Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos IĮ „Goliaksa“ prašymą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams mirusiosios V. Š. įpėdiniams pareikšti. Nurodė, kad 2023-01-26 tarp pareiškėjos ir mirusiosios V. Š. (skolininkė) buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pareiškėja skolininkei pervedė 25 000 Eur avansinį mokėjimą. Pagal Sutartį, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pridavimo klausimu pareiškėjas nuolat bendravo su skolininkės sūnumi E. Š.. Apie skolininkės mirtį pareiškėjas sužinojo atsitiktinai, t. y. suėjus nustatytam 3 mėn. terminui kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kai 2025-02-13 atvyko antstolis, VĮ Turto banko atstovas, kurie ir informavo pareiškėją, kad pastatas nurodytu adresu perėjo valstybės nuosavybėn, kadangi jo savininkė, t. y., skolininkė, mirė, o jos turtą paveldėjo valstybė. Sužinojęs apie skolininkės mirtį, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi teisinių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus, teises ir šį terminą atnaujinti. Taip pat prašo iš suinteresuoto asmens VĮ Turto banko priteisti 479,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2023-01-26 tarp šalių sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja skolininkei V. Š. 2023-01-26 pervedė 25 000 Eur avansą. Pagal Sutartį, pagrindinio sandorio sudarymui gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo būti pripažintas tinkamu naudoti (Sutarties 5.16, 6.1. punktai). Gyvenamojo namo pridavimu ir dėl sutarties vykdymo (šalys žodžiu buvo sutarusios dėl sutarties terminų pratęsimo) pareiškėjas nuolat bendravo su skolininkės sūnumi E. Š.. Kaip paaiškino pareiškėjas, su pačia skolininke nuolatinio kontakto neturėjo. Kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sužinojo tik 2025-02-13 ir jau 2025-02-18 kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjos mirties diena (duomenys neskelbtini), CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini), tačiau įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas. Pareiškėja nurodo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

6. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo.

7. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį atnaujinti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

8. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių.

9. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, netikrino informacijos apie skolininkę ir dėl to elgėsi neapdairiai. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog šalis siejusios sutarties vykdymo eigoje susiklostė tokia situacija, kad faktiškai pareiškėja nuolat bendravo su skolininkės sūnumi, kuris apie skolininkės mirtį pareiškėjos neinformavo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų suteikta teisė rinkti informaciją apie skolininkę, todėl ji objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybių tikrinti skolininkės duomenų ir sužinoti apie jos mirtį. Tačiau sužinojus apie skolininkės mirtį nedelsiant ėmėsi veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tai yra atliko aktyvius veiksmus, – iš karto kreipėsi į VĮ Turto banką ir pateikė pareiškimą teismui.

10. Duomenų, kad pareiškėjai anksčiau buvo žinoma apie skolininkės mirtį, teismui nepateikta, todėl pagrįstai jai galėjo nekilti abejonių, kad skolininkė yra mirusi, ir tik iš trečiųjų asmenų 2025-02-13 tapo žinoma, kad turtą, (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, kadangi jo savininkė (skolininkė) mirė. Pažymėtina ir tai, kad vien tik ilgalaikis prievolės pagal sutartį nevykdymas, nėra pagrindas pareiškėjai tikrinti asmens duomenis apie skolininkę. Kaip jau minėta, skolininkės vardu sutartį vykdė jos sūnus, kas taip pat nesudarė pagrindo pareiškėjai tikrinti informaciją apie skolininkę; pagal sutartį, jos terminai galėjo būti pratęsti, todėl žodinis šalių susitarimas dėl terminų pratęsimo atitiko sutarties esmę ir šalių interesus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nesirūpino tinkamu minėtos sutarties sąlygų vykdymu.

11. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais, priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai pagrįstai iki 2025-02-13 galėjo nekilti abejonių, kad skolininkė yra mirusi, sužinoti apie skolininkės mirtį anksčiau pareiškėjas neturėjo jokių galimybių.

12. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių nebuvo laiku pareikšti kreditoriniai reikalavimai, pripažįsta, kad nustatytos priežastys laikytinos svarbiomis, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujintinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas ir žyminio mokesčio sumokėjimą.

14. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

15. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl suinteresuoto asmens kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl, nors suinteresuoto asmens pozicija byloje ir priešinga, jis nelaikytinas atsakingu už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, suinteresuotas asmuo nelaikytinas atsakingu už pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–582, straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti pareiškėjai IĮ „Goliaksa“ praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiai įpėdinei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas.

Pareiškėjos IĮ „Goliaksa“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.