Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-305/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
1-47-305/2014
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00228-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nukentėjusysis
L. B.
Kaltinamasis
T. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-305/2014Proceso Nr. 1-03-1-00228-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7;1.1.4.7;1.1.8.11;1.2.26.2.1;2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilkaviškis 2014-04-01

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui K. G., gynėjui advokatui S. K., nukentėjusiam L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs., Jonava, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaruojama gyvenama vieta –Marijampolė, teismo teistas 4 kartus: 1) 2009-05-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti mokslą bei būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.; 2) 2009-06-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 181 str. 1 d., 63 str. – 1 metams 10 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskirtas auklėjamojo pobūdžio priemonės 12 mėn. laikotarpiui – elgesio apribojimas: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą, 2009-12-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 3) 2010-03-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 40 parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., bausmė subendrinta su 2009-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 11 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2011-08-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis pagal LR BK 2010-03-24 nuosprendį galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėn. laisvės atėmimo, 2012-01-10 Marijampolės rajono apylinkės tesimo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. 63 str. 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2012-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nuosprendžiu paskirtos galutinės griežtesnės bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę, bei paskirti laisvės atėmimą 4 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia 2013 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga 2016 m. kovo 4 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. O. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m. spalio 3 d. apie 14. 30 val., , Vilkaviškio rajono savivaldybė, esančių Kybartų pataisos namų karantino kameroje Nr. 7, kitų nuteistųjų akivaizdoje - viešoje vietoje, tyčia mušdamas nuteistąjį L. B., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, - dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė L. B. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos muštinę – kirstinę žaizdą ir nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis T. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Kaltinamasis T. O. kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino ir parodymus duoti atsisakė (b.l. 42). Teismo posėdžio metu kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad šio nusikaltimo nepadarė, nes spalio 03d., grįžus iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus, prie jo nukentėjusysis nebuvo sumuštas. Jį buvo išvedę kratai, jis kameroje nebuvo. Po pusantro mėnesio po sumušimo jį išsikvietė ir pateikė kaltinimą. Jis nežino kas sumušė nukentėjusį. Nežino, kodėl liudytojai nurodo, kad jis sumušęs. Kodėl jį apkalba, negali pasakyti, nusikaltimo nepadarė, nematė kaip nukentėjęs buvo sumuštas. Kai juos tik atvežė, visus uždarė į vieną kamerą. Pripažįsta tik tai, kad kurį laiką buvo vienoje kameroje su nukentėjusiu.

