Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę visiškai pripažino bei teismui nurodė, kad jis be pagrindinės savo veiklos – (duomenys neskelbtini), papildomai užsiima audio technikos remontu. Internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ jis yra patalpinęs skelbimą šiuo klausimu. Šių metų pavasaryje jis sulaukė skambučio iš asmens, kuris pasivadinės vardu Š., pasiteiravo, ar galės paremontuoti sugedusį stiprintuvą „Sansui“, jam sutikus bei suderinus stiprintuvo remonto kainą 80 Eur, Š. buvo atvežęs įrenginį į jo gyvenamąją vietą. Po savaitės remonto stiprintuvas buvo sutaisytas. J. K. teigimu, jis bandė susisiekti su Š. bei informuoti jį apie atliktą darbą, tačiau Š. ilgą laiko tarpą nerodė iniciatyvos atsiimtą savo stiprintuvą. Po kiek laiko taip gavosi, kad tą stiprintuvą jis pardavė kitam asmeniui, kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, savo veiksmų nepasiteisina ir dėl jų gailisi. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, kadangi jo darbinės pajamos yra nevienodo dydžio, todėl prašo teismo paskirtą bausmę išdėstyti 6 mėnesiams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pilnai pripažino. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas ir gynėjas nereikalingi. Apie įvykį gali papasakoti, kad jis internetinėje svetainėje "(duomenys neskelbtini)" yra užsivadinęs J. K.. Galimai kažkas buvo pasakęs, kad jis remontuoja audio techniką. Su juo nepamena kelintais metais per minėtą socialinį tinklą, susiekė Š. ir jie su juo susirašė dėl stiprintuvo "Sansui" taisymo, kaina sutarė 80 eurų, po remonto darbų. Jis neprisimena, kada Š. jam tą stiprintuvą atvežė, bet žino, kad tikrai ne šiais metais. Minėtą stiprintuvą Š. atvežė į (duomenys neskelbtini). Jis tą stiprintuvą paėmė remonto darbams. Stiprintuvą taisė maždaug savaitę. Jis Š. pranešė (duomenys neskelbtini), kad stiprintuvą pataisė ir šis gali atvažiuoti atsiimti. Nelabai pamena tikslių įvykio aplinkybių kaip ten kas buvo, bet žino, kad tą stiprintuvą jis kažkam pardavė, neprisimena už kiek pinigų ir neprisimena kam pardavė, kažkam matyt irgi iš socialinių tinklų, bet galiausiai gavosi taip, kad tas stiprintuvas atsidūrė pas M., pavardės jo nežino. Jis M. pažįsta daug, yra ir iš (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini). Pas kurį tiksliai M. galiausiai atsidūrė Š. stiprintuvas, jis neprisimena. Taip pat gali pasakyti, kad stiprintuvo savininkas jam tikrai skambino, bet jis negali atgaminti kada buvo jo skambučiai. Bet esmės tai nekeičia. Esmė ta, kad jis jo jam patikėtą stiprintuvą SANSUI AU5500 pardavė kažkokiam žmogui ir negrąžino jo savininkui. Daugiau įvykio aplinkybių jis neprisimena ir neturi ką papasakoti. Papildė, kad su galutiniu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Parodymus dėl šio įvykio davė, jų nekeičia, nieko papildyti neturi (b. l. 73-74; 79).

