“ perleido ieškovei savo 150 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „T-produkcija“ ir G. D. pagal Sutartį, apie ką atsakovai buvo informuoti 2015 m. vasario 12 d. pranešimu, jiems išsiųstu 2015 m. vasario 20 d. (el. b. t. I, b. l. 16, 17).
CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
Pastebėtina, kad avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors. Pagal savo esmę avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, kad avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtų avansu nepadengtą darbų kainos dalį (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-881/2019).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Sutartimi UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“ susitarė, jog UAB ,,T-produkcija“ įsipareigoja atlikti paslaugas: parengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (esamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje; esamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje – žemės sklypų savininkė UAB „Narda“, kuri G. D. buvo suteikusi 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą jai atstovauti klausimuose, susijusiuose su aukščiau nurodytais žemės sklypais, šį įgaliojimą ji panaikino 2015 m. sausio 23 d. (Vilniaus apygardos prokuratūra, baudžiamoji byla Nr. 02-2-003775-15, t. I, b. l. 114–117, 140, 142), UAB „Narda“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „MJR group“ dėl aukščiau nurodytų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, parengimo juos padidinant laisvoje valstybinėje žemėje (el. b. t. II, b. l. 104–108)), parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suderinti ir patvirtinti įstatymuose numatyta tvarka atsakingose institucijose (Sutarties 1.1 punktas), o UAB ,,MJR group“ įsipareigoja sumokėti iš viso 300 000 Lt už paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.2, 2.1 punktai), šalys sutarė, jog paslaugos turi būti suteiktos iki 2015 m. gruodžio 1 d. (Sutarties 1.3 punktas), Sutarties 2.2 punkte išdėstyta atsiskaitymo pagal Sutartį tvarka: 50 proc. Sutarties sumos, t. y. 150 000 Lt, sumokami avansu grynaisiais pinigais iki 2013 m. lapkričio 25 d. (Sutarties 2.2.1 punktas), 30 proc. Sutarties sumos, t. y. 100 000 Lt, sumokami per 3 darbo dienas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje (Sutarties 2.2.2 punktas), likusius 20 proc. Sutarties sumos, t. y. 50 000 Lt, sumokami per 5 darbo dienas nuo notarinės sutarties su užsakovu arba jo nurodytu asmeniu pasirašymo dienos, dėl valstybinės žemės išpirkimo bei darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 2.2.3 punktas). Tarp šalių ginčas nekilo, kad UAB ,,MJR group“ grynaisiais pinigais sumokėjo UAB ,,T-produkcija“ 150 000 Lt avansą pagal Sutartį, kurį priėmė G. D. (UAB „T-produkcija“ (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.
Ieškovė teigia, kad šalys Sutartyje susitarė tik dėl konkretaus rezultato pasiekimo, todėl rezultato UAB „T-produkcija“ nepasiekus pastaroji privalo jai grąžinti jos sumokėtą 150 000 Lt (43 443 Eur) avansą, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija visiškai nesutinka.
Kaip teisingai pažymėjo atsakovai, su vykdytoju užsakovas įsipareigojo atsiskaityti ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir už jo veiklą to rezultato siekiant. Savo teisinius santykius šalys sureguliavo taip, kad vykdytojui būtų atlyginta už jo teiktas paslaugas nepriklausomai nuo to, ar galutinis užsakovo siekiamas rezultatas bus pasiektas ar ne. Sutarties šalys aiškiai suvokė, jog norimo tikslo pasiekimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o daugybės veiksmų – nuoseklaus proceso – padarinys, tą atspindi ne tik Sutarties turinys, tą tvirtino teisme ne tik atsakovai ir trečiasis asmuo, bet tą pripažino ir M. J. (užsakovo atstovė) ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja (specialioji liudytoja) teigusi, jog tam, kad būtų suformuotas žemės sklypas UAB „T-produkcija“ turėjo atlikti labai daug įvairių procedūrų įvairiose institucijose <...> procedūrų yra labai daug, biurokratijos yra labai daug – drabų trukmė gali būti net apie 2 metus (el. b. t. I, b. l. 8, 9). Teismo vertinimu, Sutarties tekstas yra visiškai aiškus ir konkretus, Sutarties nuostatuose nefiksuojamas joks vienos Sutarties šalies nesąžiningumas kitos atžvilgiu ir iš Sutarties turinio visiškai akivaizdu, kad UAB ,,T-produkcija“ pagal Sutartį sutartas atlikti paslaugas turėjo atlikti konkrečiais Sutartyje išdėstytais etapais ir kiekvieno etapo atlikimas (kiekvienas atskiras pasiektas rezultatas) įvardijamas konkrečia pinigų suma – 150 000 Lt avansas skirtas mokėjimui už atliekamas paslaugas iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje priėmimo, o kai jau priimamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje per 3 darbo dienas turi būti sumokama antroji suma – 100 000 Lt ir t.t. (Sutarties 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3 punktai), be to, Sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad užsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį jis privalo sumokėti vykdytojui kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams. Taigi, pagal Sutartį atsiskaitoma turi būti proporcingai atlikties darbams pagal nustatytus etapus ir jų įvertinimą pagal šalių sulygtas sumas.