Nukentėjusysis L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2013 m. spalio 3 d. jis kartu su kitais nuteistaisiais konvojumi grįžo į Kybartų pataisos namus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Apie 12.00 val. visi grįžę konvojumi buvo uždaryti į karantino kamerą Nr. 7. Netrukus jis pajuto kelis smūgius į veido sritį. Kas sudavė šiuos smūgius jis nematė. Apie 13.00 val. pareigūnas jį išvedė iš kameros ir nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (b. l. 16), teisminio posėdžio metu parodymus pakeitė ir paaiškino, kad atvyko etapu su kaltinamuoju ir kitais nuteistaisiais. Visus pradėjo išvedžioti į kameras, o kai jis išėjo iš tualeto, kaltinamojo jau kameroje nebuvo. Jam atėjus prie lango parūkyti pasipylė smūgiai. Kai po smūgių atsisuko šalia jo jau nieko nebuvo. Smūgiuojant jam pataikė į nosį. Tuo metu kameroje buvo gal 12 žmonių. Kai gavo smūgius kaltinamojo kameroje jau nebuvo, jis buvo išvestas į drausminę. Jis niekada nedavė parodymų, kad kaltinamasis jį sumušė. Ieškinio nerašė. Prašė, kad byla nebūtų užvesta. Sakė, kad nieko nebuvo, tuo turi viskas ir baigtis. Jam pareigūnai žadėjo, kad dėl sumušimo bylos nekels. Už ką buvo sumuštas, nežino. Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose, ant jo daug kas neturėjo akies, nes dalyvavo riaušėse. Kas kameroje tiksliai buvo iš nuteistųjų nežino, bet buvo daug žmonių. Kai tik atvežė kameroje kaltinamasis buvo, kai jį mušė, kaltinamojo nebuvo. Kameroje jokio konflikto nebuvo. Aš prieš tai jis buvo Marijampolės pataisos namuose, ten buvo riaušės. Po riaušių jį pervežė į Kybartų pataisos namus. Aukštesnės kastos nuteistieji, ant jo neturi akies, dėl to, kad kažkas iš kitų kastų prišnekėjo, kad jis ten dalyvavo. Visos zonos žino, ir niekas ant jo neturi akies. Kaltinamasis buvo išvestas iš kameros gal po valandos. Kiek valandų buvo, nežino. Po konflikto pareigūnai apžiūrėjo jį gal po 5 minučių, atsidarė durys ir pasakė mano pavardę. Pasipylus smūgiams po 5-10 min., atsidarė durys ir pasakė jo pavardę. Jo paklausė, kas buvo, jis pasakė, kad nieko nebuvo. Jis nuėjo pas seselę ir tuo viskas baigėsi. Parodymų duoti nebijo. Kai pasipylė smūgiai, kaltinamojo kameroje nebuvo. Jis nieko nemeluoja. Tolimesnio posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad nesakė, kas jį mušė, bet jis žino kas jį sumušė. Tačiau nenori niekam kelti bylos. Jis prašė nekelti bylos. Dabar gali pasakyti kas jį sumušė, gali ir atpažinti. Žino jo vardą, tai Arūnas. Anksčiau nesakė, nes nenorėjo, kad kam nors iškeltų baudžiamąją bylą. Arūno pavardės nežino. Tik žino, kad jis buvo antram būryje. Arūnas mušė vienas.

Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2013 m. spalio 3 d. apie 12.00 val. į Kybartų pataisos namus buvo atvežti nuteistieji ir jis juos uždarė į baudos izoliatoriuje esančią karantino kamerą Nr. 7. Uždarant į kamerą jis kaip pareigūnas nuteistojo L. B. paklausė, ar jis gali būti kameroje kartu su kitais nuteistaisiais. Šis atsakė, kad gali būti ir problemų dėl to nekils. Apie 13.30 val. jis atidarė kameros Nr. 7 duris ir išvedant nuteistąjį L. B. pastebėjo, kad jam prakirsta viršutine lūpa. Iškart po to nuteistąjį L. B. pareigūnas A. C. palydėjo į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (b. l. 19), teisme papildomai paaiškino, kad 2013 m. spalio 03d. buvo atvežti nuteistieji konvojumi į Kybartų pataisos namus, ir buvo patalpinti į kamerą Nr. 7. Visų nuteistųjų paklausus ar jie gali būti vienoje kameroje, visi atsakė, kad gali. Apie 13 val. išvedant L. B. atlikti kratą pastebėjo, kad jam praskelta, sumušta viršutinė lūpa. Kameroje tuo metu buvo daug nuteistųjų, jų įvardinti negali. Kaltinamasis kameroje buvo. Tai atsimena todėl, nes pats atlikinėjo kratas. Nukentėjusiajam buvo sumušta lūpa. Jis nieko neaiškino, sakė, kad viskas gerai, niekuo nesiskundžia. Kratą atlikus, jis buvo nuvestas į medicinos punktą ir buvo suteikta medicininė pagalba. Kiti nuteistieji niekuo nesiskundė. Jis pats vedė visus kalinius į karantiną, kai tik jie buvo atvežti ir pats patalpino. Todėl gerai ir atsimena, kad kai atidarius kameros duris ir paklausus ar gali visi būti kameroje, L. B. stovėjo priekyje.

Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2013 m. spalio 3 d. apie 12.00 val. į Kybartų pataisos namus buvo atvežti nuteistieji ir uždaryti į baudos izoliatoriuje esančią karantino kamerą Nr. 7. Apie 13.30 val. pareigūnai išvedęs nuteistąjį L. B. iš kameros pastebėjo, jog prakirsta jo viršutinė lūpa. Iškart po to nuteistąjį L. B. jis palydėjo į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (b. l. 25), teisme papildomai paaiškino, kad 2013-10-03d., apie 12 val. į pataisos namus buvo atvežtas etapas ir nuteistieji, kurie buvo atvežti etapu, buvo uždaryti į baudos izoliatoriaus kamerą. Tuo metu kai atvyko etapas jis buvau drausmės grupėje, kadangi turi dalyvauti nuteistųjų maitinimo metu. Baigus maitinimą atvyko į baudos izoliatorių, kad galėtų padėtį atvesti nuteistuosius, kurie turi būti drausmės grupėje, ir nuvesti į ten. Vienas iš jų buvo nuteistasis L. B.. Kai šis buvo išvestas iš kameros pastebėjo, kad prakirsta viršutinė jo lūpa. Todėl jis buvo nuvestas į medicinos punktą, kur jam buvo suteikta pagalba ir patalpintas į drausmės grupę. Paklausus kas jam įvyko, jis paaiškino, kad vienas iš nuteistųjų jį sužalojo, bet neįvardino kuris. Ar kaltinamasis tuo metu buvo kameroje pasakyti negali, nes neatsimena.

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2013 m. spalio 3 d. apie 11.30 val. jis kartu su kitais nuteistaisiais sugrįžo etapu į Kybartų pataisos namus kur jie visi buvo uždaryti į karantino kamerą Nr. 7. Po to apie 12.00 val. kai dar visi buvo kameroje, prie nuteistojo L. B. priėjo nuteistasis T. O. ir paklausė: „Kaip dabar kalbėsim?“ Po šių žodžių T. O. dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė L. B. į veidą. Po to jis pamatė kaip po šių smūgių pasipylė kraujas iš L. B. veido (b. l. 25), teisminio posėdžio metu jis parodymus pakeitė ir paaiškino, kad gali pasakyti, kad A.trenkė nukentėjusiajam į nosį, o ne šis kaltinamasis trenkė į nosį. Jis gal vardą sumaišė duodamas parodymus. A. trenkė nukentėjusiajam į nosį ir viskas. Kiek kartų trenkė, jis neskaičiavo. Gal vieną kartą. Už ką trenkė, nežino, bet spėja, kad iš senų laikų. Bet jis nesidomėjo. Šis kaltinamasis nemušė, ir jis jo pavardės nenurodė. Jis jo pavardės net nežinojo. Grįžo iš etapo, iš Lukiškių, kur juos suvedė į vieną kamerą. Ten Arūnas su nukentėjusiuoju kažką susišnekėjo ir Arūnas trenkė į nosį. Sakė, kad kažkas kažką prisišnekėjo, o jis nesigilino nes jam buvo neįdomu. Sudavė į nosį, kiek dabar žino tai A.. A. pavardės nežino. Šio kaltinamojo tuo metu jau nebuvo. Po smūgių nukentėjusysis nusiprausė ir viskas. Kažkuris iš nuteistųjų jam liepė eiti praustis, tačiau kuris nepamenu. Po parodymu pagarsinimo gali pasakyti, kad dėl pavardės kodėl nurodė teisiamojo nežino. Nurodė, kad iš matymo kaltinamąjį žinojo, bet tikrai ne jis mušė. Jis kaltinamojo pavardės neįvardino, pavardę parašė turbūt tas kuris rašė protokolą. Jis pasitiki pareigūnais ir niekada neskaito ką jie surašo. Viskas taip ir buvo kaip pasakojo ir surašyta. O. pavardės jis neminėjo. Nes ne jis mušė nukentėjusį. Jį apklausė pareigūnas „operas“, toks jaunas, pavardės nežino. Apklausiant jo atžvilgiu smurtas naudojamas nebuvo, spaudimo prieš jį išgaunat parodymus nebuvo, tik jam sakė pasakyk kaip viskas buvo.

Liudytojas A. K. parodė, kad grįžus etapui, jis kaip pareigūnas jį priėmė, o tuo etapu grįžo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Prižiūrėtojams davė nurodymą, kad nuvestų juos į karantino patalpą ir atliktų kratas. Po to pranešė, kad L. B. buvo sumuštas. Tuo metu dar niekas nebuvo išvestas iš tos patalpos, kur buvo sumuštas L. B..

