- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2022-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00891-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. I., Vilniaus apskrities VMI, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- L. Z.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ž. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-860/2012 pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. I., Vilniaus apskrities VMI, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. Z. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad ji po savo motinos L. I. mirties 2006-06-05 priėmė pastarosios palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos motina L. I. mirė 2006-06-05, po jos mirties liko palikimas – žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Nemėžio sen., Daržininkų k. Pareiškėja nepadavė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjo faktiškai valdyti jos turtą – asmeninius daiktus bei nekilnojamąjį turtą. Nurodytu žemės sklypu pareiškėja rūpinosi dar iki nuosavybės teisių į jį atkūrimo motinai. Tokiu būdu ji priėmė motinos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos brolis A. I. miręs, jo dukros Ž. I. gyvenamoji vieta pareiškėjai nežinoma, tačiau ji jokių reikalavimų į mirusiosios turtą nėra pareiškusi.
Suinteresuotam asmeniui Ž. I. pareiškimas ir šaukimas į posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu. Ji atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Kiti suinteresuoti asmenys prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Z. po L. I. mirties 2006-06-05 priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Ž. I. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelaintė yra mirusiosios L. I. vaikaitė, jos tėvas A. I., miręs 1988 m. sausio 4 d., buvo L. I. sūnus. Kadangi jos tėvas mirė dar iki senelės mirties, todėl apeliantė yra įstatyminė įpėdinė, turinti teisę paveldėti ½ senelės L. I. palikimo. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nežinojo, kad toks vyksta, taip pat negavo jokių teismo dokumentų, susijusių su byla. Pateikė duomenis, kad nuo 2004 m. gyvena Italijoje. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad su apeliante nebendrauja ir nežino kur ji yra, tačiau, anot apeliantės, tokie pareiškėjos teiginiai neatitinka tiesos, nes jos ne tik bendravo iki apeliantės išvykimo į Italiją, tačiau ir po to. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, o būtent nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos motinos 2005-06-26 išduotu įgaliojimu valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, nes tai tik patvirtina teiktos pagalbos motinai faktą, tačiau ne patį palikimo priėmimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų fakto egzistavimui/neegzistavimui nustatyti reikšmingų aplinkybių. L. I. jos mirties dieną nuosavybės teise priklausė ne tik žemės sklypas, esantis Daržininkų kaime, Vilniaus rajone, tačiau ir kitas sklypas, kuris jau po palikėjos mirties neaiškiomis aplinkybėmis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo perduotas trečiajam asmeniui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Z. po savo motinos L. I. mirties 2006-06-05 priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad L. Z. 2005-06-27 buvo įgaliojusi savo dukterį L. Z. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą (b.l. 11-12), byloje pateikti paslaugų pirkimo – pardavimo kvitai, laidojimo paslaugų sutartis pavirtina, kad pareiškėja rūpinosi motinos laidojimu ir apmokėjo už laidojimo paslaugas (b.l. 25A-26). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pareiškime ir pareiškėjos atstovo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja per tris mėnesius po motinos L. I. mirties (2006-06-05) pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visumą savaime rodo, kad pareiškėja rūpinosi savo motina, valdė it tvarkė jos turtą, todėl pilnai tikėtina, kad ir po motinos mirties pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl pareiškėjos teiginiai laikomi teisingais.
Įstatymas t.y. CK 5.50 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Nors apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, tačiau įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybės nepaneigė, todėl jos teiginys, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, kad neištyrė visų fakto egzistavimui/neegzistavimui nustatyti reikšmingų aplinkybių, laikomas nepagrįstu. Kiti apeliantės teiginiai neturi reikšmės sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismas nenustatinėjo L. I. jos mirties dieną nuosavybės teise priklausančio turto.
Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.).
Apeliantė taip pat prašo priteisti 1500 Lt atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą ne apeliantės naudai, tokios išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.