Nors ieškovė teigia, kad atsakovai jokių darbų pagal Sutartį neatliko, tačiau bylos medžiaga tokios išvados teismui daryti neleidžia.
Pirmiausia pastebėtina tai, kad Sutartyje nebuvo įtvirtintas UAB „T-produkcija“ įsipareigojimas paslaugas užsakovui suteikti asmeniškai, todėl jų atlikimui UAB „T-produkcija“ pasitelkė A. P., kas yra leidžiama pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalies nuostatas, į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad tai buvo žinoma užsakovui ir tai jį tenkino (el. b. t. I, b. l. 127), ir visi jų (A. P. ir UAB „T-produkcija“, atstovaujamos G. D.) atlikti veiksmai (suteiktos paslaugos) užsakovui laikomi UAB „T-produkcija“ atliktais veiksmais (suteiktomis paslaugomis) užsakovui pagal Sutartį.
Nustatyta, kad A. P., pagal sutartį su G. D. veikdamas kaip žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkės UAB „Narda“ atstovas, inicijavo procedūras pagal Sutartį – kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jo kreipimosi pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nurodė (rašto kopiją išsiųsdamas ir UAB „Narda“), kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi UAB „Narda“ prašymus dėl šių sklypų padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje nustatė, kad prašyme nurodytos teritorijos atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl paprašė pritarti ir priimti sprendimą dėl sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (el. b. t. I, b. l. 63; Vilniaus apygardos prokuratūra, baudžiamoji byla Nr. 02-2-003775-15, t. III, b. l. 22–25), šis raštas nėra nuginčytas, ko pasėkoje buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje projektas (el. b. t. I, b. l. 65), vadinasi, jei šis aukščiau minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje projektas būtų buvęs pasirašytas, UAB „MJR group“ jau būtų kilusi pareiga pereiti prie antrojo Sutartyje numatyto mokėjimo – sumokėti 100 000 Lt, tačiau kadangi dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 24 d. parengto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) apie laisvos valstybinės žemės ploto, kurio sąskaita norėta padidinti UAB „Narda“ žemės sklypus, patekimą į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. valdytos žemėvaldos ribas ir į jo valdyto nekilnojamojo turto pretendentų pretendavimą atkurti nuosavybės teises (el. b. t. I, b. l. 12) priėmimo G. D. ir A. P. derantis su šių pretendentų atstovu S. L. (kuris, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini), o ieškovė Sutarties pradiniam apmokėjimui skolino pinigus užsakovui, iš kurio reikalavimo teisę vėliau perėmė) tikslu nupirkti ginčo sklypą, 2015 m. sausio 20 d. sudarant sutartį su uždarąja akcine bendrove „Reality invest“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo organizavimo, kad Sutartį įvykdyti tinkamai, būtent pats užsakovas dar iki 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į pretendentų atstovą norėdamas nupirkti šį sklypą, t. y. pats sudarydamas kliūtis vykdytojui ir jo pasitelktam asmeniui įvykdyti Sutartį (el. b. t. I, b. l. 67, t. II, b. l. 148–152), o galiausiai nuo 2015 m. sausio 23 d. panaikinus G. D. išduotą įgaliojimą (Vilniaus apygardos prokuratūra, baudžiamoji byla Nr. 02-2-003775-15, t. I, b. l. 140), nors terminas Sutarties įvykdymui dar nebuvo pasibaigęs (terminas buvo nustatytas iki 2015 m. gruodžio 1 d.).