Liudytojas G. S. parodė, kad 2013-10-04, gavęs tarnybinį pranešimą, kad karantino kameroje buvo sužalotas L. B., pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apklausė nuteistuosius liudytojus ir jie nurodė, kad tai padarė nuteistasis T. O.. Tas ir atsispindi byloje. Įtariamasis neigė tai padaręs. A. B. sakė, kad smūgius sudavė T. O.. Visus liudininkus apklausė jis pats. Nukentėjusysis teigė, kad nematė, kas sudavė smūgius. Sakė, kad smūgiai buvo suduoti iš nugaros todėl jis ir nematė kas jam sudavė. Buvo apklausti visi buvusieji kameroje. Jie savo parodymus perskaitė ir juos pasirašė. Apklausti A. B. ir V. R., sakė, kad matė kaip sudavė smūgius. Sakė, kad smūgius sudavė T. O.. Sudavė apie tris smūgius. Jie patys perskaitė visą apklausos tekstą ir jį pasirašė. Tai įvyko tada, kai visi buvo ką tik atvežti. Jis apklausė juos pagal sąrašą, kurie buvo atvežti etapu. Pagal pareigūnų parodymus, visi buvo ką tik atvežti ir visi uždaryti į tą pačią kamerą. Iškėlė bylą dėl nukentėjusiojo sužalojimo, nes neslepia nusikalstamų veikų. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo matyti akivaizdžiai, kad įvyko nusikalstama veika, nes turėjo nusikalstamos veikos požymių. Tuo atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas bet kada. Iš pradžių byla buvo pardėta dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Vėliau perkvalifikuota į viešosios tvarkos pažeidimą ir buvo dėl to apklausti visi liudytojai. O juos apklausus, buvo pareikštas galutinis įtarimas T. O.. Duomenų apie kitus asmenis, kad galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nebuvo. Nuteistieji parodymus davė gera valia, smurtas prieš juos naudojamas nebuvo. Visi susipažino su savo duotais parodymais, juos perskaitė. Tokį asmenį minimą kaip Arūnas, kuris mušė jis teisme išgirdo pirmą kartą.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 3 d. jis kartu su kitais nuteistaisiais, tarp kurių buvo ir nuteistasis L. B. etapu sugrįžo į Kybartų pataisos namus. Apie 12.30 val. jie visi kartu buvo uždaryti į karantino kamerą Nr. 7. Kameroje jis girdėjo kaip nuteistasis T. O. žodžiais pradėjo priekaištauti nuteistajam L. B.. Tačiau ką tiksliai sakė, jis nepamena. Iškart po to jis pamatė kaip T. O. ne mažiau kaip tris kartus rankų smūgiais sudavė į L. B. veido sritį (b. l. 26). Teisme liudytojas papildomai paaiškino, kad savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina visiškai, nes kaip buvo taip ir papasakojo, kad T. O. sumušė L. B..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Kybartų PN karantino kamera Nr. 7 (b. l. 4-7), iš specialisto išvados Nr. G 915/13(09) matyti, jog L. B. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta kietu bukabriauniu daiktu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 9).