Nukentėjusysis Š. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2008 metais nusipirko stiprintuvą „Sansui AU5500“ už 1000 litų, mokėjo grynais, įsigijimo dokumentų neturi. Ar stiprintuvas turėjo identifikacinį numerį, nežino, ant stiprintuvo buvo užklijuotas lipdukas su užrašu „Magneton Stockholm“, buvo apgadinimas – įbrėžimas kairėje pusėje. Pernai stiprintuvas sugedo ir internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ jis surado asmenį, kuris remontuoja tokius daiktus. Asmuo „(duomenys neskelbtini)“ užsivadinęs J. K.. Dėl remonto darbų bendravo su asmeniu tiek per „(duomenys neskelbtini)“, tiek telefonu. 2021-02-21 sutarė, kad jis šiam užveš sugedusį stiprintuvą. Tą dieną atvažiavo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini). Vyras atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų, kalbėdamas neištardavo „R“ raidės. Asmens dokumento jo neprašė, sutarė žodžiu, kad remontas kainuos 80 eurų, kai bus atlikti darbai, jokių sutarčių nepasirašė, čekio negavo, pasitikėjo. Daug kartų bandė susisiekti su asmeniu telefonu, tačiau šis vengė bendravimo. 2022-03-28 jo draugė prisiskambino minėtam asmeniui iš kito numerio bei sutarė susitikti. Atvykę (duomenys neskelbtini), bendravo su tuo pačiu asmeniu, šis jam pasakė, kad stiprintuvas yra (duomenys neskelbtini) pas jo kolegą M., jis stiprintuvo neatgavo. Visą pokalbį įrašė, prideda prie apklausos. 2022-04-04 (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje jis pastebėjo, kad yra parduodamas jo stiprintuvas, tik šiek tiek suremontuotas, pakeistas mygtukas kairėje pusėje, nurodyta kaina 310 eurų, nurodytas miestas (duomenys neskelbtini), pasivadinęs pardavėjas M. vardu, nurodytas telefonas. Atpažino stiprintuvą pagal užklijuotą lipduką „Magneton Stockholm“. Prideda visą susirašinėjimą su minėtu asmeniui per „(duomenys neskelbtini)“. Stiprintuvą vertina 400 eurų. Papildė, kad kaip ir minėjo, stiprintuvą "SANSUI AU 5500" pirko dar 2008 m., tikslaus laiko ir dienos nepamena kada tai buvo, prisimena tik metus. Tuo metu už minėtą stiprintuvą mokėjo 1000 litų. 2021 metais šis stiprintuvas sugedo ir jis internetinėje svetainėje "(duomenys neskelbtini)" surado žmogų, kuris užsivadinęs J. K., šis remontuoja stiprintuvus. Telefono numeris nurodytas pirminėje apklausoje. Bendraujant su šiuo telefonu ir per (duomenys neskelbtini), jie sutarė, kad stiprintuvą taisymui jis vyrui atveš 2021-02-21. Taip ir padarė, 2021-02-21 į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), jis nuvežė sugedusį stiprintuvą. Sutarė su meistru, kad kai baigs remontuoti stiprintuvą, jis už remonto darbus turės sumokėti 80 eurų. Čekis ar sąskaita faktūra jam išrašytos nebuvo, tai buvo žodinis susitarimas tarp jų abiejų. Praėjus kažkuriam laikui, tiksliai pasakyti negali kuriam, jis pradėjo skambinėti J., tikslu išsiaiškinti dėl jo stiprintuvo, tačiau į jo skambučius ir žinutes niekas neatsakydavo. Tada praėjus metams, 2022-03-28 jo draugė iš savo numerio paskambino J. ir ji sutarė dėl susitikimo. Tad jis 2022 kovo mėnesio pabaigoje, nuvyko vėl tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), ten bendravo su tuo pačiu J., kuris priėmė jo stiprintuvą taisymui, jis pasakė, kad stiprintuvo nebeturi ir šis yra (duomenys neskelbtini), pas jo kolegą M.. Jis tuomet išėjo. Vėliau po kažkiek laiko 2022-04-04 naršydamas svetainėje (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad yra parduodamas jam priklausantis stiprintuvas, tačiau jis buvo šiek tiek suremontuotas, pakeista stiprintuvo rankenėlė ir maitinimo laidas, nurodyta kaina buvo 310 eurų, kad iš (duomenys neskelbtini) ir pasivadinęs M.. Telefonas nurodytas pirminėje apklausoje. Atpažino, pagal užklijuotą lipduką Magnetol Stockhom. Tada tą pačią dieną t. y 2022-04-04 jis vėl nuvažiavo pas J., kuris jo neįsileido į butą ir jis šiam skambino, tačiau ragelio jis irgi nekėlė. Tada jis 2022-04-05 paskambino M. (duomenys neskelbtini), kuris skelbime pardavinėjo jo stiprintuvą, su juo sutarė, kad jis atvyks į (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti stiprintuvo. Nuvyko tą pačią dieną į (duomenys neskelbtini) , su M. sutarė, kad susitiks šalia (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso pasakyti negali, bet susitiko pas jį namuose. Jis iškarto atpažino savo stiprintuvą ir jam tada iškarto pasakė, kad tas stiprintuvas, kurio važiavo apžiūrėti, yra jo. M. pasakė, kad šį muzikos stiprintuvą nusipirko iš kito M., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), minėtas asmuo užsiima stiprintuvo remontais. M. iš kito M. stiprintuvą nusipirko už 230 eurų. To pirmojo M. pavardė, kur važiavo pirkti stiprintuvo, yra (duomenys neskelbtini). Pas minėtą M. jis paklausė ar jis pažįsta J. K., jis pasakė, kad pažįsta. Jis stiprintuvą išsipirko už 230 eurų ir jis jam yra grąžintas. Ar M. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad šitą stiprintuvą, kurį nusipirko iš M., M. nusipirko iš J. jis nežino. M., kurio pavardės nežino, žino, kad tik gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau susitikęs su juo jis niekada nebuvo, kalbėjo su juo tik telefonu, kur pokalbio metu jis jam patvirtino, kad minėtą stiprintuvą jis pirko iš J.. Stiprintuvą vertina 230 eurų ir kuro sąnaudas dėl šio įvykio vertina 50 eurų. Viso jam padaryta 280 eurų (b. l. 15-36; 39-40).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. pažįsta apie porą metų, jis yra jo pažįstamas. Jis iš J. ankščiau pirkdavo audio techniką. Pirko tikrai ne vieną kartą. 2021 vasario mėnesį tikslios dienos nepamena, bet galimai galėjo būti 23 diena, jis iš jo nupirko garso stiprintuvą "SANSUI AU 5500", už jį sumokėjo 160 eurų. J. jam tiesiog į socialinį tinklą parašė žinutę, pasiūlė nusipirkti minėtą stiprintuvą ir jis jį nusipirko. Tačiau jis nepamena ar jis pats važiavo pas J. ar šis pas jį. Žino, kad J. gyvena (duomenys neskelbtini). Tada jis minėtą stiprintuvą pasitaisė, kažką jame pasikrapštė ir pardavė M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. M. (duomenys neskelbtini) pažįsta dar seniau, negu J.. M. stiprintuvą pardavė už 230 eurų. Jis nežinojo, kad minėtas stiprintuvas yra ne J., o atvežtas remonto darbams, J. šitos informacijos nesakė. Apie tai jis sužinojo, kai M. jam paskambino ir jo paklausė ar jis ne iš J. pirko šį stiprintuvą, jis M. pasakė, kad iš J., tada ir paaiškėjo situacija, kad šis daiktas yra visai ne J., o jam tiesiog buvo duotas jį sutaisyti. Stiprintuvo kažkokio serijinio numerio jis nepamena, atsiminti be šansų. Tik nori patvirtinti, kad tikrai minėtą garso stiprintuvą pirko iš J. už 160 eurų, o pardavė M. (duomenys neskelbtini) už 230 eurų. Kiek žino, M. perpardavė stiprintuvą Š., kuris ir yra jo savininkas, nes Š. skambino ir jam, sakė, kad tai jo stiprintuvas. J. paskutinį kartą ir matė tada, kai pirko šį daiktą, daugiau reikalų su juo neturėjo. Jis nežinojo, kad šis užsiima tokiais reikalais, jeigu žinotų, jis tikrai nebūtų pirkęs stiprintuvo iš J. K. (b. l. 55-56).