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad į bylą ieškovė nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio, kad iki pat aukščiau nurodyto įgaliojimo panaikinimo UAB „MJR group“ ar ieškovė būtų kreipusi į vykdytoją dėl Sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo, kas patvirtina dar ir tai, kad po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo vykdytojo buvo atliekami veiksmai, siekiant įvykdyti Sutartį visais įmanomais būdais – bendraujama su pretendentų atstovu ir derinamos galimos sklypo pardavimo sąlygos, pasirašoma sutartis su uždarąja akcine bendrove „Reality invest“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo organizavimo, tuo labiau, kai užsakovas su vykdytoju elektroniniais laiškais bendravo ir kitų darbų klausimais, atliko mokėjimus pagal kitas sutartis, įskaitymo dėl Sutarties neatlikdamas (el. b. t I, b. l. 122–138), t. y., daugiau kaip metus laiko, užsakovą tenkino vykdytojo atliekami darbai, priešingu atveju, užsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, akivaizdu veiktų protingai – matydamas, kad jokie darbai pagal Sutartį, kai jau sumokėtas 150 000 Lt avansas neatliekami, ar atliekami darbai jos netenkina, kreiptųsi dėl jų vykdymo į vykdytoją, apmokėdamas už kitus darbus darytų įskaitymą ar pan. Taip pat pastebėtina ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau apie ją vykdytojui pranešta tik 2015 m. vasario 20 d., kas rodo, kad tiek iš užsakovo pusės, tiek iš ieškovės pusės vis dar buvo tikimasi, kad vykdytojui pavyks pabaigti įvykdyti Sutartį, nes kitaip negali būti pateisinamas toks ilgas delsimas atgauti manomą 150 000 Lt skolą. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gegužės 24 d. nutarime padaryta išvada, kad G. D., pasirašydamas Sutartį, neturėjo išankstinės tyčios nevykdyti iš jos kylančių savo įsipareigojimų (el. b. t. I, b. l. 69–87). Visa aukščiau aptarta bylos medžiaga paneigia ieškovės teiginius, kad po Sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko jokių veiksmų ir pradėjo slapstytis. Pastebėtina tai, kad šiai dienai ginčo sklypą likviduojamos UAB „Narda“ (duomenys neskelbtini) savininkės (duomenys neskelbtini) yra įsigijusi (jai perduoti ir sklypai (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. I, b. l. 35, t. II, b. l. 138–147), taigi, galiausiai Sutarties tikslas yra pasiektas.
Taigi, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad vykdytojas buvo sąžininga Sutarties šalis – dėjo maksimalias pastangas Sutarties pilnam įvykdymui, tačiau pagal susiklosčiusias nuo jos nepriklausiusias aplinkybes įvykdė tik pirmąjį numatytą darbų etapą, už kurį jam pagrįstai yra sumokėta 150 000 Lt (43 443 Eur) suma (avansas), kurio grąžinimui užsakovui pagrindo nėra, nes pagal Sutartį paslaugos už sumokėtą avansą užsakovui buvo suteiktos.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad, pagrindo priteisti ieškovei 43 443 Eur sumą nėra, todėl toks jos reikalavimas atmetamas, taip pat atmetamas išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai teismo prašė priteisti jiems iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „T-produkcija“ yra patyrusi 10 506,02 Eur bylinėjimosi išlaidas (9 629,02 Eur už advokatų jai teiktas teisines paslaugas ir 877 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą), atsakovas G. D. yra patyręs 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas (už advokato jam teiktas teisines paslaugas). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, bylos medžiagos kiekį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, aplinkybę, kad byla nagrinėjama apylinkės teisme jau antrą kartą apygardos teismui ją grąžinus nagrinėti iš naujo, atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei UAB „T-produkcija“ 10 506,02 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bei atsakovui G. D. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos 50,31 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 50 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės I. J. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T-produkcija“ (į. k. 301233672) iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 506,02 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų šešių eurų ir dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.