Nors kaltinamasis T. O. savo kaltės nepripažino, o nukentėjęs L. B. ir liudytojas V. R. teisme savo parodymus pakeitė, nurodydami, kad nukentėjusį sumušė liudytoju byloje apklaustas A. B., teismas laiko, kad ir yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti būtent T. O. tokią jo nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių liudininkų parodymais. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis, bei nukentėjęs ir liudininkas V. R. ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo T. O. ir pakeistus parodymus nukentėjusiojo L. B. ir liudytojo V. R. pateikta versija, kad kaltinamasis išviso nedalyvavo įvykyje, kad nemušė nukentėjusiojo abejoti verčia ir tas faktas, kad jų parodymai visose apklausose skiriasi. Kaltinamasis ir nukentėjęs, bei liudytojas V. R. negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jie bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu, kaip būtent nukentėjęs, kuris aiškinęs, kad nematė kas mušė nes stovėjo nugara į mušantįjį, po to vėl aiškina, kad matė kas mušė ir įvardino jį nurodydamas, kad mušė A.. Tačiau šie jų parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Net ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad vienokiu ar kitokiu būdu kontaktavo su nukentėjusiu, pradžioje buvo su juo vienoje kameroje. Nors kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu kameroje nebuvo, tačiau šią jo versiją paneigia liudytojų L. J., A. B., V. R., A. K. parodymai, kurie nurodė, kad kaltinamasis sumušimo metu kameroje buvo, nes tuo metu dar nebuvo išvestas kratai. Kraujas ant nukentėjusiojo veido davė pagrindą suprasti pareigūnams, kad vyko grumtynės, dėl ko buvo sutrikdytas normalus pareigūnų darbas ir kolonijos rimtis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. B. ir V. R. davė išsamius parodymus, nurodydami, kad būtent T. O. sumušė L. B., nurodydami net suduotų smūgių skaičių, nes buvo kameroje ir tiesiogiai stebėjo įvykius. Be to, nurodė tokias sumušimo aplinkybes ir detales, kurias niekas be pačių jų stebėjusių betarpiškai įvykį nurodyti negalėtų. O vienintelis V. R. apklaustas liudytoju nurodė ir tokią aplinkybę, kad nuteistasis T. O. po sumušimo L. B. liepęs kempinėle nuvalyti kraują nuo kriauklės, kad taip akivaizdžiai nesimatytų muštynių pėdsakų ( b.l. 27, 28). Paties nukentėjusiojo ir liudytojo V. R. parodymų keitimą kaltinamojo naudai teismas vertina kaip baimę nukentėti, nes kaltinamasis T. O. charakterizuojamas daugiau kaip agresyvus asmuo, ignoruojantis savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus, ką akivaizdžiai patvirtina jį charakterizuojanti medžiaga ir drausminių nuobaudų kiekis, o jie kaip nurodė nukentėjęs yra žemesnės „kastos“.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarka, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkai, veikdamas tiesiogine tyčia, bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiam iš chuliganiškų paskatų. Pareigūnai buvo atitraukti nuo savo tiesioginio darbo, negalėjo vykdyti pareigos toliau atlikti kratas ir išvedžioti nuteistuosius į lokalinę zoną, įvykio vietoje pareigūnai matė sukruvinta nukentėjusį. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Todėl Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra kvalifikuoti teisingai, nes jo veiksmai buvo įžūlūs, jie demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rintį ir tvarką, tyčinius veiksmus atliko viešoje vietoje.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas šeštą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Be to, jis laikytinas recidyvistu, nes nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ( LR BK 11, 27 str. ).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau neigiama, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad kaltės jis nepripažino, klaidino teismą, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kad nusikalto atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo vietoje, jis laikytinas recidyvistu, todėl teismas negali svarstyti ar jo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamasis yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią ir griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį nors ir nesunkų tačiau smurtinį nusikaltimą, neišnykus teistumui, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis darydamas aukščiau nurodytą veiką veikė tiesiogine tyčia, ignoruodamas visuotinai priimtas moralės ir elgesio normas. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas laiko, kad kaltinamajam skirtina maksimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytas aplinkybes.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Be to, kaltinamajam LR BK 64 str. 1,2 d. d. tvarka bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant, kur prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu naujai paskirtos ir neatliktos bausmės pridėtina visa šiai dienai neatliktos Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės dalis – 1 m. 11 mėn. 3 d.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo: teisme atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo galimybės, kadangi kaltinamasis visiškai nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto nesumažintina 1/3 dalimi.

Kardomoji priemonė jam skirtina suėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Bausmės pradžia laikytina nuosprendžio paskelbimo diena.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307, teismas

nusprendė:

T. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų terminuota laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,2 d. d. tvarka bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, kur prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės pridėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-04 paskirtą 4 m. ir 10 mėn. l. a. ir neatliktą 1 metų 11 mėn. ir 3 d. bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus, 11 (vienuolika) mėnesių ir 3 (tris) dienas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-04-01.

T. O. paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir jį teismo salėje suimti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus