Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir A. B., atstovaujamų advokatės Vilmos Volkovienės, patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas

4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad E. J. gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), jo šeimyninė padėtis – išsiskyręs. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduoto mirties įrašo matyti, jog E. J. mirties faktas Lietuvoje užregistruotas tik (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių pareiškėjų gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėjas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo E. J. sūnus, o pareiškėja A. B. (iki santuokos – J.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo duktė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad palikėjui E. J. asmeninės nuosavybės teise pagal 2004 m. birželio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. BV8-3768 priklausė 0,74 ha, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,25 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiems žemės sklypams antstolių Arturo Bložės ir Gaivilės Kunickienės uždėtas turto areštas, apribotos disponavimo teisės. Antstolis Arturas Bložė 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-23-41-34000 informavo pareiškėjų atstovę advokatę Vilmą Volkovienę, kad E. J. skolos likutis Valstybinei mokesčių inspekcijai – 43,21 Eur, o antstolio vykdymo išlaidos sudaro – 110,86 Eur. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad A. J. už savo tėvą E. J. antstoliui sumokėjo 154,07 Eur skolą ir vykdymo išlaidas. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų E. J. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šio CK 5.50 straipsnio nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-258/2007).

6. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). E. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjai ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi, nagrinėtinu atveju, nustatyta, jog pareiškėjai terminą priimti palikimą praleido daugiau nei metus.

7. Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad palikėjo, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties vieta yra (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas išduotas daugiau nei po mėnesio po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini).). Kaip matyti iš byloje pateiktų papildomų dokumentų, mirusiojo palaikai ir dokumentai iš (duomenys neskelbtini) pergabenti tik (duomenys neskelbtini), o E. J. mirties faktas Lietuvoje užregistruotas tik (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 565). Tad akivaizdu, kad pareiškėjai dėl tėvo palikimo nespėjo į notarus kreiptis per įstatyme nustatytą laikotarpį. Todėl nurodytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebuvo priimtas E. J. palikimas iki (duomenys neskelbtini).

8. Pažymėtina, kad po palikėjo mirties pareiškėjai elgėsi sąžiningai ir rūpestingai – pareiškėjas sumokėjo kreditorinį velionio tėvo įsiskolinimą antstoliui. Duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjams įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

9. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai piktnaudžiavo paveldėjimo teise. Teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo metu yra vienintelė galimybė E. J. vaikams A. J. ir A. B. priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties.

10. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių praleido terminą kreiptis į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Pareiškėjams A. J. ir A. B. išaiškintina, kad vadovaujantis CK 5.52 straipsniu, padavęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. J. ir A. B. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą dėl E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.