2022-04-05 Š. P. pareiškimas, kad 2021-02-21 susitarė su J. K., kad pastarasis suremontuos jam stiprintuvą „SANSUI AU 5500“, tačiau J. K. stiprintuvo nesutaisė ir negrąžino, (b. l. 1).

Apžiūros protokolas. Apžiūrėtas ir stenografuotas nukentėjusiojo Š. P. pokalbis su kaltinamuoju J. K. (b. l. 37-38).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 183 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-411/2012, 2K-455/2012, 2K-148/2013 ir kt.). Objektyvioji turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis nurodė, jog 2021-02-21 tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą – Š. P. priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju Š. P. pažadėjęs suremontuoti stiprintuvą „Sansui AU 5500“ 230 eurų vertės, šio negrąžino parduodamas kitam asmeniui, tuo nukentėjusiajam Š. P. padarydamas 230 eurų vertės turtą. Jo kaltę taip pat įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. P. parodymai, nukentėjusiojo Š. P. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai (internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas su kaltinamuoju duomenis, garso įrašo duomenis, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK tyrėjo R. D. tarnybinis pranešimas, Š. P. pareiškimas policijai).

Taigi, minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. K. pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2021-02-21 tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą – Š. P. priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju Š. P. pažadėjęs suremontuoti stiprintuvą „Sansui AU 5500“ 230 eurų vertės, šio negrąžino parduodamas kitam asmeniui, tuo nukentėjusiajam Š. P. padarydamas 230 eurų vertės turtą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad J. K. suprato, jog pasisavino svetimą nedidelės vertės turtą, numatė, kad dėl jos tokio veikimo bus padaryta žala turto savininkui, ir to norėjo. Taigi J. K. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai

BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas J. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – J. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. J. K. esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, davė parodymus, dėl savo elgesio gailėjosi, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. K. yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, baudų nesumokėjęs (1 tomas, b. l. 87). Bylos duomenimis J. K. nesigydė psichiatrinėje ligoninėje.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį J. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, bauda ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi procesas baigiamas sutrumpinto proceso tvarka, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.

V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis Š. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį 280,00 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 48-50). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo ir Š. P. padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl minėtą pinigų sumą priteistina iš J. K. nukentėjusiojo naudai, su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutiko (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo Š. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš J. K. priteisti nukentėjusiajam Š. P. 280 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Įpareigoti J. K. sumokėti paskirtą baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti J. K., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.